Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič, Arūno Kaminsko ir Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Sakuros magija“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Administracijos atsisakymo nagrinėti Bendrovės skundą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Administracija 2024 m. gegužės 27 d. išdavė UAB „Sakuros magija” leidimą įrengti išorinę reklamą, adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (17.29.)-RS6-106, t. y. leido įrengti 2,228 kv. m iškabą (1 vnt.) ,,Estetikos klinika SAKURA” (toliau – Leidimas Nr. 1). Administracija tą pačią dieną UAB „Sakuros magija” taip pat išdavė antrą leidimą įrengti išorinę reklamą, adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (17.29.)-RS6-105, t. y. leido įrengti 3,625 kv. m iškabą (2 vnt.) „Estetikos klinika SAKURA” (toliau – Leidimas Nr. 2).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Sakuros magija” ant pastato, adresu (duomenys neskelbtini), (toliau – Pastatas) įrengė išorinę reklamą.

Pareiškėja 2024 m. gegužės 28 d. Administracijai, kaip reklamos priežiūrą vykdančiam subjektui, pateikė pranešimą su rašytiniais paaiškinimais ir papildoma informacija, prašydama panaikinti UAB „Sakuros magija” 2024 m. gegužės 27 d. išduotų Leidimų Nr. 1 ir Nr. 2 galiojimą. Pareiškėja 2024 m. gegužės 28 d. pranešime, be kita ko, nurodė, kad reklamos naudotojas UAB „Sakuros magija” išorinę reklamą ant pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įrengė negavusi Pastato savininkų daugumos sutikimo įrengti išorinę reklamą ant Pastato.

Administracija, išnagrinėjusi pareiškėjos 2024 m. gegužės 28 d. pranešimą, 2024 m. birželio 27 d. raštu Nr. (4.27 E) D3-2556 „Dėl reklamos (duomenys neskelbtini)“ pareiškėją informavo, kad leidimai reklamai UAB „Sakuros magija” išduoti vadovaujantis teisės aktais, UAB „Sakuros magija” yra sumokėjusi rinkliavą už reklamos leidimą. Administracija minėtame rašte taip pat nurodė, kad įstatymai nesuteikia teisės viešojo administravimo subjektams patiems panaikinti savo priimtų individualių teisės aktų ir išaiškino pareiškėjai teisę kreiptis į teismą įstatymo nustatyta tvarka.

Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos 2024 m. birželio 27 d. atsakymu Nr. (4.27 E) D3-2556, 2024 m. rugpjūčio 6 d. Administracijai pateikė skundą dėl 2024 m. gegužės 27 d. Administracijos išduotų Leidimų Nr. 1 ir Nr. 2, prašydama pradėti skundo dėl reklamos pažeidimų nagrinėjimo procedūrą Reklamos įstatyme nustatyta tvarka ir panaikinti Leidimų Nr. 1 ir Nr. 2 galiojimą.

Administracija dėl pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 6 d. skundo 2024 m. rugsėjo 9 d. priėmė sprendimą, kurį įformino raštu Nr. (4.27 E) D3-3625 „Dėl reklamos (duomenys neskelbtini)“. Administracija pareiškėjos 2024 m. rugpjūčio 6 d. skundą dėl Leidimų Nr. 1 ir Nr. 2 galiojimo panaikinimo vertino kaip pakartotinį ir vadovaudamasi VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu pareiškėjos skundą nagrinėti atsisakė.

Ginčo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.), Išorinės reklamos įrengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 „Dėl Išorinės reklamos įrengimo taisyklių patvirtinimo“, (Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2018 m. birželio 22 d. įsakymo Nr. 4-371 redakcija; toliau – Taisyklės) nuostatos.

Šiam ginčui aktualaus Reklamos įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad šiame įstatyme nustatytų reikalavimų įgyvendinimo priežiūrą, vadovaudamiesi šiuo ir kitais įstatymais, pagal kompetenciją atlieka savivaldybės administracijos – dėl šio įstatymo 12 straipsnio 1, 3, 5, 15 ir 16 dalių nuostatų.

Leidimo neišdavimo pagrindai įtvirtinti Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje, kurioje nustatyta, kad leidimas neišduodamas, jeigu: 1) pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus; 2) numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų; 3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą.

Taisyklių 33 punktas numato, jog leidimas neišduodamas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje nustatytais atvejais.

Reklamos įstatymo 12 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad leidimo turėtojas įspėjamas apie galimą leidimo galiojimo panaikinimą, jeigu: 1) paaiškėja, kad leidimui gauti buvo pateikti neteisingi duomenys; 2) išorinė reklama įrengta nesilaikant leidime nurodyto išorinės reklamos įrengimo projekto; 3) leidimo turėtojas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta tvarka, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą mokama po leidimo išdavimo.

To paties įstatymo straipsnio 14 dalyje yra nustatyti leidimo galiojimo panaikinimo pagrindai: 1) leidimo turėtojas pateikia paraišką panaikinti leidimo galiojimą; 2) leidimo turėtojas (juridinis asmuo) yra likviduotas ar likviduojamas; 3) leidimo turėtojas (fizinis asmuo) miršta; 4) leidimo turėtojas, įspėjus apie jo leidimo galiojimo galimą panaikinimą, neįvykdo leidimą išduodančios institucijos reikalavimų pašalinti nurodytus pažeidimus per Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse nustatytą terminą; 5) pasibaigia šio straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 3 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytas sutikimo galiojimo terminas; 6) leidimo turėtojas nutraukia savo veiklą buveinės pastate arba prekybos ar paslaugų teikimo vietoje, kurioje ar prie kurios įrengta jo iškaba.

Reklamos įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai nagrinėjami šiame straipsnyje ir priežiūros institucijų patvirtintuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Teisę reikalauti, kad būtų pradėtas šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimų nagrinėjimas, turi asmenys, kurių interesai yra pažeisti, valstybės ir savivaldybės institucijos ir įstaigos bei asmenų interesams atstovaujančios asociacijos (Reklamos įstatymo 25 straipsnio 2 dalis).

Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu.

Pagal Reklamos įstatymo 27 straipsnio 1 dalį, pareiškėjas, nesutinkantis su priežiūros institucijos nutarimu arba jos įgalioto pareigūno sprendimu, priimtu pagal šio įstatymo 25 straipsnio 5, 6 ir 7 dalis, turi teisę per 30 kalendorinių dienų nuo nutarimo ar sprendimo priėmimo dienos apskųsti jį teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Taisyklių 40 punkte, be kita ko, taip pat nustatyta, kad savivaldybės teritorijoje išorinės reklamos įrengimo reikalavimų laikymosi priežiūrą pagal kompetenciją atlieka leidimą išduodanti institucija.

Taisyklių 39 punkte nustatyta, kad apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą leidimą išduodanti institucija per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo tiesiogiai, per atstumą ar per kontaktinį centrą praneša leidimo turėtojui ir nurodo leidimo galiojimo panaikinimo priežastis.

Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad Aprašo 24 punkte nustatyta, jog apie sprendimą sustabdyti leidimo galiojimą Administracija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu (registruotu laišku) ar elektroninėmis priemonėmis praneša Leidimo turėtojui, nurodant trūkumus, dėl kurių sustabdytas Leidimo galiojimas ir nustatomas 5 darbo dienų terminą trūkumams ištaisyti.

Aprašo 28 punkte įtvirtinta, kad apie sprendimą panaikinti leidimo galiojimą Administracija per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo raštu (registruotu laišku) ar elektroninėmis priemonėmis praneša Leidimo turėtojui ir nurodo Leidimo galiojimo panaikinimo priežastis.

Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad Administracija, gavusi Bendrovės 2024 m. rugpjūčio 6 d. skundą dėl 2024 m. gegužės 27 d. Administracijos išduotų Leidimų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo, privalėjo pradėti pareiškėjos skunde nurodytų Reklamos įstatymo nuostatų pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ir dėl pareiškėjos skundo priimti VAĮ 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus atitinkantį sprendimą.

Administracija, atsisakydama pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą, tokį atsisakymą privalo motyvuoti, t. y. atsisakymą pagrįsti Reklamos įstatymo ir Taisyklių nuostatomis.

Kaip matyti iš skundžiamo Sprendimo, Administracija atsisakymą pradėti pareiškėjos pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą grindė VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu.

VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.

Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad Administracija yra priėmusi sprendimą dėl 2024 m. gegužės 27 d. Administracijos išduotų Leidimų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo Reklamos įstatymo 25 straipsnio nustatyta tvarka pagal Bendrovės skundą, nėra. Todėl Administracijos atsisakymas nagrinėti Bendrovės 2024 m. rugpjūčio 6 d. skundą dėl 2024 m. gegužės 27 d. Administracijos išduotų Leidimų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Administracija yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais viešosios teisės principais. Pažymėtina, kad institucijos yra saistomos ir gero administravimo principo, kuriuo įgyvendinama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, jog visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, reikalavimų. Gero administravimo principas reikalauja, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, taip pat užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A502-134/2012; 2014 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų, taip pat ir gero administravimo principo. Bendrieji reikalavimai administraciniam sprendimui yra nustatyti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

Administracijos Sprendimas, kuriuo Administracija atsisakė nagrinėti Bendrovės 2024 m. rugpjūčio 6 d. skundą dėl 2024 m. gegužės 27 d. Administracijos išduotų Leidimų Nr. 1 ir Nr. 2 panaikinimo, yra neteisėtas iš esmės, nes savo turiniu prieštarauja VAĮ 11 straipsnio 3 dalies 3 punktui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visumą ir teisinį reguliavimą, taip pat daro išvadą, kad Administracija, priimdama ginčijamą Sprendimą, pažeidė pagrindines procedūras, ypač taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas, o ginčijamas Sprendimas panaikinamas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 3 punkte numatytais pagrindais, įpareigojant Administraciją Bendrovės 2024 m. rugpjūčio 6 d. skundą dėl Administracijos 2024 m. gegužės 27 d. išduotų uždarajai akcinei bendrovei „Sakuros magija” leidimų įrengti išorinę reklamą, adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (17.29.)-RS6-106 ir Nr. (17.29.)-RS6-105, išnagrinėti iš naujo ir dėl jo priimti VAĮ 10 straipsnio nuostatas atitinkantį sprendimą (ABTĮ 88 straipsnis 2 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie bylos baigčiai jokios reikšmės neturi ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; 1997-12-19 sprendimas Helle prieš Suomiją; 2011 m. lapkričio 14 d. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Pareiškėjos skundas tenkinamas, todėl ji įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Nustatyta, kad paduodama skundą pareiškėja 2024 m. rugsėjo 12 d. sumokėjo 22,50 Eur žyminio mokesčio. Pareiškėja kitų įrodymų, pagrindžiančių byloje patirtas išlaidas, nepateikė.

Todėl, tenkinant pareiškėjos skundą, jos naudai iš atsakovės Administracijos priteistina 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniais, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ skundą patenkinti.

Panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. rugsėjo 9 d. sprendimą, įformintą raštu Nr. (4.27 E) D3-3625 „Dėl reklamos (duomenys neskelbtini)“.

Įpareigoti Palangos miesto savivaldybės administraciją uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ 2024 m. rugpjūčio 6 d. skundą dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2024 m. gegužės 27 d. išduotų uždarajai akcinei bendrovei „Sakuros magija” leidimų įrengti išorinę reklamą, adresu (duomenys neskelbtini), Nr. (17.29.)-RS6-106 ir Nr. (17.29.)-RS6-105, išnagrinėti iš naujo.

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti.

Priteisti uždarosios akcinės bendrovės „Wodlux“ naudai iš Palangos miesto savivaldybės administracijos 22,50 Eur (dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.