- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- e1-689-1112/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-31796-2020-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Jasutienė
- Kaltinamasis
- D. Ž.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Jolanta Jasutienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro Sigito Bružo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-31796-20 ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje
D. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nesusituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. Ž. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 21.44 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), patikra galioja iki 2020 m. spalio 30 d., nustatytas 2,40 promilių girtumas, vairavo E. U. priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini).
Motyvuojamoji dalis
Taip veikdamas D. Ž. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą.
Kaltinamasis D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad save laiko sveiku, psichikos sveikatos centre registruotas nėra, su pranešimu apie įtarimą susipažino, supranta, kuo yra įtariamas, kaltu prisipažįsta. 2020 m. rugpjūčio 9 d. jis buvo savo garaže, tvarkė E. U. automobilį (duomenys neskelbtini). E., kuris iš vakaro atvarė automobilį į garažą, kad jis pažiūrėtų kas yra tam automobiliui, sakė, kad ką tik nusipirko automobilį, ir paprašė jį patikrinti. Jis išmano apie automobilio remonto darbus, todėl sutiko savo pažįstamui padėti. Nežino ir nesigilino, ar automobilis pagal dokumentus priklauso E., žino, tik tiek, kad jis superka ir perpardavinėja automobilius. Kol buvo garaže, pas jį atėjo jo sugyventinė R. L. Kadangi buvo gražus oras, pasiūlė jai važiuoti kur nors. R. buvo prieš, kad jis neturėdamas teisės vairuoti važiuotų su automobiliu, bet šiaip ne taip įkalbėjo ją, sakydamas, kad čia netoli, tik keli kilometrai yra važiuoti iki koplyčios, kuri yra netoli (duomenys neskelbtini), važiuojant (duomenys neskelbtini) keliu, žvyrkeliu. Jis sėdo už E. jam palikto remontuoti automobilio vairo ir išvažiavo abu su R. iš garažo. Vos tik pavažiavo kelis šimtus metrų, pamatė savo draugą A. R., kuriam pasiūlė važiuoti su jais kartu. Jis sutiko. Automobilį (duomenys neskelbtini) vairavo jis ir buvo blaivus. Teisę vairuoti jis yra turėjęs, bet buvo praradęs dėl administracinio pažeidimo, o vėliau neišklausė kursų ir vairuotojo pažymėjimo nebesusigrąžino. Nuvyko visi trys prie koplytėlės. Tada A. pasakė, kad su savimi turi butelį degtinės. Jis iš pradžių atsisakė ir nesutiko su juo gerti, nes buvo už vairo. Tada A. gėrė su R. Susigundė ir jis išgerti su jais kartu. Iš pradžių tik kelis stikliukus degtinės išgėrė, o paskui ir alaus. Kol jis vartojo alkoholį nieko nevalgė, buvo valgęs tik pusryčius, o į tą koplytėlę atvyko apie 17 val. Šitos išgertuvės nebuvo planuotos, todėl maisto ir neėmė. Apie grįžimą namo nieko nekalbėjo, tiesiog visi trys gėrė ir tiek. O paskui jis pagalvojo, kad grįžti yra tik keli kilometrai ir galvojo pats parvairuos ir nieko čia tokio nenutiks. Jau buvo pradėję temti, nors ir vartojo alkoholį, bet jis nesijautė, kad nesiorientuotų aplinkoje, todėl pats sėdo už automobilio vairo. Išvažiuodamas iš koplytėlės jis žvyrkeliu pasuko ne į tą keliuką. Važiuodamas pastebėjo, kad ne tokie vaizdai turi būti ir pamatė, kad jau yra (duomenys neskelbtini) rajone. Tada sustojo kažkokiame kaime paklausti kelio, kaip jam nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Sutikti žmonės paaiškino, kad reikia važiuoti tiesiai ir jis atsidurs (duomenys neskelbtini). Tada suprato, kad yra labai toli nuvažiavęs ne į tą pusę, kur jam reikėjo. Paskui, bevažiuojant link (duomenys neskelbtini), jis kalbėjo su R., kuri sėdėjo šalia jo, klausėsi muzikos gana garsiai, pamatė, kad ant kelio, kelkraštyje, stovi automobilis ir lyg toks jausmas, kad pravažiuodamas jis kliudė šitą stovintį automobilį. Dar kiek pavažiavęs kelis kilometrus pamatė, kad tiesiog nukrito jo vairuojamo automobilio keleivio pusės priekinis veidrodėlis, kuris liko tik kabėti ant laidų. Dar bevažiuojant pamatė, kaip iš galo šviesomis jam mirkčioja automobilis. Tada jis sustojo šalikelėje, išlipo, nuėjo prie to automobilio ir paklausė, ar kliudė. Jam atsakęs, kad taip, vyras paklausė ar jis gėrė. Kai atsakė, kad taip, vyriškis iškvietė policiją ir abu laukė, kol atvyks pareigūnai. Atvykus policijai jis pasakė kas atsitiko, su pažeidimu sutiko iš karto ir prisipažino, kad neblaivus vairavo. Jam nustatė girtumą, nes jis pasakė, kad tik jis vairavo automobilį. Dėl savo elgesio labai gailisi, norėjo tik trumpam nuvažiuoti, bet pasiklydo ir dar svetimą automobilį apgadino. Kitą dieną po įvykio jis paskambino E. ir pasakė, kad girtas vairavo jo automobilį. Dėl automobilio (duomenys neskelbtini), kuris priklauso E., jam žalą atlygino, nes, kiek žino, dabar jo automobilį konfiskuos. Jis jam pretenzijų nebeturi, kiek supranta, nes jis jam žalą atlygino. Dėl automobilio priklausomybės ir dokumentų reikėtų klausti pačio E. (b. l. 104-107). Be to, D. Ž. parodė, kad su pranešimu apie įtarimą susipažino, kaltu prisipažįsta, anksčiau duotų parodymų nekeičia, nori pasakyti, kad dėl automobilio žalos atlyginimo jis susitarė su E. U., jam žalą atlygino, jis jam pretenzijų neturi. Dėl savo elgesio gailisi, kad neblaivus vairavo automobilį (b. l. 115-117).
Be D. Ž. prisipažinimo, jo kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
– R. J. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. apie 21.40 val. adresu (duomenys neskelbtini), jam sustojus šalikelėje, pro šalį važiavo raudonos spalvos automobilis (duomenys neskelbtini)ir kliudė jam priklausantį automobilį, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apgadino vairuotojo pusės veidrodėlį. Kadangi jo automobiliui buvo apgadintas veidrodėlis, todėl važiavo minėtam automobiliui iš paskos, spaudė garsinį signalą ir perjunginėjo iš trumpų šviesų į ilgas, kad minėtas automobilis sustotų. Tačiau minėtas automobilis sustojo tik (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu. Pamatęs išlipusį vairuotoją, priėjo prie jo ir pasakė, kad šis kliudė jo automobilio veidrodėlį. Asmuo buvo apytikriai vidutinio kūno sudėjimo, trumpų, rusvų plaukų, vilkėjo juodus marškinėlius su oranžinės spalvos fragmentais, juodas kelnes. Kadangi matė, jog asmuo vairavęs automobilį yra neblaivus, paskambino į policiją. Kaip vėliau paaiškėjo, asmuo vairavęs transporto priemonę buvo D. Ž. (b. l. 35-37).
– R. L. liudytojos apklausos metu parodė, kad ji sutinka duoti parodymus ir nori pasakyti, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. ji su savo sugyventiniu D. Ž. sugalvojo nuvykti į tokią koplytėlę, kuri yra tarp miškų, gal 7-8 km nuo (duomenys neskelbtini). Tada abu su D. nuėjo į garažą paimti automobilio. Žino, kad D. tvarko mašinas garaže ir neturi jam priklausančio automobilio, o vairuotojo pažymėjimą žino, kad jis yra jį praradęs iš ankščiau. Ji pati vairuoti nemoka, o D. moka. Jis sėdo prie draugo automobilio vairo. Kokia buvo automobilio markė ji nežino, jų neskiria, tik pamena, kad automobilis buvo raudonos spalvos. Tada abu važiuodami ant kelio pamatė einantį pažįstamą A. R., kuriam pasiūlė kartu su jais vykti į koplytėlę. Jis sutiko, trise nuvyko į vietą. D. buvo blaivus ir vairavo blaivus. Nuvykus į vietą A. išsitraukė degtinės butelį. Visi trys vartojo degtinę. Maisto nevalgė, nes neturėjo, tik gėrė degtinę. Prie koplytėlės pasivaikščiojo, atvyko į vietą kažkur apie 17 val., o paskui gėrė. Paskui pradėjo temti, sėdo į automobilį, kurį vairavo D. ir važiavo namo. Kelią jis žinojo, bet pasuko ne į tą keliuką. Taip nutiko dėl to, kad D. buvo išgėręs ir vairavo automobilį. Ji D. nieko nesakė, kad jis girtas vairavo, truputį bijojo, bet namo grįžti reikėjo, buvo baimės, kad jis girtas, bet ji pasitiki ir žino, kad jis gerai vairuoja. Važiavo namo, bet suprato, kad pasiklydo. Klausė kelio. Paskui bevažiuojant, kai ji sėdėjo automobilio priekyje, D. jai pasakė, kad nėra keleivio pusėje veidrodėlio, tada pamatė, kad jis kabo ant laidų. Netrukus pamatė, kad jiems iš paskos važiuoja automobilis ir mirkčioja šviesomis. D. pasakė, kad sustos. Ji jo paklausė ką padarei, jis jai pasakė, kad tuoj sustosim ir sužinosim. Tada laukė pareigūnų. Jie atvyko, nustatė D. girtumą. Tiek į koplytėlę tiek namo atgal vairavo D. automobilį, tik grįžo neblaivus, o nuvažiavo į koplytėlę blaivus (b. l. 40-43).
– A. R. liudytojo apklausos metu parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. jis nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės butelį. Galvojo eiti išsimaudyti ir paskui grįžęs namo išgerti. Eidamas sutiko D. Ž., jis buvo su drauge, jie prie jo pristojo su automobiliu, gatvėje. Pakalbėjo, sakė, kad jie važiuoja iki koplytėlės, jis niekada dar ten nėra buvęs, todėl sutiko su jais kartu važiuoti. Nuvyko į vietą, galėjo būti kažkur 17 val., pasivaikščiojo, paskui jis D. pasakė, kad kuprinėje turi butelį, o šis sutiko, sako gerai, nieko tokio, parvairuos. Tada trise išgėrė 0,7 l talpos butelį degtinės. Dar pasėdėjo, turėjo alaus, kurį taip pat išgėrė. Pradėjo po truputį temti, tada sėdo į mašiną, D. vairavo ir važiavo namo. Turėjo sukti į dešinę pusę, bet pasuko į kairę. Taip atsitiko netyčia, o gal ir dėl to, kad D. girtas vairavo. Paskui bevažiuojant pamatė, kad pasiklydo. Buvo sustoję, klausė kelio. Paskui jau išvažiavo į pagrindinį kelią. Jis sėdėjo automobilio gale, R. priekyje, šalia D. Važiuodami klausėsi muzikos. Paskui pamatė, kad ant kelio stovi automobilis su įjungtu avariniu signalu. Tas automobilis stovėjo ne šalikelėje, o praktiškai ant kelio. Paskui bevažiuojant pamatė, kad ant laidų kabo automobilio keleivio pusės veidrodėlis. O netrukus pamatė iš paskos mirksinčias atvažiuojančio automobilio šviesas. Jis negirdėjo jokio garso, kad būtų buvęs susidūrimas su tuo kelyje stovėjusius automobiliu. D., pamatęs automobilio šviesas, sustojo. Abu išlipo pažiūrėti kas vyksta. To kito automobilio vairuotojas pasakė, kad kvies policiją, dar paklausė ar D. yra gėręs, jis prisipažino, neneigė. Atvyko pareigūnai, nustatė D. girtumą. Žino, kad automobilis, kurį vairavo D., yra ne jo, nes D. neturi savo automobilio, tik nežinojo, kad D. neturi vairuotojo pažymėjimo, kad yra jį praradęs. Automobilis buvo raudonos spalvos (duomenys neskelbtini) (b. l. 46-49).
– Iš liudytojų A. Š., N. K. ir E. U. parodymų matyti, kad automobilį (duomenys neskelbtini) iš A. S. 2020 m liepos 20 d. įsigijo A. Š., kuris 2020 m. rugpjūčio 4 d. pardavė automobilį N. K., iš kurio tą automobilį 2020 m. rugpjūčio 8 d. nusipirko E. U., kuris iškart nuvarė automobilį savo pažįstamam D. Ž., kad šis patikrintų automobilį, nes kažkas bildėjo. E. U. pretenzijų D. Ž. neturi, nes šis jam žalą atlygino (b. l. 52-55, 65-66, 76-78).
– E. U. savanoriškų daiktų pateikimo protokolu pateikė automobilio (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56-58).
– Įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), kur automobilis (duomenys neskelbtini) kliudė kitą automobilį.
– Apžiūrimas automobilis buvo (duomenys neskelbtini), šalia (duomenys neskelbtini) namo. Automobilis stovėjo galais į pietus ir šiaurę. Automobilis raudonos spalvos, penkių vietų. Dešinės pusės veidrodis apgadintas. Automobilyje išimtas grotuvas. Spidometro rodmenys (duomenys neskelbtini) km. Įvykio vieta fotografuota (b. l. 15-18).
– Priverstinio transporto priemonės nuvežimo akte užfiksuota, kad transporto priemonė (duomenys neskelbtini) nuvežta ir saugoma aikštelėje adresu (duomenys neskelbtini).
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Teismas, įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad kaltinamojo D. Ž. nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad D. Ž. vairavo transporto priemonę – automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkoholio kiekio matuokliu ALCOTEST 6810, prietaiso Nr. (duomenys neskelbtini), nustatytas 2,40 promilių neblaivumas.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės (bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų), prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalis). Prokuroras prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydamas skirti kaltinamajam baudą bei baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones bei turto konfiskavimą. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, prašo esant galimybei teismo baudą leisti susimokėti per vienerius metus.
Kaltinamojo D. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas D. Ž. bausmę teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, įtvirtintą minėtame BK 41 straipsnyje. Be to, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nusikalstama veika padaryta vairuojant padidinto pavojaus šaltinį, šia veika ne tik padarytas šiurkštus Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tačiau ir sukelta grėsmė eismo saugumui, kitų asmenų gyvybei, turtui), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), motyvus ir tikslus (atsainus ir nerūpestingas požiūris į girto vairavimą), kaltinamojo D. Ž. asmenybę – neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo padėtį lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Įvertinus bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką paskiriant minėto straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą BK 47 straipsnyje numatytam sankcijos minimumui ir skiriant 51 MGL dydžio baudą. Teismo vertinimu, tokiu būdu gali būti pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis D. Ž. pripažino savo kaltę, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Atsižvelgiant į kaltinamojo prašymą, paskirtos baudos sumokėjimui nustatytinas vienerių metų terminas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Pripažinus, kad D. Ž. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kartu su bausme skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnis). Įvertinus nustatytą neblaivumo laipsnį, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, šio draudimo terminas nustatytinas, kaip ir siūlė prokuroras, 2 (dvejiems) metams, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 68 straipsnio 2 dalis).
Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis jau yra atlyginęs E. U. už automobilį (duomenys neskelbtini), kurį vairuojant padaryta nusikalstama veika, todėl automobilis konfiskuotinas kaip nusikaltimo padarymo priemonė (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis).
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, D. Ž. 2020 m. rugpjūčio 19 d. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, panaikintina (b. l. 108-110).
Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus:
– automobilis (duomenys neskelbtini), paimtas įvykio vietos apžiūros metu ir nuvežtas saugoti į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai;
– automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 ir 422 straipsniais,
nusprendžia:
Pripažinti D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir paskirti 51 MGL (penkiasdešimt vieno minimalaus gyvenimo lygio) dydžio 2 550,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 ct) baudą, kurią, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D. Ž. galutinę bausmę – 34 MGL (trisdešimt keturių minimalių gyvenimo lygių) dydžio 1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, D. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1 – 3 dalimis D. Ž. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), saugomą aikštelėje (duomenys neskelbtini).
Išaiškinti D. Ž., kad 1 700,00 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 ct) bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, o dokumentus, patvirtinančius baudos sumokėjimą, pristatyti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų raštinei (Vytauto g. 1B, Naujoji Akmenė). Per nustatytą terminą nesumokėjus paskirtos baudos į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, bauda bus išieškoma priverstinai.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti D. Ž. 2020 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
– automobilį (duomenys neskelbtini), paimtą įvykio vietos apžiūros metu ir nuvežtą saugoti į aikštelę (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;
– automobilio registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti automobilio konfiskavimą vykdančiai institucijai.
Informuoti kaltinamąjį, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis pasinaudoja teise prašyti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.