- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-349-340/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-11994-2009-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Jelena Šiškina, Tatjana Žukauskienė (pran.)
- Ieškovas
- Vilniaus miesto savivaldybės
- Atsakovas
- D. K., K. K., J. K.
- Trečiasis asmuo
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 42.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovams D. K., K. K., J. K. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“, išvadą teikianti institucija – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaikų teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), 2001-12-12 nuomos sutartį Nr. 172, sudarytą tarp UAB „Senamiesčio ūkis“ ir D. K., bei iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Nurodė, jog ieškovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkas. 2001-12-12 sudarius Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 172 minėtas butas buvo neterminuotai išnuomotas atsakovei D. K. su šeimos nariais. Šios sutarties 2.2 punkte nuomininkai įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos, komunalinių ir kitų paslaugų mokesčius. Atsakovai vengė vykdyti savo prievoles mokėti komunalinius mokesčius UAB „Vilniaus energija“ už karštą vandenį ir šilumos energiją ir todėl įsiskolinimas sudaro 23 815,33 Lt. Atsakovams 2009-07-23 buvo išsiųsta pretenzija dėl įsiskolinimo padengimo su įspėjimu, jog bus kreiptasi į teismą dėl skolos išieškojimo ir iškeldinimo. Atsakovai naudodamiesi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis ir nemokėdami komunalinių mokesčių pažeidžia savivaldybės, kaip savininko, teises, nes šių patalpų negalima išnuomoti ir leisti naudotis kitiems asmenims, kurie turi teisę į socialinį būstą.
Atsiliepimas
Atsakovai su ieškiniu nesutiko, jų nuomone, pateiktame ieškinyje nėra pateikta įrodymų už kokį laikotarpį paskaičiuota 23 815,33 Lt skola. Savo prievoles mokėti nuomos mokestį, mokestį už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šilumos energiją ir komunalines paslaugas žino ir jas sąžiningai vykdo proporcingai pagal gaunamas pajamas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2011-03-09 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės atsakovei D. K. 700 Lt atstovavimo išlaidas.
Teismas nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Vilniaus miesto savivaldybei, 2001-12-12 nuomos sutartimi išnuomotas atsakovei D. K.. Šiuo adresu gyvenamąją vietą deklaravo ir faktiškai gyvena atsakovai D. K., K. K. ir J. K., g. (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad nuomos sutarties 2.2 punktu nuomininkas įsipareigojo kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos, sumokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Ieškinio padavimo teismui metu ieškovas nurodė, jog įsiskolinimas už butui tiekiamą karštą vandenį ir šilumos energiją sudaro 23 815,33 Lt. Trečiasis asmuo UAB „Vilniaus energija“ nurodė, jog bendra skola už butui (duomenys neskelbtini) tiektą šilumos energiją sudaro 21 809,52 Lt. Įvertinęs į bylą pateiktus duomenis apie priimtus sprendimus ir jų įvykdymą, teismas padarė išvadą, kad nuo 2005-08-01 iki dabar atsakovai už šilumos energiją ir karštą vandenį yra atsiskaitę ir skolos nėra. Šiuo metu 21 754,39 Lt dydžio skola yra likusi iš laikotarpio nuo 1996-01-01 iki 2005-07-31. Ši skola yra išieškoma iš D. K. pagal vykdomuosius raštus. Taigi, skola už šilumos energiją ir karštą vandenį yra susidariusi daugiau nei už 3 mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 1996-01-01 iki 2005-07-31. Atsižvelgiant į tai ir remiantis nuomos sutarties 2.2 p. bei CK 6.611 str. yra pagrindo konstatuoti nuolatinį (ne mažiau kaip trijų mėnesių) nuomos sutarties sąlygų pažeidimą. Teismas pažymėjo, kad sutartis su atsakove D. K. dėl buto nuomos sudaryta 2001-12-12, t. y. jau tada, kad buvo susidariusios skolos už šilumos ir karšto vandens tiekimą. Kita vertus, skolų už šilumą ir karštą vandenį nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio nėra, taip pat nėra skolų už nuomą ir kitas butui teiktas paslaugas. Teismas sprendė, kad atsakovės nepažeidinės nuomos sutarties nuostatų, todėl nėra tikslinga nutraukti nuomos sutartį už padarytą jos pažeidimą.
Ginčo butas atsakovei D. K. išnuomotas kaip neprivatizuotas butas, ne kaip socialinis butas, tačiau nepaisant to, teismas padarė išvadą, kad atsakovės turtinė padėtis yra skurdi, ji neturi jokio turto, šiuo metu nedirba. Atsakovės K. K. turtinė padėtis taip pat nėra labai gera – ji neturi turto, išlaiko nepilnametį vaiką, gauna nedideles pajamas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2005 m. rugpjūčio mėnesio tiek už būsto nuomą, tiek už komunalines paslaugas nėra susidarę jokių skolų, kad atsakovės nuo 2005 m. rugpjūčio mėn. vykdo visus įsipareigojimus pagal nuomos sutartį ir pagal galimybes dengia pagal vykdomuosius raštus išieškomą įsiskolinimą, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju nuomos sutartis remiantis CK 6.611 str. negali būti nutraukta, o nuomininkai iškeldinti nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos. Teisės aktai ir teismų praktika formuluoja bendrąjį principą, jog nė vienas vaikas negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti vaiko tėvai, kiti teisėti atstovai, o jiems neišgalint – valstybė per savo institucijas. Kadangi skolos susidarę už gana tolimą praeities laikotarpį, t. y. nuo 1996-01-01 iki 2005-07-31, o nuo 2005-08-01 mokama ne tik nuomos, bet ir visi komunaliniai mokesčiai, skola yra išieškoma pagal vykdomuosius dokumentus, todėl teismas sprendė, kad šiuo atveju nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovų iškeldinimas iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, yra neproporcinga priemonė padarytam pažeidimui. Be to, nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovių su nepilnamečiu vaiku iškeldinimas nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos iš esmės pažeistų nepilnamečio vaiko interesus, todėl ir šiuo pagrindu ieškovo ieškinio reikalavimai yra atmestini.
Atmetus ieškinį iš ieškovo priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovėms. Kadangi savivaldybė pareiškė ieškinį siekdama apginti savivaldybės interesus, todėl ji nuo išlaidų valstybei (žyminio mokesčio, procesinių dokumentų įteikimo išlaidų) priteisimo yra atleista.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-03-09 sprendimą ir priimti naują sprendimą – Savivaldybės ieškinį patenkinti visiškai. Apelianto nuomone, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
1. Remiantis sutarties ir CK nuostatomis, atsakovai, būdami ginčo gyvenamųjų patalpų nuomininkais, turi įstatyminę pareigą ne tik mokėti nuomos mokestį, bet kartu tinkamai atsikaityti už pateiktą karštą vandenį, šilumą ir kitas komunalines paslaugas. Byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovai nevykdė šių savo įsipareigojimų. Toks atsakovų elgesys pažeidžia ne tik sutarties vykdymo privalomumo principą, bet ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismas konstatavo, kad atsakovų skola UAB „Vilniaus energija“ yra susidariusi daugiau nei už trijų mėnesių laikotarpį, t. y. nuo 1996-01-01 iki 2005-07-31, taigi pripažino, kad yra įstatyminis pagrindas iškeldinti atsakovus (CK 6.611 str., sutarties 2.2 p.). Tačiau konstatavęs nuolatinį sutarties pažeidimą, padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovai nepažeidinės sutarties. Nesutinka ir su išvada, kad nėra tikslinga nutraukti nuomos sutartį už jos pažeidimą. Pažymi, kad atsakovai piktnaudžiavo savo teisėmis ir skolos susidarė dėl to, kad buvo piktybiškai nemokamos.
3. Nurodo, kad sprendimas naikintinas kaip neatitinkantis teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų, kadangi motyvuojamojoje dalyje teismas pateikia prieštaringas išvadas, konstatuoja, kad atsakovai nuolat pažeidinėjo nuomos sutarties sąlygas, bet ieškinį atmeta, nurodydamas, kad atsakovai nuomos sutarties sąlygų nepažeidinės.
4. Teismas nepagrįstai taikė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 str. kaip pagrindą neiškeldinti atsakovų iš ginčo buto. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika civilinėse bylose Nr. 3K-3-358/2002, 3K-3-731/2002, šio įstatymo 4 str. 5 p. nustatytas principas negali būti suabsoliutintas. Teismui priėmus sprendimą iškeldinti atsakovus, įstatymo reikalavimai nebūtų pažeisti. Be to, pažymėtina, kad teismas netyrė ir nesiaiškino tėvų pareigos prisidėti prie racionalaus vaiko vystymosi, o šią pareigą perkėlė gyvenamųjų patalpų savininkui.
Šalies argumentai
5. Apelianto teigimu, teismas (ir kiti pirmosios instancijos teismai), formuoja tokią juos pačius saistančią iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bylų praktiką, kad nepilnamečio ar neįgalaus šeimos nario buvimo faktas atleidžia atsakovus nuo įstatymų ar sutartinių pareigų vykdymo, nors įstatymas nenumato tokios išimties. Tokiu būdu sudaromos galimybės socialinio būsto nuomininkams piktnaudžiauti savo teisėmis ir nesąžiningai naudotis valstybės teikiama socialine parama, kartu paneigiama socialinio būsto paskirtis, pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai.
6. Nurodo, jog teismas nepagrįstai priteisė 700 Lt bylinėjimosi išlaidų, kadangi neįvertino aplinkybės, jog Savivaldybės ieškinys nebuvo patenkintas ne dėl to, kad nėra įstatyminio pagrindo jį tenkinti, bet dėl to, kad teismas savo iniciatyva nusprendė, kad atsakovai nepažeidinės nuomos sutarties nuostatų; taigi negalima teigti, kad pateiktas nepagrįstas ieškinys, todėl nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ palaiko ieškovo poziciją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais ir prašo panaikinti Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-03-09 sprendimą bei priimti naują sprendimą – Vilniaus m. savivaldybės ieškinį patenkinti visiškai.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovai D. K. ir K. K. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011-03-09 sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog ieškinys nebuvo paremtas tinkamai įrodymais, nėra nurodyta nei ieškinio suma, nei nuo kada atsirado skola, nebuvo pridėti skolos skaičiavimai, teismų sprendimai dėl priteistų skolų, vykdomieji raštai. Visa tai rodo formalų savivaldybės požiūrį. Pažymi, kad faktą, jog šeima neturi galimybės apmokėti skolų iš asmeninio turto nustatė antstoliai, šeima augina nepilnametį sūnų, todėl privalu padėti išlaikyti vienintelį šeimos būstą. Apeliantas nepagrįstai nurodo į formuojamą pirmosios instancijos teismų praktiką tokios kategorijos bylose, kadangi jos nebuvo nagrinėtos kasacinio teismo. Pažymi, kad skolos yra priteistos sprendimais, išduoti vykdomieji raštai, tokiu būdu garantuojamas sprendimų vykdymas, tokioje situacijoje iškeldinimas nėra prasmingas ieškovui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai
Pagal CPK 320 str. bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamoje byloje absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta; pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, nepažeidė procesinės teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą; sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu (CPK 185, 263 str.).
Apeliantas kreipėsi su ieškiniu dėl neterminuotos buto nuomos sutarties nutraukimo ir nuomininko iškeldinimo nesuteikiant kitokio gyvenamosios patalpos; šalių nuomos sutartis sutarties nutraukimo tvarkos ir pagrindų nekonkretizuoja: sutarties 6 punktas numato, kad sutartis gali būti nutraukta nuomotojui reikalaujant, o nuomininkai gali būti iškeldinti iš turimos gyvenamosios patalpos tik įstatymo nustatyta tvarka. Ieškovas prašė nutraukti sutartį ir iškeldinti nuomininkus įstatymo numatytais pagrindais.
Jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 str.). Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai įvertino tai, jog nuomininkai pažeidžia nuomos sutartyje 2.2 punkte numatytą nuomininkų įsipareigojimą kas mėnesį, bet ne vėliau kaip iki kito mėnesio 20 d., sumokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius; apeliantas nurodė, kad atsakovai pažeidžia nuomos sutartyje numatytą pareigą reguliariai, sutartu ar nustatytu laiku, kas sudaro pagrindą iškeldinti atsakovus nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.477 str. 1 d., 6.487 str. 1 d., 6.583 str., 6.584 str.). Nuomos sutarties sąlygų pažeidimą įrodo tai, kad ieškinio padavimo dieną atsakovai buvo skolingi trečiajam asmeniui UAB „Vilniaus energija“ už butui teikiamą karštą vandenį ir šilumos energiją (2010-03-29) 21 809,52 Lt (atsiliepimas, t.1, b.l. 76-77).
Apeliantas ieškinyje nurodė, kad paminėta skola susiformavo už laikotarpį nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2005 m. liepos 31 d. Ši aplinkybė šalių neginčijama, tačiau teisėjų kolegija nesutinka su apelianto šio fakto teisiniu vertinimu – apeliantas nurodo, kad didelės skolos susiformavimas nuo 1996 m. sausio 1 d. iki 2005 m. liepos 31 d. įrodo nuolatinį (ne mažiau kaip trijų mėnesių) nuomos sutarties pažeidimą. Apeliantas kreipėsi su ieškiniu dėl iškeldinimo 2009-12-16; iki ieškinio pareiškimo atsakovų skola susidarė iš skolos likučio pagal vykdomuosius raštus už laikotarpį nuo 1996-01-01 iki 1999-01-31 – 5 736,29 Lt; už laikotarpį nuo 1999-02-01 iki 2002-04-30 – 10 330, 11 Lt, ir pagal vykdomąjį įrašą už laikotarpį nuo 2002-05-01 iki 2005-07-31 – 5 501,23 Lt skolos ir 101,69 Lt vykdymo administravimo išlaidų (t.1, b.l. 119). Pažymėtina, kad nuomos sutartis su atsakovais buvo sudaryta 2001 m. gruodžio 12 d., t. y. didesnė skolos už teikiamą butui šilumos energiją ir karštą vandenį dalis susiformavo iki nuomos sutarties sudarymo. Atsakovų didelės skolos trečiajam asmeniui nekliudė ieškovui pasirašyti sutartį su atsakovais; taigi atsakovų nesugebėjimas padengti visą įsiskolinimą po nuomos sutarties pasirašymo dėl sunkios materialinės padėties negali būti vertinamas kaip nuomos sutarties sąlygų pažeidimas ir pagrindas iškeldinti atsakovus. Taigi nuomos sutarties nutraukimo pagrindas – 5 501,23 Lt skola už buto šildymą ir karštą vandenį pagal vykdomąjį įrašą už laikotarpį nuo 2002-05-01 iki 2005-07-31; kitokių faktinių aplinkybių apie atsakovų nuomos sutarties pažeidimus apeliantas nagrinėjamoje byloje nenurodė ir neįrodinėjo.
Šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 str.); apeliantas prašė nutraukti nuomos sutartį ne sutartyje, bet įstatyme nustatyta tvarka, t. y. pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, ar atsakovų padarytas nuomos sutarties pažeidimas yra esminis sutarties pažeidimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad atsakovai stengėsi padengti senas skolas, už pakankamai ilgą laikotarpį nuo 2005 m. rugpjūčio 1 d. neturi skolų, einama skola nežymiai, bet mažėja, įvertino atsakovų turtinę padėtį ir padarė išvadą, kad ieškovo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutarčiai nutraukti. Apeliacinio skundo argumentai šios teismo išvados nepaneigia. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovai pripažįsta skolas šilumos energijos tiekėjui – 2005 m. skola išieškoma pagal vykdomąjį įrašą, t. y. šilumos tiekėjas neturi pagrindo pagal suformuotą teismų praktiką kreiptis dėl atsakovų skolų išieškojimo iš ieškovo, kaip socialinio būsto savininko; tokiu būdu apelianto interesai dėl atsakovų veiksmų nenukentėjo. Apeliantas nurodė, kad 2009-07-23 išsiuntė atsakovams pretenziją dėl įsiskolinimo ir pranešė, kad tuo atveju, jeigu atsakovė iki 2009-08-15 neapmokės skolos, SĮ „Vilniaus miesto būstas“ bus priverstas kreiptis į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. CK 6.209 str. įpareigoja sutartį reikalaujančią nutraukti šalį raštu nustatyti protingą papildomą terminą sutarčiai įvykdyti ir pranešti apie tai kitai šaliai, tačiau, atsižvelgiant į atsakovų skolos dydį ir jų turtinę padėtį, skolos susiformavimo laikotarpį, šalių teisinių santykių tęstinį pobūdį, trijų savaičių terminas tokiai skolai likviduoti negali būti laikomas protingu terminu.
Apeliantas nurodo, kad pats teismas sprendime pažymėjo, kad 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimu iš atsakovų buvo priteista solidariai dar 3 751,50 Lt skola, o tai reiškia, kad atsakovai toliau piktybiškai pažeidinėja nuomos sutarties sąlygas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas 2007 m. rugsėjo 27 d. skola kaip faktiniu ieškinio pagrindu nesirėmė; ieškovas nurodė skolos ieškinio pareiškimo dienai dydį ir neanalizavo kaip, dėl kokių priežasčių, už kokius laikotarpius skola susiformavo, nors nagrinėjamos bylos kontekste esminę reikšmę turi ne pats skolos faktas, bet nuomos sutarties sąlygų pažeidimas ir pažeidimo vertinimas.
Teismui pripažinus, kad nuomos sutarties pažeidimas nėra esminis ir nesudaro pagrindo nuomos sutarčiai nutraukti, apelianto argumentai dėl Jungtinių Tautų vaiko teisių apsaugos konvencijos 3 straipsnio ir Vaiko teisų apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio nuostatų netinkamo aiškinimo ir taikymo nagrinėjamoje byloje atmetami, kaip teisiškai nereikšmingi.
Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad teismas nagrinėjamoje byloje (kaip ir kiti teismai kitose bylose dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų) formuoja ydingus precedentus, pagal kuriuos nepilnamečio ar neįgalaus šeimos nario buvimo faktas atleidžia atsakovus nuo įstatymų ir sutartinių įsipareigojimų vykdymo, nors įstatymas nenumato tokios išimties. Taip teigdamas, apeliantas netinkamai aiškina skundžiamą teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; skundžiamas teismo sprendimas nereiškia, kad šeima su nepilnamečiais vaikais negali būti iškeldina nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos vien dėl to, kad joje yra nepilnamečių vaikų. Nagrinėjamoje byloje apeliantas skolų už buto šildymą buvimą aiškino kaip piktybinį nuomos sutarties sąlygų pažeidimą, t. y. ieškinys pareikštas formaliais pagrindais, neanalizuojant konkrečios atsakovų situacijos. Tačiau teisė nuomoti socialinį būstą negali būti siejama su nuomininkų mokumu ir faktas, kad socialinio būsto nuomininkai moka už buto nuomą nereguliariai, turi skolų, automatiškai nereiškia, kad jie piktybiškai pažeidinėja nuomos sutarties sąlygas ir turi būti keldinami vien dėl to, kad turi skolų už buto nuomą ar komunalines paslaugas; kiekvienoje byloje teismai turi vertinti individualią situaciją, pasverti sutarties pažeidimo, nuomotojo ir nuomininkų interesų pusiausvyrą, įvertinti nuomos sutarties pažeidimo pobūdį.
Apeliantų argumentas, kad teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje pažeidžia kitų asmenų, įrašytų į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus, atmetamas, kaip nepagrįstas. Šis populistinis argumentas neturi tiesioginio ryšio su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis; atsakovų iškeldinimas į gatvę, socialinių būstų trūkumo ar jų išlaikymo problemos neišspęs; iškeldinti atsakovai vėl galės pretenduoti į socialinį būstą. Iliustruodamas savo argumentą, apeliantas skunde pateikia keletą pavardžių asmenų, įrašytų į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą sąrašus, trumpai apibūdina jų turtinę padėtį. Pažymėtina, kad daugumos apelianto paminėtų asmenų turtinė padėtis nėra geresnė už atsakovų, jų galimybė vykdyti pareigą reguliariai sutartu laiku mokėti nuomos mokesčius ir mokesčius už komunalines paslaugas yra problematiška, o tai reiškia, kad ateičiai, iš karto po pirmojo šildymo sezono, apeliantas programuoja analogiškus teisminius ginčus.
Apelianto argumentas dėl netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo atmetamas, kaip teisiškai nepagrįstas. Bylinėjimosi išlaidos priteisiamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas (CPK 98 str. 1 d.), apelianto nurodytos aplinkybės – tai, kad savivaldybės ieškinys nebuvo patenkintas ne dėl to, kad nėra įstatyminio pagrindo jį reikšti, o kitais pagrindais, neturi teisinės reikšmės, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą.
Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.).
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) išlaidos sutinkamai su Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutarė:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. kovo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.