Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „REMMERS BALTICA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį.

UAB „REMMERS BALTICA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka ir prašė ieškovui iš atsakovo UAB „ITXLV“ bei subsidiariai iš atsakovo D. S. priteisti 12 973,08 Lt skolos, 1 762,48 Lt palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas ir atsakovas UAB „ITXLV“ 2009 m. lapkričio 16 d. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2.1-28, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo teikti prekes, o UAB „ITXLV“ įsipareigojo už jas sumokėti. Ieškovas sutarties pagrindu pateikė prekes, tačiau atsakovas dalį sąskaitų apmokėjo tik iš dalies, todėl susidarė 12 973,08 Lt įsiskolinimas. Pagal sutarties 4.5 punktą šią sutartį pasirašantis pirkėjo atstovas asmeniškai įsipareigojo pirkėjo pagal sutartį neįvykdytų ar netinkamai įvykdytų prievolių pardavėjui suma visiškai atsakyti pardavėjui, jeigu pirkėjas neįvykdys savo pareigų pagal sutartį. Sutartį pasirašančio pirkėjo atstovo atsakomybė yra subsidiari.

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. balandžio 4 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo UAB „REMMERS BALTICA“ ieškinį atsakovams BUAB „ITXLV“ ir D. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, išaiškino ieškovui, kad dėl ieškinyje reiškiamo reikalavimo atsakovo BUAB „ITXLV“ atžvilgiu jis turi kreiptis į BUAB „ITXLV“ bankroto administratorių, dėl ieškinyje reiškiamo reikalavimo D. S. atžvilgiu ieškovas turi kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, visi turtiniai reikalavimai, pareikšti bankrutuojančiai įmonei, turi būti nagrinėjami bankroto byloje Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, ieškovo ieškinį atsakovo BUAB „ITXLV“ atžvilgiu atsisakė priimti ir nurodė, jog ieškovas turi kreiptis į BUAB „ITXLV“ bankroto administratorių ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau − ĮBĮ) 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nustatyta tvarka perduoti administratoriui savo reikalavimus bei kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat prašymą atnaujinti terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti su jį pagrindžiančiais įrodymais, nes šiuo atveju terminas kreditoriniam reikalavimui pareikšti yra praleistas.

Teismas atsižvelgė į tai, kad reikalavimas fizinio asmens atžvilgiu, ieškinį įkainojus 14 735,56 Lt suma, neatitinka CPK 27 straipsnio 1 punkto reikalavimo, todėl taikytinas CPK 26 straipsnis, kuris numato, jog šiuo atveju byla teisminga apylinkės teismui.

Atskiruoju skundu UAB „REMMERS BALTICA“ prašo teismo nutartį panaikinti ir ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. UAB „REMMERS BALTICA“ nesutinka, kad nagrinėjamu atveju turėtų būti taikomas CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir kad ieškovas kreipėsi į teismą nesilaikydamas tai bylų kategorijai įstatymo nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos. Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „ITXLV“ iškėlimo buvo priimta 2012 m. rugsėjo 14 d., todėl ĮBĮ nustatytas 45 dienų laikotarpis, per kurį buvo galima kreiptis į administratorių, yra pasibaigęs. Ieškovas nėra gavęs jokio pranešimo apie tai, kad gali pateikti kreditorinį reikalavimą. Be to, susisiekus su atsakovo bankroto administratoriumi, ieškovas buvo informuotas, kad jokių duomenų apie atsakovo įsiskolinimą ieškovui nėra, todėl administratorius prievolės nepripažįsta. Esant šioms aplinkybėms, tarp bankroto administratoriaus ir atsakovo yra kilęs civilinis ginčas dėl prievolės mokėti 14 735,56 Lt egzistavimo. Vadovaujantis CPK 5 straipsniu ginčas turi būti sprendžiamas teisme.

2. Kadangi ieškinyje yra nurodyti du subsidiarūs atsakovai, pagal CPK 33 straipsnio 1 dalies analogiją ieškinys, ieškovo pasirinkimu, buvo pareikštas Vilniaus apygardos teismui, kuris nagrinėja atsakovo bankroto bylą. Vilniaus apygardos teismas, o ne Vilniaus miesto apylinkės teismas turi galimybes geriausiai išnagrinėti šią civilinę bylą, todėl vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu tikslinga ieškinį reikšti iš karto abiem subsidiariems atsakovas, o civilinę bylą nagrinėti visą atsakovo bankroto bylos medžiagą turinčiame teisme.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Iš duomenų teismų informacinėje sistemoje LITEKO matyti, jog Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi UAB „ITXLV“ iškelta bankroto byla. Nutartis yra įsiteisėjusi. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, iškėlus įmonei bankroto bylą, visi turtiniai reikalavimai, pareikšti bankrutuojančiai įmonei, turi būti nagrinėjami bankroto byloje ĮBĮ nustatyta tvarka. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus, taip pat nurodyti, kaip įmonė yra užtikrinusi šių reikalavimų įvykdymą. Ši norma aiškinama sistemiškai su ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktu, pagal kurį, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo nustatyti ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Taigi įstatyme nustatyti reikalavimų pareiškimo terminas ir tvarka, tai yra reikalavimams bankrutuojančiai įmonei pareikšti taikoma speciali ikiteisminė reikalavimo pareiškimo tvarka. Nors apeliantas skunde nurodo, kad susisiekus su atsakovo bankroto administratoriumi, UAB „REMMERS BALTICA“ buvo informuota, kad jokių duomenų apie atsakovo įsiskolinimą ieškovui nėra, kad administratorius UAB „ITXLV“ įsiskolinimo UAB „REMMERS BALTICA“ nepripažįsta, tačiau iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos bylos medžiagos negalima spręsti, jog kreditorius pasinaudojo ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje numatyta teise per teismo nustatytą laikotarpį perduoti administratoriui savo reikalavimą ir kartu pateikti jį pagrindžiančius dokumentus, nes tokių įrodymų UAB „REMMERS BALTICA“ nepateikė nei kartu su ieškiniu, nei su atskiruoju skundu (CPK 178, 185 str.). Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą atsisakyti priimti ieškinį, nesant įrodymų, jog suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, laikėsi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 137 str. 2 d. 3 p.), tai yra nesant įrodymų, jog ieškovas prieš kreipdamasis į teismą kreipėsi į atsakovo bankroto administratorių ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.

Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą nutartį ir kad nėra pagrindo jos naikinti pagal atskirajame skunde išdėstytus argumentus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.