Šiaulių apygardos teismo nutartis

2010-05-25 · Civilinė byla Nr. 2A-100-194/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-25
Bylos Nr.
2A-100-194/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Jolanta Badaugienė (pran.), Danutė Matiukienė, Laisvė Aleknevičienė
Atsakovas
UAB „RIDVEILA“
Ieškovas
UAB „Stilsas“

Pranešėja J. Badaugienė Civilinė byla Nr. 2A - 100 - 194/2010

Teisėjas J. Stubrys Procesinio sprendimo kategorija 121.(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gegužės 25 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Jolantos Badaugienės,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės ir Laisvės Aleknevičienės,

žodinio proceso tvarka apeliacinio teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „RIDVEILA“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. spalio 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4435-772/2009 pagal ieškovo UAB „Stilsas“ ieškinį atsakovui UAB „RIDVEILA“ dėl skolos už parduotą autodetalę priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „STILSAS“ ieškiniu kreipėsi į Šiaulių miesto apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „RIDVEILA“ 1105,- Lt skolos už parduotą detalę; priteisti delspinigius pagal sutartį ir priteisti metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas 2006 m. rugpjūčio 10 d. sudarė automobilių detalių pirkimuo pirkimo- pardavimo sutartį. Ieškovas pagal minėtą sutartį ir PVM sąskaitą – faktūrą pardavė atsakovui 2006-08-10 sankabos komplektą Valeo 1 vnt. už 3105,00 Lt. ( b.l. 5). Atsakovas apmokėjo už šią autodetalę iš dalis. Likęs įsiskolinimas sudaro 1105,-Lt. Ieškovas prašė likusią skolą už nupirktą detalę priteisti iš atsakovo kartu su 0,2 procentų delspinigiais ir priteisti palūkanas.

Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog jis sulaikė apmokėjimą už autodetalę, nes ieškovo parduota detalė buvo nekokybiška, nes ją įstačius, UAB „ Ridveila“ priklausantis autobusas pravažiavo tik 14 tūkstančių km. ir ją reikėjo išimti ir pakeisti kita. Pareiškė ieškovui pretenziją, prašė grąžinti šią detalę, bet ieškovas nesutiko. Prašė ieškinį atmesti. Atsakovas turėjo teisę neapmokėti už parduotą detalę, nes ieškovas pardavė nekokybišką detalę, todėl mano, kas ieškovas iš esmės pažeidė sutartį. Ieškovui rašė pretenzijas, tačiau ieškovas į jas nereagavo.

Žemesnės instancijos teismas

Šiaulių miesto apylinkės teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendimu ieškovo UAB „STILSAS“ ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB „RIDVEILA“ 1105,- Lt skolos ieškovo UAB „Stilsas“ naudai; priteisė iš atsakovo UAB „RIDVEILA“397,80 Lt delspinigių, 9,93 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos 1502,80Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2009-05-08 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 66,05 Lt žyminio mokesčio išlaidų.

Apylinkės teismas, tenkindamas ieškinį, padarė išvadą, jog ieškovas ieškinio reikalavimus įrodė bei pagrindė tinkamais įrodymais.( LR CPK 178 str. 185, 197 str.), o atsakovas neįrodė aplinkybių, kuriomis grindė savo atsikirtimus. Tarp šalių yra pasirašyta pirkimo- pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui sutartimi numatytą detalę. Sutarties atsakovas neginčija ir pripažįsta, jog detalė jam buvo perduota, ką patvirtina ir PVM sąskaita- faktūra. Taigi, nėra jokių įrodymų, jog ieškovas nevykdė sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškinį tenkino visiškai. Kad parduota detalė yra nekokybiška- privalėjo įrodyti atsakovas. ( LR CPK 178 str.). Atsakovas nusipirktą detalę( prekę) priėmė, ją kurį laiką eksploatavo, ja naudojosi. Taigi, privalėjo pateikti įrodymus, kad detalę reikėjo keisti kita dėl jog defekto, buvusio pirkimo metu. Detalė( prekė) galėjo tapti netinkama ir dėl netinkamo jos eksploatavimo ar dėl netinkamo jos įdėjimo, ką atliko pats atsakovas. Be to, atsakovas už nupirktą detalę iš dalies sumokėjo 2006-10-20. Pretenzija dėl detalės nekokybiškumo pateikta tik 2008-01-23. Atsakovas nepateikė jokių tinkamų įrodymų dėl parduoto daikto neatitikimo kokybės reikalavimams, buvusiems pardavimo metu ir daikto perdavimo metu. ( LR CPK 179 str. 185 str.. LR CK 6.333 str.), todėl teismas atsakovo atsikirtimus laikė nepagrįstais.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas UAB „ RIDVEILA“ prašo apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti.

Apeliacija grindžiama tokiais argumentais:

Ieškovas ieškinio reikalavimą grindė pridėta sąskaita- faktūra, tačiau nebandė įrodyti, kad paslaugas atsakovui suteikė kokybiškai. Teismas nesigilino, ar visumoje ieškovo reikalavimas yra teisėta. Apeliantas dar kartą nurodo, jog ne atsakovas yra skolingas ieškovui, o ieškovas yra skolingas atsakovui, nes atliko nekokybiškas paslaugas, todėl atsakovas turėjo teisinį pagrindą sulaikyti mokėjimą, kas buvo nurodyta pretenzijose, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.Per visus teismo posėdžius atsakovas prašė atlikti teismo ekspertizę, tačiau ji taip ir nebuvo paskirta. Ekspertizė įneštų aiškumo ir ekspertizės išvados turėtų įrodomąją galią bylos baigčiai. Byla buvo išnagrinėta vienašališkai ir neobjektyviai, todėl mano, jog teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą byloje negautas.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, buvo gautas atsakovo prašymas paskirti byloje autodetalės techninę ekspertizę. Šiaulių apygardos teismo kolegija 2010-04-06 nutartimi bylos nagrinėjimą sustabdė ir paskyrė byloje ekspertizę. Tačiau atsakovas iki 2010-05-11, t.y., per mėnesį laiko pinigų už ekspertizės atlikimą nesumokėjo, todėl bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas. Atsakovas, atnaujinus bylos apeliacinį nagrinėjimą, bylos žodiniame nagrinėjime nedalyvavo, į teismo posėdį neatvyko, todėl kolegija nutarė bylą nagrinėti iš esmės ir apeliacinio skundo argumentų pagrindu priimti procesinį sprendimą pagal šioje byloje esančius įrodymus, nes bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys ir įrodymus pateikti bei surinkti privalo patys. ( Viešo intereso šioje byloje – nėra).

Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. ( LR CPK 320 str. 1d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešas interesas ( LR CPK 320 str. 2).

Kolegija nurodo, jog bylos šalys yra privatūs juridiniai asmenys ir sprendžiamas teisinis ginčas tarp privačių ūkio subjektų neturi jokių viešo intereso požymių, todėl nėra nustatytos bei įstatyme įtvirtintos teismo pareigos rinkti įrodymus ar juos išreikalauti. Teismas tokio pobūdžio bylose įrodymus vertina tuos, kuriuos pateikia privatūs ūkio subjektai patys. ( LR CPK 178 str.). Kolegija nenustatė viešo intereso pažeidimo fakto, taip pat nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Kolegija pasisako ir savo išvadas grindžia tik pagal apeliacinio skundo argumentus.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, jog ieškovas ieškinį įrodinėjo tik pagal sąskaitą- faktūrą. Ieškovas ieškinio reikalavimus grindė ne tik sąskaita- faktūra ( b.l. 5), bet ir šalių sudaryta bei pasirašyta pirkimo- pardavimo sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ( b.l. 3-4), kurioje yra aptartos detalių pardavimo sąlygos ir apmokėjimo tvarka. Šios sutarties ir joje nustatytų sąlygų atsakovas neginčijo, priešieškinio nepareiškė. Todėl yra pagrįsti I instancijos teismo argumentai, jog ieškinio reikalavimai yra pagrįsti šalių pasirašyta sutartimi ir sąskaita- faktūra, kurią atsakovas iš dalies apmokėjo ir perkamą daiktą gavo, jį priėmė. LR CK 6.305 str., 6.333 str. 4d. Taigi, ieškovas turėjo pagrindą už parduotą ir atsakovui perduotą prekę reikalauti apmokėjimo. Apelianto argumentai, kad ieškinio reikalavimai yra neteisėti, yra niekuo nepagrįsti ir prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams.

Apeliacinės instancijos teismas reagavo į atsakovo pageidavimą paskirti byloje ekspertizę detalės techniniam stoviui įvertinti, tačiau pačiam atsakovui be pagrindo ilgai tęsiant teisinį ginčą, kuris tęsiasi nuo 2006 metų, ir pačiam atsakovui neapmokėjus už ekspertizę, ekspertizė nebuvo atlikta. Bylos šalys faktines aplinkybes gali įrodinėti ne tik ekspertizės aktu, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovas jokių savo nupirktos detalės - sankabos komplekto Valeo( b.l. 5) netinkamumo, apžiūros bei nekokybiškumo įrodymų, specialistų apžiūros- įvertinimo aktais pagrįstų įrodymų nepateikė nei I instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui. Detalės nekokybiškumo įrodymo pareiga priklausė išimtinai atsakovui ( LR CPK 178 str.). Ši pareiga negali būti perkelta ieškovui. Atsakovo argumentai, kad ieškovas atliko nekokybišką paslaugą yra niekuo nepagrįstas bei neįrodytas, todėl apelianto argumentas, kad ieškovas jam liko skolingas yra teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pagal atsakovo pageidavimą paskyrė ekspertizę, tačiau atsakovas pats nevykdė teismo nutarties, todėl ekspertizė liko neatlikta. Kitų detalės nekokybiškumo įrodymų atsakovas nepateikė. Šalys yra privatūs ūkio subjektai, todėl įrodymus privalo pateikti patys. Nesant viešo intereso, teismas įrodymus rinkti neprivalo.

Apeliantas kaltina I instancijos teismą šališkumu ir neobjektyvumu, tačiau tokio šališkumo apraiškų konkrečiai neišvardija ir nenurodo. Atsakovas galėjo pasinaudoti teisėjo nušalinimo institutu, jei manė, jog teisėjas gali būti neobjektyvus, tačiau konkrečių aplinkybių, kurios būtų pagrindu abejoti teisėjo nešališkumu, apeliantas konkrečiai nenurodė ir apeliaciniame skunde. Vien nepasitenkinimas bylos baigtimi, nesudaro pagrindo abejonėms dėl teismo šališkumo. Jokių konkrečių įstatyme nustatytų pagrindų dėl teisėjo šališkumo ir nušalinimo pagrindų buvimo ( LR CPK 65 str. 66 str.), apeliantas nenurodė, todėl tokie apelianto pasakymai vertintini kaip deklaratyvūs.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija daro išvadą, jog pagal tuos įrodymus, kuriuos pateikė byloje pačios šalys, I instancijos teismo išvados yra pagrįstos, ir materialinės teisės normos taikytos tos, kurias ir reikėjo taikyti.

Pagal apeliacinio skundo argumentus, kolegija nemato teisinio pagrindo keisti ar naikinti I instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas galioti.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 str. 1dalies 1 punktu

nutarė:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 metų spalio 28 dienos sprendimą palikti nepakeistą.

Kolegijos teisėjai Jolanta BadaugienėDanutė MatiukienėLaisvė Aleknavičienė