Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Majauskienė, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorui Edmundui Jonušui, kaltinamajam V. K., jo gynėjui V. Vygantui Juknai, kaltinamajam J. J., jo gynėjui advokatui Stasiui Zabitai, teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., Trakuose, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pilietis, išsiskyręs, turintis vidurinį išsilavinimą, Ščerbavičienės IĮ vairuotojas-konduktorius, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kaltinamas pagal LR BK 292 str. 3 d. ir,

J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), Alytuje, a/k (duomenys neskelbtini) lietuvis, LR pil., turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, UAB „Mustangas“ vairuotojas – ekspeditorius, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Alytuje, kaltinamas pagal BK 292 str. 2 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2005 m. spalio 18 d. užfiksuoto įvykusio V. K. pokalbio su byloje konkrečiai nenustatytu asmeniu iš Moldavijos Respublikos (2005 m. spalio 18 d. V. K. suvestinėje esantis Moldovos Respublikos kodas 373, rodė, kad V. K. pašnekovas šio pokalbio metu skambina jam būdamas Moldavijoje (t. 2, b.l. 145-146, 153-154) ir su, V. K. aiškinasi pergabenimo per Lietuvos valstybės sieną bei aprūpinimo suklastotu asmens dokumentu sąlygas ir kainą. V. K. paaiškinus pašnekovui galimą jo pažįstamo nusigavimo į Angliją būdą, esamas seno arba naujo LR piliečio paso asmeniui suklastojimo kainas, galimybę, greitesniam suklastoto dokumento pagaminimui jam internetu atsiųsti to asmens fotonuotrauką, nusigavimo į Angliją su pagamintu naujo bei seno pavyzdžio pasais, kainas ( trys štukos ir dvi su puse štukos), buvo sutarta, jog, pašnekovo pažįstamam gavus vizą ir atvykus į Lietuvą, V. K., aprūpinęs šį suklastotu pasu, apgyvendins ir užtikrins šio pergabenimą į ES šalį, tapo aišku, jog kaltinamasis V. K. susitarė nelegaliai per LR valstybinę sieną pergabenti į Lietuvą atvykusį užsienietį. Būsimo pergabenimo paspartinimui, V. K. paaiškino pašnekovui, kad būsimas migrantas turėtų internetu perduoti jam savo fotografiją, pats atvykti į Lietuvą, su juo susisiekti, sumokėti jam avansą, o jis atvykėlį apgyvendins, aprūpins suklastotu LR piliečio pasu bei pasirūpins jo išgabenimu iš Lietuvos. Iš to tapo akivaizdu, jog V. K. ketinimas už atlygį nelegalų migrantą per Lietuvos valstybės sieną neteisėtai pergabenti į kitą ES šalį, yra realus ir vykdomas bus pagal V. K. nurodytą veikimo planą.

Nusikalstamos veikos padarymo metu galioję 2002 m. birželio 20 d. Operatyvinės veiklos įstatymo 2003 m. balandžio 29 d. įstatymo Nr. IX-1537 redakcijos 3 str. 5 ir 19 dalys, nusikalstamos veikos imitacijos modeliu laikė tokius formaliai turinčius nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo požymių sankcionuotus veiksmus, kuriais buvo siekiama nuo nusikalstamo kėsinimosi apginti įstatymų saugomas asmens teises ir laisves, nuosavybę, visuomenės ir valstybės saugumą.

Akivaizdu, kad užfiksuotas V. K. reikalavimas už pergabenimą per valstybės sieną jam sumokėti, rodė, jog būsimas atvykėlis bus užsienietis. Aišku buvo ir tai, kad Lietuvoje jis pastovios gyvenamos vietos neturės, tad pats laisvai iš Lietuvos į kitą ES šalį išvykti negalės, tad atvykėlio pergabenimas per LR sieną galimai bus daromas dėl savanaudiškų paskatų ir, kad nelegalų pergabenimą per Lietuvos Valstybės sieną pats V. K. ir organizuos.

Dėl savanaudiškų paskatų daromą neteisėtą žmonių gabenimo per valstybės sieną organizavimą baudžiamieji įstatymai laikė ir laiko šiuo metu sunkiu nusikaltimu. V. K. susitarimui su pašnekovu iš Moldavijos rodant, jog V. K., norintį nelegaliai patekti į kitą ES valstybę asmenį Lietuvoje sutiks, apgyvendins jį, aprūpins jį suklastotu LR piliečio pasu bei užtikrins šiam galimybę nelegaliai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, reiškė, kad V. K. galimai darys BK 292 str. 3 d. numatytą nusikalstamą veiką, tad faktinis pagrindas, 2002 m. birželio 20 d. operatyvinės veiklos įstatymo Nr. IX-965 7 str. 4 d. 4 p., 9 str. bei 12 str. tvarka V. K. atžvilgiu taikyti NVIM, buvo.

2003 m. rugpjūčio 12 d. redakcijos 2002 m. birželio 20 d. Operatyvinės veiklos įstatymas Operatyvinės veiklos subjektais laikė specialius valstybės įgaliojimus turinčius krašto apsaugos, vidaus reikalų, muitinės sistemų, Valstybės saugumo departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinius, kuriems pavesta operatyvinė veikla ir kurių pareigūnai įgalioti ją vykdyti bei nustatė, kad pagrindinėmis operatyvinės veiklos subjektų institucijomis yra Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos (Įstatymo 3 str.). Vadinasi, šiuo konkrečiu atveju, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinė operatyvinės veiklos subjektu buvo, tad ir jos darbuotojai, rinkdami bei tikrindami apie kaltinamojo V. K. veiklą gaunamus operatyvinius duomenis, turėjo teisę tam atlikti ir operatyvinio pobūdžio veiksmus. NVIM naudojimas taip pat yra vienas iš operatyvinių veiksmų, tačiau galėjimui jį taikyti keliami reikalavimai yra visai kitokie. Pagal 2002 m. birželio 20 d. Operatyvinės veiklos įstatymo 12 str. 1 d.., dėl NVIM taikymo į generalinį prokurorą ar į jo įgaliotą generalinio prokuroro pavaduotoją arba į apygardų prokuratūrų vyriausiuosius prokurorus ar į jų įgaliotus vyriausiųjų prokurorų pavaduotojus teisė su motyvuotu teikimu kreiptis suteikta yra ne bet kam, o tik operatyvinės veiklos subjekto vadovui ar jo įgaliotam subjekto vadovo pavaduotojui. Vadinasi, kreipdamiesi į prokurorą motyvuotu teikimu, jie, tarpe Operatyvinės veiklos įstatymo 12 str. 2 d. nurodytų duomenų, teikime privalėjo nurodyti ir savo vardus, pavardes bei pareigas. Šiuo konkrečiu atveju, iš 2005 m. spalio 26 d. surašyto teikimo dėl NVIM panaudojimo, turinio, matyti, kad į Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoją, savo vardu kreipėsi ne VSAT prie VRM OVV viršininkas ar jo įgaliotas jo pavaduotojas, bet savo vardu tai padarė asmuo, tuo metu Operatyvinės veiklos skyriuje laikinai ėjęs vyr. specialisto pareigas (t.1, b.l. 14-16). Tačiau tik pagal 1997 m. gegužės 22 d. Operatyvinės veiklos įstatymo 11 str. 1 d., kreipimosi teisę dėl NVIM taikymo, turėjo ne konkrečias pareigas einantis asmuo, bet operatyvinės veiklos subjektas aplamai. Akivaizdu, kad, formaliai žiūrint, šiuo konkrečiu atveju, motyvuotas teikimas dėl NVIM taikymo, surašytas yra ne subjekto vadovo ar jo įgalioto jo pavaduotojo vardu, tačiau, teikime esanti 2005 m. spalio 26 d. OVS vado rezoliucija, jog su juo l.e vyr. specialisto vardu surašytas teikimas suderintas, bei tame teikime esanti tos pačios dienos VSAT prie VRM OVV Viršininko rezoliucija, jog jis l.e. vyr. specialisto vardu surašytą teikimą dėl NVIM taikymo tvirtina, rodo, kad prokuroro sankcionavimui pateiktam teikimui operatyvinės veiklos subjekto vadovui pritariant ir jį palaikant, teisinis pagrindas, atlikti NVIM, buvo, tad Vilniaus apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2005 m. spalio 26 d. NVIM panaudojimą sankcionavo (t.1, b.l. 14-16).

Pagal 2005 m. spalio 26 d. prokuroro sankcionuotą NVIM panaudojimą, legenduotai į LR iš Moldavijos atvykęs VSAT prie VRM Ignalinos rinktinės OVS specialistas V. N., tikslu gauti suklastotą LR piliečio pasą bei V. K. padedamas išvykti į Didžiąją Britaniją ar kitą ES šalį, turėjo kreiptis į kaltinamąjį V. K..

2005 m. spalio 27 d. užfiksuotas telefoninis pokalbis tarp kaltinamojo V. K. bei piliečio iš Moldavijos rodė, kad iš Kijevo į Lietuvą, pergabenimui iš jos į kitą ES šalį, gavęs vizą turi atvykti ir su V. K. susisiekti asmuo. Jį, už „dvi štukas“(iš kurių dalis sumokėta V. K. turėjo būti būsimam migrantui atvykus, o kita dalis po atvykėlio pergabenimo), V. K. Lietuvoje turėjo sutikti, apgyvendinti, aprūpinti suklastotu pasu bei pergabenti į kitą ES šalį (t.2, b.l. 146-147, 155-156). Po šio turinio informacijos gavimo, prokurorui sankcionavus NVIM panaudojimą, siekiant V. K. veiksmuose nustatyti BK 292 str. 3 d. bei 300 str. 1 d. požymius, išsiaiškinti kitus su V. K. veika susijusius asmenis bei pradėti ikiteisminį tyrimą, buvo atlikta operatyvinė kombinacija ir, 2005 m. lapkričio 7 d. 15:40:50 val. V. K. paskambinęs NVIM pagrindu veikęs V. N., prisistatė atvykėliu iš Moldavijos (t.2, b.l. 156-157, 147-148). Tarp jų užfiksuoto pokalbio turinys rodo, kad, veikusiam pagal NVIM V. N. prisistačius iš Moldavijos atvykusiu į Vilnių, kaltinamasis veikė taip, kaip 2005 m. spalio 18 bei 27 dienomis pokalbių su nenustatytu pašnekovu iš Moldavijos metu jis buvo sutaręs: V. N. jo nurodymu atvykus į Kauną, jis jį paėmė, nuvežęs į viešbutį, apgyvendino jame savo vardu, vėliau pervežė bei apgyvendino kitame viešbutyje, paimtas iš jo nuotrauką, suklastoto paso pagaminimui perdavė nuteistajam G. S., o šiam į svetimą pasą tą nuotraukas įklijavus, įteikė V. N. suklastotą LR pasą, surado bei sutarė su jį per valstybės sieną turėsiančiu pergabenti kaltinamuoju J. J. ir, 2005 m. lapkričio 18 d. ryte, nuvežęs „moldavą“ į Alytų, pergabenimui per LR sieną perdavė jį kaltinamajam J. J. (t.2, b.l. 117-144, 147-151, 156-178).

Iš šių duomenų matyti, kad, veikdamas pagal NVIM, operatyvinės veiklos slaptasis dalyvis V. N. tik imitavo daromo nusikaltimo veiksmus. Jo imituotais nusikalstamais veiksmais, V. K. naujo nusikaltimo padarymui išprovokuotas ar sukurstytas nebuvo. Kaltinamojo V. K. gan ilgą laiką galimai tęstas nelegalus migrantų gabenimo organizavimas, įsijungus NVIM vykdančiam V. N., nusikalstama veika, kurią pagal susitarimą V. K. ketino padaryti organizuodamas „atvykėlio iš Moldavijos“ nelegalų išgabenimą iš Lietuvos į kitą ES šalį, V. K. be operatyvinės veiklos dalyvių pastangų ir darė.

Tiesa, prokuroro sankcionuoto NVIM panaudojimo ribos rodo ir tai, kad, veikusio pagal NVIM asmens veiksmai turėjo apsiriboti tik noro gauti suklastotą pasą bei išvykti iš šalies imitavimu.

Duodamas parodymus teisme V. N. patvirtino, kad, veikdamas pagal NVIM, jis turėjo nurodymą „sueiti į kontaktą su V. K., pasakyti, kad šis jam padarytų dokumentus ir laukti kol bus išvežtas.

Tačiau greta šių veiksmų pagal NVIM veikęs V. N. iš V. K. taip pat reikalavo ir apmokėjimo už jo gyvendinimo viešbučiuose laiką, ir apmokėjimo už jo maitinimąsi, skubino šį greičiau pagaminti jam dokumentus ir jį iš Lietuvos išvežti. O būtent: Iš 2005 m. lapkričio 8 – 18 dienomis vykusio 21 pokalbio telefonu, V. K. buvo 2–ų pokalbių telefonu iniciatorius, o pagal NVIM veikęs V. N. – 19- os pokalbių telefonu iniciatorius (t.2, b.l. 127-144, 150-151). Tų pokalbių turinys rodo, kad, (t.2, b.l. 150) pagal NVIM veikęs V. N. paskambinęs V. K., sakė šiam galįs būti viešbutyje „iki 12 val.“, kad jo „...ten nestumdytų“, kad „ateis po valandžiukės pinigų paimti“, kad „vakar dar 25 „ sumokėjo“, „ kad š V. K. jam priklauso „40 lt... gal eurikais ...?“, kad „bobos veja iš čia (kalba ėjo apie viešbutį), gyvenimui viešbutyje reikalavo pinigų, sakydamas “klausyk, tu man šiandien pinigų neatveši?, ... ar rytoj duosi?, „kada nusimato?“,“ ... atvažiuok“....,“ reikia pakalbėti“...., skundėsi, sakydamas, kad „yra problemų“, „kaip ten reikalai?“ , „o tai aš čia zakalebalsia be vietos“, „ o tai aš sėdžiu ant krepšio, nežinau nei kur eit, nei ką“ ir t.t. (t.2, b.l. 136,137,138, 139 - 144). Akivaizdu, kad, reikalavimu mokėti už pragyvenimo viešbučiuose laiką, už maitinimąsi, V. K. buvo skubinamas greičiau vykdyti susitarimą bei nelegaliai išgabenti „užsienietį“ iš Lietuvos. Tokių konkrečių veiksmų atlikimo NVIM nenumatė. tačiau, nors šie veiksmai į prokuroro sankcionuoto NVIM taikymą įtraukti ir nebuvo, pagrindo juos laikyti provokavimu ar kurstymu padaryti nusikalstamą veiką, nėra, nes V. K. 2005 m. spalio 17 bei spalio 27 d. susitarimą su pašnekovu iš Moldavijos, vos tik veikęs pagal NVIM V. N. su juo susisiekė, vykdyti neatsisakė, vykdymo eigą iš karto pradėjo, jo vykdymo eigoje nenutraukė ir nutraukti net nemėgino.

Telefoninių pokalbių išklotinių turinys bei liudytojų parodymai rodo ir tai, pagal NVIM veikęs V. N. su kaltinamuoju V. K. bendravo ne tik telefonu, bet ir susitikdamas su juo įvairiose miesto vietose. Tokių bendravimų metu pats V. N. įrašinėjo savo pokalbius su kaltinamuoju V. K.. Tam jis buvo aprūpintas įrašymo technika. Pasak V. N. parodymų, padarytus įrašus jis kas antrą dieną atiduodavo operatyvininkams. Liudytojais apklausti R. Š. bei M. G. tai patvirtino. Tačiau byloje nei vieno jo daryto tokio pokalbio įrašo nėra. O ir patį tokių įrašų darymo faktą pagrindžiančių duomenų, byloje taip pat nėra. Liudytojas M. G. patvirtino, duodavęs V. N. įrašymo techniką, bet nei josios davimo, nei josios grąžinimo momentų, nefiksavęs ir neprisimenąs nei kada, nei kiek kartų jis V. N. įrašymo techniką buvo davęs, kada ir kiek kartų šis ja darė įrašus ir kada duotą techniką jis jam gražino. V. N. daryti įrašai dažnai nesigaudavo arba būdavo labai blogos kokybės, nei vieno iš jų iššifruoti nepavyko. Įrašai, kurie nepavykdavo, fiksuojami nebuvo. Akivaizdu, kad šių operatyvinių veiksmų atlikimas NVIM nebuvo sankcionuotas. Tokių veiksmų atlikimas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, yra neteisėtas. Neįėjo tokie veiksmai ir į NVIM panaudojimo ribas. Negali jie būti ir įrodymais šioje byloje, nes, BPK 20 str. įrodymais gali būti laikomi tik tokie teisėtu būdu gauti duomenys, kuriuos, atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, galima patikrinti. Nesant įrašų, to padaryti negalima, tad nėra ir pagrindo V. N. nurodomų asmeninių pokalbių metu nustatytus faktinius duomenis laikyti įrodymais šioje byloje.

Baudžiamieji įstatymai organizatoriumi laiko ne tik asmenį, subūrusį organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavusį ar koordinavusį jų narių veiklą, bet ir asmenį, parengusį nusikalstamą veiką ar jai vadovavusį.

Kaltinamasis V. K., susitarimo su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu iš Moldavijos pagrindu, už „dviejų štukų“ atlygį rūpindamasis pagal NVIM veikusio V. N. apgyvendinimu Lietuvoje, jo aprūpinimu suklastotu dokumentu, vairuotojo, išgabensenčio jį iš Lietuvos suradimu, buvo tikras, kad atvykėlis yra užsienietis ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvoje neturi. Būtent todėl jis ir nuvežė bei kaltinamajam J. J. perdavęs jį, nurodė, kad, kaltinamajam J. J., pervežus šį per sieną, už tai iš jo būtų paimta likusi nesumokėta pinigų dalis. Tokiu būdu jis faktiškai organizavo neteisėtą nuolatinės gyvenamos vietos Lietuvoje neturinčio užsieniečio išgabenimą iš Lietuvos. Šie V. K. veiksmai rodo BK 292 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo legenduotai iš Moldavijos atvykusio V. N. prisistatymo kaltinamajam V. K. momento iki kaltinamojo V. K. sulaikymo momento, šios nusikalstamos veikos darymas visą laiką buvo kontroliuojamas operatyvinės veiklos subjektų - teisėsaugos pareigūnų ir, Kalvarijos PKP darbuotojams kaltinamąjį J. J. bei jo automobilyje gabentą paslėptą NVIM vykdytoją sulaikius, jokia reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo. Šiuo konkrečiu atveju, nors kaltinamasis V. K. savo veika ir atliko visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 str. 3 d. padarymą grindžiančius veiksmus, tačiau, dėl NVIM taikymo laikytina, kad jo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl jam inkriminuota veika iš BK 292 str. 3 d. perkvalifikuotina į BK 22 str. 1 d. 292 str. 3 d.

Kaltinamasis J. J. neigia jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymą ir tvirtina pakeleivį į Vokietiją vežęs legaliai. Jo duodami parodymai – prieštaringi:

Apklaustas įtariamuoju sulaikymo dieną, t.y. 2005 m. lapkričio 18 d., kaltinamasis teigė pasieniečiui apie kartu su juo važiuojantį keleivį nepranešęs, nes, keleiviui laikant jam į šoną įrėmtą kažkokį tai daiktą, buvo išsigandęs ir nespėjo to padaryti (t. 1, b.l. 119-120).

2005 m. lapkričio 22 d. įtariamojo papildomos apklausos metu dalyvaujant gynėjui duotais parodymais jis parodė V. K. siūlymu už atlygį per valstybių sienas iš Lenkijos į Vokietiją veždavęs nelegalus, kad ir sulaikymo dieną už 100 litų ar eurų užmokestį nelegalą turėjo nuvežti į Vokietiją, kad, įvykio rytą V. P. prašymu V. K. perdavė jo prieš tai pervežto ukrainiečio pasą (t.1, b.l. 121-122).

Duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltinamasis J. J. teigė, kad, V. K. prašymu, sutikęs į Vokietiją vežti keleivį, jog yra nelegalas nežinojo. Tikrinant pasieniečiams, pasakyti apie vežamą keleivį nespėjo, nes jie jį surado anksčiau. Pasimetęs rėkė kas papuolė. Apie tai, kad V. K. užsiima nelegalų pergabenimais, nežinojo (t.3, b.l. 51- 53, t. 4, b.l. 74-76).

Duotų parodymų prieštaringumas ir įvairovė bei kaltinamojo J. J. elgesys pasienyje, duoda pagrindą jo parodymus vertinti kritiškai ir tikėti jais tiek, kiek jie neprieštarauja faktiniams bylos duomenims ir vertinti juos siejant su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

J. J., dirbdamas tolimųjų reisų vairuotoju ir veždamas vilkiku krovinius į užsienį, gerai žinojo, kad, valstybės sienos kirtimo metu pasieniečiams tikrinant dokumentus, tikrinimui pateikti turėjo būti ne tik transporto priemonės vairuotojo, bet ir kartu su juo sieną kertančių asmenų dokumentai. Jo vežamas asmuo lietuviškai su juo nekalbėjo, tad buvo akivaizdu, kad jis yra užsienietis. Tikrinimo Lazdijų rinktinės Kalvarijos pasienyje metu V. N. J. J. vairuotame vilkike „Iveco“ užkardos SB vyr. pasieniečio A. G. surastas buvo paslėptas po skudurais ant už vairuotojo sėdynės esančio gulto. Prieš V. N. suradimą iš automobilio išlipęs ir savo dokumentus šiam pasieniečiui tikrinimui pateikęs kaltinamasis J. J., vežamo keleivio dokumentų nepateikė, apie jo automobiliu vežamą keleivį nepasakė, į liudytojo A. G. klausiamą atsakė važiuojąs vienas. Vežamą keleivį jo automobilyje pasieniečiui suradus, neigė žinojęs apie jo buvimą, neigė jį juo vežęs ir, rodydamas esąs nustebęs, šaukė „iš kur šis ten atsirado“. Tokie kaltinamojo J. J. veiksmai akivaizdžiai patvirtina, kad jam buvo gerai žinoma, jog jo vežamas keleivis yra užsienietis, neturintis pastovios gyvenamosios vietos Lietuvoje ir jis LR valstybės sieną kirsti turės nelegaliai. Būtent todėl, prieš privažiuojant prie valstybės sienos jam sustojus, jo vežtas keleivis po skudurais ir buvo paslėptas. Būtent todėl, išlipdamas iš automobilio ir pateikdamas pasienyje tikrinimui tik savo dokumentus, jis apie jo automobilyje vežamą keleivį nepranešė, o pasieniečiams šį suradus, apsimetė nustebusiu, tad kaltinamojo J. J. veikoje BK 292 str. numatytos nusikalstamos veikos požymiai, akivaizdūs, o jo parodymai apie tai, kad jis galvojo, jog iš vežamo asmens gaus 100 lt, patvirtina savanaudiškų paskatų jo veiksmuose buvimą, tad kaltinamojo J. J. veiksmuose akivaizdus yra BK 292 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių buvimas. Iš bylos duomenų matyti, kad nuo legenduotai iš Moldavijos atvykusio V. N. pristatymo kaltinamajam J. J. momento iki kaltinamojo J. J. sulaikymo momento, nusikalstamos veikos darymas visą laiką buvo kontroliuojamas operatyvinės veiklos subjektų - teisėsaugos pareigūnų ir, Kalvarijos PKP darbuotojams kaltinamąjį J. J. bei jo automobilyje gabentą paslėptą NVIM vykdytoją sulaikius, jokia reali žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo, todėl, šiuo konkrečiu atveju, nors kaltinamasis J. J. savo veika ir atliko visus nusikalstamos veikos, numatytos BK 292 str. 2 d. padarymą grindžiančius veiksmus, laikytina, kad jo nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje ir jam inkriminuota veika iš BK 292 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 22 str. 1 d. 292 str. 2 d.

Kaltinamųjų V. K. ir J. J. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmę kaltinamajam V. K., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pavojingumą ir sunkumą; į kaltinamojo asmenybę; į tai, kad jis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką organizavo; į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta; į tai, kad teisiamas jis pirmą kartą; į tai, kad padarytu nusikaltimu reali žala valstybei nepadaryta; į kaltinamojo asmenybę ir jo šeimyninę padėtį; į nusikaltimo padarymo stadiją, jo padarymo aplinkybes, priežastis bei sąlygas ir į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo praėjo ganėtinai ilgas laiko tarpas; į tai, kad duomenų, jog kaltinamasis ir toliau būtų daręs nusikalstamas veikas, nėra.

Skiriant bausmę kaltinamajam J. J., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pavojingumą bei sunkumą; į kaltinamojo asmenybę; į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta; į tai, kad teisiamas jis pirmą kartą; į tai, kad padarytu nusikaltimu reali žala valstybei nepadaryta; į kaltinamojo asmenybę, nusikaltimo padarymo stadiją, nusikaltimo padarymo aplinkybes, priežastis bei sąlygas, o taip pat į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo yra praėjęs ilgas laiko tarpas ir duomenų, kad jis ir toliau būtų daręs nusikalstamas veikas, teismui nepateikta.

Atsižvelgus į tai, kad nuo kaltinamiesiems V. K. ir J. J. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo labai ilgas laiko tarpas (beveik 5 metai), į tai, kad abu jie teisiami pirmą kartą ir duomenų, jog per tą laiką nuo inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo jie būtų darę naujas nusikalstamas veikas teismui nepateikta, į tai, kad abiejų jų nusikalstamos veikos padarytos buvo pilnai kontroliuojant operatyvinės veiklos subjektams ir žalos valstybei nepadarė, į tai, kad nepateisinamai ilgą procesinį delsimą šioje byloje nulėmė ne kaltinamųjų veiksmai, bet buvusi nevisapusiška atlikto ikiteisminio tyrimo kokybė, į tai, kad Europos Žmogaus teisių jurisprudencija ne kartą yra konstatavusi, jog, esant byloje nepateisinamiems procesiniams delsimams, skiriamos bausmės kaltinamiesiems mažinimas yra tinkama ir pakankama teisinė gynyba, kaltinamiesiems už jų padarytas nusikalstamas veikas skirtinos žymiai mažesnės nei įstatymų sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai bausmės.

Daiktai – 6 kompaktiniai diskai „Verbatin“ su pokalbių suvestinių įrašais paliktini saugoti prie bylos.

Daiktai - suklastotas R. G. vardu išduotas LR piliečio pasas su įklijuota V. N. nuotrauka ir Ukrainos Respublikos piliečio V. P. vardu išduotas pasas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Migracijos tarnybai.

Daiktai – nuotraukos, popieriaus lapeliai su užrašais ir kompiuterinis diskelis, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Iš V. K. paimti mobilaus ryšio telefonai „Nokia 6510“ ir „Nokia 6100“ bei iš J. J. paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia 3310“ nėra nei nusikalstamos veikos padarymo įrankiai, nei nusikalstamos veikos padarymo priemonės, nei jos rezultatas bet yra daiktai nusikalstamai veikai atskleisti, tad, nuosprendžiui įsiteisėjus, jie grąžintini jų savininkams.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

V. K. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 292 str. 3 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios.

Į bausmės atlikimą įskaičiuoti laiką išbūtą suėmime nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki 2005 m. gruodžio 30 d..

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

J. J., pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 292 str. 2 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams, atliekant bausmę pataisos namuose.

Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios.

Į bausmės atlikimo laiką įskaičiuoti laiką išbūtą suėmime nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki 2005 m. gruodžio 1 d.

Ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Daiktus – 6 kompaktinius diskus „Verbatin“ su pokalbių suvestinių įrašais palikti saugoti prie bylos.

Daiktus - suklastotą R. G. vardu išduotą LR piliečio pasą su jame įklijuota V. N. nuotrauka ir Ukrainos Respublikos piliečio V. P. vardu išduotą pasą, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Migracijos tarnybai.

Daiktus – nuotraukas, popieriaus lapelius su užrašais ir kompiuterinį diskelį, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Iš V. K. paimtus mobilaus ryšio telefonus „Nokia 6510“ ir „Nokia 6100“ bei iš J. J. paimtą mobilaus ryšio telefoną Nokia 3310“, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jų savininkams.

Nuosprendis per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Respublikos Apeliaciniam teismui per šį Apygardos teismą.