- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-24
- Bylos Nr.
- 2A-1851-254/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-19-3-00996-2012-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė (pirm.), Dalė Burdulienė (pran.), Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- D. P.
- Atsakovas
- I. V.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini)
procesinio dokumento kategorijos: 21.4.4.1; 121.14; 121.19.2; 121.19.7; 121.18.
2013 m. spalio 24 d.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dalės Burdulienės (pranešėja), Leono Jachimavičiaus ir Albina Rimdeikaitė (kolegijos pirmininkas), apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. P. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-48-670/2013 pagal ieškovo D. P. ieškinį atsakovei I. V. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, tretieji asmenys (duomenys neskelbtini) rajono 1-asis notarų biuras, Kauno miesto 4-asis notarų biuras, Kauno miesto 7-asis notarų biuras, D. V. ir G. P..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas pareiškė (duomenys neskelbtini) rajono apylinkės teismui patikslintą ieškinį (t. 1, b. l. 138–144), kuriuo prašė:
1. Pripažinti 2005 m. rugpjūčio 16 d. pardavimo–pirkimo sutarties (t. 1, b. l. 39–40) dėl gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), tvarto (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), daržinės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), viralinės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), malkinės (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), ūkinio pastato (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių (lauko tualeto) (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarės R. P., notarinio registro numeris RP-3945, dalį dėl šalies (pirkėjo) negaliojančia, nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra ieškovas.
2. Pripažinti 2006 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 41–42) dėl 1,6400 ha ploto žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) k, patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarės S. S., notarinio registro numeris 1-2358, dalį dėl šalies (pirkėjo) negaliojančia, nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra ieškovas.
3. Pripažinti 2011 m. sausio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 43–51) dėl žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamojo namo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) g. 50, (duomenys neskelbtini) miestelis, (duomenys neskelbtini) r., patvirtintą Kauno m. 4 - ojo notarų biuro notarės V. J., notarinio registro numeris 4VJ-123, dalį dėl šalies (pirkėjo) negaliojančia, nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra ieškovas.
4. Pripažinti 2011 m. sausio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 52-58) dėl žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) miestelis, (duomenys neskelbtini) r., patvirtintą Kauno m. 4 - ojo notarų biuro notarės V. J., notarinio registro numeris 4VJ-121, dalį dėl šalies (pirkėjo) negaliojančia, nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra ieškovas.
5. Pripažinti 2011 m. sausio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties dėl žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bei kitų statinių (inžinierinių) – šulinio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) miestelis, (duomenys neskelbtini) r., patvirtintą Kauno m. 4 - ojo notarų biuro notarės V. J., notarinio registro numeris 4VJ-125, dalį dėl šalies (pirkėjo) negaliojančia, nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra ieškovas.
6. Pripažinus šiuos sandorius negaliojančiais, panaikinti 2007 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. RK-4102, sudarytą tarp atsakovės ir jos sesers D. V., ir taikyti restituciją.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Jonavos rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad atsakovė buvo ieškovo draugė. Jie susipažino 2004 metais Kaune esančiame „Jachtklube“, draugavo iki 2006 metų pabaigos. 2005 m. rugpjūčio 16 d. ir 2006 m. birželio 29 d. (duomenys neskelbtini) rajono 1-ajame notarų biure buvo sudarytos pirkimo–pardavimo sutartys, pagal kurias atsakovei buvo perleistas nekilnojamasis turtas, t. y. gyvenamasis namas su priklausiniais bei 1,6400 ha žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone. Dėl minėtos sodybos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų derėjosi ieškovas. Tai patvirtino ir liudytojas J. B. iš kurio buvo perkama sodyba. Tarp J. B. ir ieškovo 2005 m. gegužės 31 d. buvo pasirašyta sutartis (t. 1, b. l. 166), iš kurios matyti, kad ieškovas iš J. B. perka sodybą, esančią (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone už 9 000 Lt, ir avansu pardavėjui sumoka 600 Lt. 2005 m. rugpjūčio 16 d. (duomenys neskelbtini) rajono notarų biure patvirtinta pardavimo–pirkimo sutartis, pagal kurią sutuoktinai J. B. ir T. B. pardavė atsakovei sodybą esančią, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone (t. 1, b. l. 39-40). Sutartyje nurodyta kaina 1 000 Lt. Kadangi žemė, esanti po sodyba priklausė valstybei, todėl buvo tvarkomi dokumentai jai išpirkti. Iš byloje esančios 2006 m. birželio 7 d. sąskaitos faktūros (t 1, b. l. 167) nustatyta, kad ji išrašyta atsakovės vardu, nurodant, kad už žemę privalu sumokėti 2 149 Lt. 2006 m. birželio 29 d. kasos pajamų orderiu sumokėta už žemę (t.1, b. l. 168), orderyje mokėtojas nurodytas ieškovas, tačiau grafoje „mokėjimo paskirtis“ nurodyta atsakovė. Valstybinėje žemės pirkimo–pardavimo sutartyje sudarytoje 2006 m. birželio 29 d. (t.1, b. l. 41) žemės pirkėju nurodyta atsakovė. Pagal šią sutartį ji įgijo 1,6400 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone.
Dėl trijų žemės sklypų, kurie buvo nupirkti iš pardavėjos A. S. B., teismas nustatė, kad 2005 m. birželio 8 d. Kauno miesto 7-ąjame notarų biure buvo sudaryta sutartis, kuria ieškovas įsipareigojo nupirkti 0,54 ha žemės sklypą iš A. S. B., esantį (duomenys neskelbtini) g. 50, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, už 22 000 Lt. Sandorio sudarymo metu jis pardavėjai sumokėjo 4 000 Lt. 2005 m. rugpjūčio 30 d. patvirtinta sutartis, pagal kurią A. S. B. įsipareigoja atsakovei parduoti 0,54 ha žemės sklypą (t. 1, b. l. 59-60). Sutartyje nurodoma, kad pardavėja iš pirkėjos atsakovės gavo 19 000 Lt, o likusius 3 000 Lt įsipareigoja sumokėti iki 2005 m. gruodžio 1 d. Ieškovas nurodė, kad sutarties sudarymo dieną pinigus mokėjo jis (15 000 Lt ir 4 000 Lt buvo mokėti 2005 m. birželio 8 d., iš viso 19 000 Lt). Kadangi žemės sklypo nuosavybės dokumentai A. S. B. vardu tuo metu dar buvo nesutvarkyti, todėl šia sutartimi pardavėja įsipareigojo iki pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo niekam minėto žemės sklypo neperleisti. 2011 m. sausio 4 d. Kauno miesto 4-ąjame notarų biure buvo sudarytos trys pirkimo–pardavimo sutartys. Pagal sutartis atsakovė, atstovaujama jos mamos J. V., įgijo 0,27 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamąjį namą (ieškovas posėdžio metu nurodė, kad namas buvo sudegęs), esančius (duomenys neskelbtini) g. 50, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone. Taip pat įgijo 0,12 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 0,15 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone (t. 1, b. l. 173-186). Iš šių sudarytų sutarčių teismas sprendė, kad pardavėja A. S. B. vykdė savo įsipareigojimus pagal 2005 m. rugpjūčio 30 d. sutartį, kuria įsipareigojo parduoti 0,54 ha žemės sklypą (0,27 ha, 0,12 ha ir 0,15 ha dydžio sklypai sudaro 0,54 ha). Ieškovo teigimu, nors nekilnojamasis turtas ir buvo registruotas atsakovės vardu, tačiau jis faktiškai įgytas iš jo asmeninių lėšų.
Sprendimas grindžiamas šiais motyvais:
1. Ieškovui nepateikus jokių rašytinių įrodymų apie disponavimą piniginėmis lėšomis prieš sudarant kiekvieną iš trijų sandorių ir esant priešingiems įrodymams, kad ieškovas skolinosi pinigines lėšas iš trečiųjų asmenų, teismas nusprendė, jog naikinti sandorių nėra įstatyminio pagrindo.
2. Teismas konstatavo, kad sandorio ydingumui dėl jo sudarymo su netikrąją šalimi konstatuoti būtina nustatyti, kad tikroji šalis, o ne apsimestinė šalis (statytinis) ne tik rūpinosi sutarties sudarymu, derėjosi dėl jos sąlygų, atsiskaitė su pardavėju, bet ir tai, kad atsiskaityta buvo tikrajai šaliai priklausančiomis lėšomis, kad po sandorio tikroji šalis įgijo ir vykdė pirkėjo teises ir pareigas pagal ginčijamą sandorį. Byloje teismas nustatė, kad dėl turto pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų derėjosi būtent su ieškovu. Visi pardavėjai pirkimo klausimais (kainos, atvykimo pas notarus laiką, dokumentų tvarkymą žemėtvarkos skyriuje) bendravo būtent su ieškovu. Tai, kad nekilnojamojo turto paieškomus ir pirkimo–pardavimo klausimais rūpinosi ieškovas, patvirtina byloje dalyvavę liudytojai (turto pardavėjai J. B. ir A. S. B.), šių aplinkybių neneigia ir atsakovė. Tačiau teismas konstatavo, kad asmuo negali būti pripažintas turto tikruoju savininku vien dėl to, kad jis ieškojo nekilnojamojo turto, derėjosi dėl jo pirkimo–pardavimo. Būtina atsižvelgti ir į kitas aplinkybes. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pirkimo–pardavimo sandoris su A. S. B. 2011 m. sausio 4 d. buvo baigtas atsakovės įgalioto asmens J. V., kuri sumokėjo pardavėjai likusią pinigų sumą (3 000 Lt) bei rūpinosi dokumentų sutvarkymu. 2007 m. birželio 14 d. žemės sklypas (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone buvo parduotas trečiajam asmeniui D. V.. Kadangi ieškovas pretenzijų dėl pirkimo–pardavimo sandorio su A. S. B. pabaigimo atsakovei nereiškė bei pretenzijų dėl žemės sklypo pardavimo atsakovei nereiškė, teismas padarė išvadą, kad atsakovė turėjo teisę ir galimybę naudotis jai priklausančiu turtu ir jį valdyti.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti šiais argumentais:
1. Šiuo konkrečiu atveju tikrieji nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių šalių ketinimai buvo perleisti nekilnojamąjį turtą apeliantui. Liudytojai A. S. B. bei J. B. patvirtino faktus, jog pinigai buvo paties apelianto. Liudytojas J. B. papasakojo, kad prieš sandorio sudarymą pats apeliantas ėjo į banką, išsigryninti pinigų sandorio sudarymui. Abu pardavėjai A. S. B. bei J. B. ir jo sutuoktinė T. B. bylos nagrinėjimo metu patvirtino faktą, jog tikruoju pirkėju jie laiko ir laikė apeliantą. Pardavėjai nepažinojo atsakovės ir ją pirmą kartą pamatė tik notarų kontoroje, pasirašinėjant pirkimo–pardavimo sutartis. Sutarčių sudarymo metu atsakovė buvo vidurinės mokyklos moksleivė, neturėjo jokių santaupų, pajamų, tai yra ji savarankiškai piniginėmis lėšomis nedisponavo, o apeliantas turėjo santaupų, iš kurių ir buvo įgytas nekilnojamasis turtas.
2. Rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, jog apeliantas turėjo pakankamai piniginių lėšų įsigyti ginčo sklypams, tai yra vienkartinėje gyventojo (šeimos) 2013 m. gruodžio 31 d. turėto turto deklaracijoje yra nurodyta, kad apeliantas turėjo 500 000 Lt piniginių lėšų, 165 300 Lt buvo paskolinęs, sąskaitos išrašas AB „Šiaulių bankas“ Kauno filialas patvirtina faktą, jog apeliantas 2005 m. balandžio 25 d. (prieš pat sandorių sudarymą) nuėmė 7 200,00 Lt, trečiasis asmuo G. P., sandorių sudarymo metu vedusi bendrą ūkį su apeliantu, patvirtino faktą, kad santuokos metu apeliantas disponavo didelėmis pinigų sumomis ir turėjo pakankamai piniginių lėšų įgyti ginčijamiems žemės sklypams, taip pat byloje esančios darbo sutartys bei atsiskaitymo lapeliai patvirtina faktą, jog apeliantas nuolat gaudavo pastovias pajamas, susijusias su darbo santykiais. Pažymėtina ir tai, jog apeliantas siekdamas įgyti aukščiau minimus žemės sklypus dar 2005 metų liepos mėnesį gavo 17 296 USD paskolą iš J. V.. O vėliau 2005 m. rugsėjo 1 d. su J. V. sudarėme rašytinę paskolos sutartį dėl aukščiau minimos pinigų sumos. Tuo tarpu atsakovės teiginiai apie piniginių lėšų turėjimą nėra pagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais, anaiptol, byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad ginčo sklypų pirkimo metu atsakovė jokių santaupų neturėjo, gyveno kartu su savo motina J. V., mokėsi vidurinėje mokykloje, jokių įrodymų patvirtinančių atsiliepime išdėstytus faktus apie gautą 3 000 USD dovaną bei 10 000 Lt močiutės palikimą atsakovė nepateikė, net ir laikant, jo atsakovė buvo gavusi aukščiau minimas pinigų sumas, šių pinigų tikrai nebūtų pakakę įgyti ginčijamus žemės sklypus bei pastatus, nes sandorių vertė yra ženkliai didesnė. Vien atsakovės įgytas ūkininko pažymėjimas nesuponuoja nuostatos, jog atsakovė buvo tikroji pirkimo–pardavimo sandorio šalis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog civilinės bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog atsakovė paskutinius kelerius metus gyvena užsienyje, žemės sklypais bei pastatais nesinaudoja ir turtu nesirūpina.
3. Atsakovės motina civilinės bylos Nr. 2-13502-451/2011 nagrinėjimo metu (Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-13502-451/2011) davė parodymus, kad ji nežinojo, kad jos dukra atsakovė, būdama 11-oje klasėje, pirko dvi sodybas, nežinojo, iš kur turėjo pinigų joms pirkti, nors liudininkė A. S. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 2005 m. rugpjūčio 16 d. sudarant notarinį žemės sklypo bei pastatų pirkimo–pardavimo sandorį dalyvavo J. V. bei atsakovė bei rašytiniai įrodymai, esantys byloje patvirtina faktą, jog būtent J. V. ir užbaigė šį sandorį dukters vardu.
4. Pažymėtina ir tai, jog neaišku kuo remiantis teismas nustatė, kad apeliantas su atsakove susipažino 2004 m., kai tiek pats apeliantas, tiek liudytojas V. G. patvirtino faktą, jog apeliantas su atsakove pradėjo bendrauti 2005 m. gegužės 21 d.
5. Teismas nusprendė atsakovei iš apelianto priteisti 1 000 Lt advokato išlaidoms apmokėti. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų, apeliantas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. CPK 79 straipsnyje yra nurodyta, jog bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, tuo tarpu CPK 88 straipsnyje yra nurodyta, jog prie išlaidų, susijusiu su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Tokiu būdu teismas neteisėtai ir nepagrįstai priteisė iš apelianto advokato išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, o sprendimą palikti nepakeistą šiais argumentais:
1. Visų trijų žemės sklypų pardavėjai teismo metu patvirtino, kad pirkėjai ieškovei jokių pretenzijų neturi. Jie nurodė, kad sklypus surado apeliantas, kad jis derėjosi dėl sklypų, kad atsakovė kartu su apeliantu važiavo pas sklypų pardavėjus, tačiau sandoriai buvo sudaryti su atsakove, nes ji mokėjo pinigus. Atsakovė neneigia šių aplinkybių, kad ieškovas iš jos sužinojęs, kad ji turi piniginių lėšų bei, siekdamas su ja draugauti, dar 18-metei, neturinčiai jokių verslo įgūdžių, padėjo įsigyti žemės sklypus, peržiūrėjo nuosavybės dokumentus. Atsakovė, pasitikėdama apeliantu, nes jis žadėjo sudaryti santuoką, prasitarė apie tai, kad jos šeima gauna lėšų iš JAV gyvenančios mamos sesers B., kad atsakovės mama turi nemažų santaupų doleriais.
2. Tai, kad atsakovė yra tikroji sandorio šalis, patvirtino ir kiti jos nuoseklūs veiksmai - ji, įsigijusi žemės sklypus, ketino ūkininkauti, baigė ūkininkavimo kursus, 2005 m. spalio mėn. 14 d. jai buvo išduotas ūkininko pažymėjimas.
3. Atmestini apelianto aiškinimai, kad jis disponavo didelėmis piniginėmis lėšomis. Deklaracijoje pateikti duomenys apie galimai šeimos turėtas lėšas 2003 metais, o ginčo žemės sklypai pirkti tik 2005-2011 metais. Tai, kad apeliantas 2005 m. pinigų neturėjo patvirtina jo paties pateikti rašytiniai įrodymai - 2005 m. rugsėjo 1 d. paskolos sutartis su J. V. 17 296 USD sumai bei Kauno apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 3 d. sprendimas, iš kurio matyti, kad apeliantas turėjo kreditorinių įsiskolinimų tretiesiems asmenims. Apeliantas ieškinyje teigė, kad sodyba iš J. B. buvo pirkta iš J. V. 2005 m rugsėjo 1 d. pasiskolintų pinigų. Šie apelianto teiginiai prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, iš kurių matyti, kad sutartis dėl avanso su J. B. sudaryta 2005 m. gegužės 31 d., o pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį su pardavėju J. B. ieškovė sudarė 2005 rugpjūčio l6 d, t. y. dar iki paskolos suteikimo apeliantui. Nors apeliaciniame skunde apeliantas nurodo jau naujas aplinkybes, neva pinigai 17 296 USD sklypų pirkimui buvo gauti dar iki rašytinės paskolos sudarymo, tai netiesa, nes tokios ženklios pinigų sumos be rašytinės sutarties svetimam asmeniui J. V. nebūtų paskolinusi. Atmestinas apeliacinio skundo teiginys, jog apeliantas pinigų turėjimą patvirtina banko sąskaitos išrašas. Iš pateikto sąskaitos išrašo matyti tik tai, kad jam 2005 m. balandžio 25 d. iš AB „Šiaulių bankas“ sąskaitos buvo išmokėti 7 200 Lt, tačiau įrodymų, kad už šias pinigines lėšas buvo įsigyti ginčo sklypai, apeliantas įrodymų nepateikė.
4. Atsakovė nesutinka, kad apeliantas yra tikrasis pirkėjas pagal 2005 m. rugpjūčio 30 d. 7-ajme notarų biure sudarytą sutartį (t. 1, b. l. 59–40) bei su tuo, kad tai jis įsigijo nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) g. 50 (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) rajone, iš turto pardavėjos A. S. B.. Apeliantas tikrai surado šį žemės sklypą su priklausiniais, susipažino su žemės ir namo dokumentais ir ketino jį pirkti. Pagal 2005 m. birželio 8 d. sutartį (t. 1, b. l. 61–62) sumokėjo A. S. B. avansą - 4 000 Lt, kas matyti iš sutarties, tačiau vėliau persigalvojo, kad tai jam per brangu, kad tai per ilga investicija, nes sandorio iki pabaigos negalima sudaryti, nes pardavėja negalėjo parduoti šio turto dar 5 metus, todėl šį sandorį pasiūlė sudaryti atsakovei, aiškindamas, kad ši žemė per 5 metus pabrangs. Šalių santykiai buvo tikrai geri, atsakovė pasitikėjo apeliantu, nes pati neturėjo praktikos perkant nekilnojamąjį turtą. 2005 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė su A. S. B. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir notarinėje kontoroje sumokėjau jai 19 000 Lt. Taip pat susitarė, kad likusią 3 000 Lt sumą pardavėja gaus sutvarkiusi visus dokumentus. Toliau tęsdama savo sutartinius įsipareigojimus, susitarus su A. S. B., atsakovė per savo įgaliotinę J. V. 2011 m. sausio 4 d. pabaigė šį sandorį ir sumokėjo pardavėjai likusią 3 000 Lt sumą. Liudytoja apklausta A. S. B. patvirtino šias aplinkybes ir pareiškė, kad atsakovei jokių turtinių pretenzijų neturi. Apeliantas teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad jam apie 2011 m. sausio 4 d. sandorį (t. 1, b. l. 43–51) iš viso nebuvo nieko žinoma, iš ko seka, kad jis pinigų A. S. B. nemokėjo.
5. Tretieji asmenys notarės R. P., S. S., V. J. atsiliepimuose į ieškinį nurodė, kad sutartys buvo sudarytos ir patvirtintos nepažeidžiant įstatymų, kad pagal jas buvo visiškai atsiskaityta ir įtarti šalių nesąžiningumo nebuvo pagrindo (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Jeigu apeliacinis teismas konstatuoja absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą (-us), apeliacinis skundas nagrinėjamas neatsižvelgiant į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas.
Nagrinėjamoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl šešių sandorių pripažinimo negaliojančiais dėl to, kad buvo sudaryti kitam sandoriui pridengti (CK 1.87 str. 1 d.). Visų šių sandorių šalys turi teisinį interesą byloje, teismo sprendimas gali turėti įtakotos jų teises ir pareigas. Ieškovas prašė pripažinti 2006 m. birželio 29 d. Valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties (t. 1, b. l. 41–42) dėl 1,6400 ha ploto žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) r. sav. (duomenys neskelbtini) k, patvirtintą (duomenys neskelbtini) rajono notarų biuro notarės S. S., notarinio registro numeris 1-2358, dalį dėl šalies (pirkėjo) negaliojančia, nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra ieškovas, kuri buvo sudaryta tarp I. V. ir Tauragės apskrities viršininko administracijos, kurios teisių perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, tačiau pastaroji sandorio šalis nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimą ir teismas dėl šio sandorio negaliojimo sprendė be šio asmens paaiškinimų ir argumentų dėl ginčo (Žemės įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Padarius tokį procesinės teisės pažeidimą teismas neatskleidė bylos esmės, kadangi neišsiaiškino nei faktinių (kas turėjo teisę pirkti valstybinę žemę, kokie duomenys tai patvirtina ir t. t.) nei teisinių valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo aplinkybių, sprendime tik nurodė, kad 2006-06-29 tarpfilialiniu kasos pajamų orderiu Nr. 1999325 už žemę sumokėjo ieškovas, tačiau už atsakovę. Tik įtraukus į bylą Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, surinkus ir ištyrus visas faktines ir teisines šio sandorio sudarymo aplinkybes, galima būtų spręsti ar jis sudarytas su tinkam šalimi. Pirmiau paminėtos aplinkybės duoda pagrindą konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl šio sandorio atžvilgiu byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovas taip pat prašė pripažinti negaliojančiomis 2011 m. sausio 4 d. pirkimo–pardavimo sutarties dėl žemės sklypo (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)) bei kitų statinių (inžinierinių) – šulinio (unikalus numeris (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) miestelis, (duomenys neskelbtini) r., patvirtintą Kauno m. 4 - ojo notarų biuro notarės V. J., notarinio registro numeris 4VJ-125, dalį dėl šalies (pirkėjo) negaliojančia, nustatant, kad nekilnojamojo turto pirkėju yra ieškovas bei panaikinti 2007 m. birželio 14 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. RK-4102, sudarytą tarp atsakovės ir jos sesers D. V., ir taikyti restituciją. Kolegija konstatuoja, kad teismo sprendimas dėl šių sandorių priimtas net nesant byloje ginčijamų sandorių. Teismo sprendime dėl 2007 m. birželio 14 d. pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia nėra jokių motyvų ir argumentų, kodėl ieškinys, kuris šio sandorio dalyje buvo pareikštas CK 1.87, 1.90 ir 1.79 straipsnių pagrindais, yra atmestas. Kolegija nenustatė, kad teismo sprendime būtų pasisakyta atskirai dėl pirmiau nurodyto pirmojo sandorio (registro Nr. 4VJ-125), kurio nėra byloje, o dėl kitų 2011 m. sausio 4 d. sudarytų dviejų sandorių konstatavo, kad pardavėja A. S. B. dėl 0,54 ha žemės sklypo sudarė dvi preliminarias sutartis – 2005 m. birželio 8 d. su ieškovu, o 2005-08-30 su atsakove I. V.. Pagal pastarąją sutartį buvo sumokėta 19 000 Lt. Ieškovas nurodė, kad šiuos pinigus sumokėjo dar sudarant 2005 m. birželio 8 d. sutartį. Kodėl teismas atmetė šiuos ieškovo paaiškinimus ir argumentus teismo sprendime nenurodyta. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Kauno apskrities VPK Kauno miesto Dainavos PK VPS Saulėtekio policijos nuovada tyrė pareiškėjo D. P. pareiškimą dėl jo ginčijamuose sandoriuose dalyvavusios ir atsakovę I. V. atstovavusios J. V. ir ieškovo tarpusavio santykių tiek sudarant paskolos sutartį, tiek ir pastarosios bei atsakovės I. V. dalyvavimo sandoriuose. Pagal 2012 m. balandžio 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties, priimtos nagrinėjant skundą Nr. S-172-917/2012 motyvus, paminėtoje tyrimo medžiagoje yra duomenų, kurie tiesiogiai susiję su nagrinėjamu ginču (pvz. pinigų panaudojimu sudarant ginčijamumus sandorius), todėl teismas turėjo šią medžiagą išreikalauti, apklausti liudytoja J. V., jeigu ji nebuvo į bylą įtraukta trečiuoju asmeniu, kaip ginčijamuose sandoriuose atstovavusi pirkėją, išklausyti jos parodymus dėl ieškovo nurodomų aplinkybių ir byloje esančių kitų įrodymų ir tik tada spręsti dėl ieškovo nurodomų argumentų pagrįstumo ir sandorių galiojimo. Pirmosios instancijos teismas nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė ieškovo prašymą dėl J. V. apklausimo liudytoja, todėl dėl šio pažeidimo neišsiaiškino bylai reikšmingų aplinkybių (II t., b. l. 68). Be to, apeliantas jau ieškinyje nurodė, kad sandorių sudarymo aplinkybėms nustatyti reikšmingų duomenų yra Kauno miesto apylinkės civilinėje byloje Nr. 2-13502-451/2011, tačiau ir šių ieškovo argumentų teismas nenagrinėjo ir teismo sprendime dėl jų nepasisakė, todėl dėl paminėtų procesinės teisės normų pažeidimo liko neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, todėl ir dėl 2011 m. sausio 4 d. pirkimo–pardavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 str. 1 d. 1 p.).
Ieškovo ieškinio aplinkybės dėl pripažinimo 2005 m. rugpjūčio 16 d. pardavimo–pirkimo sutarties negaliojančia yra glaudžiai susijusios su pirmiau nurodytais sandoriais, ypač tuo aspektu, kad šie statiniai stovi ant buvusios valstybinės žemės sklypo, ieškovas nurodo iš esmės analogiškas su kitais ginčijamais sandoriais susijusias aplinkybes kurio įsigijimo atsakovės nuosavybėn aplinkybės turi būti nustatinėjamos įtraukus į bylą dalyvaujančiu asmeniu sandorio šalį - Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byla turi būti nagrinėjama iš naujo visa apimtimi, įtraukiant į bylą ne tik paminėtą tarnybą, tačiau sprendžiant klausimą dėl tikslingumo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir atsakovę I. V. ginčijamuose sandoriuose atstovavusią J. V..
Šios bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės. Sprendžiant, ar yra CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. PĮ „RBPĮ“ v. V. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-82/2005; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. K. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-375/2007; 2008 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje „Polygrade L.L.C.“ ir kt. v. M. S. firma „Ugrima“, bylos Nr. 3K-3-168/2008; kt.).
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad neatlikus visapusiško tyrimo, sprendimas, kuriuo apelianto ieškinys buvo atmestas, yra priimtas tinkamai neištyrus ir neįvertinus apelianto (ieškovo) pareikšto materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumą patvirtinančių ar jį paneigiančių aplinkybių, todėl ieškinio pagrįstumo klausimas galėjo būti išspręstas neteisingai (CPK 185 straipsnis), o dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, kas yra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis) ir bylą perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Jonavos rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.