- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-28
- Bylos Nr.
- eB2-2139-601/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00772-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Borana“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Borana“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikė pareiškimą Kauno apygardos teismui dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Borana“. Pareiškime nurodė, kad įmonės įsiskolinimas ieškovui iki 2019 m. rugsėjo 3 d. sudarė 12 901,86 Eur. Mokėjimo nurodymai nevykdomi nuo 2019 m. liepos mėnesio. Ieškovas pažymėjo, kad patikrinus nekilnojamo turto bei transporto priemonių registrų duomenis nustatyta, kad UAB „Borana“ nekilnojamojo turto neturi, tačiau turi 6 transporto priemones, kurios turi apribojimų. Ieškovas tvirtina neturintis duomenų apie UAB „Borana“ finansinius įsipareigojimus ir debitorius. Remiantis Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2019 m. rugsėjo 3 d. duomenimis, UAB „Borana“ turi 11 995,19 Eur deklaruotų mokesčių mokestinę nepriemoką. Atsižvelgiant į tai, kad įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų, jai keltina bankroto byla.
Pareiškimas paduotas laikantis kreipimosi bankroto bylai iškelti tvarkos ir sąlygų, nustatytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 4 ir 6 straipsniuose. Siekiant pasiruošti civilinės bylos nagrinėjimui Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 2 d. raštu įpareigojo UAB „Borana“ vadovą pateikti teismui duomenis apie įmonės finansinę padėtį. Šis teismo raštas buvo išsiųstas įmonės registracijos ir jos vadovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresais, tačiau dokumentai grįžo neįteikti. Kauno apygardos teismas 2019 m. spalio 16 d. pakartotinai dokumentus išsiuntė atsakovės registracijos adresu, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 4 dalį procesiniai dokumentai laikomi įteikti tinkamai. Atsakovei neįvykdžius ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos, teismas bankroto bylos iškėlimo UAB „Borana“ klausimą sprendžia vadovaudamasis civilinėje byloje ieškovo pateiktais ir teismo iniciatyva surinktais rašytiniais įrodymais.
Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.
ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad bankroto byla iškeliama, jei yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įmonei bankroto byla dėl nemokumo gali būti keliama kai vienu metu yra dvi sąlygos: 1) įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais; 2) pradelstų įmonės įsipareigojimų (skolų) suma viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nagrinėjamu atveju pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovas pateikė kaip kreditorius, kuriam, kaip valstybės institucijai, įpareigotai surinkti valstybinio socialinio draudimo įmokas, atsakovė nemoka šių įmokų (ĮBĮ 3 straipsnio 1 punktas), todėl šioje byloje pateikto pareiškimo iškelti bankroto bylą faktinis pagrindas – įmonės nemokumas.
ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip jos būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pagal teismų praktiką, juridinio asmens nemokumo būsena reiškia, kad juridinis asmuo yra susidūręs su ilgalaikiais rimtais finansiniais sunkumais, užkertančiais kelią vykdyti įprastą ūkinę komercinę ar kitą įstatuose apibrėžtą veiklą ir reikalaujančiais kraštutinių priemonių taikymo priverstinai nutraukiant tokio asmens veiklą ir likviduojant jį per bankroto procedūrų vykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Juridinio asmens finansiniai sunkumai bendriausia prasme reiškia prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą, t. y. negalėjimą nustatytais ar pateisinamai uždelstais terminais vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams. Būtinasis negalėjimo vykdyti įsipareigojimų, kaip nemokumo būsenos požymio, elementas – sistemiškumas. Pažymėtina, kad rimtiems finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui, konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas. Tuo pačiu turi būti vertinama ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti šias skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, sprendžiant klausimą dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų būti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi būti keliama, kai teismui išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-759/2009).
Nagrinėjamu atveju ieškovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius prašo iškelti bankroto bylą UAB „Borana“, kadangi ji laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. Juridinių asmenų registre esantys duomenys patvirtina, kad UAB „Borana“ įregistruota 2017 m. sausio 20 d., įmonės vadovas nuo 2017 m. kovo 14 d. yra A. J., prieš jį įmonės vadovo pareigas 2017 m. sausio 20 d.– 2017 m. kovo 13 d. laikotarpiu ėjo L. Č.. Bendrovės buveinės adresas – Partizanų g. 61-806, Kauno m. sav. Iš juridinių asmenų registre esančių duomenų matyti, kad UAB „Borana“ finansinės atskaitomybės dokumentus paskutinį kartą sudarė 2019 m. balandžio 15 d. 2018 metų balanso duomenimis, įmonė ataskaitiniu laikotarpiu turėjo turto, kurio vertė 94 397 Eur, iš jų 15 635 Eur sudaro ilgalaikis turtas. Be to, 2018 metų pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodyta, kad 2018 metais įmonės veikla buvo pelninga, t. y. 2018 metus įmonė pabaigė turėdama apie 38 967 Eur pelno. 2018 m. gruodžio 31 d. duomenimis įmonėje dirbo 19 darbuotojų. Tačiau, patikrinus viešai skelbiamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinės sistemos duomenis nustatyta, kad įmonėje šiuo metu dirba 7 darbuotojai, įsiskolinimas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui siekia 13 233,14 Eur. Viešai prieinamais Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis apie asmenis, turinčius mokestinę nepriemoką, atsakovė yra skolinga 13 986,38 Eur. Iš valstybės įmonės Registrų centro turimų duomenų matyti, kad įmonė neturi nekilnojamojo turto. Valstybės įmonės „Regitra“ duomenimis įmonės vardu yra įregistruotos 5 transporto priemonės, bet visų jų atžvilgiu yra taikomi areštai. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, šiuo metu nagrinėjamų bylų, kuriose dalyvaujančiu asmeniu būtų atsakovė, nėra, tačiau 2019 metais Lietuvos Respublikos teismuose buvo išnagrinėtos 2 civilinės bylos, kuriose UAB „Borana“ buvo pareikšti turtiniai reikalavimai. Antstolių informacinėje sistemoje esantys duomenys liudija, kad bendrovės atžvilgiu yra inicijuotos devynios vykdomosios bylos, kuriose išieškoma bendra suma sudaro 41 944,55 Eur (įskaitant ieškovo naudai išieškomą 10 565,50 Eur dydžio sumą ir Valstybinei mokesčių inspekcijai išieškomą 11 886,38 Eur dydžio sumą). Taigi, nors 2018 metų įmonės balanse nurodyta, jog įmonės 2018 m. gruodžio 31 d. pradelstų skolų suma sudarė 16 590 Eur, akivaizdu, kad šiai dienai įmonės pradelstų skolų suma yra ženkliai padidėjusi. Nepaisant to, pradelstų skolų suma neviršija pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės (94 397 Eur/2=47 198,50 Eur), todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad UAB „Borana“ yra nemoki.
Kadangi greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, todėl teisminėje praktikoje prioritetas suteikiamas aktyvaus rinkos dalyvio išlikimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. spalio 15 d nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1850-330/2015). Teismas, įvertinęs atsakovės balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos ir registrų duomenis bei viešai prieinamą informaciją apie įmonės veiklą, spendžia, jog nagrinėjamu atveju prioritetas turėtų būti teikiamas įmonės veiklos išsaugojimui, dėl ko bankroto bylą atsakovei atsisakytina iškelti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nustatytais pagrindais.
Įsiteisėjus nutarčiai atsisakyti iškelti bankroto bylą atsakovei, informacija apie atsisakymą iškelti bankroto bylą paskelbtina ne vėliau kaip kitą darbo dieną viešai specialioje interneto svetainėje (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 9 straipsnio 3 dalimi, 10 straipsnio 1, 13 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsisakyti iškelti bankroto bylą uždarajai akcinei bendrovei „Borana“, kurios juridinio asmens kodas 304446686, buveinės adresas Partizanų g. 61-806, Kauno m. sav., bankroto bylą.
Informaciją apie atsisakymą iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Borana“, įsiteisėjus nutarčiai, ne vėliau kaip kitą darbo dieną paskelbti viešai specialioje interneto svetainėje.
Nutartis per dešimt dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.