Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamosios J. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 26 d. nutartimi atnaujino įrodymų tyrimą baudžiamojoje byloje; tenkino M. Č. prašymą dėl pripažinimo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu ir pripažino M. Č. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 1-626-288/2015; įpareigojo nukentėjusįjį ir civilinį ieškovą M. Č. nurodyti žalos pobūdį bei žalos dydį pinigais bei atmetė prokurorės R. Č. prašymą dėl baudžiamosios bylos atskyrimo ir perdavimo prokurorui.

J. Č. 2015 m. lapkričio 2 d. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties dalį, kuria teismas pripažino M. Č. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 1-626-288/2015 bei atnaujino įrodymų tyrimą (b.l. 121-123).

Skunde nurodė, jog 2015 m. spalio 26 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo teisėja atnaujino įrodymų tyrimą ir tenkino M. Č. prašymą dėl pripažinimo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu. Nurodė, jog nutartis neskundžiama. BPK 439 str. 2 d. nustatyta kokios žemesniųjų teismų nutartys neskundžiamos, tame tarpe ir dėl proceso dalyvių prašymų nagrinėjimo. Tačiau M. Č. nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-626-288/2015 iki 2015 m. spalio 26 d. nutarties priėmimo nebuvo šio teisminio proceso dalyvis, todėl šiuo konkrečiu atveju šio asmens (ne proceso dalyvio) prašymo išsprendimas nepriskirtinas įstatymo numatytiems atvejams kuomet teisiamajame posėdyje priimta nutartis yra neskundžiama. Mano, jog teismo sprendimas pripažinti M. Č. nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu bei atnaujinti įrodymų tyrimą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Kadangi nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio nagrinėjimo metu iki įrodymų tyrimo pradžios M. Č. nebuvo pareiškęs civilinio ieškinio. Be to, kaltinamoji J. Č. 2015 m. birželio 2 d. pagal kasos pajamų orderį UAB „(duomenys neskelbtini)“ grąžino 2100,31 Eur paskolą ir 238,27 Eur palūkanas, todėl jokia žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra padaryta. Akcininko sutuoktinis pats savaime neturi tokių pačių teisių dalyvauti įmonės valdyme kaip ir akcininkas. Be to, J. Č. neturėjo tikslo ir nesiekė pasisavinti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, ką patvirtina jos pateikta 2012 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. 11-007 kopija, kuriame nurodyta, jog J. Č. įsipareigojo ne tik sugrąžinti paskolintus bendrovės pinigus, bet ir sumokėti 3,5 proc. palūkanas.

Kaltinamosios J. Č. skundas tenkintinas iš dalies.

Kaltinamoji J. Č. savo skundu siekia, jog būtų panaikinta Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartis, kuria atnaujintas įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 1-626-288/2015 bei tenkintas M. Č. prašymas dėl pripažinimo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu ir jis pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 1-626-288/2015.

BPK 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Nagrinėjamoje byloje J. Č. kaltinimai buvo pareikšti dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. padarymo, t.y. dėl to, kad ji, būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktore, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą mokėjimo pavedimais pervedė iš viso 7252 Lt, bet įvertinimui apskaitoje nepateikė jokių šių pinigų panaudojimą pateisinančių dokumentų, tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį svetimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą – 7252 Lt. Taigi, kaip matyti iš kaltinimo formuluotės- turtas priklausė juridiniam asmeniui, tačiau ne Z. ar M. Č., todėl M. Č., kaip fizinis asmuo, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartimi nepagrįstai pripažintas nukentėjusiuoju, nes jam, kaip fiziniam asmeniui jokia žala nėra padaryta. Atkreiptinas dėmesys jog juridinis asmuo negali būti pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjęs nuo nusikalstamos veikos juridinis asmuo baudžiamajame procese gali būti tik civiliniu ieškovu.

Be to, nepagrįstai M. Č. buvo pripažintas ir civiliniu ieškovu byloje. Tokia išvada darytina, įvertinus tai, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl kurios turto pasisavinimo yra pareikšti kaltinimai J. Č., šios įmonės vadovu - direktore yra pati kaltinamoji, o akcijos, bylos duomenimis, priklauso tik pačiai kaltinamajai ir jos motinai L. V. (byloje nėra duomenų, kad akcijų perleidimo sutartys būtų nuginčytos). Byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, jog M. Č. turi įgaliojimus atstovauti UAB „(duomenys neskelbtini)“ interesus. Akcininko sutuoktinis pats savaime neturi teisės atstovauti įmonės, nes pagal BPK 55 str. 2 d. juridinio asmens atstovu gali būti juridinio asmens vadovas arba įgaliotas darbuotojas ar advokatas. Vien ta aplinkybė, kad M. Č. yra Z. Č. teisių perėmėjas, nesudaro pagrindo M. Č. pripažinti civiliniu ieškovu taip pat, nes civilinių teisių perėmėjas negali turėti daugiau teisių nei jų turėjo prieš tai buvęs asmuo. Sutiktina su skundo argumentu, kad byloje yra duomenys, jog J. Č. įmonei 2015-06-02 grąžino kaltinime nurodytą sumą, ir iš to seka, kad suma, kuria kaltinama J. Č. yra grąžinta įmonei. Skundžiama nutartimi teismas pripažinęs M. Č. civiliniu ieškovu įpareigojo nurodyti žalos dydį ir pobūdį. Taigi, iš to seka, kad teismas nežinodamas ar padaryta kam nors žala ir kokio dydžio ši žala, M. Č. kaip fizinį asmenį visiškai be teisinio pagrindo pripažino civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje. Visus šeimos turto ( tuo pačiu ir įmonės akcijų pasidalijimo) klausimus, M. Č. turi spręsti civilinio proceso tvarka, o ne baudžiamojoje byloje, nes tai prieštarauja baudžiamojo proceso esmei.

Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 112 str. 1 d. civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Šiuo gi atveju iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šis įstatymo reikalavimas taip pat buvo pažeistas, nes M. Č. teismui ieškinio nepateikė, tačiau nutartimi civiliniu ieškovu įtrauktas, kai įrodymų tyrimas baudžiamojoje byloje jau iš esmės buvo baigtas.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, neesant teisinio pagrindo, M. Č. įtraukė nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu byloje, ko pasėkoje iš esmės ir buvo atnaujintas įrodymų tyrimas. Todėl, dėl aukščiau nurodytų priežasčių, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties dalys, kuria tenkintas M. Č. prašymas dėl jo pripažinimo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje Nr. 1-626-288/2015 ir jis pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, bei įpareigotas M. Č. nurodyti žalos pobūdį bei žalos dydį pinigais, naikintinos. Kadangi dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo nutartys nėra skundžiamos, ši skundo dalis paliktina nenagrinėta.

Kitose dalyse nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. Č. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutarties dalis, kuria tenkintas M. Č. prašymas dėl jo pripažinimo nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu ir M. Č. pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu bei įpareigoti M. Č. nurodyti žalos pobūdį bei žalos dydį pinigais.

Skundo dalį, kuriuo buvo prašoma panaikinti nutartį dėl įrodymų tyrimo atnaujinimo, palikti nenagrinėtu.

Kitose dalyse Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.