- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-22
- Bylos Nr.
- N-756-1139-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Virgilijus Valančius (pirm.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 41.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja) ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarimo R. A. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2009 m. liepos 23 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. A. už tai, kad jis 2009 m. sausio 18 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino turtą, t. y. įsuko medvaržtį į durų spyną, taip sugadino duris, padarė 110 Lt turtinę žalą, ir tuo padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50³ straipsnyje.
II.
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2009 m. birželio 1 d. nutarimu R. A. už pažeidimą pagal ATPK 50³ straipsnį paskyrė 150 Lt baudą. Teismas nustatė, kad nors R. A. kaltės nepripažino, tačiau ištyrus bylos įrodymus jo kaltė įrodoma nukentėjusios A. M., liudytojos J. M. parodymais, 2009 m. balandžio 23 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 463774. Pažeidėjo parodymai, jog jis nebuvo priėjęs prie nukentėjusios A. M. buto durų ir jokio medvaržčio negręžė yra atmestini, juos paneigia nukentėjusios A. M. ir liudytojos J. M. parodymai. Nukentėjusioji ir liudytoja patvirtino, jog aiškiai matė, kad kaimynas R. A. stovėjo prie jų buto durų ir įgręžė medvaržtį, jos tai matė per lauko durų stiklą ir girdėjo elektrinio grąžto-suktuvo garsą. Jų parodymai sutampa ir jais netikėti teismas neturi pagrindo. Liudytojo V. R. parodymai, jog R. A. nebuvo prie kaimynės durų ir negręžė medvaržčio atmestini, nes jis yra pažeidėjo draugas ir suinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojas galėjo ir nuoširdžiai klysti, nes iš jo parodymų matyti, kad išvažiavus policijos pareigūnams, jis iš karto nuėjo miegoti, miegojo kitame kambaryje, todėl akivaizdu, jog galėjo nematyti ir negirdėti ką tuo metu daro R. A.. Tokiu būdu byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma nustatyta, jog pažeidėjas R. A. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 ³ straipsnyje- tyčinis turto sugadinimas, nes tyčiniais veiksmais sugadino nukentėjusios A. M. duris, padarydamas jai 110 Lt turtinę žalą. Todėl administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal ATPK 50 ³ straipsnį jam surašytas pagrįstai ir pažeidėjas baustinas. R. A. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo motyvus, į tai, kad pažeidėjas kaltu neprisipažino, ir jam paskyrė sankcijoje numatytą baudą, kurios dydis artimas vidurkiui. Nuostolis iš pažeidėjo neišieškotinas, nes turtinę žalą nukentėjusiajai atlygino draudimo bendrovė.
III.
Apeliaciniu skundu R. A. prašė panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme. Nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės, neišsiaiškino visų aplinkybių, todėl neišsamiai ir nevisapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą, ir priėmė nepagrįstą nutarimą. Pažymi, kad Nutarime klaidingai nurodyta, kad medvaržtis yra įsuktas į durų spyną, nes iš bylos medžiagos matyti, kad medvaržtis buvo įsuktas į durų staktą. Teismas to nesiaiškino ir nevykdė savo pareigos rinkti įrodymus (ATPK 256 str. 3 d.). Teismas netyrė, ar buvo padaryta turtinė žala, taip pat neapklausė liudytojos R. A., kuri gali patvirtinti, jog jis 2009 m. sausio 18 d. apie 00.30 val., buvo savo namuose. Teismas turėjo kritiškai vertinti A. M. ir J. M. parodymus, nes jos yra suinteresuotos bylos baigtimi, t. y. jo ir A. M. šeimos nesutaria ir konfliktuoja. Pažymi, kad pirminiame pareiškime A. M. nurodė ir tai, kad jo sutuoktinė neblaivi važinėjo po (duomenys neskelbtini), tačiau šio kaltinimo vėliau atsisakė. Taip pat pirminiuose parodymuose A. M. nenurodė liudytojų, kurie matė jį prie jos durų. Paaiškino, kad nukentėjusiosios dukra J. M. liudytoja tapo tada, kai policija atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą jo atžvilgiu. Nurodo, kad A. M. į policiją kreipėsi tik 2009 m. sausio 20 d. Mano, kad ji pati sugadino savo turtą ir keršydama kreipėsi į policiją dėl pralaimėtų ginčų teismuose. Teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltą, išskyrus A. M. ir J. M. parodymus.
Nukentėjusioji A. M. prašė Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Sutiko su teismo paskirta administracine nuobauda ir nutarime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad medvaržtis buvo įgręžtas skersai durų į durų staktą, teismas ištyrė ir išsiaiškino, jog buvo sugadintos durys ir durų stakta. Turtinės žalos dydį nustatė Lietuvos draudimo ekspertai. Pažyma apie padarytą žalą ir jos dydį buvo pristatyta Panevėžio miesto pirmajam policijos komisariatui. Liudytoja R. A. žinojo teismo dieną, tačiau savo noru neatvyko liudyti. Nurodo, kad R. A. prisidengdamas konfliktais dėl bendro naudojimo kiemo, ne pirmą kartą tyčia gadina jai priklausantį turtą. Pažymi, kad įvykio metu ji su dukra J. M. buvo namuose ir per durų stiklą aiškiai matė R. A. kažką darantį prie durų. Nurodo, kad R. A. medvaržtį įsuko keršydamas. Į policiją ji kreipėsi iš karto po įvykio, tačiau jai buvo paaiškinta, jog ji turi parašyti pareiškimą ir jį atnešti į policijos komisariatą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu R. A. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 50³ straipsnį už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos, t. y. už tai, kad 2009 m. sausio 18 d. apie 00.30 val. (duomenys neskelbtini), tyčia sugadino turtą, t. y. įsuko medvaržtį į durų spyną ir taip sugadino duris. Apeliantas savo kaltę neigia ir apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir nerinko naujų įrodymų, todėl nepagrįstai paskyrė administracinę nuobaudą.
Pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų. Be to, pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas įvykio versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
ATPK 50³ straipsnyje yra įtvirtinta administracinė atsakomybė už tyčinį turto sunaikinimą ar sužalojimą, nepadariusį nukentėjusiajam žymios žalos. Siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn už nurodytame ATPK straipsnyje nustatyto pažeidimo padarymą, būtina įrodyti šio administracinio teisės pažeidimo sudėtį, t. y. nustatyti, kad asmuo sunaikino ar sužalojo turtą, toks turto sugadinimas nepadarė žymios žalos bei, kad šį pažeidimą asmuo padarė tyčia.
Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai ištyręs bei įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. A. padarė jam inkriminuojamą pažeidimą. Tai patvirtina pirmosios instancijos teismo nutartyje pakankamai išsamiai aptarti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 16), nukentėjusiosios A. M. pareiškimai (b. l. 6, 8), jos paaiškinimai (b. l. 7), apklausos protokolas (b. l. 13-14), parodymai, duoti teismo posėdžio metu (b. l. 22-25), liudytojos J. M. apklausos protokolas (b. l. 11-12) ir jos parodymai, duoti teismo posėdžio metu (b. l.22-25), Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, kuriame pažymėta, kad iš ikiteisminio tyrimo surinktos medžiagos matyti, kad nukentėjusiajai A. M. priklausantį turtą – buto duris, sugadino jos kaimynas R. A. (b. l. 5).
R. A. apeliacinio skundo teiginiai, jog teismas nesiaiškino kas buvo sugadinta bei ar buvo padaryta turtinė žala, nepagrįsti. Iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas savo sprendime nustatė, kad buvo sugadintos A. M. buto durys (b. l. 26-27), teismo posėdžio metu buvo nustatyta žala dėl sugadintų durų (b. l. 22-25). Pagal įrodymų visetą tikslintina, kad medvaržtis buvo įsuktas į duris ir jų staktą, o ne į spyną, tačiau dėl šios aplinkybės kaltinimo esmė nesikeičia. R. A. apeliacinio skundo teiginiai, kad dėl kaimyninių nesutarimų pati A. M. sugadino savo buto duris, atmestini kaip nepagrįsti jokiais bylos duomenimis.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. A. apeliacinį skundą atmesti.
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. birželio 1 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.