Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Ramūno Antanavičiaus ir Algirdo Remeikos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo D. V. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – Komisija) 2015 m. gruodžio 17 d. nutarimą taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. V. laisvės atėmimo bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2011-01-21 nuosprendį, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 159 straipsnį, 260 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 metams 6 mėnesiams. Bausmės pradžia – 2009-10-01, bausmės pabaiga – 2019-04-01. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 metai 3 mėnesiai 14 dienų (Komisijos nutarimo priėmimo dieną, t. y. 2015-12-17).

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-01-11 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo D. V. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, jog nutarimas yra nepakankamai pagrįstas, remiamasi iš esmės tik nuteistojo socialinio tyrimo išvada, nutarime nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybė, nuteistojo elgesys visos bausmės atlikimo metu, netinkamai įvertinta nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką – nuteistojo D. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė (64 balai), tokia ji buvo ir anksčiau Komisijoje svarstant šio nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, o tai rodo, kad nuteistojo elgesyje nėra jokios pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. V. skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant.

LR BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, LR BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuomet klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos LR BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (LR BPK 360 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. V. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad D. V. priklauso vidutinės rizikos grupei – 64 balai. Taigi sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertinta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis, nėra pagrindo išvadai, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia manyti, kad nuteistasis D. V. laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. V. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nemažėja, išlieka vidutinė ir dar nėra artimai žemai. Kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistasis už tyčinius nusikaltimus anksčiau yra teistas net penkis kartus, tačiau anksčiau paskirtos bausmės reikiamo poveikio nepadarė, jis gyvenimo būdo nepakeitė ir toliau darė nusikalstamas veikas. Vienas iš nusikaltimų, už kurį nuteistasis šiuo metu atlieka bausmę (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti), yra sunkesnis už ankstesnius nusikaltimus, taip pat šis nusikaltimas padarytas netrukus po paleidimo iš pataisos įstaigos atlikus bausmę. Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis nesugebėjo laikytis nustatytų taisyklių ir pataisos namuose, drausmine tvarka baustas 4 kartus, 3 iš jų už labai grubius pažeidimus (narkotinių medžiagų vartojimas, mobiliojo ryšio telefono turėjimas), kas leidžia spręsti apie neigiamas nuteistojo nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus, o narkotines medžiagas pataisos įstaigoje vartoja net ir atlikdamas bausmę už narkotinių medžiagų platinimą. Nors šiuo metu nuteistajam paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau po paskutinės paskirtos nuobaudos jis buvo skatintas 3 kartus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą. Taip pat nustatyti ir reikšmingi kriminogeniniai veiksniai – nusikaltimai, susiję su narkotikais, ir profesinės kvalifikacijos neturėjimas. Paskutinį nusikaltimą nuteistasis padarė esant nepanaikintam ir neišnykusiam teistumui, taigi nuteistasis yra laikytinas recidyvistu. Manytina, kad nuteistasis yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, o jo siekis kuo greičiau išeiti į laisvę negali būti viršesnis už visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų darymo. Atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog D. V. neabejotinai daro pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, todėl nėra ir pakankamo pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo metu teismas neturi pakankamo pagrindo patikėti nuteistuoju ir manyti, kad jis ateityje nenusikals, kuomet byloje nėra pakankamų objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.

Skunde nuteistasis taip pat nurodo, kad prokuroras sutinka su Komisijos pateiktomis lygtinio paleidimo sąlygomis. Tačiau, kaip matyti iš Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro Andrėjaus Klimaševskij atsiliepimo, jame nurodoma, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam D. V. turi būti atmestas kaip nepagrįstas (b. l. 18, 19).

Aukštesnysis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, tačiau jos nesudaro besąlyginio pagrindo išvadai, kad nuteistasis D. V. padarė pakankamą pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Todėl nuteistojo D. V. skundas atmetamas, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-01-11 nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutarė:

nuteistojo D. V. skundą atmesti, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 11 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.