Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. J. atstovo advokato A. V. pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nenutraukiant santuokos, tretieji asmenys Ilona Girdenienė, uždaroji akcinė bendrovė „N.“, E. R., P. S.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. 2023 m. sausio 31 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo, kuriuo pareiškė, kad atsiima ieškinį ir prašo jį palikti nenagrinėtą; nurodo, jog jai žinomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 139 straipsnio 2 dalyje numatytos ieškinio atsiėmimo teisinės pasekmės; prašo teismo priteisti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, nes byla buvo inicijuota dėl netinkamų atsakovo veiksmų, bei prašo grąžinti ieškovei byloje sumokėtą žyminį mokestį.

3. 2023 m. vasario 3 d. gautas atsakovo E. J. atstovo advokato padėjėjo A. V. pareiškimas, kuriame nurodė, kad atsakovas neprieštarauja, kad ieškovė atsiimtų ieškinį, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą paliko spręsti teismo nuožiūra.

4. 2023 m. vasario 3 d. į bylą pateiktas trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „N.“ atstovo advokato Mariaus Griciaus prašymas, kuriuo prašoma iš ieškovės priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, kadangi ieškovė buvo ieškinio iniciatorė, bylinėjimasis truko beveik metus, buvo teikiamas atskirasis skundas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės, buvo stabdomas vykdymo procesas, todėl UAB „N.“ patyrė nuostolių.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl ieškinio atsiėmimo tenkinamas, ieškinys paliktinas nenagrinėtu.

5. Ieškovas tol, kol teismas neišsiuntė ieškinio kopijos atsakovui, turi teisę atsiimti pareikštą ieškinį. Vėliau ieškinį atsiimti galima tik turint atsakovo sutikimą ir ne vėliau kaip iki pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (CPK 139 straipsnio 1 dalis).

6. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad ieškovė pateikė pareiškimą, kad atsiima ieškinį pareikštą, civilinėje byloje Nr. e2-77-1024/2023, ir prašo palikti jį nenagrinėtą, atsakovas sutinka, kad ieškovė ieškinį atsiimtų, ieškinio atsiėmimas neprieštarauja įstatymui ir šalių valiai, ieškovei atsiėmus ieškinį, ieškinys dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nenutraukiant santuokos, paliktinas nenagrinėtu (CPK 139 straipsnis, 296 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Išaiškintina, kad tai neužkerta kelio ieškovei kreiptis su ieškiniu į teismą iš naujo.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė yra sumokėjusi 300,00 Eur žyminį mokestį pateikiant ieškinį, kurį prašo grąžinti. Iš bylos nustatyta, kad pagal ieškovės ieškinį byla buvo paskirta nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (2023 m. vasario 7 d. 9.30 val.), tačiau nebuvo pradėta nagrinėti iš esmės (CPK 246 straipsnis). Todėl ieškovei grąžinamas visas jos sumokėtas 300,00 Eur žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis).

8. Ieškovė, atsiimdama ieškinį, teismo prašo priteisti trečiųjų asmenų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo, atsakovas bylinėjimosi išlaidų klausimą paliko spręsti teismui.

9. Pagal CPK 93 ir 94 straipsnių nuostatas, baigus bylos nagrinėjimą, teismui kyla pareiga paskirstyti bylinėjimosi išlaidas. Nagrinėjamu atveju civilinė byla buvo baigta nepriimant sprendimo dėl ginčo esmės, ieškovei atsisakius atsakovui E. J. pareikštų reikalavimų. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-326-701/2021). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad skirstant bylinėjimosi išlaidų naštą šalims, kai ieškovas atsiėmė ieškinį, yra svarbu nustatyti ieškinio atsiėmimo priežastis, t. y. ar ieškinio atsiėmimas buvo sąlygojamas atsakovo veiksmų. Pažymėtina, kad priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo papildomų bylinėjimosi išlaidų priežastimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis byloje Nr. 2-104/2013).

10. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ieškovės veiksmus pareiškiant ieškinį pripažinti nesąžiningais ar neteisėtais, tačiau teismas sprendžia, kad trečiojo asmens UAB „N.“ patirtos išlaidos advokato M. Griciaus pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso, kuris baigėsi ieškovei atsisakius ieškinio. Ieškovė pareiškė ieškinį teisme tikėdamasi padalinti santuokoje įgytą turtą taip, kad iš to turto nebūtų išieškomos atsakovo skolos tretiesiems asmenims. Šalys byloje bandė sudaryti taikos sutartį, tačiau ji teismo buvo pripažinta pažeidžianti kreditorių interesus, todėl nebuvo patvirtinta. Nors šiuo atveju atsakovas su ieškinio reikalavimais sutiko, tačiau ieškovė buvo suinteresuota išsaugoti turtą ir kaip minėta, todėl ir kreipėsi į teismą. Atsiimant ieškinį ieškovė nurodė, kad pasikeitus faktinėms aplinkybėms ir situacijai šeimoje, atsakovui išvykus gyventi kitur, ieškovė nemato prasmės toliau tęsti šios bylos nagrinėjimą, taigi ieškovė pati patvirtino, kad ji persigalvojo dėl paduoto ieškinio ir tęsti bylinėjimosi nebenori. Esant šioms aplinkybėms, yra pagrindas trečiojo asmens UAB „N.“ 1500 Eur patirtas išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteisti iš ieškovės. Teismo vertinimu, trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos atitinka Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytas ribas, yra būtinos, pagrįstos, ir atitinkančios protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 139, 290 – 291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą dėl ieškinio atsiėmimo tenkinti.

Ieškovės V. J. ieškinį atsakovui E. J. dėl santuokoje įgyto turto padalijimo nenutraukiant santuokos, tretieji asmenys Ilona Girdenienė, uždaroji akcinė bendrovė „N.“, E. R., P. S., palikti nenagrinėtu.

Grąžinti ieškovei V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 300,00 Eur (tris šimtus eurų 00 ct) žyminio mokesčio, sumokėto Luminor banke 2022 m. vasario 25 d. mokėjimo nurodymu Nr. 227.

Priteisti uždarajai akcinei bendrovei “N.”, įmonės kodas duomenys neskelbtini, iš ieškovės V. J. 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Nutartis dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.

Likusioje dalyje nutartis neskundžiama.