Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė, sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, kaltinamajam A. M., jo gynėjai advokatei Irenai Haase, nukentėjusiajam T. D., jo atstovui advokatui Laimučiui Jankauskui, nukentėjusiajam T. D., nukentėjusiųjų R. L. ir A. L. atstovei advokatei Rasai Malinauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), neteistas, dirbantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d., 144 str., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis A. M. 2010 m. sausio 29 d., apie 16 val. 40 min., kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai 49,948 km., Liepalotų kaimo ribose, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, vairuodamas automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), pažeidė kelių eismo taisyklių 14, 125 punktų reikalavimus, t.y. vairavo automobilį būdamas neblaivus (aparatu „Lion alcolmeter 500“ nustatytas 2,46 promilių girtumas), dėl ko išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą priešais artėjantį automobilį BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamą T. D., bei su juo susidūrė. Po susidūrimo automobilis BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) susiskersavo važiuojamojoje dalyje ir atsitrenkė į Kauno kryptimi važiavusio automobilio Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamo A. L., priekį. Po eismo įvykio A. M. iš įvykio nuvažiavo. Eismo įvykio metu buvo sužalotas automobilio BMW 316 vairuotojas T. D., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, keleivis T. D., kuriam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas bei automobilio Chrysler Grand Voyager vairuotojas A. L., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamasis A. M. pilnai prisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. Be to, kaltinamojo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų Tomo ir T. D., R. L. bei A. L. parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, schema, foto nuotraukomis, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, eksperto išvada, Dr. V.Mitunevičiaus atliktais tyrimais bei kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis A. M. 2010-08-24 teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nė pats nesupranta kaip taip išėjo. Nuvažiavo iš darbo į parduotuvę. Tai buvo 2010-01-29 apie 15³⁰ val. Parduotuvėje nusipirko kokteilį. Galvojo jį namo parsivežti, tačiau parduotuvėje sutiko iš matymo pažįstamą. Pamanė, kad galėtų dabar išgerti, kad žmona, kuri dirba darželyje, automobilį parvairuotų. Kai atsigėrė, susvaigo ir nusprendė pats parvairuoti. Vairuodamas sukėlė eismo įvykį. Nenorėjo sužaloti žmonių. Ir šeimą nuskriaudė, ir teises praras, ir darbą gali prarast, tada nuostolių negalėtų apmokėti. Labai gailisi. Paties įvykio nepamena. Turbūt buvo stipriai girtas. Daug dirbo, pavargęs buvo. Pamena tik kaip policijoje surakintas buvo. Nežino kaip taip susiklostė - nuovargis ar darbo įtampa. Nevažinėja išgėręs būdamas. Anksčiau nėra baustas už KET pažeidimus. Dabar kas mėnesį moka po 100 litų ligonių kasai ir po 250 litų draudimui. Pragyvenimui lieka apie 800 litų. Dar mokesčius reikia mokėti. Sutuoktinė laikinai dirba darželyje, tačiau nuo lapkričio mėnesio ji bus bedarbė. Šeimoje auga du nepilnamečiai vaikai. Darbas susijęs su vairavimu. Savo žinioje turi 14 punktų ir kai nustatomi gedimai, reikia į juos važiuoti. Be teisių negalės nuvažiuoti. Prižiūri šaldytuvus, juos remontuoja. Paties mašina nestipriai apgadinta - sparnas ir durelės sulankstytos. Sutiktų mokėti teismo paskirtą baudą, kurios mokėjimui dar šiek tiek išgalėtų pinigų skirti (I tomas, b.l. 164-165).

Nukentėjusysis T. D. parodė, kad 2010-01-29 buvo penktadienis. Brolis grįžo iš darbo ir jie ruošėsi važiuoti namo. Tai buvo apie 15³⁰ val. Buvo blogos eismo sąlygos, greitis nebuvo labai didelis. Buvo pakankamai daug mašinų. Maždaug ties Liepalotų kaimu kelias vietomis buvo labai stipriai provėžuotas. Greitis buvo apie 60-70 km/h. Užvažiavus už apsauginių kelio tvorelių buvo ypatingai daug provėžuotų vietų ir net sniego sankaupos. Automobilio greitis buvo 50-60 km/h. Išvažiavus už apsauginių kelio tvorelių pastebėjo priekyje kelio viduriu važiuojant tamsią mašiną be šviesų. Negali pasakyti iš kokio atstumo pastebėjo minėtą mašiną. Sunku atstumą vertinti, nes abi mašinos judėjo. Bet kaltinamojo mašina važiavo kelio viduriu. Su broliu persimetė keliais žodžiais apie tai, kaip mašina važiuoja, kad gal ji dar grįš į savo juostą, tačiau automobilis vis daugiau pradėjo važiuoti į jo važiuojamąją juostą. Tada atleido greičio pedalą, perjungė žemesnę pavarą ir suko į savo dešinį kelkraštį, nes kaltinamojo mašina buvo pilnai įvažiavusi į jo juostą. Kadangi buvo slidu, iškart stabdžio pedalo nespaudė, kad mašina netaptų nevaldoma, o perjungė į trečią pavarą. Traukėsi į dešinį kelkraštį kiek įmanoma daugiau, bet ten buvo nuo kelio sustumdytas sniegas. Jo manymu, pasitraukė kiek įmanoma - daugiau nėjo ir įvyko susidūrimas. Už apsauginės kelio tvoros važiuojant nuo Kauno link Šakių dešininėje kelio pusėje yra keliukas, vedantis link pavėsinės. Tai susidūrimas įvyko keli metrai už to keliuko. Pats smūgis buvo ir į priekinį sparną, bet smūgis buvo kampu. Tai reiškia, kad mašinos ne tik prasibraukė šonais. VW Golf važiavo tokia trajektorija, kad spaudė jo mašiną ir jei nebūtų buvę sniego sankaupų, tai gal nuo kelio būtų nustūmęs. Smūgio metu buvo numuštas kairės automobilio pusės galinio vaizdo veidrodėlis. Kai įvyko susidūrimas su VW Golfu, iškart užspaudė stabdžius ir tada gavosi taip kaip gavosi. Po smūgio mašiną sumėtė, mašina tapo nebevaldoma, ją iškart užmetė ir mašina užgeso viduryje kelio. Mano, kad automobilis stovėjo įvažiavęs daugiau į priešingą eismo juostą. Su broliu nusistebėjo, kad buvo saugi kelionė namo, o pasidarė toks įvykis, kad reikia apsidairyti, ar nėra mašinų, nes tikrai blogai gali baigtis. Jis pasižiūrėjo į Kauno pusę - ten mašinų nebuvo, o brolis pasakė, kad atsargiai, nes atvažiuoja mašina. Ir dar pasakė, kad saugotų galvas. Tada greitai atsisuko į brolio pusę link Šakių ir pamatė labai greitai artėjančias šviesas bei pajuto smūgį. Tada abu su broliu neteko sąmonės. Dėl gydymo išlaidų ieškinio nereiškia. Už sugadintą mašiną draudimas pilnai atlygino padarytą žalą. Kaltinamasis sekančią dieną buvo atvykęs, atsiprašė. Jam kaip žmogui atleido, neturi priekaištų, bet teisinė atsakomybė turi būti taikoma (I tomas, b.l. 165-167, II tomas, b.l. 128-129).

Nukentėjusysis T. D. parodė, kad 2010-01-29 apie 15³⁰ val. su broliu išvyko iš Kauno į Šakius. Greitis kelionės metu buvo ne didesnis nei 70-80 km/h. Prieš pat susidūrimą greitį dar sumažino. Susidūrimo vieta buvo Liepalotų kaimo ribose, ten kur yra miškelis ir kelio atitvarai. Išvažiavus iš už atitvarų, pastebėjo priešais atvažiuojantį kaltininko automobilį, kuris važiavo apžergęs vidurinę kelio juostą. Juostos faktiškai nesimatė, tačiau vizualiai matėsi kaip mašina važiuoja. Po to kaltininkas pradėjo važiuoti į jų važiuojamąją kelio dalį, todėl pradėjo trauktis į dešinį kelkraštį ir įvyko susidūrimas. Susidūrimo vieta buvo 3-5 metrai už keliuko, esančio už atitvarų. Po smūgio automobilį užmetė, jis suskersavo. Automobilis sustojo kelio viduryje, įvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Kai stovėjo skersai kelio, jų automobilio šviesos degė, nes užgesinus BMW markės automobilį šviesos lieka degti. Su broliu dar persimetė, kad kelionė taip netikėtai baigėsi ir jis pasakė, kad kiekvienas į savo puses pasižiūrėtų ar automobilių neatvažiuoja. Iš Kauno pusės nieko nebuvo, o iš Šakių pusės pamatė artėjant automobilio šviesas. Pasakė broliui, kad atvažiuoja automobilis, kad saugotų galvas. Laiko intervalas buvo apie 5 sekundės. Pasakė broliui, kad automobilis jų nemato, kad jis nespės sustabdyti ir tada buvo smūgis. Sėdėjo keleivio vietoje. Smūgis buvo į jo pusę. Patyrė sužalojimus, prarado sąmonę ir pabudo tik Kauno klinikose. Brolis sakė, kad kaltinamasis buvo atvykęs į klinikas. Tuo metu buvo nesąmoningas. Paskui, berods balandžio mėnesį, kaltinamasis buvo atvykęs pas jį į darbą, prašė atleidimo, kalbėjosi apie susitaikymą. Kaip žmogui jam atleidžia, bet tai neturi jokios teisinės reikšmės. Sakytų, kad jis turi atsakyti maksimaliai. Baudžiamojoje byloje dėl susitaikymo nieko nesusitarė (I tomas, b.l. 167-168; II tomas, b.l. 128).

Nukentėjusysis A. L. parodė, kad 2010-01-29 su šeima važiavo Kauno link ir ties Dainelienės parduotuve iš dešinės pusės išvažiavo tamsios spalvos VW Golf markės automobilis. Iš pradžių nė dėmesio neatkreipė į jį, bet kai jis pradėjo po kelią mėtytis, tai pamanė, kad galbūt vairuotojas neblaivus važiuoja. Dar su žmona peršnekėjo, kad reikėtų policijai paskambinti, bet ten buvo minučių reikalas. Automobilis vieną kartą išvažiavo į priešingą eismo juostą, po to kitą kartą išvažiavo visai per ašinę liniją ir susidūrė su BMW markės automobiliu. VW Golf automobilis važiavo gal 60-70 km/h greičiu, nes kelias buvo slidus. BMW važiavo visai kelio pakraščiu, nes VW Golf automobilis buvo visai pervažiavęs kelio ašinę liniją. Kada automobiliai susidūrė, BMW markės automobilis dar pavažiavo savo juosta ir prieš pat jo automobilį BMW automobilį užmetė. BMW markės automobilis besisukdamas dar jo automobilio šonines dureles apgadino ir tada automobilį į griovį numetė. O VW Golf markės automobilis taip ir nuvinguriavo link Liepalotų kaimo. Iš paskos Golf markės automobiliui važiuodamas buvo pasirinkęs atitinkamą atstumą kad nepapult į įvykį, bet neįvertino BMW markės automobilio vairuotojo elgesio. Įvardint negali, bet kai BMW ir Golf susidūrė, buvo gal už 200 metrų. Automobiliai BMW ir Golf susilietė, prasikeitė ir viskas. Jokio stabdymo nebuvo. Golfas nuvažiavo sau, o BMW nemažindamas greičio važiavo toliau ir prieš jo automobilį BMW automobilį užmetė. Mano, kad BMW užmetimui įtakos turėjo susidūrimas su Golf automobiliu. Dėl transporto priemonės apgadinimo draudimas žalą atlygino, kitokių pretenzijų niekam neturi (I tomas, b.l. 168-169).

Nukentėjusioji R. L. parodė, kad 2011-01-29 su šeima važiavo į Kauną. Pastebėjo, kad išvažiavus iš Lukšių miestelio, už Dainelienės įmonės iš dešinės pusės išsuko automobilis ir jis pradėjo mėtytis po kelią. Iškart suprato, kad vairuotojas ko gero yra girtas, todėl pasirinko saugų važiavimo atstumą, nes tai kėlė įtampą. Tas automobilis viename posūkyje kirto vidurio juostą. Priešais važiavo gal trys automobiliai, bet jie sėkmingai prasilenkė. Prasilenkus automobilis grįžo į savo juostą, paskui dar kartą kirto vidurio juostą ir tada susidūrė su priešprieša važiavusiu BMW automobiliu. BMW automobilis labai traukėsi nuo mašinos. Buvo toks vaizdas, kad jie nuvažiuos į pakelę, tačiau automobiliai vis tiek lietėsi. Jei nebūtų kelios plastmasės pažirusios, nebūtų supratusi, jog automobiliai lietėsi, tai yra, kad buvo kažkoks smūgis. Tada vyras dar truputėlį pristabdė automobilį, bet priešprieša važiavęs nuo Kauno automobilis kažkodėl nestabdė. Jie truputėlį dar pavažiavo link Šakių, paskui juos suskersavo, automobilis kirto vidurio liniją ir BMW automobilis atsitrenkė į jų automobilį. Tuo metu kai įvyko smūgis, abi mašinos judėjo (I tomas, b.l. 169-170).

Liudytojas R. A. parodė, kad teko būti įvykio vietoje kai susidūrė automobiliai BMW ir Chrysler Grand Voyager. Įvykio vietoje buvo duženų ir lūženų, iš kurių galima matyti kur buvo susidūrimo vieta. Negali pasakyti kokiu atstumu buvo lūženos ir duženos nuo automobilių BMW ir Chrysler susidūrimo vietos. Jos buvo už kelių metrų, o ne už keliasdešimties. Kito susidūrimo vietos neteko matyti, nes buvo blogos oro sąlygos, snigo (II tomas, b.l. 126).

Liudytojas Ž. B. parodė, kad buvo įvykio vietoje, tačiau duženų atstumo iki automobilių susidūrimo vietos nepamena ir negali nurodyti (II tomas, b.l. 127).

Liudytojas A. B. parodė, kad įvykio vietoje buvo lūženų ir stiklo duženų, iš kurių galima spręsti apie automobilių susidūrimo vietą. Įvykio vietoje buvo plastmasės lūženų, lyg veidrodėlis. Lūženos ir duženos buvo apie 20-30 metrų atstumu nuo BMW sustojimo vietos. Šukės buvo pabirusios 20-30 metrų ruože po visą kelią (II tomas, b.l. 127-128).

Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog 2010-01-29 16 val. 44 min. Šakių rajono PK budėtojų dalyje buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai 49,948 km., esančiame Liepalotų kaimo ribose, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone (I tomas, b.l. 1).

2010-01-29 eismo įvykio vietos apžiūros protokole su eismo įvykio vietos planu ir fotolentelėmis nurodyta, jog eismo įvykis įvyko kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai 49,948 km., esančiame Liepalotų kaimo ribose, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, dešinėje gatvės važiuojamojoje dalyje žiūrint Kauno mieto pusės link. Kelio važiuojamoji dalis - dvejų eismo juostų, asfaltas, padengtas privažinėtu sniegu, vidurio linija sunkiai įžiūrima, kelio danga slidi. Maksimalus leidžiamas greitis šioje vietoje yra 90 km/h. Eismo įvykio vietos apžiūros metu snigo, temperatūra -8°C. Eismo juostos skirtos važiuoti link Kauno plotis yra 4,10 m, o link Šakių - 4,0 m. Abejų kelkraščių pločiai - po 1,20 m. Automobilis BMW užfiksuotas stovintis kelio važiuojamosios dalies pusėje, skirtoje važiuoti link Kauno, priekiu nukreiptas link Kauno, jo kairiojo šono ratų atstumai nuo brūkšninės kelio ženklinimo linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus: priekinio - 2,45 m, užpakalinio - 2,15 m. Automobilis Chrysler stovi dešiniajame kelkraštyje, priekiu pasisukęs link šalikelės, jo kairiojo šono ratų atstumai nuo brūkšninės kelio ženklinimo linijos: priekinio - 6,80 m, užpakalinio - 4,95 m. Šio automobilio užpakalinis dešinys ratas yra nutolęs nuo kelio ženklo „624“ 52,0 m (žiūrint kryptimi link Kauno), o atstumas nuo šio automobilio kairės pusės priekinio rato iki automobilio BMW užpakalinio kairiojo rato – 3,0 m. Prie automobilio Chrysler priekinio kairės pusės rato pažymėta šukių koncentracijos vieta (automobilių nuolaužos, galimai automobilio BMW durelės, bei kitokios smulkios plastmasinės nuolaužos), kuri tęsiasi link rytų pusės 1,50 m ir yra 1,30 m. pločio (I tomas, b.l. 3-6, 8-12).

2010-01-29 protokole dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo nurodyta, kad lengvajam automobiliui VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), yra sulankstytas kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės durelės, priekinis buferis, apgadintas kairės pusės priekinis žibintas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, įskilęs priekinis stiklas (I tomas, b.l. 13-14, 15-16).

2010-01-29 protokole dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo nurodyta, kad lengvajam automobiliui BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) yra apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės abejos durelės bei galinis sparnas, suskilę dešinės pusės abiejų durelių stiklai, priekinis variklio dangtis, stogas, kairės pusės priekinis sparnas, kairės pusės abejos durelės ir galinis sparnas, suskilę galinio vaizdo veidrodėliai, apgadintas dešinės pusės priekinis žibintas (I tomas, b.l. 17-18, 177-185).

2010-01-29 protokole dėl transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo nurodyta, kad lengvajam automobiliui Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) yra apgadintas variklio dangtis, priekinis bamperis, radiatoriaus grotelės, radiatorius, abeji priekiniai žibintai, abu priekiniai sparnai, priekinės kairės pusės durys (I tomas, b.l. 19-20).

Iš asmens blaivumo testų matyti, kad A. M. 2010-01-29 17 val. 05 min. buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumo laipsnis; T. D. bei A. L. transporto priemones vairavo būdami blaivūs (I tomas, b.l. 24, 25, 26).

Visos trys eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės buvo techniškai tvarkingos (I tomas, b.l. 30, 34, 38).

Iš medicininių dokumentų matyti, kad T. D. 2010-01-29 buvo nustatytas smegenų sukrėtimas; A. L. – galvos sumušimas; R. L. – krūtinkaulio sumušimas (I tomas, b.l. 41, 42, 43).

Iš specialisto išvados Nr. G 119/10(10) matyti, jog po eismo įvykio T. D. buvo nustatyta muštinė žaizda dešiniame smilkinyje, galvos smegenų dešinio pusrutulio kaktinės skilties sumušimas, kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys, galimai nurodomo eismo įvykio metu. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 61-62).

Iš specialisto išvados Nr. G 89/10(10) matyti, jog po eismo įvykio T. D. buvo nustatytas stuburo kaklinės dalies pirmojo slankstelio panirimas. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys, arba kaklo staigaus judesio metu po išorinės jėgos poveikio, galimai nurodomo eismo įvykio metu. Nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 63).

Iš specialisto išvados Nr. G 120/10(10) matyti, jog po eismo įvykio A. L. buvo nustatytas odos nubrozdinimas kairiame smilkinyje. Sužalojimas padarytas kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti automobilio salono dalys. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (I tomas, b.l. 64).

Iš specialisto išvados Nr. G 118/10(10) matyti, jog po eismo įvykio R. L. kūne sužalojimų nenustatyta (I tomas, b.l. 65).

Iš 2010-10-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, schemos, foto nuotraukų matyti, kad nukentėjęs T. D. parodė, jog išvažiavęs maždaug 2 metrus iš kelio ruožo, kuris yra atitvertas atitvarais, pametė vidurio keliu važiuojantį automobilį VW Golf, kad ties lauko keliuku įvyko jo vairuojamo automobilio ir VW Golf automobilio susidūrimas, dėl ko jo vairuojamas automobilis tapo nevaldomas ir išvažiavo į priešpriešinė eismo juostą ir už 23 metrų atstumo sustojo (60,90 metrų atstumu iki kelio ženklo Nr. 624). Po to nurodo, kad į jo stovintį automobilį atsitrenkė Chrysler automobilis, vairuojamas A. L. (II tomas, b.l. 19-20, 21, 22-23).

Iš 2010-10-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, schemos, foto nuotraukų matyti, kad nukentėjęs T. D. parodė analogiškai nukentėjusiajam T. D., skirtingai nurodydamas tik atstumą nuo pirminio automobilio BMW susidūrimo su VW Golf automobiliu iki susidūrimo su Chrysler automobiliu – 27,9 metrus (55,65 metrų atstumu iki kelio ženklo Nr. 624 (II tomas, b.l. 24-25, 26, 27-29).

Iš 2010-10-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. L. parodė, jog tikslių automobilių susidūrimo vietų ir atstumų ji nurodyti negali (II tomas, b.l. 30-31).

Iš 2010-10-12 parodymų patikrinimo vietoje protokolo, schemos, foto nuotraukų matyti, kad nukentėjęs A. L. parodė, jog automobilių BMW bei VW Golf susidūrimo vieta buvo pravažiavus kelio atitvarus, tačiau dar neprivažiavus toje kelio pusėje esančio vietinės reikšmės keliuko, vedančio į laukus, o jo vairuojamas automobilis Chrysler su automobiliu BMW susidūrė jo važiuojamoje dalyje, maždaug 30 metrų atstumu iki kelio ženklo Nr. 624) (II tomas, b.l. 32-33, 34, 35-36).

Nukentėjusiojo T. D. prašymu Dr. V.Mitunevičiaus įmonės buvo atliktas tyrimas dėl eismo įvykio, užregistruoto 2010-01-29 apie 16 val. kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai 49,948 km, esančiame Šakių rajone, kurio metu susidūrė automobilis BMW, 316 v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamas T. D., ir automobilis Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. L.. Prieš šį susidūrimą įvyko automobilių BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) ir VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), vairuojamo A. M., susidūrimas. Buvo prašoma atsakyti į šiuos klausimus: 1) Ar automobilis BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) galėjo tapti nevaldomas nuo automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), smūgio į BMW 316 kairiąją pusę ir išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą? 2) Kokį atstumą automobilis BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) nevaldomas galėjo judėti po susidūrimo su automobiliu VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), iki kol jis sustojo kelio važiuojamojoje dalyje? 3) Ar automobilis Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį BMW 316 atsižvelgiant į automobilių BMW 316 ir Chrysler Grand Voyager sugadinimų pobūdį? 4) Koks buvo automobilio Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) greitis susidūrimo su automobiliu BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) momentu, atsižvelgiant į automobilių BMW 316 ir Chrysler Grand Voyager sugadinimų pobūdį ir lokalizaciją? 5) Ar automobilio Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) jei jis važiavo jo nurodytų 60-70 km/h greičiu apie 200 m atstumu nuo priekyje važiuojančio automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini)? 6) Kurio (-iu) vairuotojo (-jų) veiksmai susidariusioje kelio situacijoje techniniu požiūriu buvo nepriimtini? 7) Kokia šio eismo įvykio kilimo pagrindinė priežastis?

Tyrimas buvo atliekamas atsižvelgiant į automobilio BMW sugadinimus - pagal automobilio BMW bei automobilio Chrysler būdingus sugadinimus spręstina, kad automobilis Chrysler priekiu atsitrenkė į automobilio BMW dešinį šoną taip, kad jo priekio vidurys buvo ties BMW priekiniu dešiniuoju statramsčiu, o automobilių išilginės simetrijos plokštumos buvo daugiau statmenos; apibrozdinimų kryptis ant automobilio BMW dešinių priekinių durelių ir dešinio slenksčio - daugiau statmena šio automobilio išilginės simetrijos plokštumai - ši aplinkybė leidžia spręsti, kad susidūrimo metu su automobiliu Chrysler automobilis BMW neturėjo didesnio greičio, t.y. daugiausia tikėtina – stovėjo/buvo sustojęs (II tomas, b.l. 61). Taip pat konstatuota, kad eismo įvykio vietos plane neužfiksuota automobilių ratų ar kitų pėdsakų, kuriais remiantis būtų galima tiksliai nustatyti automobilių susidūrimo vietas (BMW su VW ir BMW su Chrysler), tačiau remiantis pateiktais pradiniais duomenimis galima nustatyti automobilių susidūrimo ir judėjimo po susidūrimo fragmentus. Tyrimui buvo panaudoti šie parametrai: sukibimo koeficiento reikšmė važiuojamajai daliai (nuvažinėtas sniegas) - p = 0,30; automobilių masės ir geometrijos duomenys paimti iš kompiuterio programos CARAT-3 integruotos duomenų bazės, įvertinant jų apkrovimą; ir automobilių sugadinimo intensyvumą (II tomas, b.l. 63). Sumodeliavus automobilių BMW ir VW slystantį kontaktą kairiaisiais šonais, abiem automobiliams važiuojant 50 km/h greičiu, nustatyta, kad automobilis BMW dėl šio kontakto įgauna sukamąjį judesį prieš laikrodžio rodyklę ir pradeda slysti šoniniu slydimu, judėdamas po susidūrimo per 1 s išslysta į priešpriešinę eismo juosta ir joje sustoja maždaug po 4,6 s, įveikęs apie 30+35 m atstumą. Jei vadovautis automobilio Chrysler vairuotojo parodymais, kad jis važiavo nurodytu 60+70 km/h (16,7+19,4 m/s) greičiu apie 200 m atstumu už automobilio VW Golf, tai tuo momentu, kai automobilis BMW po susidūrimo su automobiliu VW Golf išslydo į priešpriešinę eismo juostą ir joje sustojo, automobilis Chrysler tuo metu buvo apie 110,8 + 123,6 m atstumu nuo sustojusio automobilio BMW. Automobilio, važiuojančio 60+70 km/h greičiu visiško sustabdymo kelias stabdant ant asfalto, padengto suvažinėtu sniegu, yra apie 65,4 + 89,1 m. Kadangi automobilio Chrysler sustabdymo kelias (jo vairuotojui važiuojant nurodytu 60+70 km/h greičiu) - 65,4 + 89,1 m yra daug mažesnis, nei atstumas 110,8 + 123,6 m., kuriuo galėjo būti šis automobilis, kai jo vairuotojas galėjo identifikuoti pavojų eismui - sustojusį jo eismo juostoje automobilį BMW, tai nurodytomis aplinkybėmis automobilio Chrysler vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobilio BMW. Tuo atžvilgiu automobilio Chrysler vairuotojo veiksmai - atsiradus grėsmei eismo saugumui, nestabdė vairuojamo automobilio (arba galimai važiavo didesniu nei jo nurodytas 60+70 km/h greičiu, dėl ko neteko techninės galimybės sustabdyti automobilį iki atsiradusios kliūties), buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Išvadose nurodoma, kad automobilis BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) galėjo tapti nevaldomas nuo automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), smūgio į BMW 316 kairiąją pusę ir išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą; automobilis BMW 316 galėjo judėti nevaldomu režimu po susidūrimo su automobiliu VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), kol sustojo kelio važiuojamojoje dalyje, apie 30+35 m ar kiek mažesnį atstumą; Tikėtina, kad automobilis Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį automobilį BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) automobilio Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) greitis susidūrimo su automobiliu BMW 316 v/n (duomenys neskelbtini) metu buvo apie 50 km/h; Automobilio Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu BMVV 316 v/n (duomenys neskelbtini) jei važiavo jo nurodytu 60+70 km/h greičiu apie 200 m atstumu už priekyje važiuojančio automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini); nėra pagrindo teigti, kad automobilio BMW 316 vairuotojo veiksmai prieštaravo KET reikalavimams ir techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Automobilio VW Golf vairuotojo veiksmai - nesuvaldė automobilio, dėl ko išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su automobiliu BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Automobilio Chrysler vairuotojo veiksmai: atsiradus grėsmei eismo saugumui laiku nestabdė vairuojamo automobilio (sprendžiant pagal šio vairuotojo nurodytas aplinkybes, kad jis važiavo 60+70 km/h greičiu 200 m atstumu už automobilio VVV), arba galimai važiavo didesniu nei jo nurodytas 60+70 km/h greičiu, dėl ko neteko techninės galimybės sustabdyti automobilį iki atsiradusios kliūties, buvo priežastiniame ryšyje su šio eismo įvykio kilimu. Šie automobilio Chrysler vairuotojo veiksmai vertintini kaip pagrindine sąlyga buvusiam eismo įvykiui kilti, nes dėl to automobilio Chrysler vairuotojui susidarė avarinė situacija ir jis neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu BMW (II tomas, b.l. 59-68).

Teismo posėdyje apklausus Dr. V.Mitunevičių jis nurodė, kad tyrimui atlikti jam buvo pateiktos baudžiamosios bylos Nr. 1-108-829/10 dokumentų kopijos. Medžiagoje buvo eismo įvykio vietos planas, protokolas, automobilių sugadinimų aprašymas, eismo įvykio ir liudytojų parodymai, taip pat buvo trijų transporto priemonių nuotraukos. Remiantis ta medžiaga ir buvo atliktas šis tyrimas. Jeigu įvykio vietos apžiūros metu būtų užfiksuoti automobilių pėdsakai, tai visą modeliavimą, kuris būtų atliekamas su kompiuterio programa, jau reikėtų modeliuoti taip, kad transporto priemonės judėtų pagal tuos pėdsakus. Kadangi šiuo atveju pėdsakų nėra, tai galima atlikti tik prognozuojamą modeliavimą apie tai, kur galėtų būti susidūrimo vieta. Tyrimą atliko ir išvadas teikė pagal jam suformuluotus klausimus. Vienas iš klausimų buvo apie tai, jeigu automobilis Chrysler Grand Voyager atsitrenkė į stovintį automobilį BMW, tai kur ta susidūrimo vieta, koks tas mechanizmas ir t.t. Savo surašytoje specialisto išvadoje ir rašė, kad sprendžiant pagal automobilio BMW sugadinimo pobūdį tikėtina, kad susidūrimo metu tas automobilis stovėjo. Jeigu jis stovėjo, t.y. buvo sustojęs, tai tada jau modeliavo, kad čia BMW yra stovintis, į jį atsitrenkė automobilis Chrysler. Apskaičiavo koks turėtų būti automobilio Chrysler greitis, kur turėjo būti ta susidūrimo vieta, kad automobiliai daugmaž po susidūrimo nuslystų, nuvažiuotų, modeliuojant su kompiuterio programa, į tas galutines vietas. Ir tas modelis yra pateiktas išvados 4, 5 paveikslėlyje. Tai vadinasi, jeigu automobilis BMW stovėjo, tai jis turėjo stovėti daugmaž 10 metrų iki sustojusio automobilio Chrysler. Automobilių padėtys susidūrimo metu yra 4 paveikslėlyje. Automobilio BMW greitis – 0, automobilio Chrysler – 50 ir modeliuojant gauna, kad sumodeliuotos padėtys iš esmės atitinka tas, kurios užfiksuotos eismo įvykio vietos schemoje. Modeliavimas ir visas tyrimas atliktas remiantis klausimu, kad priimti tą aplinkybę, jog automobilis BMW stovėjo. O tai, kad jis susidūrimo metu buvo sustojęs, kas tikėtina sprendžiant pagal to automobilio dešinio šono sugadinimo pobūdį, kadangi tokie pėdsakai būdingi būtent kontaktui kai automobilis stovi skersai kito automobilio atžvilgiu. Tikėtina, kad automobilis stovėjo. Arba galbūt judėjo nedideliu greičiu. Bet jo padėtis automobilio Chrysler atžvilgiu buvo maždaug 90o kampu. O jeigu judėjo, tai galbūt mažu greičiu, kadangi sugadinimų pobūdis – matosi dominuojančios vertikalios trasos, vertikalūs pėdsakai ant automobilio BMW. Jie susidaro kai automobilis arba stovi, arba juda skersai tam automobiliui nedideliu greičiu. Jeigu jis važiuotų kažkokiu didesniu greičiu, jau atsirastų kažkokios išilginės trasos. Automobilis BMW, sprendžiant pagal nurodytas aplinkybes, prieš tai turėjo slystantį kontaktą su automobiliu VW ir išslydo į priešpriešinio eismo juostą. Tai tas išslydimas reiškia, kad jis turėjo skersinio greičio dedamąją. Jeigu tas greitis būtų didesnis, tai jau būtų kažkokių ryškesnių pėdsakų, kad tas automobilis judėjo įstrižai prieš susidūrimą. O sprendžiant pagal užfiksuotus sugadinimus visiškai tikėtina, kad jis jau ar tai buvo sustojęs, ar dar judėjo mažu greičiu. Transporto priemonių suartėjimo mechanizmo objektyviai nustatyti negalima, kadangi nėra užfiksuota pėdsakų, bet jeigu remiantis automobilio Chrysler vairuotojo parodymais, kad jis važiavo 200 m už automobilio VW, tai ir galima apskaičiuoti kokie buvo atstumai iki to momento kai automobilis BMW išslydo į priešpriešinę eismo juostą. Jei remtis automobilio Chrysler vairuotojo parodymais, jo automobilio atstumas iki VW buvo 200 m., tai automobilis BMW išslydus ir sustojus priešpriešinio eismo juostoje maždaug po 4,6 sekundės. Jeigu automobilis Chrysler važiavo jo vairuotojo nurodytu 60 ar 70 km/h greičiu, tai išslydus automobiliui BMW ir sustojus, dar būtų iki automobilio Chrysler 111-124 metrų atstumas, kurio visiškai pakanka tam, kad sustabdyti automobilį. Jeigu tas atstumas buvo ne 200 metrų, o ženkliai mažesnis, tai tada visiškai kitaip būtų galima kvalifikuoti. Jeigu būtų buvę užduotas klausimas su 80 metrų, tai reikėtų perskaičiuoti ir iš naujo vertint ar Chrysler automobilis turėjo galimybę sustoti ar ne. Tam, kad nustatyti ar BMW stovėjo, ar judėjo, reikia vadovautis objektyviais duomenimis. O tie objektyvūs duomenys pirmiausiai yra automobilio BMW sugadinimo pobūdis. Vadinasi, BMW arba buvo sustojęs, arba judėjo nedideliu greičiu automobilio Chrysler atžvilgiu. BMW slydo panašiai 30-35 metrus iki kito kontakto. Bet viskas priklauso ir nuo to kokių veiksmų galėjo imtis vairuotojas. Vairuotojas galėjo pradėti stabdyti ne po sekundės, o sąlyčio metu. Savaime aišku, tokiu atveju atstumas galėtų būti mažesnis. Priėmė sekundę, nes toks reakcijos laikas įprastas. Tą sukamąjį judesį jis gavo dėl slystančio kontakto, buvusio slystančio sąlyčio su automobiliu VW. Kiek laiko praėjo kai BMW buvo sustojęs arba beveik sustojęs iki to kontakto, objektyviai nustatyti negalima. Kokia buvo pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui visiškai objektyviai pasakyti, matomai, čia neįmanoma. Galima tik su tam tikrom prielaidom arba su tam tikrais duomenimis (II tomas, b.l. 139-150).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2011-06-23 ekspertizės akto Nr. 11-436(11) matyti, kad teismas, 2011-02-02 nutartimi paskyrė byloje eismo įvykio autotechninę ekspertizę ir pavedė ekspertams atsakyti į klausimus: 1) Ar automobiliui VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, ir iškilus grėsmei eismo saugumui, buvo galima išvengti susidūrimo automobilio BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojui automobilį sustabdžius? 2) Ar automobilio BMW 316 stabdymas po kontakto su automobiliu VW Golf galėjo nesukelti grėsmės eismo saugumui? 3) Ar automobilis BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) galėjo prarasti judėjimo stabilumą nuo automobilio VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), smūgio į BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) kairiąją pusę? 4) Kokia buvo automobilio BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) judėjimo trajektorija po kontakto su automobiliu VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) (pagal A. L. parodymus automobilis BMW 316 po pirmojo susidūrimo važiavo apie 80,50 metrų, buvo išsitiesinęs ir tik paskui susimėtė ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą kur ((duomenys neskelbtini) nurodytoje vietoje patikrinimo metu) susidūrė su automobiliu Chrysler Grand Voyager. Pagal T. D. ir T. D. parodymus automobilis BMW 316 po pirmojo susidūrimo važiavo apie 23-27,9 metrus, po susidūrimo susimėtė automobilis buvo nevaldomas ir sustojo ((duomenys neskelbtini) nurodytoje vietoje patikrinimo metu) kur į jį atsitrenkė automobilis Chrysler Grand Voyager (II tomas, b.l. 19-36)? 5) Ar automobilis Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į stovintį ar į judantį automobilį BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) atsižvelgiant į automobilių BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) ir Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimų pobūdį, nukentėjusiųjų parodymų patikrinimo vietoje atliktus parodymus? 6) Kokiu greičiu važiavo automobilis Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) iki susidūrimo su automobiliu BMV 316, v/n (duomenys neskelbtini) 7) Koks buvo automobilio Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) greitis susidūrimo su automobiliu BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) momentu, atsižvelgiant į automobilių BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) ir Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimų pobūdį ir lokalizaciją? 8) Ar automobilio Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojas, esant įvykio vietos apžiūros metu nustatytoms oro sąlygoms, kelyje atsiradus kliūčiai (a/m BMW 316) turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) 9) Kurio iš vairuotojo (ų) techniniu požiūriu buvo priežastiniame ryšyje su autoavarijos kilimu ir pasekmėmis?

Tyrimas buvo atliktas naudojant procedūrą LTEC-STPA-R-83 „Transporto priemonės stabdymo laiko ir kelio apskaičiavimas“. Atliekant tyrimus, taikyta išvadų skalė: kategoriška išvada; tikėtina, kad...; nustatyti negalima. Pagal įvykio vietoje užfiksuotus automobilių stovėjimo parametrus, nustatyta, kad automobilis Chrysler Grand Voyager po eismo įvykio užfiksuotas priekiu pasisukęs iš kairės į dešinę savo važiavimo kryptimi 72? kampu, žiūrint kryptimi nuo Šakių link Kauno. Ties automobilio Chrysler Grand Voyager dešiniuoju šonu yra sustumtas sniegas, o toliau nuo automobilio į dešinę sniege nėra automobilio Chrysler Grand Voyager ratų pėdsakų. Automobilio Chrysler Grand Voyager visa priekinė dalis įsiraususi į sniegą, o šalia automobilio kairiojo šono matyti priekinio kairės pusės rato paliktas pėdsakas, kuris, artėjant prie kelio važiuojamosios dalies, tolsta nuo automobilio Chrysler Grand Voyager. Sprendžiant iš aukščiau išvardintų duomenų, galima teigti, kad automobilis Chrysler Grand Voyager po susidūrimo su automobiliu BMW 316 iškart sukosi apie savo vertikalią ašį pagal laikrodžio rodyklę ir sukosi tol, kol sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. Kad automobilis Chrysler Grand Voyager po smūgio iškart suktųsi pagal laikrodžio rodyklę, susidūrimo metu automobilio Chrysler Grand Voyager priekinę dalį turėjo veikti išorinė jėga, nukreipta automobilį Chrysler Grand Voyager iš kairės į dešinę. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad prieš pat susidūrimą su automobiliu Chrysler Grand Voyager automobilis BMW 316 judėjo link Šakių pusės, artėdamas prie kelio važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint automobilio Chrysler Grand Voyager važiavimo kryptimi. Automobilio BMW 316 intensyvūs išoriniai sugadinimai išsidėstę dešiniajame šone: įlenkti į vidų priekinis sparnas, priekinės durelės, pažeistas priekinis ratas, o automobilyje Chrysler Grand Voyager intensyvūs išoriniai sugadinimai išsidėstę priekinėje dalyje per visą jos plotį, priekinėje kairėje pusėje, arčiau automobilio Chrysler Grand Voyager vidurio, yra vertikalus lokalus įlenkimas, kuris padarytas automobilio BMW 316 dešiniojo šono priekiniu statramsčiu. Sprendžiant iš aukščiau aprašytų automobilių BMW 316 ir Chrysler Grand Voyager išorinių sugadinimų išsidėstymo ir pobūdžio, automobilių padėčių po eismo įvykio, kompiuterine programa „PC-Crash 8.0“ modeliuojant šių automobilių susidūrimą, nustatyta, kad automobiliai BMW 316 ir Chrysler Grand Voyager sustoja padėtyse, artimose užfiksuotose plane, kada automobilis Chrysler Grand Voyager, judėdamas apie 30 km/h greičiu, kelio dešinėje pusėje, žiūrint kryptimi nuo Šakių link Kauno, ties užfiksuota automobilio Chrysler Grand Voyager vieta kelio ilgio atžvilgiu, susidūrė su automobiliu BMW 316, judančiu apie 30 km/h greičiu kryptimi nuo Kauno link Šakių ir iš dešinės į kairę, žiūrint automobilio BMW 316 važiavimo kryptimi. Kadangi eismo įvykio vietos plane nėra užfiksuotų automobilio Chrysler Grand Voyager stabdymo pėdsakų, slydimo pėdsakų iki susidūrimo su automobiliu BMW 316, todėl nebuvo galima apskaičiuoti koks buvo automobilio Chrysler Grand Voyager greitis iki susidūrimo su automobiliu BMW 316. Pagal automobilių BMW 316 ir VW Golf išorinių sugadinimų mastą ir pobūdį padaryta išvada, kad automobiliai BMW 316 ir VW Golf kairiaisiais šonais turėjo slystamo pobūdžio sąlytį ir susidūrimo pradžios momentu tarp automobilio BMW 316 ir VW Golf kairiųjų šonų plokštumų buvo mažas smailas kampas, atviras į Šakių pusę, dėl ko automobilis BMW 316 galėjo prarasti judėjimo stabilumą. Kadangi eismo įvykio vietos plane nėra užfiksuotos ant kelio dangos nukritusios automobilių BMW 316 ir VW Golf išorinių kairės pusės sugadintų veidrodėlių dalys po šių automobilių sąlyčio, automobiliai ant kelio dangos nepaliko (ar nėra plane užfiksuota) stabdymo, slydimo pėdsakų, todėl nebuvo galima nustatyti automobilių BMW 316 ir VW Golf susidūrimo vietos tiek kelio ilgio atžvilgiu, tiek kelio pločio atžvilgiu. Kadangi negalima nustatyti, kokį atstumą po susidūrimo su automobiliu VW Golf automobilis BMW 316 įveikė iki susidūrimo su automobiliu Chrysler Grand Voyager, o automobilis BMW 316 ant kelio dangos nepaliko jokių ratų pėdsakų, apibūdinančių jo judėjimo trajektoriją, todėl negalima nustatyti, kokia trajektorija judėjo automobilis BMW 316 po sąlyčio su automobiliu VW Golf. Iš tirti pateiktų duomenų galima teigti, kad automobilis BMW 316 prieš pat susidūrimą su automobiliu Chrysler Grand Voyager judėjo kryptimi nuo Kauno link Šakių ir iš dešinės į kairę savo važiavimo kryptimi. Negalima nustatyti atstumo, kurį įveikė automobilis BMW 316, išslydęs į priešpriešinio eismo juostą iki susidūrimo su automobiliu Chrysler Grand Voyager, todėl negalima apskaičiuoti, kokiu atstumu iki susidūrimo su automobiliu BMW 316 vietos buvo automobilis Chrysler Grand Voyager, automobiliui BMW 316 sudarius kliūtį (išslydus į automobilio Chrysler Grand Voyager važiavo eismo juostą). Dėl šios priežasties negalima nustatyti, ar automobilio Chrysler Grand Voyager vairuotojas A. L., važiuodamas paties nurodytu apie 60+70 km/h greičiu ir laiku stabdydamas (automobiliui BMW 316 sudarius kliūtį), turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu BMW 316. Nutartyje nurodytoje kelio eismo situacijoje, jeigu automobilio VW Golf vairuotojas A. M. būtų važiavęs kelio važiuojamosios dalies dešine puse ir tokiu būdu neišvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, susidūrimas su automobiliu BMW 316 nebūtų įvykęs. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad automobilio BMW 316 vairuotojo T. D. veiksmai po susidūrimo su automobiliu VW Golf techniniu požiūriu sukėlė grėsmę eismo saugumui. Nutartyje nurodytoje kelio eismo situacijoje automobilio VW Golf vairuotojo A. M. veiksmai, - važiuodamas kryptimi nuo Šakių link Kauno, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir kliudė automobilį BMW 316, važiavusį kryptimi nuo Kauno link Šakių, automobilis BMW 316 išslydo į priešpriešinio eismo juostą ir joje susidūrė su automobiliu Chrysler Grand Voyager, - techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šiuo eismo įvykio kilimu ir buvo pagrindine sąlyga kilti šiam eismo įvykiui. Tirti pateiktoje medžiagoje nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima teigti, kad automobilio Chrysler Grand Voyager vairuotojo A. L. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su susidūrusiu automobiliu BMW 316 (I tomas, b.l. 92-99).

Ekspertas Valdemaras Venckus, palaikydamas savo išvadas, paaiškino, kad tiriant eismo įvykį lemiamą reikšmę turi būtent įspaustiniai pėdsakai, kurie palikti sniego pusnyse. Yra nuotraukos, kurios yra įdėtos į akto 3 psl., kaip stovi automobilis Chrysler sustojęs po eismo įvykio. Matosi, kad automobilio dešinėje pusėje absoliučiai nėra jokių ratų pėdsakų. Tuo tarpu 3 paveikslėlyje matyti, kad einant link priekinio kairiojo rato yra įspaustinis lanko formos pėdsakas. Tai reiškia, kad būtent Chrysler automobilis po susidūrimo iškart sukosi pagal laikrodžio rodyklę. Sukosi tik priekis. 2 paveiksle matyti kaip sniego gumuliai yra nuriedėję. Visas sniegas buvo bloškiamas nuo automobilio į dešinę. Tai būtent pagrindinis motyvas apie šį eismo įvykį. Nustačius šią aplinkybę, kad automobilis taip suktųsi iš karto pagal laikrodžio rodyklę, jis turėjo gauti smūgį iš kairės į dešinę. Tai reiškia, kad į šį automobilį trenkėsi kitas automobilis dar judėdamas, nes negali būti, kad pats savaime nei iš šio, nei iš to automobilis pasisuktų iškart pagal laikrodžio rodyklę. Jam turi suteikti išorinės jėgos. Automobiliai atšoko būtent taip kaip užfiksuota ir atšoko dėl to, kad automobilis BMW judėjo. Iš objektyvių duomenų buvo nustatyta, kad automobilis BMW judėjo ir kompiuterine programa buvo nustatyta, kad abu automobiliai susidūrimo metu judėjo apie 30 km/h, tame tarpe BMW – šoninio slydimo greičiu. Kitas ekspertas teigia, kad BMW ir Chrysler susidūrimo metu BMW nejudėjo. Tiriant aplinkybę ar automobilis BMW turėjo sustoti, įvertinus kelio dangą, kuri apsnigta ir slidi, šiandien apskaičiavo, kad BMW automobilis turėjo lėtėti 9,4 lėtėjimu (kai automobilį intensyviai stabdai ant sauso asfalto, lėtėjimas yra tik 7). Kad BMW būtų sustojęs susidūrimo metu su Chrysler, tai jis turėjo lėtėti apie 10. Tai nerealu. Iš kito galo patikrinus šią versiją irgi objektyvūs duomenys yra kelio danga. Ir ekspertas paminėjo, kad sukibimo koeficientas stabdymui yra 0,3. Kada automobilis slysta, šis koeficientas yra dar mažesnis. Įvertinus kelio dangą ir priimant aplinkybę, kad susidūrimo metu su Golf automobilis BMW judėjo 70 km/h greičiu, tai kad jis pilnai sustotų slysdamas, jam reikia įveikti net 78 metrus. Būtent šis skaičius yra dar vienas objektyvus duomuo, prieštaraujantis, kad BMW ne stovėjo, o judėjo. Automobilis BMW pradeda slysti ir pilnai sustoti nespėja. Jis tarkim 30 metrų pačiuožia ir dar turi pusę savo greičio, todėl jis susidūrimo metu ir turi dar tą 30 km/h greitį. BMW automobilis nepaliko stabdymo, slydimo pėdsakų ir nėra žinoma susidūrimo vieta, nežinoma kiek metrų judėjo, todėl neįmanoma nustatyti tikslios judėjimo trajektorijos, negalima pasakyti ar iš karto pradėjo slysti ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ar dar manevravo savo juostoje, bet į Chrysler automobilio eismo juostą įvažiavo netikėtai. Kai jį užmetė, jis judėjo lanko forma, o kelias tai siauras. Tai kiek jam reikia metrų, kad jis greitai atsirastų kitoje eismo juostoje? Automobilis BMW išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, bet jis išvažiavo dėl to, kad kontaktavo, kad į jį atsitrenkė VW Golf vairuotojas. Pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti yra VW Golf vairuotojo veiksmai. Vienareikšmiškai nustatyti ar Chrysler automobilio vairuotojas turėjo galimybę išvengti susidūrimo su BMW automobiliu negalima. Kad nustatyti ar turėjo galimybę, ar neturėjo, reikia įvertinti labai daug faktorių ir juos žinoti. Reikia žinoti dviejų automobilių greičius, kokį atstumą įveikė sudarydamas kliūtį. Nors to akte neparašė, tačiau jeigu yra nustatyta, kad automobilis BMW dar judėjo slysdamas ir susidūrimo metu su Chrysler automobiliu judėjo 30 km/h greičiu, tai jeigu jis juda ir slysta, jis sudaro staigią kliūtį. O jeigu yra staigi kliūtis, tai tikėtina, kad vairuotojas neturi galimybės jos išvengti. Šiuo atveju tikslus greitis yra tik automobilių BMW ir Chrysler susidūrimo metu. Prieš susidūrimą pėdsakų nėra užfiksuota. Jie gal ir palikti, bet neužfiksuoti plane. Į klausimą ar atstumas tarp VW Golf ir Chrysler automobilių turėjo įtakos galimybei Chrysler vairuotojui išvengti susidūrimo su BMW automobiliu, ekspertas atsakė, kad galimybė yra skaičiuojama tada, kai yra sudaroma kliūtis. Šiuo atveju Chrysler automobiliui kliūtis buvo sudaryta kai BMW išslydo į priešpriešinę eismo juostą. Atstumas tarp VW Golf ir Chrysler automobilio neturėjo įtakos galimybei išvengti susidūrimo su BMW automobiliu (II tomas, b.l. 150-157).

Iš nukentėjusiojo T. D. atstovo advokato L.Jankausko prašymu Dr. V.Mitunevičiaus įmonės atlikto papildomo tyrimo dėl eismo įvykio, užregistruoto 2010-01-29 apie 16 val. kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai 49,948 km, esančiame Šakių rajone, matyti, kad buvo prašoma atsakyti į šiuos klausimus: 1) Ar pagristi automobilio BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo ir keleivio parodymai dėl eismo įvykio mechanizmo?; 2) Ar pagrįstos LTEC 2011-06-23 Ekspertizės akto Nr. 11-436 (11) išvados dėl automobilių BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) ir Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) susidūrimo mechanizmo?

Tyrimas buvo atliekamas atsižvelgiant į automobilio BMW sugadinimus - pagal automobilio BMW bei automobilio Chrysler būdingus sugadinimus spręstina, kad automobilis Chrysler priekiu atsitrenkė į automobilio BMW dešinį šoną taip, kad jo priekio vidurys buvo ties BMW priekiniu dešiniuoju statramsčiu, o automobilių išilginės simetrijos plokštumos buvo daugiau statmenos; apibrozdinimų kryptis ant automobilio BMW dešinių priekinių durelių ir dešinio slenksčio - daugiau statmena šio automobilio išilginės simetrijos plokštumai - ši aplinkybė leidžia spręsti, kad susidūrimo metu su automobiliu Chrysler automobilis BMW neturėjo didesnio greičio kryptimi, lygiagrečia šio automobilio išilginės simetrijos plokštumai t.y. daugiausia tikėtina – stovėjo. Taip pat buvo atsižvelgiama į automobilio Chrysler užpakalinių ratų pėdsakus, kurie, sprendžiant pagal jų lokalizavimą, objektyviai nurodo, kad šis automobilis prieš nuvažiuojant į dešinę šalikelę judėjo įstrižai pirmyn ir į dešinę, tačiau kiek mažesniu kampu, nei užfiksuotas šio automobilio išsidėstymo kampas jam visiškai sustojus (7 nuotrauka); BMW priekinio kairio rato pėdsakas, kuris išsidėstęs įstrižai šio sustojusio automobilio atžvilgiu (9 nuotrauka); BMW priekinio dešinio rato pėdsakas slydimo pėdsakas, kuris yra daugiau lygiagretus šio sustojusio automobilio išilginės simetrijos plokštumos atžvilgiu (10 nuotrauka); BMW užpakalinio dešinio rato riedėjimo pėdsakas, kuris yra daugiau lygiagretus šio sustojusio automobilio išilginės simetrijos plokštumos atžvilgiu (11 nuotrauka). Šie duomenys (automobilių ratų pėdsakus) buvo imami už pagrindą atliekant automobilių susidūrimo ir judėjimo po susidūrimo analizę pasinaudojant kompiuterio programa CARAT-3. Buvo panaudoti šie parametrai: sukibimo koeficiento reikšmė važiuojamajai daliai (nuvažinėtas sniegas) - p = 0,40; automobilių masės ir geometrijos duomenys paimti iš kompiuterio programos CARAT-3 integruotos duomenų bazės, įvertinant jų apkrovimą; kitais pradiniais ir kontroliniais susidūrimo ir judėjimo po susidūrimo parametrais pagal programos CARAT-3 naudotojo instrukcijos nuostatas. Nustatoma, kad judančiam apie 42 km/h greičiu automobiliui Chrysler priekiu atsitrenkus į stovėjusio automobilio BMW dešinį šoną, automobilis BMW atbloškiamas kryptimi link Kauno ir pradeda intensyviai suktis prieš laikrodžio rodyklę. Automobilis Chrysler po pirminio susidūrimo juda toliau praktiškai pirmine kryptimi, tačiau įgauna sukamąjį judesį pagal laikrodžio rodyklę; po apytiksliai 0,38 s įvyksta jų antrinis kontaktas (automobilio BMW užpakalinė dešinė dalis atsitrenkia į Chrysler kairį šoną, smūgio epicentras - ties Chrysler priekinėmis durelėmis). Tolimesnio automobilių judėjimo po susidūrimo metu automobilis BMW atbloškimas kryptimi link Kauno ir pasisukus prieš laikrodžio rodyklę, sustoja padėtyje, artimoje užfiksuotai Eismo įvykio vietos plane, o automobilis Chrysler dėl dviejų įvykusių kontaktų su automobiliu BMW, bloškiamas į dešinę ir pasisuka pagal laikrodžio rodyklę, kad nuvažiavus į dešinę šalikelę, dėl padidėjusios riedėjimo varžos (sniego pusnis) sustoja ties padėtimi, užfiksuota Eismo įvykio plane. Modeliuojant šį automobilių BMW ir Chrysler susidūrimo ir judėjimo po susidūrimo mechanizmą gauta, kad automobilio BMW ratų pėdsakai atitinka matomus tyrimui pateiktose nuotraukose, todėl yra pagrindas teigti, jog visiškai tikėtina, kad automobilis BMW prieš susidūrimą su automobiliu Chrysler stovėjo. Automobilių BMW ir Chrysler susidūrimo vieta - apytiksliai ties eismo juostos, skirtos važiuoti kryptimi link Kauno, viduriu (III tomas, b.l. 2-15).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis A. M. 2010 m. sausio 29 d., apie 16 val. 40 min., kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai 49,948 km., Liepalotų kaimo ribose, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, būdamas neblaivus (aparatu „Lion alcolmeter 500“ nustatytas 2,46 promilių girtumas) vairavo automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą priešais artėjantį automobilį BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) vairuojamą T. D., bei su juo susidūrė. Po smūgio BMW 316 automobilis susiskersavo, išslydo į kelio važiuojamosios dalies priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) Susidūrus šiems automobiliams buvo nesunkiai sutrikdytos automobilio BMW 316 vairuotojo ir keleivio Tomo bei T. D. sveikatos bei nežymiai sutrikdyta automobilio Chrysler Grand Voyager, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojo A. L. sveikata.

Nagrinėjant baudžiamąją bylą nekilo abejonių kuris iš transporto priemonės vairuotojų pažeidė KET taisyklių punktų reikalavimus ir dėl kurio vairuotojo kaltės įvyko automobilių VW Golf bei BMW 316 susidūrimas. Kaltinamasis A. M., vairuodamas automobilį VW Golf pažeidė KET 14, 125 punktuose įtvirtintas normas, kad vairuotojas privalo transporto priemonę vairuoti būdamas blaivus, taip pat važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto. Kaltinamasis A. M. šiuos reikalavimą privalėjo vykdyti besąlygiškai, tačiau vairuodamas automobilį neblaivus, važiuodamas keliu nuo Šakių miesto link Kauno, išvažiavo į priešingą kelio važiuojamosios dalies juostą, ko pasekoje susidūrė su nuo Kauno link Šakių atvažiuojančiu automobiliu BMW 316. Automobilio VW Golf vairuotojo kaltę dėl šio susidūrimo patvirtino ne tik apklausti nukentėjusieji (duomenys neskelbtini) bei T. D., (duomenys neskelbtini) bei A. L., tačiau transporto priemonių apgadinimo pobūdis, ekspertizės aktas bei Dr. V.Mitunevičiaus tyrimas užfiksuotas rašytiniame dokumente, pavadintame „specialisto išvada“. Kaltę, nors paties įvykio aplinkybių ir neprisiminė, pripažino ir kaltinamasis A. M. (I tomas, b.l. 164).

Ginčas šioje byloje kilo dėl to, ar aukščiau aptarti A. M. veiksmai buvo techniniu požiūriu pagrindine sąlyga vėlesniam transporto priemonių BMW 316 ir Chrysler Grand Voyager susidūrimui, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta BMW 316 keleivio T. D. sveikata, nesunkiai sutrikdyta to paties automobilio vairuotojo T. D. sveikata bei nežymiai sutrikdyta automobilio Chrysler Grand Voyager vairuotojo sveikata.

Nukentėjusieji To. D. ir T. D. teigia, kad po pirminio smūgio su automobiliu VW Golf jų automobilis tapo nevaldomas, išslydo į priešpriešinę eismo juostą, sustojo skersai kelio ir į jau sustojusį jų automobilį atsitrenkė Chrysler Grand Voyager automobilis (I tomas, b.l. 165-168). Nukentėjusieji (duomenys neskelbtini) teigia, kad jie matė kaip įvyko automobilių VW Golf bei BMW 316 kontaktas priešingoje eismo juostoje, po to automobilis BMW 316 kurį laiką pavažiavo savo juosta ir staiga susimėtė bei išvažiavo į jų važiuojamosios dalies juostą dėl ko A. L. teigimu, jis neteko galimybės sustabdyti vairuoto automobilio Chrysler Grand Voyager ir šie automobiliai susidūrė (I tomas, b.l. 168-170).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto 2011-06-23 Nr. 11-436(11) matyti, jog kaltinamojo A. M. veiksmai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti, kadangi po sąlyčio su automobiliu VW Golf automobilis BMW 316 galėjo prarasti judėjimo stabilumą. Tai yra jei nustatytoje kelio eismo situacijoje automobilio VW Golf vairuotojas A. M. būtų važiavęs kelio važiuojamosios dalies dešine puse ir tokiu būdu neišvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, susidūrimas su automobiliu BMW 316 nebūtų įvykęs (I tomas, b.l. 99). Kad po automobilių BMW 316 ir VW Golf kontakto kairiaisiais šonais, automobilis BMW 316 įgavo sukamąjį judesį prieš laikrodžio rodyklę ir pradėjo slysti šoniniu slydimu, išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, kad galėjo tapti nevaldomas po susidūrimo su automobiliu VW Golf savo tyrimo išvadose nurodė ir Dr. V.Mitunevičius (I tomas, b.l. 63, 68). Kad po smūgio su automobiliu VW Golf automobilis tapo nevaldomas, patvirtino ir nukentėjusieji To. D bei T. D. (I tomas, b.l. 165, 167). Nors nukentėjusysis A. L. teigia, kad automobilio BMW 316 vairuotojas po pirminio smūgio su automobiliu VW Golf kurį laiką dar važiavo savo važiuojamąja eismo juosta ir tik po to išslydo į priešpriešinę eismo juostą, tačiau tai nepaneigia eksperto V.Venckaus išvadų ir Dr. V.Mitunevičiaus teiginio, kad į priešpriešinę eismo juostą automobilis BMW 316 išvažiavo būtent dėl automobilių BMW 316 ir VW Golf kontakto kairiaisiais šonais. Ir pats nukentėjusysis A. L. neginčija, kad pirminiam automobilių BMW 316 ir VW Golf susidūrimui galėjo turėti įtakos automobilio BMW 316 išvažiavimui į priešingą eismo juostą (I tomas, b.l. 168).

Teismų praktikoje priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t.y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą. Šiuo atveju, jeigu A. M. būtų vykdęs KET 14, 125 punktų reikalavimus ir neišvažiavęs į priešingą kelio eismo juostą, ką įtakojo jo neblaivumas, eismo įvykis nebūtų įvykęs – jo vairuojamas automobilis VW Golf nebūtų susidūręs su automobiliu BMW 316, kuris po pirminio smūgio prarado stabilumą ir išvažiavo (galimai išslydo) į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su link Kauno važiuojančius automobiliu Chrysler Grand Voyager, bei sukėlęs pasekmes – nukentėjusiesiems To. D ir T. D. bei A. L. padarytus kūno sužalojimus, todėl A. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 str. 2 d.

Tais atvejais, kai pažeidžiami specialieji KET reikalavimai ir šie pažeidimai yra susiję priežastinius ryšiu su Lietuvos Respublikos BK 281 str. numatytais padariniais, bendrųjų KET reikalavimų pažeidimai kaltinime papildomai nenurodomi, kadangi visi inkriminuoti KET pažeidimai turi būti įrodinėjami. Šiuo atveju kaltinamajam A. M. buvo inkriminuoti KET 9 punktas (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai irk t); 105 punktas (Eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse. Priešingų krypčių eismą važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis); 231.4 punktas (jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus ir tuo atveju, kai eismo įvykyje dalyvavo daugiau kaip dvi transporto priemonės (transporto priemonių junginiai), privaloma pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam). Šiuo atveju nei vienas įrodymas atskirai, nei jų visuma nepatvirtino, kad būtent dėl A. M. aukščiui inkriminuotų bendrųjų KET pažeidimų įvyko eismo įvykis (kad draudžiamas priešingų krypčių eismas važiuojamojoje dalyje, jeigu nėra kitaip nustatančių kelio ženklų ar ženklinimo, skiria menamoji išilginė važiuojamosios dalies ašis; kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai ir kt.). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, A. M. pašalintini iš kaltinimo KET 9, 105 bei 231.4 punktų reikalavimų pažeidimai bei jų aprašymas.

Nukentėjusieji To. D ir T. D. teigia, kad automobilio Chrysler Grand Voyager vairuotojo A. L. veiksmai – tai, kad nestabdė vairuojamo automobilio, arba galimai važiavo didesniu greičiu nei jo paties nurodomu 60-70 km/h, dėl ko neteko techninės galimybės sustabdyti automobilio iki atsiradusios kliūties, tai yra sustojusio automobilio BMW 316, vertintini kaip pagrindinė sąlyga buvusiam eismo įvykiui kilti. Šiuos savo teiginius nukentėjusieji įrodinėja V.Mitunevičiaus atliktais tyrimais (2010-12-09 Nr. MV 2010-45 bei 2012-02-14 Nr. MV 2012-15), tačiau juos teismas atmeta kaip neįrodytus toliau aptariamais motyvais.

Bylos nagrinėjimo metu ekspertas V.Venckus nurodė, kad BMW 316 automobilis nepaliko stabdymo, slydimo pėdsakų ir nėra žinoma susidūrimo su VW Golf automobiliu vieta, nežinoma kiek metrų po pirminio susidūrimo automobilis judėjo, todėl neįmanoma nustatyti tikslios judėjimo trajektorijos, negalima pasakyti ar iš karto automobilis pradėjo slysti ir išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ar dar manevravo savo juostoje ir tik po to išslydo į priešpriešinę eismo juostą, tai yra nustatyti atstumo, kurį įveikė išslydęs į priešpriešinę eismo juostą iki susidūrimo su automobiliu Chrysler Grand Voyager. Taip pat negalima apskaičiuoti kokiu atstumu iki susidūrimo su automobiliu BMW 316 vietos buvo automobilis Chrysler Grand Voyager, automobiliui BMW 316 sudarius kliūtį (išslydus į automobilio Chrysler Grand Voyager važiavimo juostą), kadangi eismo įvykio plane nėra užfiksuota automobilio Chrysler Grand Voyager stabdymo, slydimo pėdsakų. Pagal byloje užfiksuotus duomenis, nėra galimybės apskaičiuoti nei automobilio Chrysler Grand Voyager greičio iki susidūrimo su automobiliu BMW 316, nei nustatyti ar automobilio Chrysler Grand Voyager vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu BMW 316 (II tomas, b.l. 97-98). Kadangi eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokių automobilių stabdymo, slydimo pėdsakų, ekspertas darydamas išvadas dėl eismo įvykio rėmėsi užfiksuotomis automobilių BMW 316 bei Chrysler Grand Voyager padėtimis po šių automobilių susidūrimo, taip pat automobilio Chrysler Grand Voyager paliktais sniege priekinių ratų pėdsakais bei transporto priemonių apgadinimais. Atsižvelgdamas į tai, kad automobilio Chrysler Grand Voyager visa priekinė dalis yra įsiraususi į sniegą, o šalia automobilio kairiojo šono matyti priekinio kairės pusės rato paliktas pėdsakas, kuris, artėjant prie kelio važiuojamosios dalies, tolsta nuo automobilio Chrysler Grand Voyager, todėl darė išvadą, kad automobilis Chrysler Grand Voyager po susidūrimo su automobiliu BMW 316 iškart sukosi apie savo vertikalią ašį pagal laikrodžio rodyklę ir sukosi tol, kol sustojo padėtyje, užfiksuotoje eismo įvykio vietos plane. O kad automobilis Chrysler Grand Voyager po smūgio iškart suktųsi pagal laikrodžio rodyklę, susidūrimo metu automobilio Chrysler Grand Voyager priekinę dalį turėjo veikti išorinė jėga, nukreipta automobilį Chrysler Grand Voyager iš kairės į dešinę, tai yra dar judančio automobilio BMW 316. Automobilio BMW 316 apgadinimai – dešiniajame šone įlenktas į vidų priekinis sparnas, priekinės durelės, pažeistas priekinis ratas, o automobilyje Chrysler Grand Voyager sugadinimai išsidėstę priekinėje dalyje per visą jos plotį, priekinėje kairėje pusėje, arčiau automobilio Chrysler Grand Voyager vidurio, yra vertikalus lokalus įlenkimas, kuris padarytas automobilio BMW 316 dešiniojo šono priekiniu statramsčiu. Atsižvelgiant į šiuos automobilių apgadinimus, taip pat automobilių padėtis po eismo įvykio, modeliuojant šių automobilių susidūrimą, buvo nustatyta, kad automobiliai BMW 316 ir Chrysler Grand Voyager sustoja padėtyse, artimose užfiksuotose plane, kada automobilis Chrysler Grand Voyager, judėdamas apie 30 km/h greičiu, kelio dešinėje pusėje, žiūrint kryptimi nuo Šakių link Kauno, ties užfiksuota automobilio Chrysler Grand Voyager vieta kelio ilgio atžvilgiu, susidūrė su automobiliu BMW 316, judančiu apie 30 km/h greičiu kryptimi nuo Kauno link Šakių ir iš dešinės į kairę, žiūrint automobilio BMW 316 važiavimo kryptimi. Nesant daugiau jokių užfiksuotų duomenų, ekspertas sprendė, kad nėra galimybės nustatyti ar automobilio Chrysler Grand Voyager vairuotojas turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su automobiliu BMW 316. Kad iš karto po smūgio automobiliai BMW 316 bei Chrysler Grand Voyager galėjo sustoti, tai yra, kad po smūgio sukosi tik automobilio Chrysler Grand Voyager priekis, kaip nurodo ekspertas V.Venckus, patvirtina eismo įvykio metu užfiksuotos šių automobilių lūženos ir duženos, išsimėčiusios nuo sustojusių automobilių link rytų pusės 1,50 m ir yra 1,30 m. pločio. Foto nuotraukose taip pat nematyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje būtų primėtyta automobilių dalių, šukių, kitokių nuolaužų (I tomas, b.l. 3-6, 7, 8-12). Kad automobilių duženos ir lūženos buvo išsimėčiusios tik kelių metrų atstumo patvirtino ir liudytojas R. A. (II tomas, b.l. 126). Liudytojas A. B. teigia, kad nuolaužos mėtėsi po visą kelią, 20-30 metrų atstumu, tačiau byloje esantys duomenys šios nurodomos aplinkybės nepatvirtina (II tomas, b.l. 127-128).

Nors specialistas Dr. V.Mitunevičius gindamas savo atlikto tyrimo išvadas teigė, kad automobilio Chrysler Grand Voyager vairuotojas A. L. atsimušė į stovintį automobilį BMW 316 bei turėjo techninę galimybę jį sustabdyti, o jo veiksmai yra vertintini kaip pagrindinę sąlyga buvusiam eismo įvykiui kilti, kurio metu buvo padaryti nukentėjusiesiems T. D bei To. D. sveikatos sutrikdymai, tačiau sutikdamas, kad eismo įvykio vietoje nebuvo užfiksuota jokių pėdsakų, kuriais remiantis būtų galima tiksliai nustatyti automobilių susidūrimo vietas, nustato automobilių VW Golf bei BMW 316 susidūrimo vietą ir teigia, kad nuo pirminio kontakto su automobiliu VW Golf iki susidūrimo su automobiliu Chrysler Grand Voyager automobilis BMW 316 slydo apie 30-35 metrų atstumą. Atsižvelgdamas į tai, kad automobilio Chrysler Grand Voyager vairuotojas nuo automobilio VW Golf važiavo 200 metrų atstumu, paties nurodomu 60-70 km/h greičiu, teigia, kad turėjo galimybę sustabdyti savo automobilį ir galimybę išvengti susidūrimo su į jo važiuojamąją dalį išslydusiu BMW 316 automobiliu, tačiau taip pat nurodo, kad jeigu atstumas tarp minėtų automobilių būtų ženkliai mažesnis, tai tada visiškai kitaip būtų galima kvalifikuoti, o kokia buvo pagrindinė sąlyga kilti autoįvykiui visiškai objektyviai pasakyti, matomai, čia neįmanoma. Teismas sprendžia, kad po nukentėjusiojo A. L. atlikto parodymų patikrinimo eismo įvykio vietoje buvo patikslintas atstumas, kuris skyrė jo vairuotą automobilį Chrysler Grand Voyager iki priekyje važiavusio VW Golf automobilio ir jis yra žymiai mažesnis nei buvo nurodytas realiai jo nematant įvykio vietoje (II tomas, b.l. 34). Ši medžiaga Dr. V.Mitunevičiui pateikta nebuvo ir jos jis nenagrinėjo, pripažindamas, kad atsakinėjo tik į klausimą ar automobilio Chrysler Grand Voyager vairuotojas turėjo galimybę išvengti susidūrimo su BMW 316 automobiliu jei nuo priekyje važiavusio VW Golf automobilio važiavo buvo 200 metrų atstumu, ir jei važiavo 60-70 km/h greičiu. Savo išvadas dėl to, kad automobilis BMW 316 susidūrimo su Chrysler Grand Voyager metu buvo sustojęs, grindžia pagal automobilio BMW dešinio šono sugadinimo pobūdį, kadangi tokie pėdsakai būdingi būtent kontaktui kai automobilis stovi skersai kito automobilio atžvilgiu, tačiau iš karto teigia, kad BMW 316 galėjo judėti nedideliu greičiu. Koks tas nedidelis greitis, nebuvo įvardinta, taip pat nenurodoma, kurie būtent sugadinimai patvirtina, kad automobilis BMW 316 susidūrimo su automobiliu Chrysler Grand Voyager stovėjo, kadangi automobilio BMW apgadinimai foto nuotraukose nėra fiksuoti stambiu planu. Taip pat teismui buvo pateiktas dar vienas Dr. V.Mitunevičiaus atliktas tyrimas, kuriame jis teigia, kad automobilis BMW 316 stovėjo, tačiau nėra aišku kodėl tyrimui naudo jau visai kitokį sukibimo koeficiento reikšmę važiuojamajai daliai, nors šis dydis, atsižvelgiant į jo pobūdį, turėtų atliekant tyrimą nekisti, taip pat nėra aišku ar būtent automobilio BMW 316 ratais yra paliktas pėdsakas, kuris matomas tyrimo 9 foto nuotraukoje, kuriuo remiantis buvo daroma aukščiau paminėta išvada, jog automobilis BMW 316 stovėjo. Tuo tarpu iš foto nuotraukų matyti, kad automobilio Chrysler Grand Voyager galinių ratų pėdsakai tikrai yra sukamojo pobūdžio į dešinę pusę (7 foto nuotrauka), o priekinio kairiojo rato sustumtos pusnys, nors ir nepalikus ryškaus pėdsako, taip pat yra sukamojo pobūdžio, todėl neturi pagrindo abejoti Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto išvada, jog automobilis BMW 316 30 km/h greičiu slydo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančiu automobiliu Chrysler Grand Voyager, važiavusiu taip pat galimai 30 km/h greičiu (II tomas, b.l 99). Pažymėtina tai, kad Dr. V.Mitunevičiaus ir antrajame savo tyrime daro išvadą, kad BMW 316 automobilis prieš susiduriant su automobiliu Chrysler Grand Voyager stovėjo, kad Lietuvos teismo ekspertizių centro eksperto išvados yra neteisingos, tačiau nepasisako, kad būtent automobilio Chrysler Grand Voyager vairuotojo A. L. (atsižvelgiant į naujas byloje nustatytas aplinkybes, kad automobilių VW Golf ir Chrysler Grand Voyager neskyrė 200 metrų atstumas, kad nukentėjusysis A. L. transporto priemonę vairavo maždaug 60-70 km/h greičiu ties Lukšių miesteliu, o vėliau pristabdė), padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji eismo įvykio ir jo padarinių kilimo sąlyga.

Nors abi nukentėjusiųjų pusės apie transporto priemonių susidūrimo vietas nurodė skirtingus atstumus ir skirtingas susidūrimo aplinkybes, tačiau teismas, turi pagrindo abejoti nukentėjusiųjų T. D bei To. D. parodymais apie tai, kad jų automobilis išslydęs į priešingą eismo juostą po pirminio kontakto užgeso, nukentėjusieji dar spėjo pasidalinti įspūdžiais apie tai, kad kelionė nenusisekė, vienas kitam liepė pasižiūrėti į savo pusės ar neartėja kokios tai transporto priemonės ir tik tada pamatę nuo Šakių atvažiuojančio automobilio šviesas, po ko sekė smūgis į jų stovintį automobilį. Mano, kad jų automobilio Chrysler Grand Voyager vairuotojas galėjo nepastebėti (I tomas, b.l. 165). Visų pirma tokios aplinkybės nukentėjusysis T. D. nebuvo minėjęs savo pirminėje apklausoje, kurioje teigė, kad jo vairuojamam automobiliui sukantis automobilis Chrysler Grand Voyager atsitrenkė dešinįjį jo šoną (I tomas, b.l. 76). Antra, mažai tikėtina nukentėjusiųjų Tomo ir T. D. nurodoma aplinkybė, kad nukentėjęs A. L., matęs kaip priešais važiuojantis VW Golf automobilis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su BMW 316 automobiliu, kad pažiro šių automobilių detalės, būtų nematęs į jo važiuojamosios dalies juostą įvažiuojančio automobilio BMW 316. Taip pat nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad A. L. galėjo viršyti leistiną važiavimo greitį, kadangi nuo Dainelienės įmonės patalpų (gan ilgą kelio atkarpos dalį) važiavo paskui VW Golf automobilį, važiavusį ne daugiau 60-70 km/h greičiu, atsižvelgiant į tai, kad šis mėtėsi po visą kelio važiuojamąją dalį, aplenkti negalėjo, ir mažai tikėtina, kad pamatęs kitoje kelio pusėje eismo įvykį dar būtų padidinęs greitį. Tikėtina ta nurodoma R. L. nurodama aplinkybė, kad greitį A. L. sumažino, o susidūrimo su BMW 316 metu galimai važiavo eksperto apskaičiuotu 30 km/h greičiu ir, kad vienareikšmiai nustatyti ar šio automobilio vairuotojas turėjo galimybę išvengti susidūrimo su į jo važiuojamąją dalį išslydusiu BMW automobiliu, kurio greitis taip pat tikėtina buvo apie 30 km/h, negalima.

Dėl nukentėjusiojo A. L. veiksmų – laiku nestabdymas vairuoto automobilio, kurie nukentėjusiųjų To. D. bei T. D. manymu buvo priežastiniame ryšyje su kilusiu eismo įvykiu ir jiems padarytais kūno sužalojimais, paminėtina, kad byloje esančių ir išnagrinėtų duomenų visuma rodo, jog nebuvo nustatyta, kad jie prieštaravo KET reikalavimams, kad buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti ir kaltinamojo kaltės nepaneigia.

Nagrinėjant bylą teisme, gali paaiškėti ir kitų eismo dalyvių padaryti KET pažeidimai arba kad KET pažeidimus padarė tik kiti eismo dalyviai. Lietuvos Respublikos BPK 257 str. numato, jog tais atvejais, kai nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad kaltinamasis gali būti padaręs kitą nusikalstamą veiką, kuri nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, taip pat kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui, tačiau bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad kuris nors iš kitų eismo dalyvių būtų įvykio metu pažeidęs KET taisyklės, turėjusias įtakos eismo įvykiui ir jo padarinių kilimui.

A. M. teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo T. D. buvo kaltinamas dar ir tuo, kad 2010-01-29 apie 16 val. 40 min., kelio Kaunas-Zapyškis-Šakiai 49,948 km., Liepalotų kaimo ribose, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, vairuodamas automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 231.5. punkto reikalavimą, t.y. imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai, todėl padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 144 str. (II tomas, b.l. 165-168).

Lietuvos Respublikos BK 144 str. yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu (pavojingų padarinių įrodinėjimo ir jų nustatymo nereikalaujama), t.y. kai asmuo, turintis pareigą rūpintis nukentėjusiuoju arba kuris pats sukėlė tą pavojų nukentėjusiajam, nepagelbėjo jam, nors turėjo tokią galimybę. Ši veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo.

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. M. padarius eismo įvykį, kurio metu buvo sužaloti trys nukentėjusieji, šiems nepadėjo, nesiėmė neatidėliotinų veiksmų padariniams sušvelninti, neiškvietė greitosios medicinos pagalbos, tačiau paties A. M. teigimu jis apie patį eismo įvykį nieko pasakyti negali, nes neprisimena (I tomas, b.l. 164). Tokius pačius parodymus kaltinamasi A. M. taip pat davė iš karto po eismo įvykio, nebandydamas kaip nors savęs pateisinti, išsisukti (I tomas, b.l. 95). Kaltinamojo A. M. elgesys teismo posėdžio metu, jį kaip asmenį charakterizuojanti medžiaga, teismui nedavė pagrindo abejoti šių kaltinamojo parodymų tikrumu, kadangi jam buvo nustatytas girtumas artimas sunkiam neblaivumo laipsniui ir teigti, kad nuvažiuodamas iš įvykio vietos tai darė sąmoningai, veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia (I tomas, b.l. 24). Šiuo atveju teismas sprendžia, kad kaltinamasis A. M. dėl savo būklės – neblaivumo nesuvokė padaręs eismo įvykio, nenumatė, kad dėl jo veiksmų gali atsirasti Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. numatyti padariniai. Byloje nėra surinkta kitokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti priešingą išvadą – apklausti pareigūnai dėl A. M. elgesio po įvykio ir kt. Įvertinus kaltinamąjį A. M. kaltinančius bei teisinančius įrodymus, A. M. dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto Lietuos Respublikos BK 144 str. išteisintinas (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis A. M. duodamas parodymus pripažįsta bylos aplinkybes ir neigiamai vertina savo poelgį, savo noru moka padarytą turtinę žalą, teismas kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kad savo noru susitarė dėl žalos atlyginimo ir ją dalimis moka (I tomas, b.l. 71) (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p.); kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis A. M. laikinai sulaikytas buvo laikotarpiu nuo 2010-01-29 iki 2010-01-30 (I tomas, b.l. 91, 96); jam jokia kardomoji priemonė nepaskirta.

Dėl bausmės skyrimo.

Skiriant kaltinamajam A. M. bausmę, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str., taip pat į esmines susiformavusios teismų praktikos skiriant bausmes nuostatas, tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – nusikaltimas nesunkus, į kaltės formą ir rūšį, – padarytas neatsargus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, pavojingumo laipsnį – nusikaltimas baigtas, kelių eismo taisyklės buvo pažeistos šiurkščiai, nukentėjo trys asmenys, iš jų dviem buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymais, vienam – nežymus sveikatos sutrikdymas; į kaltinamojo amžių, asmenybę, į jo socialinį statusą, – kaltinamasis A. M. anksčiau neteistas, administracine tvarka už KET pažeisimus nebaustas, dirba, bylos duomenimis charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, išlaiko du nepilnamečius vaikus, šiuo metu dalimis moka už nusikaltimo metu padarytą turtinę žalą, kas buvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nėra reiškiami, taip pat, kad tai, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta, jog kaltinamasis pripažįsta ir gailisi padaręs nusikaltimą, rodo dideles pastangas sumažinti nusikaltimu padarytus nuostolius, visų nukentėjusiųjų po eismo įvykio buvo nuvažiavęs atsiprašyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad A. M. yra teisiamas pirmą kartą, jam skirtina mažesnė bauda nei Lietuvos Respublikos BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytas baudos dydžio vidurkis. Į bausmės laiką įskaitytinas A. M. laikinajame sulaikyme išbūtas laikotarpis nuo 2010-01-29 iki 2010-01-30. Bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam A. M. kartu su bausme skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemonės uždraudimas, kurios terminas nustatytinas 1 metams (Lietuvos Respublikos BK 68 str.).

Dėl proceso išlaidų.

Lietuvos Respublikos BPK 103 str. 1 p. nurodyta, kad proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti. Bylos nagrinėjimo teisme metu, teismo iniciatyva į teismo posėdį buvo kviestas liudyti specialistas V.Mitunevičius, po ko, jis pateikė teismui prašymą dėl kelionės išlaidų apmokėjimo. Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 1 d. numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis išdėstytu bei tuo, kad teismo iniciatyva į teismo posėdį kviestas liudyti Dr. V.Mitunevičius teismui pateikė prašymą dėl kelionės išlaidų apmokėjimo ir jos pastarajam 363 Lt sumoje buvo atlygintos (BPK 104 str. 1 d.), taip pat yra pateikta pažyma dėl valstybės patirtų 1.384,22 Lt išlaidų už nukentėjusiesiems R. L. ir A. L. teiktą antrinę teisinę pagalbą, teismas sprendžia, kad šios patirtos išlaidos yra proceso išlaidos, todėl jos priteistinos iš nuteistojo A. M. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 str., teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 2 d. ir nuteisti 34 MGL (4.420 Lt) dydžio bauda.

Į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2010-01-29 iki 2010-01-30 (1 parą), vieną sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai (1:2), ir atitinkamai sumažinti paskirtos piniginės baudos dydį iki 32 MGL (4.160 Lt).

Paskirti kaltinamajam A. M. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

A. M. išteisinti dėl to, kad po 2010-01-29 padaryto eismo įvykio be pagalbos paliko nukentėjusius asmenis, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 144 str., požymių.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kaltinamajam A. M. kardomosios priemonės neskirti.

Priteisti iš kaltinamojo A. M. vieną tūkstantį septynis šimtus keturiasdešimt septynis litus 22 ct (1.747,22 Lt) proceso išlaidų į valstybės pajamas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.