Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

susipažinęs su ieškovo Z. V. pareiškimu nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo ieškovo Z. V. atskirojo skundo nagrinėjimo ir perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Lietuvos apeliaciniame teisme 2026 m. vasario 12 d. gautas ieškovo Z. V. ir jo atstovės advokatės K. Ž. pareiškimas nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo pagal ieškovo Z. V. 2026 m. vasario 6 d. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 2 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-71-869/2026, ir bylos perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, išskyrus Panevėžio ir Klaipėdos apygardos teismams (civilinė byla Nr. 2-42-869/2026). Ieškovas nesutinka, kad jo atskirasis skundas būtų nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, nes Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko anksčiau priimtose bylose nurodyta, kad kiti ieškovo Z. V. ieškiniai, be kita ko, grindžiami Vilniaus apygardos teismo (teisėjų) veiksmais, todėl civilinės bylos perduotinos nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui. Šiose perduotose kitiems teismams nagrinėti civilinėse bylose esantys duomenys, atlikti ikiteisminio tyrimo metu, yra ir nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-42-869/2026.

2. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2026 m. sausio 26 d. nutartimi paliko nenagrinėtu ieškovo Z. V. patikslintą ieškinį atsakovėms A. V., R. V., V. Š. dėl atsakovės A. V. pripažinimo netekusia teisės paveldėti palikėjo A. V. turtą, tėvystės nuginčijimo, tretieji asmenys notarė J. D., G. R., E. R., R. K. (civilinė byla Nr. 2-42-869/2026). Ieškovas Z. V., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismui 2026 m. vasario 11 d. pateikė atskirąjį skundą, kurio priėmimo klausimas dar nėra išspręstas. Ieškovas Z. V. 2026 m. vasario 12 d. tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė pareiškimą, iš kurio turinio galima suprasti, kad jis ir jo atstovė siekia nušalinti visus Vilniaus apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2-42-869/2026 nagrinėjimo ir perduoti ieškovo atskirąjį skundą nagrinėti kitam apygardos teismui, išskyrus Panevėžio ir Klaipėdos apygardos teismus.

3. Kadangi ieškovas teikiamu procesiniu dokumentu siekia pasinaudoti nušalinimo teise, todėl prašymo priėmimo klausimui nagrinėti taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) VI skyriuje nustatyta tvarka, pagal kurią sprendžiami teismo sudėties ir teisėjų nušalinimo klausimai.

4. Teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos, o tais atvejais, kai teisme nėra atitinkamo skaičiaus teisėjų, nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamas aukštesnės pakopos teismas nedelsdamas, tačiau ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo gavimo aukštesnės pakopos teisme dienos (CPK 69 straipsnio 1 dalis). Šios teisės normos suponuoja, kad nušalinimo pareiškimas turi būti paduodamas toje civilinėje byloje, kurioje prašoma nušalinti teisėją (teisėjus). Tais atvejais, kai nepasitikėjimas reiškiamas visam atitinkamą bylą nagrinėjančiam teismui, nušalinimo klausimą sprendžiančiam atitinkamam aukštesnės pakopos teismui nušalinimo pareiškimą kartu su nagrinėjama byla persiunčia teismas, negalintis spręsti dėl nušalinimo pareiškimo pagrįstumo.

5. Pagal nurodytą teisinį reglamentavimą ieškovas prašymą nušalinti visus apygardos teismo teisėjus turi teisę paduoti tam teismui, kuriam bus perduotas nagrinėti ieškovo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2026 m. sausio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-42-869/2026. LITEKO duomenimis, atskirojo skundo priėmimo klausimas dar nėra išspręstas ir civilinė byla nėra išsiųsta nagrinėti apeliacine tvarka į apygardos teismą. Nepaisydamas nurodytų aplinkybių, ieškovas prašymą tiesiogiai padavė Lietuvos apeliaciniam teismui, t. y. nesilaikydamas CPK nustatytos tvarkos.

6. CPK 115 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad, jeigu procesinis dokumentas paduotas teismui, kuris nekompetentingas jį nagrinėti, teismas, mutatis mutandis (su reikiamais pakeitimais) taikydamas CPK 137 straipsnio nuostatas, atsisako priimti procesinį dokumentą ir grąžina jį padavusiam asmeniui nurodydamas, į kurią instituciją ar teismą reikia kreiptis. Remiantis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, procesinį dokumentą atsisakoma priimti, jeigu jis neteismingas tam teismui. Ieškovo prašymas nušalinti visus Vilniaus apygardų teismo teisėjus Lietuvos apeliaciniam teismui paduotas nesilaikant CPK nustatytos tvarkos, todėl nurodytą dokumentą atsisakoma priimti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Ieškovo Z. V. pareiškimą nušalinti Vilniaus apygardos teismą nuo ieškovo atskirojo skundo nagrinėjimo ir perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui atsisakyti priimti.