Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. Z. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, išsituokęs, neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), Anykščių raj., kaltinamas pagal LR BK 138 str. 2d. 2p. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Č. 2009 m. lapkričio 21 d. apie 03 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Anykščių raj., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su nukentėjusiuoju V. Č. smogė jam kumščiais, po to supykęs, kad kartu girtavęs V. Č. pargriuvęs, nebeatsikelia, jam gulėjusiam ant grindų spyrė į įvairias kūno vietas ir dėl dešinės pusės IV-XII šonkaulių lūžių su oro ir skysčių susikaupimu dešinės pleuros ertmėje, kairės pusės VI šonkaulių lūžių, lengvo laipsnio smegenų sukėtimo, inksto sumušimo nesunkiai sutrikdė V. Č. sveikatą.

K. M. Č. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, jog tikslios datos nepamena, susitiko V. Č.. Užsuko pas jį su alkoholiniais gėrimais, tačiau A. J. pasakė, kad yra mažas vaikas. Tada jie išėjo gerti pas jį. Pas jį namuose gėrė, kalbėjosi . Po to atėjo R. T., atsinešė dar vyno. Bebaigiant gerti sugalvojo, jog reikia dar vyno ir pasigedo piniginės. Tada V. Č. numetė po stalu jo piniginę, prasidėjo grumtynės, V. Č. puolė jį su antena. Po to, R. T. atnešė dar vyno. Jie gėrė toliau. Eidamas namo V. Č. pargriuvo, veidas buvo kruvinas. Jis gulinčiam V. Č. kelis kartus spyrė, kad atsikeltų. Pats buvo neblaivus, todėl galėjo neapskaičiuoti kaip smarkiai spyrė. Virtuvėje V. Č. griuvo pats. Pripažįsta, jog sudavė ir per veidą. Jei nebūtų gėrę, tai nebūtų taip nutikę. Sutinka atlyginti turtinę žalą ir du tūkstančius neturtinės žalos. Dėl savo poelgio gailisi.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. Č. parodė, jog įvykio dieną susitiko M. Č., kuris pasiūlė išgerti. Jie parėjo į namus, tačiau žmona neleido namie gerti ir tada jie išėjo pas M. Č.. Iš pradžių jie gėrė dviese, po to atėjo R. Begeriant M. Č. jam padavė 20 Lt, sakydamas, jog tai rytojaus pagirioms. Toliau nieko nepamena. Pamena, kad jie jį parvilko apie 5 val. ryto. Pamena, kad atėjo R. ir daugiau nieko nepamena. Galva buvo sudaužyta, šonkauliai lūžę ir dabar jaučia skausmus. Negali dirbti sunkaus fizinio darbo. Dabar lankosi pas gydytojus. Dėl šonkaulių lūžių dūsta.

Liudytoja E. J. parodė, jog nežino kaip V. Č. buvo sumuštas. V. Č. gulėjo ligoninėje ir dabar geria vaistus nuo skausmo. Negali nieko sunkiai kelti, jam skauda, matosi išlindęs šonkaulis.

Liudytoja A. J. parodė, jog V. Č. atvedė sumuštą apie ketvirtą valandą ryto. Ligoninėje pasakė, kad yra sulaužyti šonkauliai, galvos trauma, sulaužyta nosis. Po savaitės paaiškėjo, jog šonkaulis pradūrė plaučius, statė V. Č. sistema, kad iš plaučių išeitų vanduo. Vaistus V. Č. pirko ji, tačiau čekių neišsaugojo. Vaistams išleido apie 300-400 litų. V. Č. ir dabar jaučia skausmu, vienas šonkaulis yra išlindęs.

L. R. T. parodė, jog praėjusių metų lapkričio 20 d. penktadienio vakare nuėjo pas M. Č.. Ten jau buvo V. Č.. Jiedu jau buvo išgėrę du ar tris butelius vyno. Po to, M. Č. davė jam 100 litų, kad nupirktų dar vyno. Tarp M. Č. ir V. Č. prasidėjo buitiniai ginčai, vienas pasakojo, kad tarnavo, kitas apie kalėjimą. Jiedu ginčijosi. Po to, M. sakė, kad atiduotų pinigus. V. numetė 20 litų. Prasidėjo vėl konfliktai, V. griebė anteną ir smogė M. į veidą, tada M. Č. atėmė anteną ir atsistojęs apkumsčiavo. V. tada pasakė M., jog jis jau nebegyvas. M. trenkė jam iš kumščių. Po to, jie vėl susitaikė ir gėrė toliau. V. V. pasakė, kad jį parvestų namo. Virtuvėje nuvirto ant veido. M. pasakė, kam šiukšlina ir kelis kartus spyrė į šonkaulius. Konfliktas vyko tarp geriančių vyrų, jie tai ginčijosi, tai vėl taikėsi.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio 2009-11-21 apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas gyvenamasis namas, esantisTraupio 12, Troškūnų miestelis, Anykščių raj. ( b.l.11-20).

Iš byloje esančio 2010-01-07 specialisto išvados Nr.G19/10(05) matyti, jog V. Č. nustatyta dešinės pusės IV-XII šonkaulių lūžiai su oro ir skysčių susikaupimu dešinėje pleuros ertmėje. Kairės pusės VI šonkaulių lūžis, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas, nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosrūvos ir odos nubrozdinimai veide, inksto sumušimas ( b.l.39).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo M. Č. kaltė, jog jis , 2009 m. lapkričio 21 d. apie 03 val. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Anykščių raj., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto metu su nukentėjusiuoju V. Č. smogė jam kumščiais, po to supykęs, kad kartu girtavęs V. Č. pargriuvęs, nebeatsikelia, jam gulėjusiam ant grindų spyrė į įvairias kūno vietas ir dėl dešinės pusės IV-XII šonkaulių lūžių su oro ir skysčių susikaupimu dešinės pleuros ertmėje, kairės pusės VI šonkaulių lūžių, lengvo laipsnio smegenų sukėtimo, inksto sumušimo nesunkiai sutrikdė V. Č. sveikatą, visiškai įrodyta. Ikiteisminio tyrimo metu pateikiant kaltinimą M. Č. buvo kaltinamas, jog sulaužė nukentėjusiajam nosį. Tačiau kaip nustatyta bylos nagrinėjimo metu, nukentėjusysis eidamas namo griuvo ant slenksčio, tą patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas( b.l.14-20), kur buvo rastos kraujo dėmės bei liudytojo R. T. parodymai, todėl iš kaltinimo šalintinas nosies lūžis, nes pagal nustatytas bylos aplinkybes yra pagrindo daryti išvadą, jog nukentėjusysis nosį susilaužė pargriūdamas ant slenksčio. Ikiteisminio tyrimo metu jo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 2d. 2p. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, jog nukentėjusysis V. Č. buvo bejėgiškos būklės. Kaip parodė apklaustas liudytojas R. T. nukentėjusysis V. Č. su kaltinamuoju M. Č. kartu gėrė ir išgertuvių metu tai konfliktavo, tai vėl taikėsi. Be to nenustatyta, jog pat kaltinamasis suvokė, kad nukentėjusysis yra bejėgiškos būklės. Todėl kaltinamojo M. Č. veiksmai perkvalifikuotini iš LR BK 138 str. 2d.2p. į LR BK 138 str. 1d. Pagal teismų praktiką, tais atvejais kai kaltininko padarytą smurtinę veiką nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžių santykių, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama. Kaip nustatyta išgertuvių metu nukentėjusysis V. Č. ir M. Č. tai konfliktavo, tai taikėsi. Po to, M. Č. supyko, jog nukentėjusysis V. Č. pargriuvo ir nesikelia, spyrė jam kelis kartus. Todėl atmestinas nukentėjusiojo atstovo advokato A. P. argumentas, jog kaltinamojo veiksmai atitinka LR BK 138 str.2d.8p.

M. Č. padarė tyčinę nesunkią nusikalstamą veiką. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Savo poelgį vertina blogai. Neteistas. Atsakomybę sunkinanti aplinkybe yra tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ( BK 60 str.1d.9p.). Todėl jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.

N. V. Č. pateikė civilinį ieškinį ir prašo iš kaltinamojo priteisti 800 Lt turtinės žalos ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu V. Č. ir jo atstovas civilinį ieškinį palaikė. V. Č. posėdžio metu paaiškino, jog dėl patirtų sužalojimų kentė skausmus ir dabar negali dirbti sunkaus darbo. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nuo kaltinamojo M. Č. veiksmų V. Č. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiais kaltinamojo veiksmais buvo pažeista viena iš absoliučių asmens vertybių - sveikata, kuri yra saugoma nacionalinių teisės aktų- LR Konstitucijos, Civilinio kodekso nuostatų bei tarptautinių teisės aktų- Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Dėl patirtos traumos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kurį dar jaučia iki šiol bei dvasinius išgyvenimus. Tačiau nukentėjusysis nepateikė įrodymų, jog dėl patirtų sužalojimų negali dirbti, jam būtų nustatytas neįgalumas, taip pat nepateikė įrodymų, jog vaistams, gydymui išleido 800 Lt. Kaip posėdžio metu parodė liudytoja A. J., kuri gyvena kartu su nukentėjusiuoju V. Č., vaistams buvo išleista apie 300-400 Lt. Kaltinamasis su turtinės žalos dydžiu sutiko, tačiau mano, jog neturtinė žala yra per didelė. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėti. Kaltinamasis nedirba. Todėl, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus ir nusikaltimo padarymo aplinkybes, yra pagrindas nustatyti mažesnį atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos dydį. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo V. Č. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia nukentėjusiajam iš kaltinamojo 400 Lt turtinei žalai 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Iš kaltinamojo M. Č. priteistinos antrinės pagalbos išlaidos – 371,77 Lt (b.l. 140-150 ) ( LR (duomenys neskelbtini).)

Kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis paliktina rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Daiktiniai įrodymai- guminiai batai ir kilimėlis, kadangi tai nėra nusikaltimo įrankiai bei nusikalstamos veikos rezultatai įsiteisėjus nuosprendžiui, grąžintini kaltinamajam M. Č..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

M. Č. pripažinti kaltu pagal LR Baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimu vieneriems metams.

Vadovaujantis BK 48 str. 2 d. 3 d. 1 p. 6 d. 1 p. paskirti M. Č. įpareigojimus per bausmės vykdymo laikotarpį būti namuose nuo 23 val. vakaro iki 6 val. ryto ir uždrausti be bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės nuosprendis, palikti tą pačią, – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

V. Č. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti jam iš kaltinamojo M. Č. 400 Lt turtinei žalai ir 3000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš kaltinamojo M. Č. į valstybės biudžetą 371,77 litų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą ieškovui. (sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktinius įrodymus- guminius batus ir kilimėlį grąžinti kaltinamajam M. Č..

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.