- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-06-16
- Bylos Nr.
- I-3913-426/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02574-2014-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Bronius Januška, Rūta Miliuvienė, Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Paulauskienės, dalyvaujant pareiškėjui J. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotasis asmuo – Sveikatos priežiūros tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos) dėl pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
J. V. kreipėsi į teismą su skundu, kurį tikslindamas ir galutinai formuluodamas skundo reikalavimus prašė: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Ministerija), dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatų taikymo 21 728,32 Lt neišmokėtos pensijos dalį; 2) panaikinti Ministerijos 2014-11-10 sprendimą Nr. 1D-7910(11) (b. l. 1–5; 45–47). Taip pat prašė atnaujinti procesinį skundo pateikimo terminą.
Pagrįsdamas savo reikalavimus, paaiškino, kad Ministerijos sprendimu jam buvo paskirta valstybinė pensija, kuri buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatomis. Nurodo, kad dėl pensijos nepriemokos kreipėsi į Ministeriją, tačiau jo prašymas buvo atmestas. Pažymi, kad, vadovaujantis Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu, pareiškėjo gaunama pensija pagal Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo perskaičiuojama neteisėtai, todėl pensijos nepriemoka turi būti išmokėta.
Pareiškėjas taip pat pabrėžė, kad ginčas dėl pensijos nepriemokos priteisimo yra kilęs jau nuo 2013-06-06, o Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme bus nagrinėjama byla pagal Ministerijos pateiktą apeliacinį skundą, kuriuo skundžiamas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-03-04 sprendimas.
Savo reikalavimus pareiškėjas pagrindė Konstitucinio Teismo nutarimuose pateiktais išaiškinimais, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.
Atsiliepimas
Atsakovė Ministerija, atstovaujanti ir atsakovę Lietuvos valstybę, teismui pateiktame atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (b. l. 42, 71). Pagrįsdama savo poziciją paaiškino, kad, pareiškėjas praleido procesinį 3 mėtų kreipimosi į teismą terminą. Taip pat pažymi, kad vieno subjekto (Ministerijos) atsisakymas atlikti kito subjekto (Lietuvos valstybės) kompetencijai priskirtinus veiksmus – kompensuoti neišmokėtos pensijos dalį – yra teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nustatyta, kad J. V. paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija nuo 2010-01-01 buvo perskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d., 5 str. 1 d. nuostatas (b. l. 9, 35). Dėl paskirtos pensijos sumažinimo pareiškėjas 2013-06-14 kreipėsi su prašymu į Ministeriją, kuri 2014-11-10 sprendimu Nr. 1D-7910(11) išaiškino, kad paskirtoji pensija buvo mažinama vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Taip pat pažymėjo, kad neišmokėtos pensijos dalies kompensavimo tvarka teisės aktais nėra reglamentuojama, todėl nėra pagrindo išmokėti pareiškėjo nurodytą pensijos nepriemoką (b. l. 48–49).
Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad, vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., pareiškėjai pensija buvo perskaičiuojama nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31 ir dėl to susidarė 21 728,32 Lt pensijos nepriemoka (b. l. 9).
Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 34 str. 1 d., pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 str. 2 d. 1–7 punktuose.
Teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad pirma perskaičiuota ir sumažinta pensija J. V. buvo išmokėta 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėjas pripažįsta, kad terminas skundui paduoti yra praleistas. Taip pat pažymėtina, kad pareiškėjas pirmą kartą į teismą su skundu, kuriame buvo prašoma priteisti neišmokėtos pensijos dalį, kreipėsi 2013-07-12, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014-03-03 sprendimu Ministerija buvo įpareigota pareiškėjo skundą išnagrinėti iš esmės (b. l. 25–28).
Sprendžiant pareiškėjo pateikto prašymo dėl termino atnaujinimo pagrįstumą, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, jog teisė kreiptis į administracinius teismus yra suprantama plačiai, o teisė naudotis teisminiais gynybos būdais administraciniame teisme, visų pirma, grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Konstitucijos 30 str. 1 d. (2013-11-07 nutartis adm. b. Nr. A444-2232/2013, 2008-12-12 nutartį adm. b. Nr. AS261-611/2008 ir kt). Oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000-06-30, 2004-08-17, 2004-12-29, 2005-02-07, 2006-01-16, 2006-05-09, 2008-01-22 nutarimai). Teisė į veiksmingą teisminę apsaugą įtvirtinta ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 str. bei 2000-12-07 Nicoje paskelbtos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (OL C 364, 2000, p. 1) 47 straipsnyje.
Teismo vertinimu, ne formali, o reali ir veiksminga teisių gynyba yra tiesiogiai susijusi ir su ginčo santykius reglamentuojančio teisinio reguliavimo išsamumu, aiškumu. Todėl asmens suvokimas apie savo teisių pažeidimą, nors ir grindžiamas subjektyvia nuomone, iš esmės priklauso ir nuo teisinio reguliavimo ypatybių, keliamo ginčo sudėtingumo, ginčo santykių teisinio reglamentavimo.
Teismas, įvertinęs J. V. pateikto prašymo dėl termino atnaujinimo argumentus ir motyvus, tai, jog ginčo santykius reglamentuojančių teisės aktų aiškinimas ir taikymas yra sudėtingas, o teisminė praktika ginčo klausimais buvo suformuota tik minėtomis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinių teisėjų kolegijų 2013-03-12 ir 2013-11-07 nutartimis, atsižvelgęs į pareiškėjo kaip pensininko socialinį statusą, pažeistos teisinės vertybės svarbą, ginčo santykių socialinį jautrumą, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad pareiškėjo prašymas dėl termino atnaujinimo tenkintinas.
Vertinant pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, pažymėtina, kad Laikinasis įstatymas, išskyrus jo 16 str., įsigaliojo 2010-01-01. Pagal minėto įstatymo 1 str. 2 d. 1 p., šis įstatymas, be kita ko, taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Pagal įstatymo nuostatas pareigūnų valstybinės pensijos buvo sumažintos, nenumatant kompensavimo mechanizmo.
Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo nustatyta, kad tam tikrą darbą dirbantiems asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų ir po pensijos paskyrimo privalomai draudžiamiems valstybiniu socialinių pensijų draudimu, valstybinės pensijos sumažintos daugiau nei valstybinių pensijų gavėjams, nedirbantiems jokio darbo, vien dėl to, kad šie asmenys dirbo tam tikrą darbą.
Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime, kuris „Valstybės žiniose” buvo paskelbtas 2012-09-21, pripažino, kad Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštaravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.
Pagal Konstitucijos 107 str. Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. numato, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo.
Teismui patenkinus J. V. prašymą dėl termino atnaujinimo, pareiškėjo pateiktas skundas nagrinėtinas teisme, todėl sprendimai, kuriais taikant Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatas jam buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta pensija, nelaikytini įvykdytais Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. 4 d. prasme. Toks analogiškos aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartą pateiktas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2004-05-04 sprendimas adm. b. Nr. A10-57/2004, 2004-06-08 sprendimas adm. b. Nr. A7-55-04 ir kt.).
Nagrinėjamo ginčo atveju reikšmingi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-03-12 nutartyje pateikti išaiškinimai (adm. b. Nr. A552-519/2013). Minėtoje nutartyje pažymėta, kad dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų, kurios pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, taikymo pareiškėjo teisių pažeidimas kyla dėl to, jog Lietuvos valstybė, o konkrečiai – Lietuvos Respublikos Seimas, netinkamai reglamentavo valstybės pensijos mokėjimo klausimus. Taip pat nurodoma, kad tuo atveju, kai pareiškėjo turtinių interesų pažeidimą sukėlė teisėtomis laikytos ir vėliau antikonstitucinėmis paskelbtos Laikinojo įstatymo nuostatos, tinkamu atsakovu yra Lietuvos valstybė.
Esant tokiai teisinei ir faktinei situacijai, darytina išvada, kad J. V. paskirta pensija vadovaujantis Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. buvo perskaičiuojama ir mokama sumažinta neteisėtai. Kaip minėta, pareiškėjui nuo dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo buvo neišmokėta
21 728,32 Lt pensijos dalis (b. l. 9). Taigi, pareiškėjo reikalavimas dėl šios pensijos dalies priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ministerijos, yra pagrįstas ir tenkintinas.
Vadovaujantis Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 str. nuostatomis, priteistina pensijos nepriemoka perskaičiuotina į eurus taikant 3,4528 Lt/Eur perskaičiavimo kursą. Todėl pareiškėjui priteistina 6 292,96 eurų (21 728,32 Lt / 3,4528 Lt/Eur = 6 292,96 Eur) dydžio pensijos nepriemoka.
Vertinant pareiškėjos skundo reikalavimo panaikinti Ministerijos 2014-11-10 sprendimą pagrįstumą pažymėtina, kad Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarimas buvo paskelbtas 2012-09-21, o pareiškėjas prašė atsakovo išmokėti tik tą pensijos nepriemokos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo nuostatų, minėtu nutarimu pripažintų antikonstitucinėmis, taikymo. Atsižvelgus į tai, o taip pat į minėtame Konstitucinio teismo 2012-02-06 nutarime pateiktus išaiškinimus, pripažintina, kad Ministerija, gavusi pareiškėjos 2014-11-10 prašymą dėl neteisėtai neišmokėtos pensijos nepriemokos grąžinimo, neturėjo jokio teisinio pagrindo atsisakyti išmokėti pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. nuostatų taikymo.
Taigi, Ministerijos 2014-11-10 sprendimas pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nelaikytinas pagrįstas ir teisėtas, todėl naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos 85–87 str., 88 str. 2 p., 127 str., 129 str., teisėjų kolegija
nusprendė:
Pareiškėjo J. V. skundą tenkinti.
Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2014-11-10 sprendimą Nr. 1D-7910(11).
Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti pareiškėjui J. V. neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 6 292,96 Eur (šešis tūkstančius du šimtus devyniasdešimt du eurus 96 ct), susidariusią pritaikius Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. 1 d., nuo 2010-01-01 iki 2012-08-31.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.