Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2021-06-21 · Baudžiamoji byla Nr. e1-573-743/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2021-06-21
Bylos Nr.
e1-573-743/2021
Teisminio proceso Nr.
01-1-13759-2021-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Asta Vailionienė
Kaltinamasis
Ž. U.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-573-743/2021Teisminio proceso Nr. 01-1-13759-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1; 2.1.8; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 21 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Asta Vailionienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), turinti pagrindinį išsilavinimą, netekėjusi, bedarbė (registruota Užimtumo tarnyboje), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamoji Ž. U. 2021 m. gegužės 1 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo virtuvėje, būdama apsvaigusi nuo alkoho­lio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo arti­mąjį giminaitį – brolį E. L., kuriam metaliniu žarstekliu sudavė du smūgius – vieną smūgį į kairę koją ir vieną smūgį į kairės rankos alkūnę, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajam E. L. fizinį skausmą dėl kairės alkūnės ir kelio sumušimo.

Kaltinamoji Ž. U., pareiškus jai įtarimą ir apklausus įtariamąja, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini), tai yra mirusių tėvų namas. Vienoje namo pusėje gyvena ji, kitoje pusėje gyvena brolis E. L. su šeima. Į namą vaikščioja per atskirus įėjimus, turi atskiras virtuves ir jokio bendro ūkio neveda. 2021 m. gegužės 1 d. apie 22 val. gyvenamojo namo virtuvėje, būdama neblaivi, smurtavo prieš brolį E. L., kuriam metaliniu žarstekliu tyčia sudavė du smūgius – vieną į kairę koją, kitą į kairės rankos alkūnę. Supranta, kad šiais tyčiniais veiksmais sukėlė broliui fizinį skausmą. Prieš brolį smurtavo, kadangi jis neleido pasikalbėti su jo žmona, o ji norėjo jos paprašyti cigarečių. Ji norėjo užeiti pas brolį į jo gyvenamųjų patalpų vidų, tiesiog brovėsi, todėl jis ją išstūmė. Kai brolis ją išstūmė, fizinio skausmo nejautė, jis apskritai prieš ją nesmurtavo, tik jai braunantis į jo namus ją paguldė virtuvėje ant žemės ir laikė prispaudęs prie žemės rankomis, tačiau dėl to ji fizinio skausmo nejautė. Kai jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, minėjo, kad brolis ją sugriebė už plaukų, pargriovė ant žemės bei koja laikė prispaudęs prie grindų. Tačiau taip sakė tik iš pykčio, kadangi buvo įsižeidusi, jog jis iškvietė policijos pareigūnus ir ji buvo laikinai sulaikyta. Taip pat minėjo, kad dėl pilvo skausmų buvo pristatyta į Alytaus ligoninę, kur jai buvo nustatytas pilvo sumušimas. Teigė, kad šis sumušimas atsirado dėl to, kad brolis laikė ją prispaudęs prie žemės, tačiau jai pilvo sumušimo nenustatė, ant pilvo gal ir buvo kokia kraujosruva, tačiau ji atsirado ne dėl brolio veiksmų, o jau buvo atsiradusi anksčiau. Sutinka, kad baudžiamasis procesas jos atžvilgiu pasibaig­tų teismo baudžiamuoju įsakymu, jeigu bus paskirti viešieji darbai, sutinka juos dirbti. Dėl padary­tos veikos gailisi, pasižada naujų nusikalstamų veikų nebedaryti. Priklausomybių alkoholiui neturi, vartoja retai, tačiau mano, kad jeigu nebūtų tą dieną vartojusi alkoholio, konfliktas tarp jos ir brolio nebūtų įvykęs, alkoholis turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (b. l. 138–139, 146).

Motyvuojamoji dalis

Be pačios kaltinamosios prisipažinimo bei parodymų, jos kaltę dėl jai inkriminuotos nusi­kalstamos veikos patvirtina byloje surinkti įrodymai.

Iš policijos pareigūno tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir parodymų matyti, kad tarnybos metu, 2021 m. gegužės 1 d., pagal pranešimą nuvykę į įvykio vietą: (duomenys neskelbtini), nustatė, kad apie 22 val. Ž. U., kuriai nustaty­tas 2,47 promilių neblaivumas, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo brolį E. L., suduo­dama jam du smūgius metaliniu strypu į kairės rankos alkūnę ir kairės kojos kelį. E. L. buvo pristatytas į VšĮ Lazdijų ligoninė apžiūrai, jam buvo nustatyta kairės alkūnės ir kairiojo kelio sumušimas. Ž. U. sulaikyta ir patalpinta į laikino sulaikymo patalpas (b. l. 1, 93–94).

Iš policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, kad pranešėja R. L. pranešė apie tai, kad į kambarį atėjo neblaivi kaimynė, kuri gyvena viename name, ir pradėjo grasinti, jog sumuš su „kačerga“ (b. l. 15–19).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykis įvyko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, kur prie krosnies rastas metalinis žarsteklis (b. l. 20–28).

Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėtas įvykio vietoje paimtas metalinis žarsteklis, kurio ilgis 69 cm, viename gale yra išlenkta rankena, kitas galas šiek tiek užlenktas (b. l. 30–33).

Iš asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės matyti, kad 2021 m. gegužės 1 d. E. L. į VšĮ Lazdijų ligoninę atvežtas policijos pareigūnų dėl smurto artimoje aplinkoje, nurodė, kad sumušė sesuo, nustatyta diagnozė: kairės alkūnės ir kairiojo kelio sumušimas (b. l. 41, 43).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 238/2021 (06) nurodyta, kad E. L. kliniškai nustatyta kairės alkūnės ir kelio sumuši­mas, tačiau pateiktuose medicinos dokumentuose objektyvios trauminių poveikių žymės neapra­šy­tos. Nesant objektyvių trauminių žymių aprašymo, nėra galimybės nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmą, sužalojimo padarymo laiką, trauminių poveikių skaičių bei kvalifikuoti sveikatos sutrikdymo mastą. Esant bylos medžiagoje duomenims (įvykį mačiusių liudytojų ar įtariamojo parodymai), patvirtinantiems mušimo ar kitokio smurtavimo faktą, neatmetama fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiajam galimybė (b. l. 40).

Iš alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad alko­holio kiekio matuokliu „Alcotest 6820“ Nr. ARHM-0390, patikros sertifikato Nr. 1415993, 2021 m. gegužės 1 d. 22 val. 53 min. Ž. U. nustatytas 2,47 promilių neblaivumas, E. L. buvo blaivus (b. l. 56–59).

Nukentėjusysis E. L. parodė, kad Ž. U. yra jo sesuo. Kartu gyvena bendrame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris po tėvų mirties liko jam ir sesei. Vienoje namo pusėje gyvena jis, o kitoje pusėje gyvena sesuo Ž. 2021 m. gegužės 1 d. apie 22 val. Ž. sugrįžo į namus būdama stipriai neblaivi, pradėjo belsti į langus bei prašyti cigarečių. Užėjusi į namo vidų ji įjungė šviesą koridoriuje, jis pasakė, kad išjungtų šviesą ir grįžo į savo namo dalies pusę. Jam uždarius duris, Ž. jas atsidarė, atėjusi iš paskos į virtuvę paėmė prie krosnies buvusią „kačergą“ ir sudavė jam du smūgius, vieną į kairės rankos alkūnę, o kitą į kairės kojos kelį. Po suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Dukra ir žmona, išgirdusios triukšmą, atėjo pažiūrėti kas nutiko, o tuo metu jis buvo apkabinęs Ž., kad daugiau jam nesuduotų smūgių. Atbėgusi žmona iš Ž. atėmė „kačergą“, tuomet abu Ž. paguldė ant žemės ir laikė, kol atvyko policijos parei­gūnai. Ž. laikė paguldę ant žemės dėl savo ir vaikų saugumo, kadangi ji buvo labai agresyvi ir žodžiais grasino, sakydama, kad visus sudaužys ir sumuš. Su Ž. po šio įvykio nebendrauja, civi­linio ieškinio jai nereikš. Sutinka, kad baudžiamasis procesas jos atžvilgiu pasibaigtų teismo baudžiamuoju įsakymu jai paskiriant atitinkamą bausmę (b. l. 62–63, 68).

Iš liudytojos R. L. parodymų matyti, kad Ž. U. yra jos teta. 2021 m. gegužės 1 d. apie 22 val. išgirdo beldimą į langą, prie jo pamatė Ž., kuri prašė cigare­čių, tačiau ji nieko jai neatsakė, todėl ji nuėjo į namo vidų. Būnant su mama kambaryje, išgirdo Ž. ir tėčio riksmą. Atėjusi su mama į virtuvę pamatė grumiantis Ž. su tėčiu, bandė juos išskirti. Tėtis buvo apglėbęs Ž., o jos rankose buvo „kačerga“. Mama su tėčiu paguldė Ž. ant grindų ir bandė nuraminti, o ji tuo metu paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pranešė apie įvykį (b. l. 82).

Iš liudytojos A. L. parodymų matyti, kad 2021 m. gegužės 1 d. po 22 val. dukra R. L. iškvietė policijos pareigūnus dėl to, kad pas juos į namus norėjo užeiti Ž. U. Iš pradžių ji pradėjo belsti į jų namų langus, tačiau jos neįsileido. Vėliau pradėjo belsti į duris, todėl vyras E. L. nuėjo jos išprašyti. Girdėjo, kad Ž. keikėsi, prašė cigarečių, taip pat kažką šnekėjo apie paliktą elektrą, tačiau E. jos į namus neįsileido ir stengėsi nesileisti su ja į kalbas. Girdėjo, kaip užsidarė jų namų durys, tačiau vėl atsidarė, kaip suprato į vidų užėjo Ž., tada išgirdo triukšmą ir nuėjo pažiūrėti kas vyksta. Atėjusi į virtuvę pamatė, kad Ž. buvo užsimojusi metaliniu žarstekliu ir norėjo suduoti E., todėl pribėgo prie jos ir atėmė žarsteklį. Kartu su E. paguldė ją ant žemės ir laikė prispaudę prie virtuvės grindų, o R. iškvietė policijos pareigūnus. E. pasakė, kad Ž. jam sudavė du kartus tuo pačiu žarstekliu, tačiau ji pati to nematė, tik girdėjo, kad E. kelis kartus suriko, iš to suprato, kad Ž. tikrai jam sudavė (b. l. 87–88).

Iš informacijos apie asmens duomenis matyti, kad nukentėjusysis E. L. yra kaltinamosios Ž. U. brolis (b. l. 154–159).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad Ž. U. kaltė pada­rius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamoji dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino. Jos parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamoji prieš jį smurtavo; medicininių dokumentų išrašas, patvirtinantis, kad nukentėjusiajam nustatytas kairės alkūnės ir kairiojo kelio sumušimas; specialisto išvada, kurioje neatmetama fizinio skausmo sukėli­mo nukentėjusiajam galimybė. Šie įrodymai pakankami pripažinti įrodytu, kad Ž. U. smurtaudama savo broliui sukėlė fizinį skausmą, todėl jos veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiria­ma viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majai viešųjų darbų bausmę. Kaltinamoji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 183–185, 187).

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamoji padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). Ž. U. neteista (b. l. 160–162); bausta administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 164–170); nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 171, 172, 173); Psichikos ligų registre neįrašyta; priklauso­mybės ligų kabineto apskaitoje įrašyta, paskutinis apsilankymas 2019 m. (b. l. 176); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad Ž. U. šeima pragyvena iš socialinės pašalpos, ji yra ne kartą bausta už vaikų nepriežiūrą ir dėl alkoholio vartojimo, tačiau pastaruoju metu alkoholį vartoja rečiau, rūpinasi vaikais, noriai bendradarbiauja su socialiniais darbuotojais, priima pagalbą, dalyvauja rekomenduojamose programose ir užsiėmimuose, dalyvauja visuomenei naudingoje veikloje, yra tvarkinga (b. l. 179).

Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alko­holio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamosios Ž. U. asmenybę, jai skirtina švelniausia BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – viešieji darbai, kurių trukmė nustatytina mažesnė nei vidurkis (BK 46 straipsnio 2 dalis), nes pripažintina, kad ši bausmė pirmą kartą teisiamai kaltinamajai bus tinkama, teisinga ir pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti ją nuo nusikalstamų veikų dary­mo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajai skiriamą bausmę pagal BK 65 ir 66 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kadangi kaltinamoji smurtą panaudojo artimojo giminaičio atžvilgiu, jai skirtina baudžia­mojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atstovaujama Vilniaus terito­rinės ligonių kasos, pareiškė Ž. U. civilinį ieškinį dėl 19,06 eurų žalos atlyginimo už nukentėjusiajam E. L. suteiktas gydymo paslaugas (b. l. 101–102). Baudžiamojoje byloje esantis mokėjimo nurodymas patvirtina, kad kaltinamoji Ž. U. žalą atlygino (b. l. 109), todėl procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pareikšto ieškinio nutrauktinas.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikinti­na baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – metalinis strypas (žars­teklis), saugomas Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (b. l. 35), – sunaikintinas kaip menkavertis (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Kaltinamajai išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5–7 dalyse.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Ž. U. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 6 (šešis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.

Taikyti Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, Ž. U. paskirtą bausmę suma­žinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų per mėnesį, viso 120 (vieną šimtą dvidešimt) valan­dų, visuomenės labui.

Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, Ž. U. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2021 m. gegužės 1 d. iki 2021 m. gegužės 2 d., ją prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms.

Ž. U. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 4 (keturis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Procesą dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos 2021 m. gegužės 17 d. pareikšto ieškinio Nr. 29508 dėl 19,06 Eur žalos atlyginimo nutraukti.

Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – metalinį strypą (žarsteklį) – sunaikinti.

Išaiškinti Ž. U., kad dėl objektyvių priežasčių jai negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali ją atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas Baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones.

Jeigu asmuo dėl pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neišdirbo paskirtų viešųjų darbų valandų, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką, kol asmuo išdirbs paskirtas valandas. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba laisvės apribojimu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 48 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Išaiškinti Ž. U., jog:

nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saisto­mas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Baudžiamojo proce­so kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Asta Vailionienė