Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2017-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1-367-827/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-03-30
Bylos Nr.
1-367-827/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-47713-2016-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Kaltinamasis
S. M.
Nukentėjusysis
L. M.
Advokatai
Aleksandr Palamarčiuk
Kategorijos
  • 1.2.4.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr.1-367-827/2017Proceso Nr. 1-01-1-47713-2016-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.6.3. (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 30 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei, Valdonei Kutytei, Aldonai Daudaitei,dalyvaujant vertėjai Irinai Pikčilingienei,prokurorui Tomui Danylai, Edmundui Bagdonui,kaltinamajam S. M., jo gynėjui advokatui Aleksandr Palamarčiuk,nukentėjusiajai L. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, LR pilietis, vidurinio-profesinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis pagal individualios veiklos liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neteistas, 2014-12-29 Vilniaus apygardos prokuratūros nutarimu jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 38 straipsniu, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte padarymu, ir teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. M. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nariui sveikatą, o būtent:

2016-10-09 apie 00.45 val., Vilniuje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,89 girtumo laipsnis) žodinio konflikto metu, vieną kartą ranka sudavė sugyventinei L. M. į nosį, taip padarydamas nosies odos nubrozdinimą ir nosies kaulų lūžimą, t. y. tokiais veiksmais nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sugyventinės – L. M. sveikatą. Šiais veiksmais S. M. padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis S. M. teismo posėdžio metu savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino, dėl to nuoširdžiai gailėjosi. Paaiškino, kad įvykio dieną buvo paprastas buitinis konfliktas, kurio metu jis ranka sudavė savo sugyventinei, po ko atvažiavo policija ir jį paėmė. Dėl ko kilo konfliktas, neprisimena. Tai galėjo būti 2016-10-09, tuo metu jau buvo naktis. Jis su sugyventine sėdėjo namuose, išgėrinėjo, bendravo ir taip gavosi. Išeina, kad rankos mostu sudavė, po smūgio nukentėjusioji suriko, jai ant veido buvo kraujo. Jis jai sakė, gerai, kviesk policiją. Įvykio metu buvo išgėręs alkoholio. Ligonių kasų ieškinį kaltinamasis atlygino, su sugyventine susitaikė, jos atsiprašė, ji jam atleido, pretenzijų neturi, šiuo metu jų santykiai geri.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino kaltu padaręs kaltinamajame akte nurodytus veiksmus, paaiškino aplinkybes, kaltinimas pareikštas dėl veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalyje 3 punkte padarymo, kuri yra apysunkis nusikaltimas (BK 12 straipsnis), veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokuroras, kaltinamasis ir jo gynėjas, nukentėjusioji sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tariami, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2016-10-09 00 val. 37 min. registruotas L. M. pranešimas Bendrajame pagalbos centre apie tai, kad pranešėją mušė neblaivus vyras (b. l. 3).

Iš 2016-10-09 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad patrulis P. O. jame nurodė, jog 2016-10-09 apie 00 val. 40 min. iš VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gautas pranešimas, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pranešėją sumušė sugyventinis. Atvykus į vietą nustatyta, kad policiją kvietė L. M., gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Taip pat įvykio vietoje nustatyta, kad 2016-10-09 apie 00:45 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, L. M. sumušė sugyventinis. Akivaizdžiai matėsi sumuštas veidas ir patinusi nosis. Pranešėja buvo streso būsenos, bute matėsi kraujo žymės, virtuvėje buvo išmėtyti daiktai ir kruvinos grindys ir sienos. Abu konflikto dalyviai buvo neblaivūs. GMP pranešėją dėl veido sumušimo išvežė į Lazdynų ligoninę. L. M. paaikšino, kad smurtas pasireiškė tuo, kad kartu su sugyventiniu vartojo alkoholinius gėrimus, kilo konfliktas, kurio metu sugyventinis kumščiu trenkė į veidą. Įvykio vietoje smurtu įtariamas asmuo buvo neblaivus, negalėjo paaiškinti, kas nutiko (b. l. 5-7).

Apklausta kaip liudytoja L. M. ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad 2016-08-09 apie 20:00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), namuose su sugyventiniu S. M. vakarieniavo ir vartojo alkoholį. Maždaug apie 00:10 val. tarp jų kilo konfliktas, jie apsižodžiavo. Dėl ko kilo konfliktas, neprisiminė, sėdint prie stalo, konfliktuojant sugyventinis ranka trenkė į veido sritį, t. y. į nosį, ir taip ją praskėlė bei sukėlė fizinį skausmą. Kuria ranka trenkė, neprisiminė. Nuo smūgio pradėjo bėgti kraujas, tada ji telefonu iškvietė policiją, kad išvežtų sugyventinį iš namų, nes bijojo, kad jis jos nesumuštų daugiau. Kol atvyko policija, sugyventinis jau buvo apsiraminęs ir prieš ją daugiau nesmurtavo. Policijos pareigūnai jai iškvietė greitąją pagalbą, pristatė ją į Lazdynų ligoninę, kur nustatė nosies kaulų lūžį ir išleido gydytis ambulatoriškai. Sugyventiniui jokių pretenzijų neturi, prašo ikiteisminį tyrimą nutraukti, nes nori su juo susitaikyti (b. l. 11).

Iš 2016-10-17 apžiūros protokolo matyti, kad dalyvaujant specialistui J. M. Paliuliui buvo apžiūrėta L. M. asmens ambulatorinio gydymo statistinė kortelė iš 8 lapų ir DVD-R kompaktas Nr. 207 iš RVUL. Apžiūros metu specialistas pateikė išvadą, jog L. M. nustatyta nosies odos nubrozdinimas ir nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos ir atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 18).

Iš 2016-11-16 Kasos pajamų orderio Nr. 748901, 2016-11-16 mokėjimo nurodymo Nr. 748901 ir 2016-11-17 Tarnybinio pranešimo dėl civilinio ieškinio matyti, kad į bylą pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys Nr. 17868 51,78 eurų sumai yra atlygintas (b. l. 30, 42).

Iš alkotesterio kvito matyti, jog 2016-10-09 01:40 val. S. M. buvo nustatytas 1,89 promilių girtumas (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. M. kaltė padarius kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką įrodyta byloje ištirtais įrodymais, t. y. kaltinamojo prisipažinimu ir paaiškinimais, nukentėjusiosios L. M. paaiškinimais duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat medicininių dokumentų apžiūra ir specialisto išvada, alkotesterio kvitu ir kitais byloje esančiais įrodymais. Kaltinamasis paaiškino, kad tiek jis, tiek nukentėjusioji L. M. buvo neblaivūs, namuose virtuvėje vakarojo, vartojo alkoholį. L. M. yra jo sugyventinė. Bevakarojant tarp jų kilo konfliktas, jie apsižodžiavo ir jis vieną kartą trenkė sugyventiniai ranka į veidą, nuo smūgio, ji suriko, jos veidas buvo kruvinas, kaltinamasis sudavęs smūgį išsigando, nesitikėjo, kad ją taip sužalos. L. M. apklausta ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino šias aplinkybes, paaikšino, kad su sugyventiniu vakarieniavo, gėrė alkoholį. Besėdint virtuvėje susiginčijo, virtuvėje bekonfliktuojant sugyventinis trenkė jai ranka į veidą, į nosį ir ją praskėlė, sukėlė fizinį skausmą. Iš tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto taip pat matyti, kad 2016-10-09 apie 00:40 patruliai gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje sugyventinis sumušė moterį. Atvykus į vietą nustatė, kad policiją kvietė L. M., jos veidas buvo akivaizdžiai kruvinas, patinusi nosis, bute matėsi kraujo žymės, išmėtyti daiktai virtuvėje, taip pat kruvinos grindys ir sienos virtuvėje. L. M. paaiškino, kad konflikto metu sugyventinis kumščiu trenkė jai į veidą. Apžiūrėjus L. M. medicininius dokumentus teismo medicinos specialistas nustatė, kad jai padarytas nosies odos nubrozdinimas ir nosies kaulų lūžimas. Sužalojimas padarytas ne mažiau kaip vienu trauminiu kieto buko daikto poveikiu prieš kreipiantis pagalbos. Tai atitinka nesukaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžių gijimas užtrunka ir sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Remiantis šiais įrodymais, darytina išvada, kad 2016 m. spalio 9 d. apie 00 val. 45 min. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), S. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatyta 1,89 promilių girtumas, konfliktavo su sugyventine L. M. ir konflikto metu S. M. vieną kartą ranka sudavė sugyventinei L. M. į nosį, dėl ko L. M. lūžo nosies kaulai. Dėl kaulų lūžio buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. L. M. ir kaltinamasis veikos padarymo metu ir dabar gyvena kartu, tvarko bendrą ūkį, augina bendrą vaiką. Tai reiškia, kad jie veikos padarymo metu ir dabar yra sugyventinai, todėl vertintina, kad nesunkus sveikatos sužalojimas padarytas šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu. Atsižvelgiant į visa tai darytina išvada, kad kaltinamojo S. M. veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

Bausmės skyrimas

S. M. vadovaujantis BPK 140 str. tvarka buvo laikinai sulaikytas buvo nuo 2016-10-09 01.01 val. iki 2016-10-09 19.25 val. Jam paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32, 33, 44).

BK 41 str. nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skiriant bausmę teismas atsižvelgia BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir į BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimas skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamasis S. M. yra neteistas, tačiau jo atžvilgiu yra priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, pradėtą pagal BK 140 straipsnio 2 dalį vadovaujantis BK 38 straipsniu, t. y. dėl to, kad kaltininkas ir nukentėjusysis susitaikė. Veiksmai, atitinkantys BK 140 straipsnio 2 dalį, dėl kurių padarymo S. M. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, buvo padaryti tos pačios nukentėjusiosios L. M. atžvilgiu. Taigi, šioje byloje kaltinamasis smurtą prieš nukentėjusiąją pavartojo jau antrą kartą. Kaltinamasis administracine tvarka baustas, nurodo, jog dirba pagal verslo liudijimą, darbo biržoje neregistruotas, duomenų apie gydymąsi psichiatrijos ligoninėse ar buvimą priklausomybės ligų įskaitose nepateikta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi, taip pat tai, kad kaltinamasis savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tokia aplinkybė pripažintina sunkinančia, kadangi iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamasis veikos padarymo metu buvo vartojęs alkoholio, neblaivus, tuoj po nusikaltimo padarymo jam nustatytas 1,89 promilių girtumas, taip pat pats kaltinamasis nurodė, jog nors problemų su alkoholio vartojimu neturi, tačiau girtumas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui.

Atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, į BK 54 straipsnio nuostatas, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, vieną sunkinančią atsakomybę aplinkybę ir dvi lengvinančias aplinkybes, į tai, kad kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, todėl jo atžvilgiu turi būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos, teigiančios, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarę prieš savo šeimos narį – sugyventinę, smurtą prieš ją pavartoja jau antrą kartą, pirmąjį kartą buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kurio sankcijoje yra numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Visos šios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis nepakankamai stengiasi keisti savo elgesį, valdyti jį, nesimoko tinkamai reaguoti į stresines situacijas, nesimoko ir neugdo gebėjimo bendrauti konstruktyviai, konfliktus spręsti ne smurtu, civilizuotu bendravimu. Įvertinus visa tai, taip pat atsižvelgiant į tai, kad BK 138 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, manytina, kad bausmės tikslai šiuo atveju gali būti apsiekti paskyrus kaltinamajam laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs kaltinime numatytą veiką, dėl to nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios, su ja susitaikė, nuketėjusioji jam pretenzijų neturi, savo noru atlygini nusikalstama veika padarytą žalą, nors prieš nukentėjusiąją pavartoto smurto faktas konstatuojamas antrą kartą, tačiau kaltinamasis už jį teisiamas iš esmės tik pirmą kartą, todėl darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir remiantis BK 75 straipsnio pagrindu atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Bylinėjimosi išlaidos

Teisme gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš kaltinamojo S. M. 43,43 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro advokato užmokestis. Iš bylos medžiagos matyti, kad gynėjo dalyvavimas šioje byloje S. M. atžvilgiu pripažintas būtinu BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, t. y. dėl to, kad kaltinamasis nemoka proceso kalbos. Kadangi gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinus, šių išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo yra nesuderinamas su jo teise į gynybą ir valstybės pareiga garantuoti gynėją asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių, pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Vilniaus Valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti iš S. M. antrinės teisinės pagalbos išlaidas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301- 305, 307 straipsniais, teismas:

nusprendžia:

S. M., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir laikyti S. M. nuteistu 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

Remiantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu C papunkčiu į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką 2016-10-09 01.01 val. iki 2016-10-09 19.25, t. y. 1 dieną.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 5 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nuosprendžio vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią pagal šį nuosprendį skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl 43,43 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš S. M..

Iki nuosprendžio vykdymo palikti galioti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus nuosprendį vykdyti, kardomąją priemonę panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė