Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Ričardas Gilys Baudžiamoji byla Nr. 1A-340-193/2011

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00354-2010-8

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2011 m. lapkričio 24 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Ričardo Gilio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. B. gynėjo advokato Sergejaus Korznikovo apeliacinį skundą dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-02-22 nuosprendžio, kuriuo D. B. pripažintas kaltu pagal BK135 str. 1 d. ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Šiuo nuosprendžiu iš D. B. priteista: G. K. – 30 000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 2000 Lt turėtų išlaidų advokato pagalbai, Panevėžio teritorinei ligonių kasai –4206,56 Lt už nukentėjusio gydymą, valstybei – 64,60 Lt proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

D. B. nuteistas už tai, kad jis 2010 m. rugpjūčio 18 d. apie 24 val. D. V. sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), suduodamas metaliniu strypu G. K. ne mažiau trijų smūgių į dešinę koją ir į kitas kūno vietas, tuo padarydamas atvirus skeveldrinius dešinių blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžius, muštines žaizdas dešinėje blauzdoje, dešiniame antakyje, kaires akies apatiniame voke, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo G. K. sveikatą.

Skundu nesutinkama su teismo argumentais dėl padarytos žalos atlyginimo nukentėjusiajam priteisimo. Teismas nurodo, kad veika yra sunki, todėl teisinė pagalba nukentėjusiam buvo labai reikalinga, tačiau nenurodė nei vieno argumento, kuo taip labai reikalinga teisinė pagalba nukentėjusiam. Tvirtinama, kad ikiteisminio tyrimo metu jokios teisinės pagalbos nukentėjusiajam neprireikė, pagalba buvo suteikta tik teismo posėdžio metu po prokuroro pasisakymo. Manytina, kad teismas nesivadovavo BPK 106 str. 2 d. reikalavimais, o priteistų išlaidų suma ryškiai neadekvati sąnaudoms. Skunde teigiama, kad klausimas dėl neturtinės 30 000 Lt. žalos priteisimo iš esmės nebuvo spręstas, o nuosprendyje neatspindėjo, kaip girtas asmuo atvyko į svetimą namą, išprovokavęs konfliktą, pargriovęs A. J., sudavė jam smūgius, nutraukiant jo nusikalstamus veiksmus, galėjo patirti neturtinę žalą. Manytina, kad tai prieštarauja CK 6.250 str. numatytiems žalos atlyginimo principams.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. K. atsikirtimu į nuteistojo apeliacinį skundą su pastaruoju nesutinka ir teigia, kad skundžiamas teismo nuosprendis yra teisingas bei pagrįstas ir nėra pagrindų jį naikinti. Teigia, kad nuteistojo gynėjo teiginiai, kad nuteistasis tik gynėsi nuo pavojingo nukentėjusiojo G. K. kėsinimosi prieštarauja nustatytoms bylos aplinkybėms. Teismas, teisingai konstatavo, jog nuteistajam nebuvo jokio pagrindo su metaliniu vamzdžiu suduoti smūgius jam, nukentėjusiajam, nes jokio veržimosi į būstą iš atvykusiųjų nebuvo, jie jau ėjo link mašinos. Tokiu būdu nuteistajam nebuvo susidariusi būtinosios ginties situacija. Teisme nebuvo pateikta jokių įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo teiginius apie jo būstui, jam pačiam ar A. J. grėsusį realų pavojų ir susidariusias būtinosios ginties sąlygas. Teigia, kad jis, nukentėjusysis, nei nuteistojo, nei A. J. nesužalojo. Nuteistojo gynėjo argumentai dėl BPK 7 str. pažeidimų yra nepagrįsti, nes jų nepatvirtina bylos medžiaga. Nuteistojo gynėjas ginčija priteistą 30 000 Lt neturtinę žalą nenurodydamas jokių kriterijų, dėl kurių, jo manymu, neturtinė žala turėtų būti mažintina ar nepriteisiama. Nukentėjusiojo manymu, jam priteista 30 000 Lt suma šiuo konkrečiu atveju yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus ir nėra pagrindų ją mažinti. Dėl advokato išlaidų priteisimo teigia, kad advokatui mokėtinos sumos dydis yra advokato ir kliento susitarimo dalykas. Nurodo, kad ieškinį teismui parengė bei atstovavo jo interesus teisme jo atstovas, kuris posėdžio metu pateikė prašymą priteisti išlaidas už advokato pagalbą surašant ieškinį bei atstovaujant nukentėjusįjį teismo posėdyje, taip pat pateikė pinigų priėmimo kvitą patvirtinantį patirtas išlaidas už advokato pagalbą. Teismas pagrįstai taikė BPK 106 straipsnį ir priteisė jo patirtas išlaidas, kurių suma nėra aiškiai per didelė, be to, jokių konkrečių argumentų, kodėl su jos dydžiu nesutinka, nuteistojo gynėjas nenurodo. Nukentėjusysis atsikirtime formuluoja prašymą priteisti iš nuteistojo išlaidas už atsikirtimų į apeliacinį skundą parengimą.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroras ir nukentėjusysis prašė skundą atmesti.

Apeliacinis skundas tenkinamas, apylinkės teismo nuosprendis naikintinas ir baudžiamoji byla nutrauktina, egzistuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriaus 28 str. numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).

Apylinkės teismas pripažindamas D. B. kaltu pagal BK 135 str. ir pasisakydamas dėl būtinosios ginties būklės nebuvimo jo veiksmuose, savo tokias išvadas motyvavo tuo, kad D. B. nebuvo jokio pagrindo su metaliniu vamzdžiu suduoti smūgius nukentėjusiajam, nors nukentėjusiojo ir su juo atvykusių draugų, bei kaltinamojo ir jo šeimos duoti parodymai dėl įvykio pradžios skiriasi, bet visi pripažįsta, kad atvykusieji jau ėjo prie mašinos ir jokio iš jų pusės veržimosi į būstą nebuvo, žodinis kivirčas prasidėjo tarp A. J. ir A. M., nukentėjęs pripažįsta, kad kai jį A. J. užpuolė su metaliniu strypu, jis sudavė jam į veidą, o po to parvertė, prispaudė ir laikė paguldytą ant žemės , po to, kai pamatė gulintį ant žemės A. J., D. J. pažadino D. B., pastarasis išbėgo ir matė, kad nukentėjusysis suduoda smūgį A. J., A. J. pripažįsta, kad jam buvo suduotas tik vienas smūgis, kuris nesukėlė jokių pasekmių ir neliko jokių žymių, pamatę atbėgantį D. B. su metaliniu strypu visi atvykėliai pabėgo, išskyrus nukentėjusįjį, kuris D. B. nematė, D. B. nieko nesakęs pribėgo prie G. K., kuris sėdėjo apžergęs A. J. ir smogė stiprų smūgį su vamzdžiu, nei kaltinamajam, nei A. J. jokios grėsmės iš nukentėjusiojo pusės nebuvo, jis nieko nesužalojo, nukentėjusysis teigia, kad jis jau kėlėsi ir norėjo nueiti, bet kadangi viena jo koja yra protezas, tai greitai atsistoti negalėjo. Šių išdėstytų kaip nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, kad D. B. nebuvo jokio pagrindo smūgiuoti nukentėjusiajam ir jo veiksmuose nėra būtinosios ginties.

Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis – tai tokia situacija, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo neperžengiamos būtinosios ginties ribos. Taigi veika, kuri formaliai ir atitinka baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius, tačiau padaryta neperžengiant būtinosios ginties ribų, nelaikoma pavojinga ir nėra uždrausta. Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, sukėlusių nukentėjusiojo sužalojimą, sudavimo momentą; nuteistojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą.

Šioje byloje nustatyta, kad konflikte, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis, dalyvavo ar jį stebėjo dvi asmenų grupės: nuteistasis ir jo artimieji bei nukentėjusysis ir jo draugai. Šių dviejų konfliktavusių pusių parodymai apie įvykio aplinkybes iš esmės skiriasi: nuteistasis ir kartu su juo buvę artimieji teigia, kad A. J. buvo užpultas nukentėjusiojo ir jo draugų, todėl nuteistasis gindamas A. J., smogęs nukentėjusiajam strypu. Nukentėjusysis ir jo draugai tvirtina, kad jie buvo patys užpulti A. J. ir D. B.. Kolegija, nustatydama bylos aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad šioje byloje informatyviausias įrodymų šaltinis yra jo šalių parodymai, nes byloje nenustatytas nė vienas nešališkas liudytojas, todėl asmenų parodymų patikimumą pirmiausia vertina jų nuoseklumo požiūriu.

Pirmiausia, nei nuteistasis su juo buvusiais asmenimis, nei nukentėjusysis su savo draugais neginčija įvykio datos ir laiko t.y. visi pripažįsta, kad veika už kurią nuteistas D. B. įvyko 2010 m. rugpjūčio 18 d. apie 24 val., t.y. nakties metu. Nors kaltinime ir nuosprendyje nurodyta, kad įvykis įvyko D. V. sodybos kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau niekas neginčija ir tos aplinkybės, kad ji įvyko privačios sodybos, kurioje nuolat gyveno nuteistasis D. B., liudytojai A. J., A. P., D. J., kieme.

Apeliacinės instancijos teisme atlikus papildomą įrodymų tyrimą nustatyta, kad 2008-08-18 apie 24 val. į paminėtą sodybą automobiliu be pirmos instancijos teisme apklaustų nukentėjusiojo G. K., E. Š., A. M. atvyko ir G. S., vairavęs automobilį, bei D. K..

G. S. parodė, kad E. Š. prašymu jį ir jo draugus, kurie visi buvo išgėrę, automobiliu „Škoda oktavia“ iš R. k. nuvežė prie kažkokios sodybos, Š. jį prašė nuvežti iki panelės, nieko nesakė, kad reiks kur nors daugiau važiuoti, Nuvažiavus jis su automobiliu liko stovėti ant kelio, visi kiti nuėjo į sodybą, kas sodyboje vyko nematė. Matė tik, kad atvažiavo greitoji medicinos pagalba. Grįžo į namus, su jais jau vieno asmens nebuvo.

D. K. parodė, kad kartu su Š. vilniečiu S. ir nukentėjusiuoju K. - pastarųjų jis nepažinojo, būdami išgėrę alaus ir degtinės, Š. pasiūlymu automobiliu nuvažiavo į kažkokį kaimą, kaip sakė Š. – pas panelę. Nuvažiavus jis ir nukentėjusysis K. liko ant kelio, o Š. su vilniečiu S. nuėjo į namą. Iš namo išbėgo žmogus, pasitvėrė strypą, ėmė visus vaikyti, nukentėjusįjį tas žmogus vaikė ant kelio, kas ir kaip sužalojo nukentėjusįjį nematė.

Liudytojai R. G. ir T. K. patvirtino, kad iš vakaro buvo atvykę į B. sodybą, kur tarp atvykusio Š. ir B. buvo kilęs konfliktas ir Š. dar pagrasino sugrįžti. Apeliacinės instancijos teismui šią aplinkybę liudytojas Š. patvirtino, nors pirmos instancijos teisme tai neigė.

Iš nukentėjusiojo ir su juo buvusių liudytojų E. Š., A. M., D. K. G. S. parodymų akivaizdu tai, kad jie nakties metu, būdami girti, atvyko į sodybą, kur gyveno nuteistais D. B., A. J., A. P., D. J.. Nukentėjusiojo ir su juo buvusių liudytojų parodymai apie apsilankymo sodyboje tikslą ir veiksmus joje skiriasi visiškai, E. Š. tvirtina, kad nuvažiavo į sodybą pasikviesti A. P. pasimaudyti, tokio vykimo tikslo kiti su juo buvę asmenys nepatvirtina, vieni jų tvirtina buvę namo viduje, kur gėrė alkoholinius gėrimus, kiti tai neigia-tvirtina buvę ant kelio ir pan. Remtis šiais liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais pagrindo nėra dėl jų prieštaringumo. Tuo tarpu visi sodyboje buvę asmenys vienodai ir nuosekliai parodo, kad nukentėjusysis ir su juo buvę asmenys į namo vidų nebuvo patekę, namo viduje negirtavo. Kaip seka iš liudytojo A. J. parodymų, jis jau miegojo, kai pakeltas besibeldžiančių atvykusių asmenų, atidarė duris, tačiau atvykėlių į namo vidų neįleido, liepė jiems važiuoti atgal ir palydėjo visus iki vartelių, kur buvo užpultas nukentėjusiojo ir pargriautas ant žemės. Nors nukentėjusysis G. K. ir liudytojas A. M. tvirtina, kad jie patys buvo užpulti A. J., tačiau jų parodymai šioje dalyje akivaizdžiai skiriasi, neatitinka vieni kitiems. Taip, nukentėjusysis G. K. tvirtina, kad matė, kaip A. M. su A. J. pradėjo konfliktuoti, A. J. kažkur nubėgo, pamatė, kad A. J. su daiktu panašiu į pagalį prišoko prie M. ir jam smūgiavo, po to draugams išsilaksčius A. J. smūgiavo ir jam su strypu, tada jis A. J. pargriovė. M. gi tvirtina, kad susikivirčijęs su namuose buvusiu vaikinu norėjo pastarąjį užpulti, bet šis pabėgo, jam einant prie automobilio atbėgo du vyriškiai su strypais ir abu mušė jį per ranką ir nugarą, jam pabėgus, vėliau girdėjo suduodamų smūgių garsą ir G. K. prašymą jo nebemušti.

Liudytojo A. J. parodymus, kad jis buvo užpultas nukentėjusiojo visiškai patvirtina liudytojos D. J. parodymai, jos parodymus patvirtina ir liudytoja A. P. mačiusi, kaip vienas iš jaunuolių buvo parvertęs nukentėjusįjį ir smūgiavo jam į veidą.

Iš šių liudytojų – A. J., D. J. ir A. P. - parodymų matyti kad A. J. buvo užpultas nukentėjusiojo ir jo atžvilgiu nukentėjusysis smurtavo. Šiuo atveju svarbu ir tai, kad smurtaujama buvo neteisėtai įsibrovus į privataus namo kiemą. Toks kiemas nėra vieta, kur pašaliniai asmenys gali būti be apribojimų. Šiais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad A. J. buvo užpultas nukentėjusiojo ir dėl jo sveikatos būklės-yra pirmos grupės invalidas, jam išimta dalis galvos kaulo - buvo iškilusi grėsmė ne tik jo sveikatai, bet ir gyvybei. Nors apie tokią liudytojo sveikatos būklę nukentėjusysis ir nežinojo, tačiau tai savaime nepašalino užpuolimo realumo ir pavojingumo. Apie smurtavimą A. J. atžvilgiu D. J. pranešė tuo metu miegojusiam D. B. ir pastarasis išbėgęs į kiemą metaliniu strypu sudavė liudytoją A. J. užgulusiam G. K. į koją, ją sulaužydamas. Pats G. K. patvirtina, kad tuo metu kai jam smūgiavo D. B., jis rankose turėjo strypą, neva atimtą iš A. J.. Todėl D. B. turėjo pagrindą manyti, kad iškilo reali ir akivaizdi grėsmė jo artimų asmenų sveikatai ir gyvybei, ir gintis. Juolab kad tuo metu namuose buvę kiti asmenys buvo beginkliai, tarp jų dvi moterys.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad D. B. esant tokiai situacijai, veikė būtinosios ginties sąlygomis, šioje dalyje apylinkės teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Jis turėjo teisę gintis ir ginti kitus asmenis nuo pavojingų įsibrovėlių į privataus namo kiemą, užpuolusių A. J., rankose turėjusių žmogų žaloti galėjusius įrankius, veiksmų, t. y. nuo tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, todėl jo atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.

Nukentėjusysis G. K. byloje prašo priteisti 35 000 litų civilinį ieškinį ir 2000 litų už jam suteiktą teisinę pagalbą Valstybinė ligonių kasa prašo priteisti 4206,56 Lt už nukentėjusiojo gydymą. Kadangi D. B. veikė būtinosios ginties būklėje, t.y. padarė žalą teisėtai gindamas kitą asmenį, sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.253 ir 6.269, jam civilinė atsakomybė netaikoma, civilinis ieškinys atmetamas. Sutinkamai su BPK 105 str. 5 d. ir 106 str. 2 d. proceso išlaidos bei nukentėjusiojo turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti iš D. B. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 2 p., 327 str. 1 p.,

NUTARĖ:

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-02-22 apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti, baudžiamąją bylą, kaltinant D. B. pagal BK 135 str. 1 d. nutraukti, egzistuojant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriaus 28 str. numatytai baudžiamąją atsakomybę šalinančiai aplinkybei – būtinajai ginčiai (BPK 3 str. 1 d. 9 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos - D. B. panaikinti.

Nukentėjusiojo G. K. ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinius ieškinius atmesti.

Daiktinį įrodymą - metalinį strypą - grąžinti D. B..