Kauno apygardos teismo sprendimas

atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovams advokatams E. B., R. K., įgaliotiniui A. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kamesta“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai, trečiajam asmeniui Luminor Bank AS dėl subsidiarios atsakomybės pripažinimo ir įpareigojimo grąžinti kreditą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė RUAB „Kamesta“ ieškinyje teismo prašo pripažinti, kad Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – atsakovė, savivaldybė) yra subsidiariai atsakinga Luminor Bank AS pagal 2005 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 8876, sudarytą tarp UAB „Kamesta“ ir UAB „NORD/LB Lietuva“, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra Luminor Bank AS, įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją, kaip subsidiarią skolininkę, grąžinti Luminor Bank AS visą jo reikalaujamą 1 886 274,42 Eur kreditą su palūkanomis ir delspinigiais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad, laimėjusi atvirą konkursą, 2005 m. rugpjūčio 1 d. su savivaldybe sudarė koncesijos sutartį, pagal kurią prisiėmė įsipareigojimus pastatyti ir tinkamai prižiūrėti bei eksploatuoti Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgą, o savivaldybė ieškovei įsipareigojo mokėti sutartyje numatytus koncesijos mokesčius. Pagal koncesijos sutartį nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti akto, kuris šalių buvo pasirašytas dar 2008 m. gegužės 26 d., savivaldybei kilo pareiga ieškovei mokėti koncesijos mokesčius. Pagal koncesijos sutartį ieškovės vykdomų darbų finansavimui ieškovė su UAB „NORD/LB Lietuva“, kurio teisių ir pareigų perėmėjas yra AB Luminor Bank AS, sudarė 2005 m. lapkričio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 8876, pagal kurią ieškovei buvo suteiktas 15 500 000 Lt (4 489 110,29 Eur) kreditas, galutinį grąžinimo terminą numatant 2030 m. lapkričio 29 d. Pagal kreditavimo sutartį suteiktas banko kreditas buvo skirtas išimtinai koncesijos sutarties vykdymui, o iš ieškovei savivaldybės mokėtino koncesijos mokesčio turėjo būti grąžintas kreditas bankui. Koncesijos sutarties sudėtinė dalis yra kreditavimo sutartis, todėl šios dvi sutartys turi būti vertinamos kaip vieno susitarimo dalis, kadangi kreditavimo sutarties sudaryme tiesiogiai dalyvavo ir pati savivaldybė. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13.1.1.2 punktas numatė, kad nutraukus koncesijos sutartį bet kurios koncesijos sutarties šalių iniciatyva, būtent savivaldybė įsipareigoja padengti visas ieškovės turėtas išlaidas, susijusias su Aleksoto tilto kairiojo prietilčio transporto mazgo Kaune projektavimu, statyba, priežiūra ir eksploatacija, įskaitant ieškovės šiam projektui vystyti banko suteiktą kreditą su palūkanomis, delspinigiais. Nors ieškovė tinkamai atliko savo pareigas pagal koncesijos sutartį, savivaldybė nuo pat darbų pabaigos nevykdė koncesijos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir įvairiais būdais sistemingai siekė išvengti koncesijos mokesčio ieškovei mokėjimo. 2009 m. spalio 29 d. savivaldybė neteisėtai vienašališkai nutraukė koncesijos sutartį. Kauno apygardos teismas patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią savivaldybė pripažino savo neteisėtus veiksmus ir įsipareigojo vykdyti koncesijos sutartį, sumokėti koncesijos mokesčių įsiskolinimą. Pažeisdama teismo patvirtintą taikos sutartį, savivaldybė ir toliau vengė vykdyti pareigą mokėti koncesijos mokesčius, pareigos nevykdymą bandydama pateisinti nepagrįstai inicijuojamais procesais dėl proceso atnaujinimo Kauno apygardos teisme taikos sutartimi užbaigtoje civilinėje byloje. Visgi savivaldybės prašymas pripažintas nepagrįstu ir procesą atnaujinti atsisakyta. 2016 m. kovo 14 d. vienašališku pranešimu savivaldybė dar kartą neteisėtai nutraukė koncesijos sutartį. Kauno apygardos teismas daliniu sprendimu savivaldybės vienašalį koncesijos sutarties nutraukimą pripažino neteisėtu. Šis teismo sprendimas buvo paliktas galioti ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų. Nepaisant to, kad koncesijos sutarties nutraukimas pripažintas neteisėtu, savivaldybė ir toliau nevykdė savo prisiimtų įsipareigojimų. Ieškovė ne kartą raštu kreipėsi į savivaldybę su prašymais vykdyti koncesijos sutartį. Kadangi savivaldybė ieškovei nemokėjo koncesijos mokesčio, ieškovė savivaldybei pateikė ieškinį dėl susidariusio įsiskolinimo priteisimo. Kauno apygardos teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį ir priteisė iš savivaldybės 326 435,65 Eur skolą, 29 379,21 Eur sutartinių delspinigių. Savivaldybės nebendradarbiavimas, sisteminis koncesijos sutarties pažeidimas iš esmės suvaržė ieškovės galimybę toliau vykdyti koncesijos sutartį. Po ieškovės iniciatyvų suformuoti sutaikinimo komitetą, savivaldybei nerodant jokio noro kilusį ginčą išspręsti taikiai bei toliau piktybiškai nemokant koncesijos mokesčio, koncesijos sutartis nuo 2018 m. gegužės 5 d. buvo nutraukta dėl savivaldybės atlikto esminio sutarties pažeidimo. Savivaldybė neskundė nei koncesijos nutraukimo fakto, nei nutraukimo pagrindo. Ieškovė, negaudama iš savivaldybės koncesijos mokesčio bei dengdama kreditą iš apyvartinių lėšų, 2018 m. antroje pusėje dėl iš jos banko sąskaitų vykdyto išieškojimo nebeįstengė to padaryti. Ieškovei nuo 2018 m. rugpjūčio 31 d. pagal kreditavimo sutartį nemokant kredito įmokų, bankas 2019 m. sausio 14 d. raštu informavo ieškovę, jog dėl esminių kreditavimo sutarties pažeidimų sutartis nuo 2018 m. sausio 25 d. yra laikoma nutraukta. Kreditavimo sutartis yra neatskiriama savivaldybės pasirašytos koncesijos sutarties dalis. Savivaldybė buvo tiesiogiai suinteresuota kreditavimo sutarties sudarymu bei jos vykdymu. Savivaldybės atsakomybė grąžinti kreditą įtvirtina kreditavimo sutartyje, kurios sąlygas tiesiogiai net kelis kartus patvirtino pati savivaldybė. Savivaldybės prisiimti įsipareigojimai bankui kvalifikuotini kaip subsidiaraus skolininko įsipareigojimai. Pats kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13.1.1.2 punktas įtvirtina savivaldybės subsidiarią atsakomybę – savivaldybės pareigą atlyginti kreditą, kai ieškovė neturi tam objektyvios galimybės, kadangi praranda tikslinį kredito dengimui skirtą lėšų šaltinį.