- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-2432-656/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas (pran.), Zita Smirnovienė
- Atsakovas
- R. B., Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Ieškovas
- L. Č.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 8-ojo notarų biurui, S. B., IĮ „Matininkas“
- Kategorijos
- 30.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, teisėjų Astos Radzevičienės ir Zitos Smirnovienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų R. B. ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinius skundus dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. Č. patikslintą ieškinį atsakovams R. B., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 8-ojo notarų biurui ir S. B. IĮ „Matininkas“ dėl pažeistų teisių gynimo, paveldėjimo teisės liudijimo bei viešojo administravimo aktų panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Bylos esmė
Ieškovas prašė teismo:
1) panaikinti Vilniaus miesto 8-o notarų biuro 2004-02-23 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. Rl-747, toje dalyje, kurioje R. B. paveldėjo namų valdos žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį tarp taškų A, B, C, D (280 kv. m) ir D, E, F (5 kv. m);
2) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-08 sprendimą Nr. 41-15811 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei T. K.“ dalyje, kuria pastarajai atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plane pažymėtą taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D. E, F (5 kv. m);
3) panaikinti projekto autoriaus S. B. 2002-11-09 parengtą ginčo žemės sklypo Nr. 1122-5 abrisą ir 2002-11-09 Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą dalyje, kuris namų valdos žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta žemės dalis, Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plane pažymėta taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D,E, F (5 kv. m);
4) įpareigoti atsakovą naujai suformuoti žemės sklypą namų valdos (duomenys neskelbtini) privatizavimui, t.y. patikslinti 2008-05-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-5309-(M) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ prijungiant prie namų valdos žemės ploto Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plane taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D, E, F (5 kv. m) pažymėtas sklypo dalis.
Ieškovas nurodė, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis paveldėjo 2004 metais po savo dėdės M. Č. mirties. Ieškovas tik po daugkartinių kreipimųsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją jis sužinojęs, kad dėl namų valdos privatizavimo turi kreiptis į Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrių, 2006-06-16 pateikė prašymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, kad ieškovui būtų suformuotas ir įstatymų nustatyta tvarka parduotas namų valdos žemės sklypas. 2006-12-08 raštu Nr. SR-5305-(1.12) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius kreipėsi į individualią įmonę „Arensta“ dėl namų valdos žemės sklypo suformavimo. Namų valdos žemės sklypas nesuformuotas iki šiol, be to, 2008-03-18 raštu Nr. 48 Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius informavo, kad prie namo bus suformuota tik 2,5 aro namų valdos žemės sklypas. Ieškovui priklausantis gyvenamasis namas visuomet stovėjo 17,41 aro žemės sklype kartu su kitu gyvenamuoju namu adresu (duomenys neskelbtini), priklausančiu R. B.. Ieškovui pradėjus domėtis esama situacija paaiškėjo, kad T. K., kurios teisių perėmėja yra R. B., nuosavybės teisių atkūrimui buvo suformuotas namų valdos žemės sklypas, iš inventorinės bylos plane pažymėto 17,41 aro 14,91 aro priskiriant T. K. namų valdai bei ją išplečiant iki 27 arų šalia esamos laisvos valstybinės žemės sąskaita, o prie ieškovui namų valdos privatizavimui paliekant tik 2,5 aro namų valdos žemės sklypo dalį. 2003-04-08 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-15811 T. K. buvo atkurtos nuosavybės teisės į suformuotą sklypą, o po jos mirties 2004-02-23 paveldėjimo teisės liudijimo Nr. R1-747 pagrindu sklypas perėjo R. B. nuosavybėn. Vilniaus apskrities viršininkas 2008-05-09 priėmė įsakymą Nr. 2.3-5309-(M), kuriuo papildė (duomenys neskelbtini) kadastro žemės reformos žemėtvarkos projektą ir prie ieškovui priklausančio namo suformavo 2,5 aro namų valdos žemės sklypą.
Ginčo santykių atsiradimo metu galiojo Žemės ir miškų ministro 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika (toliau – Metodika), kurios 19 p. nustatė, kad grąžinamo natūra žemės sklypo paženklinimą vietovėje atliekantis projekto autorius arba matininkas praneša pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku apie žemės sklypo paženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki žemės sklypo paženklinimo, nurodydamas, kad pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims neatvykus, žemės sklypas bus paženklintas jiems nedalyvaujant. Ženklinant natūra gražinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: pretendentas, kuriam gražinama žemė natūra, asmenys naudojantys šį žemės sklypą, asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra besiribojančius žemės sklypus, besiribojančių žemės sklypų savininkai ar patikėtiniai. T. K. grąžintinas žemės sklypas suprojektuotas atidalijant dalį iš žemės sklypo, kuriame buvo dviems savininkams priklausantys gyvenamieji namai. Sklypo suprojektavimo padarinys – ribos tarp dviejų namų valdos žemės sklypų atsiradimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad besiribojančios žemės sklypo dalies naudotojams būtų buvę pranešta apie vykdomas procedūras ir kad su šios sklypo dalies naudotojais poįstatyminių aktų tvarka būtų buvę suderintos ribos. Ieškovas, būdamas gyvenamojo namo savininkas, siekia įgyvendinti įstatymu įtvirtintą teisę – įsigyti nuosavybėn naudojamą žemės sklypą. Ginčo atveju, šalys nebuvo individualaus gyvenamojo namo bedraturtės, tačiau jų nuosavybės teisės valdomi atskiri gyvenamieji namai buvo viename žemės sklype, todėl atsakovė, formuodama atskirus namų valdos žemės sklypus, turėjo atsižvelgti į tai, kokio ploto gyvenamuosius namus valdo jų savininkai ir namų valdai priskiriamą plotą apskaičiuoti proporcingai turimų individualių gyvenamųjų namų plotui. Skaičiuojat proporciją būtina atsižvelgti į visų minėtų pastatų plotus bei nustatyti jų tarpusavio procentinį santykį. Atsakovei R. B. gyvenamojo namo ploto ir minėto ūkinio pastato dalis bendrojoje masėje yra 97,26 proc., ieškovo - 32, 74 proc. Fomuojnt namų valdą prie R. B. namo jo eksploatacijai iš 17, 41 aro galėjo būti paskirta 67,26 proc. Sklypo dalis, t.y. 11,71 aro (17,41x67,26 proc. yra 11,71 aro), o formuojant namų valdą ieškovo namo ir R. B. ūkinio pastato eksploatacijai iš 17,41 aro turėjo būti skirta 5,70 aro, nors iš byloje esančių įrodymų matyti, kad palikta tik 2,5 aro, t.y.3,2 aro mažiau. Be to, ieškovo teisė pažeista ir tuo, kad ne tik, kad nėra pranešimo apie atliekamus matavimus bei sklypų ribų parodymą-paženklinimą, nėra pasiūlymo namų valdos naudotojams susitarti dėl valdos, reikalingos statinių eksploatacijai, dydžio nustatymo, bet nėra apskrities viršininko sprendimo dėl atkuriamos ir privatizuojamos namų valdos dalies dydžio nustatymo bendraturčiams nesutarus, kas nuosekliai reiškia, kad ginčijami viešojo administravimo aktai yra neteisėti ir naikintini. Ieškovui suformuotas 2,5 aro namų valdos žemės sklypas neatitinka namų valdos eksploatacijos reikalavimų, kiemui praktiškai nepalikta jokio ploto, T. K. suformuotos namų valdos riba tarp taškų F ir D praeina vos 50 centimetrų atstumu nuo namo kampo, o riba pažymėta taškais C ir D eina prie pat pastato kampo, LR Vyriausybė 1998-07-23 nutarimu Nr. 920 patvirtino naujų žemės sklypų dydžius rajonuose. Šiuo nutarimu buvo nustatyta, kad nauji žemės sklypai Vilniaus rajone negali būti mažesni kaip 4 arų dydžio. Nors šiuo atveju kalbama ne apie naują žemės sklypą, o apie naudojamą namų valdos žemės sklypą, šį Vyriausybės nutarimą laiko kaip orientacinį kriterijų sprendžiant apie sklypo atitikimą namų valdos eksploatavimo reikalavimams. Atsakovas, formuodamas namų valdą T. K., namų valdai turėjo palikti ne 2,5 aro namų valdos dalį, bet ir ieškovo naudojamą 2,8 aro namų valdos dalį, pridedamame Individualios S. B. įmonės „Matininkas" plane pažymėtą taškais A, B, C, D bei atitraukti nuo namo kampo sklypo ribą pažymėtą taškais F, D namų valdai paliekant 5 kv. m plotą, pažymėtą taškais D, E, F.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad byloje nėra keliamas ginčas dėl T. K. teisės atkurti jai nuosavybės teise į žemę. Iki 2008 metų ieškovas pasirinko žemės sklypą 2,5 aro, kuris buvo suprojektuotas, iki jo pasirinkimo ieškovas gi galėjo pasirinkti laisvą valstybinės žemės sklypą. Byloje nekeliamas ginčas dėl ieškovui suprojektuoto 2,5 a sklypo, tik, kad ieškovas nori daugiau žemės. Apie 2008 metais parengtą projektą, tai yra visiems prieinama informacija, viešai skelbiama. Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas iki 2004 metų, VAVA neturėjo informacijos, kas buvo ieškovo statinio savininkas, nes M. Č. mirė. Ieškovas praleido ieškinio senaties terminą administraciniams aktams ginčyti, t.y. turi būti taikomas pagal ABTĮ 1 mėnesio terminas jiems ginčyti. Ieškovas šio termino atnaujinti neprašo. Ieškovas apie atsakovei R. B. priklausantį 0,27 ha ploto namų valdo žemės sklypą bei apie ginčijamą Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-08 sprendimą Nr.41-15811 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei T. K.“ žinojo jau 2007 metais.
Atsakovė R. B. prašė ieškinį atmesti ir nurodė, kad T. K. mirus, ji paveldėjo 27 arus žemės ir namą, (duomenys neskelbtini), 2004 metais pradėjo daryti geodezinius matavimus. Ieškovas 2004 metais buvo atvažiavęs į kaimą ir ji jam parodė, kuris namas jam priklausė, o nuo 2005 metų ieškovas ten nesirodo, buvo atvažiavusi tik D. M. kaip įgaliota ieškovo atstovė, kuri žinojo apie atsakovės atliekamus sklypo matavimus. Matininkas kai jai matavo žemę, rėmėsi tvoromis, apie atliekamus matavimus ji sakė visiems kaimynams. Ji siūlė ir ieškovui tvarkytis žemę, žino, kad jai priklausanti malkinė ir tualetas yra ieškovo žemėje. Atliekant jos sklypo matavimus iš ieškovo nereikėjo sutikimo, nes jo sklypas buvo valstybinėje žemėje. Prašė taikyti vieno mėnesio ieškinio senatį, kuri turi būti skaičiuojama nuo 2004-09-08, nuo kada ieškovas asmeniškai kreipėsi į Registrų centrą dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos kopijos. Ieškovo įgaliotas asmuo D. M. žinojo apie sklypų plotų derinimą. Ieškovui tik 2004 metais buvo išduotas paveldėjimo taisės liudijimas. Ieškovo ūkiniai statiniai yra smarkiai įsiterpę tarp atsakovės statinių, todėl sunku būtų nustatyti kitokias sklypo ribas.
II. Teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas 2014 m. balandžio 23 d. sprendimu ieškinį patenkino:
Panaikino Vilniaus miesto 8-o notarų biuro 2004-02-23 išduotą paveldėjimo teisės liudijimą Nr. Rl-747, toje dalyje, kurioje R. B. paveldėjo namų valdos žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį tarp taškų A, B, C, D (280 kv. m) ir D, E, F (5 kv. m); Panaikino Vilniaus apskrities viršininko 2003-04-08 sprendimą Nr. 41-15811 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę (mišką) kaimo vietovėje pilietei T. K.“ dalyje, kuria pastarajai atkurtos nuosavybės teisės į namų valdos žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dalį Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plane pažymėtą taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D. E, F (5 kv. m); Panaikino projekto autoriaus S. B. 2002-11-09 parengtą ginčo žemės sklypo Nr. 1122-5 abrisą ir 2002-11-09 Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą dalyje, kurioje namų valdos žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta žemės dalis, Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plane pažymėta taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D,E, F (5 kv. m); Įpareigojo atsakovą naujai suformuoti žemės sklypą namų valdos (duomenys neskelbtini) privatizavimui, t.y. patikslinti 2008-05-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-5309-(M) „Dėl (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo projekto patvirtinimo Vilniaus rajone“ prijungiant prie namų valdos žemės ploto Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plane taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D, E, F (5 kv. m) pažymėtas sklypo dalis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio, kiti – administracinio teisinio pobūdžio, jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties terminai ir administracinių bylų teisenos terminai. Ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su jo pažeistomis teisėmis, atsiradusiomis ginčo administracinių aktų pagrindu, todėl ieškovo keliamas ginčas byloje yra civilinio teisinio pobūdžio ir jam taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr.3225-41 buvo patvirtintas (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas; namų valda esanti (duomenys neskelbtini) (gyvenamasis namas, kiemo pastatai ir statiniai, žemės sklypas) priklausė vienai savininkei T. K., namų valdai buvo priskirtas naudojimui 17,41 aro žemės sklypas. 2003-04-08 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 41-15811 T. K. atkurtos nuosavybės teisės į jai tenkantį buvusio savininko A. R. nuosavybės teisėmis valdytą nekilnojamąjį turtą - 0,27 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), grąžinant jį natūra kitai paskirčiai (namų valdai), t. y. atkurtam žemės sklypui buvo priskirta 14,91 aro iš namų valdai priklausančio žemės sklypo. 2003-09-24 mirė T. K. , ieškovo dėdė M. Č. mirė 2001-07-22; ieškovui po dėdės M. Č. mirties, paveldėjimo teisės liudijimas buvo išduotas 2004-02-04, o atsakovė R. B. priėmė palikimą po T. K. mirties 2004-02-23.
Ieškovui ir atsakovei R. B. priklausantys gyvenamieji namai buvo viename žemės sklype ir statinių savininkų naudojimosi tvarka žemės sklypu nustatyta nebuvo. Tuo metu galiojusio Žemės ir miškų ministro 1998-04-23 įsakymu Nr.207 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodika, kurios 19 p. nustatė, kad grąžinamo natūra žemės sklypo paženklinimą vietovėje atliekantis projekto autorius arba matininkas praneša pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku apie žemės sklypo paženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki žemės sklypo paženklinimo, nurodydamas, kad pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims neatvykus, žemės sklypas bus paženklintas jiems nedalyvaujant. Ženklinant natūra gražinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: pretendentas, kuriam gražinama žemė natūra, asmenys naudojantys šį žemės sklypą, asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra besiribojančius žemės sklypus, besiribojančių žemės sklypų savininkai ar patikėtiniai. Žemės reformos žemėtvarkos projektas rengiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nuostatomis, Žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašu bei Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998-04-01 nutarimu Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo vietovėje", Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo" patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika. Žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo procesas susideda iš etapų (darbų stadijų): 1) grąžinamos natūra žemės, miško, vandens telkinio pažymėjimas žemėtvarkos projekto plane, išskyrus tuos atvejus, kai nereikalaujama žemėtvarkos projekto patvirtinimo; 2) žemėtvarkos projekto parengiamieji darbai; 3) projektavimo darbai; 4) žemėtvarkos projekto svarstymas, derinimas ir patvirtinimas; 5) žemėtvarkos projekte suprojektuotų žemės sklypų paženklinimas vietovėje; 6) duomenų žemės nuosavybės ar naudojimo įteisinimui parengimas; 7) baigiamieji darbai: dokumentų tekstinės bei grafinės dalies sutvarkymas.
LR Žemės reformos įstatymo 8 str. 2 d. nustato, kad ne žemės ūkio paskirčiai žemė miestuose ir kaimo vietovėse parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Šią tvarką reglamentuoja LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimas Nr. 260 Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai). To paties nutarimo 8 punkto antroje pastraipoje buvo įtvirtinta nuostata, kad kiekvieno bendraturčio namų valdos ar prie kito pastato, įrenginio arba kito statinio perkamo žemės sklypo dalis bendrojoje nuosavybėje nustatoma remiantis rašytiniu gyvenamojo namo ar kito pastato, įrenginio arba kito statinio bendraturčių susitarimu. Bendraturčiams nesusitarus, parduodamų bendrosios dalinės nuosavybės teise žemės sklypo dalių dydis nustatomas apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į kiekvienam bendraturčiui priklausančią gyvenamojo namo ar kito pastato, Įrenginio arba kito statinio dalį.", Žemės reformos įstatymo 9 str. 2 d. nustatyta, kad „parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose.
Teismas sutiko su ieškinyje nurodytais šalims priklausančių pastatų plotų paskaičiavimais (remiantis Nekilnojamojo turto išrašais) bei nurodytą jų procentinį santykį, o būtent, jog atsakovei R. B. gyvenamojo namo ploto ir jai priklausančio ūkinio pastato dalis bendrojoje masėje sudaro 97,26 proc., ieškovo - 32, 74 proc., fomuojant namų valdą prie R. B. namo jo eksploatacijai iš 17, 41 aro galėjo būti paskirta 67,26 proc. Sklypo dalis, t.y. 11,71 aro (17,41x67,26 proc. yra 11,71 aro), o formuojant namų valdą ieškovo namo ir R. B. ūkinio pastato eksploatacijai iš 17,41 aro turėjo būti skirta 5,70 aro, nors kaip nustatyta byloje, ieškovui palikta tik 2,5 aro, t.y. 3,2 aro mažiau, negu priklausytų ieškovui. Todėl ieškovui paskiriant tik 2,5 aro namų valdai, neatsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, buvo pažeista LR Vyriausybės 1999-03-09 nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ 8 p. nuostatos, tuo tarpu ieškovas kreipdamasis su prašymu dėl namų valdos išsipirkimo, laikėsi šio Vyriausybės nutarimo 13 p. nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo (Žin., 1994, Nr. 34-620) 10 straipsnio 6 dalis nustato, kad parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus. Teismas padarė išvadą, jog Vilniaus apskrities viršininko 2008-05-09 įsakymu Nr. 2.3-5309-(41) patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekto papildyme dalyje, kuri yra ginčijama, buvo netinkamai nustatytas ieškovui priklausantis žemės sklypo dydis, todėl minėtas ginčijamas aktas turi būti šioje dalyje patikslintas.
Nuosavybės teisės T. K., kurios teisių perėmėja yra atsakovė R. B., buvo atkurtos vadovaujantis ginčijamu įsakymu patvirtintu žemėtvarkos projektu, grąžinant natūra žemės sklypą namų valdai. Žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos 19 punkte nustatyta, kad grąžinamo natūra žemės sklypo ženklinimą vietovėje atliekantis projekto autorius arba matininkas praneša pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku apie žemės sklypo ženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki žemės sklypo ženklinimo, nurodydamas, kad, pretendentui ir kitiems kviestiniams asmenims neatvykus, žemės sklypas bus paženklintas jiems nedalyvaujant. Ženklinant natūra grąžinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: pretendentas, kuriam grąžinama žemė natūra; asmenys, naudojantys šį žemės sklypą; asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra besiribojančius žemės sklypus; besiribojančių žemės sklypų savininkai ar patikėtiniai. Nagrinėjamos bylos atveju teisiškai reikšminga tai, kad T. K. grąžintinas žemės sklypas žemės sklypas minėtu žemėtvarkos projektu buvo suprojektuotas atidalijant dalį iš žemės sklypo, kuriame buvo dviem savininkams priklausantys gyvenamieji namai. Taigi, šio žemėtvarkos projekto sudarymo padarinys – ribos tarp dviejų namų valdų žemės sklypų atsiradimas. Byloje nėra jokių duomenų, kad besiribojančios žemės sklypo dalies naudotojams būtų buvę pranešta apie vykdomas procedūras ir kad su šios sklypo dalies naudotojais poįstatyminių aktų tvarka būtų buvę suderintos ribos.
III. Apeliacinių skundų ir atsikirtimų argumentai
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovas patikslintame ieškinyje civilinėje byloje Nr.2-304-494/2014 nurodė naujus argumentus (ieškinio pagarintas), o taip pat pakeitė reikalavimus naujai suformuluodamas 3 ir 4 reikalavimą atsisakydamas Vilniaus rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2908-494/2014 suformuluoto 3 reikalavimo. Ieškinio dalykas buvo keičiamas antrą kartą pasinaudojus kasacijos galimybe. Rungimosi civiliniame procese principas. Ieškovas per 4 bylos nagrinėjimo metus suprato, kad jo ieškinio dalykas suformuluotas netiksliai, nesurinkta informacija, nors ieškovas galėjo gauti visus reikiamus dokumentus. Ieškovas tik 2013 metais naujai surinkęs įrodymus apie tai, kad T. K. ginčijamas žemės sklypas nebuvo projektuojamas ir nuosavybės teisės nebuvo atkuriamos pagal Vilniaus apskrities viršininko 2000-09-22 įsakymu Nr.3225-41 patvirtintą Nemėžio kadastro vietovės žemės reformos projektą, ieškinio dalyką ir pagrindą pakeitė tik praėjus keleriems metams nuo pirminio ieškinio padavimo teismui dienos.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio ir jam taikytinas 10 metų senaties terminas. Byloje turi būti taikomi ir administracinių bylų teisenos reikalavimai, nes keliami ir administracinio pobūdžio reikalavimai dėl apskrities viršininko įsakymų panaikinimo.Teismas netinkamai vertino teisiškai reikšmingas bylos aplinkybes. Atsižvelgiant į žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatas, suformuoto ginčo sklypo pagrindas apskrities viršininko sprendimui dėl nuosavybės teisės atkūrimo priimti buvo ne Žemės sklypo ženklinimo aktas, ne abrisas, o ginčo sklypo planas, kuris buvo 2003-01-07 patvirtintas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjos V. G. parašu ir spaudu. Nepagrįsta teismo pozicija, kad dėl žemės sklypo paženklinimo reikėjo kviesti naudotojus. Ginčijamo žemės sklypo abriso, plano sudarymo bei ženklinimo metu greta esančio pastato, kuris vėliau atiteko ieškovui, savininko realiai nebuvo, nes jis buvo miręs, o ieškovas nuosavybės teisę įgijo tik 2004 metais. Ieškovo įgaliotas asmuo D. M. sutiko su suformuotu po statiniais žemės sklypo dydžiu, nes 2007-04-19 dalyvavo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projektavime ir pasirašė projekto svarstymo žiniaraštyje, išreikšdama sutikimą su 0,25 ha ploto sklypu. Ieškovo sklypas buvo suformuotas pagal buvusias tvoras (faktinį naudojimą). Jokių aplinkybių, trukdančių 21,99 kv. m. pastato naudojimui nenustatyta.
Šalies argumentai
Atsakovė R. B. pateikė apeliacinį skundą kuriuo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė administracinių bylų teisenoje nustatytų administracinių aktų apskundimo terminų ir visiems reikalavimams taikė bendrą CK 1.125 str. 1 d. nustatytą 10 metų ieškinio senaties terminą.Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo" patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika. Teismas rėmėsi ne ginčo teisinių santykių metu galiojusia metodikos redakcija, bet nauja nuo 2012 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos 19 punktu ir padarė išvadą, kad projekto autorius arba matininkas praneša pretendentui ir kitiems kviestiems asmenims apie žemės sklypo paženklinimą vietovėje. Pagal nuo 203-02-20 iki 2003-11-29 galiojusios metodikos 13 punkto redakciją pareiga informuoti visus kviestinius asmenis tuo metu buvo nustatyta žemėtvarkos skyriui. Ieškovo dėdė mirė 2001-07-22, o paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui buvo išduotas 2004-02-04. Kompetetingos institucijos negalėjo žinoti, kas yra mirusio ieškovo dėdės teisių perėmėjas. Ieškovas turėjo būti aktyvus.Ginčo sklypo ribos buvo nustatytos pagal istorines išlikusias ribas, todėl yra teisingos. Tai patvirtina ir kasacinio teismo praktika. Ieškovo argumentai, kad jo pastato ir ginčo sklypo riba yra mažesnė nei 1 metras, ar kerta statinį nepagrįsti matavimais ar kitais įrodymais. Ieškovas savo teisių pažeidimo nesieja su kitu šalia suformuotu ir parduotu žemės sklypu.Ieškovo pateiktas siekiamo suformuoti sklypo planas nesuderintas teisės aktų nustatyta tvarka. Patenkinus ieškinį, ieškovo sklype atsidurtų atsakovei priklausantis pastatas ir naudojimasis šiuo pastatu būtų apsunkintas, galimi kiti ginčai. Atsakovei R. B. priklausantis žemės sklypas suformuotas vykdant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, o ieškovui buvo vykdomas žemės pardavimo procesas. Realiai atkūrus nuosavybės teises į žemę T. K., jos teisėti lūkesčiai virto teisėtai įgyta teise vadovaujantis paveldėjimą reglamentuojančiomis teisės normomis, ši teisė po atlikimo priėmimo perėjo atsakovei R. B., kuri saugoma bendrųjų teisės principų. Atsakovė elgėsi teisėtai, nenuslėpė informacijos, neatliko neteisėtų veiksmų, todėl nėra būtinų civilinės atsakomybės sąlygų. Ieškinio tenkinimas pakeistų susiklosčiusius nuosavybės santykius.
Atsiliepimas
Ieškovas atsiliepime prašė apeliacinius skundus atmeti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Ieškovė tik iš Nacionalinės žemės tarnybos 2013-10-04 rašto sužinojo visą informaciją apie dokumentus bei faktinius duomenis, kurie būtini bylos išnagrinėjimui, todėl bedelsdama patikslino ieškinio dalyką.Byloje kilo ginčas dėl teisės privatizuoti tinkamo dydžio žemės sklypą bei viešojo administravimo aktais pažeistos teisės privatizuoti priklausančią tinkamo ploto sklypo dalį, nes ji atiduota kitam asmeniui, todėl bendrasis ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas.Ieškovas prašo panaikinti projekto autoriaus S. B. 2002-11-09 parengtą ginčo žemės sklypo Nr. 1122-5 abrisą ir 2002-11-09 Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo aktą dalyje, kuris namų valdos žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priskirta žemės dalis, Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plane pažymėta taškais A, B, C, D (280 kv. m) ir D,E, F (5 kv. m) ir šis reikalavimas yra pagrindinis, o visi kiti reikalavimai išvestiniai. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovas neginčijo atsakovės žemės sklypo plano nereikšmingas, nes nebuvo keliamas pirmojoje instancijoje.Atsakovės plane nėra ieškovo parašo, ieškovas neišreiškė sutikimo su žemės sklypo plotu ir ribomis. Atsakovai nepagrįstai plečiamai aiškino įgaliojimo turinį – ieškovas nėra išdavęs įgaliojimo tvarkyti žemės pirkimo reikalus.Atsakovė nepagrįstai nurodė, kad žemės sklypas suformuotas pagal faktinį naudojimą, nes nėra įrodymų, koks buvo faktinis sklypo naudojimas 2002 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-02-15 nutartyje yra nurodęs, kad formuojant sklypą būtina vadovautis proporcingumo principu. Ieškovas pateikė proporcijos skaičiavimus, nei viena iš šalių ginčo dėl ieškovo skaičiavimų teisingumo nekėlė.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsiliepimą į atsakovės R. B. apeliacinį skundą ir prašė apeliacinį skundą tenkinti, sutiko su atsakovės R. B. argumentais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.
Apeliacinis skundas atmetamas.
Dėl senaties termino
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada ieškovas savo teisių pažeidimą sieja su jo pažeistomis teisėmis, atsiradusiomis ginčo administracinių aktų pagrindu, todėl ieškovo keliamas ginčas byloje yra civilinio teisinio pobūdžio ir jam taikytinas 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 str. 1 d.). Ieškovas nėra praleidęs ieškinio senaties termino ginčyti ieškinio reikalavimuose prašomus panaikinti iš dalies administracinius aktus ir paveldėjimo teisės liudijimą, nes ieškovas pirminį ieškinį teismui padavė 2008-04-18. Ieškovas 2004-09-08 kreipėsi į Registrų centras dėl jam priklausančio nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų bylos dublikato, 2004-11-03 kreipėsi į VAVA Vilniaus m. žemėtvarkos skyrių dėl jam priklausančios namų valdos pardavimo, 2008-03-18 gavęs pranešimą apie jam ketinamą suprojektuoti 2,5 aro žemės sklypą namų valdai. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad 2013-10-04 Nacionalinės žemėtvarkos tarnybai pateikus raštu teismui pateiktą informaciją, ieškovui tapo žinoma, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas ginčijamo 2002-11-09 projekto autoriui S. B. parengiant ginčo žemės sklypo Nr. 1122-5 abrisą bei surašant žemės sklypo parodymo-paženklinimo aktą.
Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad aplinkybė, jog civilinėje byloje kartu su civilinio teisinio pobūdžio reikalavimais yra sprendžiamas ir individualaus administracinio akto teisėtumo klausimas, savaime nereiškia, kad visiems reikalavimams turi būti taikomi CK reglamentuoti ieškinio senaties terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2010). Kasacinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai civilinėje byloje nagrinėjami savarankiški reikalavimai, kurių vieni yra civilinio teisinio (susiję su nuosavybės ir kitų civilinių teisių įgyvendinimu), kiti – administracinio teisinio pobūdžio (susiję su viešojo administravimo aktais vykdant žemės reformą) , jiems atitinkamai turi būti taikomi ieškinio senaties ir administracinių bylų teisenos terminai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2008; 2013 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-139/2013; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2009; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-242/2014 ir kt.).
Po bylos nagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiame Teisme apeliantai dėl ieškinio senaties taikymo naujų argumentų nenurodė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013-02-15 nutartyje, priimtoje nagrinėjamoje bykloje, vienareikšmiškai nurodė, kad nagrinėjamoje byloje taikytinas 10 metų senaties terminas.
Dėl ieškinio pagrindo ir dalyko tikslinimo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, 2013-02-15 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą bei apeliacinės instancijos teismo nutartį perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas konstatavo, kad neatskleista bylos esmės, nes teismai nenustatė ginčo išsprendimui reikšmingų bylos aplinkybių.
Ieškovas, atsižvelgdamas į 2013-10-04 naujai pateiktą atsakovo informaciją, 2013-10-21 pateikė patikslintą ieškinį su naujais 3 ir 4 reikalavimais. Byloje dalyvaujančiam asmeniui pareiškus naują reikalavimą, jo papildymą ar patikslinimą, teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar pateiktas reikalavimas priimtinas nagrinėti, įvertindamas bylos nagrinėjimo ribas, apibrėžtas pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismuose, ar naujo reikalavimo nagrinėjimas atnaujintoje byloje bus efektyvesnis, ekonomiškesnis proceso dalyviams nei reiškiant jį kaip savarankišką atskiroje byloje, taip pat atsižvelgdamas į kitus kriterijus, nustatytus CPK 141 ir 143 straipsniuose. CPK 141 str. 1 d. nustatyta, kad ieškinio dalyko ir pagrindo keitimas vėlesnėje stadijoje po nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo galimas, jei tokio pakeitimo būtinumas iškilo vėliau. Teismas turi diskrecijos teisę nustatyti ar ieškinio pagrindo ir dalyko pakeitimas (patikslinamas) atitinka šį kriterijų.
Iš naujo nagrinėjant bylą iš esmės 2013-05-20 ir 2013-10-04 Nacionalinės žemėtvarkos tarnybai pateikus raštu teismui pateiktą informaciją, ieškovui tapo žinoma, jog ginčo žemės sklypas buvo suformuotas, ne 2000 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, o ginčijamo 2002-11-09 projekto autoriui S. B. parengiant ginčo žemės sklypo Nr. 1122-5 abrisą bei surašant žemės sklypo parodymo-paženklinimo aktą. Pažymėtina, kad patikslintu ieškiniu pareikštas reikalavimas dėl kito viešojo administravimo akto pripažinimo negaliojančiu yra glaudžiai susijęs su anksčiau suformuluotu reikalavimu pripažinti negaliojančiais viešojo administravimo aktus dėl to paties žemės sklypo suformavimo. Abu patikslinti ieškinio reikalavimai kildinami iš tos pačios žemės sklypo formavimo procedūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priimdamas patikslintą ieškinį nepažeidė CPK 141 str. 1 d. nuostatų.
Dėl ieškovo informavimo apie formuojamą žemės sklypą
Apeliantai pagrįstai nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 1998-04-23 įsakymu Nr. 207 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo" patvirtinta žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika ir teismas rėmėsi ne ginčo teisinių santykių metu galiojusia metodikos redakcija, bet nauja nuo 2012 m. sausio 1 d. galiojančios redakcijos 19 punktu ir padarė išvadą, kad projekto autorius arba matininkas praneša pretendentui ir kitiems kviestiems asmenims apie žemės sklypo paženklinimą vietovėje. Apeliantai teigia,. kad pagal nuo 2003-02-20 iki 2003-11-29 galiojusios Metodikos 13 punkto redakciją pareiga informuoti visus kviestinius asmenis tuo metu buvo nustatyta žemėtvarkos skyriui.
2002-11-09 Žemės sklypo ribų parodymo-paženklinimo akto sudarymo metu galiojusios Metodikos redakcijos 13 punkte (akto redakcija galiojusi nuo 2002 10 05 iki 2003 02 20) nurodyta: „Atlikus parengiamuosius darbus, projekto autorius informuoja žemėtvarkos skyrių, o šis praneša piliečiui ir kitiems kviestiniams asmenims registruotu laišku arba pasirašytinai apie žemės sklypo paženklinimą vietovėje ne vėliau kaip prieš 10 dienų iki ženklinimo, nurodydamas, kad piliečiui ir kitiems kviestiniams neatvykus, sklypas bus ženklinamas jiems nedalyvaujant. Paženklinant natūra grąžinamo žemės sklypo ribas, kviečiami dalyvauti: asmuo, kuriam grąžinama žemė natūra; asmenys, kuriems numatyta grąžinti natūra gretimi žemės sklypai; asmenys, naudojantys šį žemės sklypą ir mokantys žemės nuomos mokestį. Jeigu pilietis, kuriam žemės sklypas grąžinamas natūra, pranešime nustatytu laiku neatvyksta į nurodytą vietą, projekto autorius paženklina žemės sklypą jam nedalyvaujant ir parengia sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo projektą tik tuo atveju, jei ženklinamas žemės sklypas yra suformuotas nustatyta tvarka parengtame ir patvirtintame projekte ir jei yra paženklinti gretimi žemės sklypai“.
Teisėjų kolegijos vertinimu, visose Metodikos redakcijose buvo įtvirtintas imperatyvus reikalavimas apie parodymo-paženklinimo akto sudarymo laiką raštu informuoti asmenis, kurie pretenduoja į kaimyninius sklypus ir kuriems tenkančių žemės sklypų ribos nustatomos. Šios pareigos nevykdė nei projekto autorius, nei žemėtvarkos skyrius. Atsakovės R. B. argumentas, kad ji žodžiu informavo ieškovą apie vykstančią procedūrą, nereikšmingas, nes bet kuriuo atveju tai neprilygsta Metodikos reikalavimų vykdymui.
Ieškovo dėdė M. Č. mirė 2001-07-22, o paveldėjimo teisės liudijimas ieškovui buvo išduotas 2004-02-04. Apeliantai teigia, kad kompetetingos institucijos negalėjo žinoti, kas yra mirusio ieškovo dėdės teisių perėmėjas ir pats ieškovas turėjo būti aktyvus. Byloje nustatyta, kad šalys nuosavybės teise atskirai valdo atskirus gyvenamuosius namus. Ieškovo materialinis teisinis interesas suformuoti tinkamą žemės sklypą nuosavybės teise turimo pastato eksploatacijai kildinamas iš paveldėtos daiktinės pastato nuosavybės teisės. Ieškovo dėdė M. Č. kartu su gyvenamuoju namu buvo įgijęs ir papildomą teisę naudotis pastato eksploatacijai būtinu sklypu CK ketvirtos knygos reglamentuotų daiktinių teisių pagrindu (iki 2000 m. Civilinio kodekso įsigaliojimo 2001-07-01 – žemėnaudos teise). Nagrinėjamu atveju daiktinė teisė siejama ne su asmeniu, bet su nekilnojamuoju daiktu, todėl ši daiktinė teisė nebuvo išnykusi ir laikotarpiu nuo 2001-07-22 iki 2004-02-04. Metodikos nuostatos dėl sklypo naudotojų informavimo būtinumo kildinamos iš daiktinės sklypo naudojimosi teisės. Nors Metodika kaip procedūrinis teisės aktas tiesiogiai nereglamentuoja nagrinėjamos situacijos, kai ženklinant sklypą natūroje nėra užbaigta kaimyniniame sklype esančio pastato paveldėjimo procedūra ir suinteresuotas asmuo nėra išviešintas Nekilnojamojo turto registre, tačiau žemės reformą vykdžiusios institucijos ir nesant naujo savininko (įpėdinio) registracijos viešame registre privalo užtikrinti teisinį interesą turinčių asmenų interesų apsaugą vykdant žemės sklypo formavimo procedūrą. Ieškovo gyvenamojo namo nuosavybės teisė buvo registruota visą laikotarpį vykdant atsakovės R. B. sklypo formavimo procedūrą. Teisinį interesą turintį ieškovą buvo galima nustatyti kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos notarą bei atidedant atskirus veiksmus arba buvo galimybė atidėti procedūrą iki paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo bei įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.
Dėl žemės sklypo ribų
Nors, kaip teigia apeliantai, ieškovo pateiktas siekiamo suformuoti sklypo planas nesuderintas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau teisėju kolegija šį argumentą vertina kaip deklaratyvų. Ieškovo pateiktas planas yra paruoštas licencijuoto matininko S. B., kuris ruošė (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą. Apeliantas itin kvalifikuota institucija Nacionalinė žemės tarnyba nepateikė argumentų, kokie yra Individualios S. B. įmonės „Matininkas“ plano trūkumai. Plano išankstinio derinimo procedūra visoje apimtyje neįmanoma, nes kilo ginčas tarp ieškovo ir subjektų, su kuriais planas yra derinamas.
Atsakovai neginčija ieškovo pateikto ir teismo pripažinto ieškovui ir atsakovei R. B. priklausančių pastatų plotų paskaičiavimo bei nustatyto procentinio santykio. Byloje nepaneigti apeliantų argumentai, kad pagal byloje antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatytas faktines žemės naudojimo ribas (tvoras), ieškovo norima nustatyti sklypo riba neatitinka istoriškai susiklosčiusių ribų, t.y. ieškovas siekia gauti didesnį sklypą negu naudojosi ieškovo dėdė M. Č.. Nors dalinant ginčo sklypą turi būti atsižvelgiama į faktinių naudojimosi sklypu santykių stabilumo kriterijų, tačiau pirmiausia turi būti laikomasi imperatyvios taisyklės, kad formuojant atskirus namų valdos žemės sklypus, būtina atsižvelgti į tai, kokio ploto gyvenamuosius namus valdo jų savininkai, ir namų valdai priskiriamą plotą apskaičiuoti proporcingai turimų individualių gyvenamųjų namų plotui. Realiųjų dalių bendrame sklype adekvatumas bendrame sklype esančių gyvenamųjų namų užstatymo plotams yra svarbiausias kriterijus, kurį lemia gyvenamųjų namų savininkų daiktinės teisės.
Atsakovės R. B. plane nėra ieškovo parašo, ieškovas neišreiškė sutikimo su žemės sklypo plotu ir ribomis. Atsakovų nurodyti argumentai, kad ieškovo įgaliotas asmuo D. M. dar 2007-04-26 susipažino ir sutiko su (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės teritorijoje 2007 m. rengiamo žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriuo L. Č. buvo suprojektuotas 2,5 aro žemės sklypas, yra nepagrįsti. Atsakovai nepagrįstai plečiamai aiškino ieškovo 2006-02-24 išduoto įgaliojimo D. M. turinį – ieškovas nėra išdavęs įgaliojimo tvarkyti namų valdos sklypo žemės pirkimo reikalus, suderinti žemės sklypo ribas, nes įgaliojimas apima veiksmus, susijusius su nuosavybės teisės atstatymu.
Tuo atveju, jei atsakovės R. B. kiemo statinys patenka į ieškovui suformuotą sklypą šalys turės galimybę žemės sklypo dalies būtinos naudojantis statiniu klausimus spręsti vadovaujantis CK ketvirtosios knygos institutų pagalba.
Atsakovai nepaneigė ieškovo argumentų, kad ginčijamos atsakovės sklypo ribos dėl per mažo atstumo nuo namo trukdo ieškovo gyvenamojo namo eksploatacijai ir neatitiko iki 2004-04-07 galiojusio norminių akto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1998 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 276 „Dėl Respublikinių statybos normų „Miestų ir gyvenviečių sodybos“ RSN 151-92 taikymo reikalavimų. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo nurodytos aplinkybės dėl gyvenamojo namo eksploatacijos apsunkinimo atitinka ginčijamo plano duomenis.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.