Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-04-19 · Civilinė byla Nr. 2A-1011-302/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-04-19
Bylos Nr.
2A-1011-302/2012
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-04989-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Romualda Janovičienė
Atsakovas
UAB „Oklikema“
Ieškovas
UAB „Vilpostus“
Advokatai
Gintaras Balčiūnas
Kategorijos
  • 21.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 36.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1011-302/2012Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04989-2010-0Procesinio sprendimo kategorijos: 21.5; 36.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2012 m. balandžio 19 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Oklikema“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilpostus“ ieškinį atsakovui UAB „Oklikema“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Vilpostus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu dokumentinio proceso tvarka, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Oklikema“ 7 557,94 Lt skolą, 2 720,86 Lt delspinigius, 8,01 proc. dydžio metines palūkanas. Nurodė, kad pagal 2006 m. rugsėjo 13 d. Paslaugų tiekimo sutartį Nr. KM 06 09 1816 (toliau tekste – Sutartis), UAB „Vilpostus“ įsipareigojo teikti siuntų priėmimo ir pristatymo adresatams Lietuvoje paslaugas, o atsakovas UAB „Oklikema“ įsipareigojo laiku atsiskaityti. Atsakovas netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir visa apimtimi neapmokėjo 2009-04-30 ir 2009-06-30 PVM sąskaitų faktūrų, dėl ko jo skola ieškovui sudaro 7 557,94 Lt. Kadangi sąskaitų sutartyje nurodytais terminais atsakovas neapmokėjo, ieškovas prašė priteisti iš atsakovo sutartyje nustatytus 0,2 procento delspinigių nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną, kurie sudaro 2 720,86 Lt. Vadovaudamasis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo nuostatomis prašė priteisti 8,01 procesines palūkanas.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. liepos 20 d. preliminariu sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Oklikema“ ieškovo UAB „Vilpostus“ naudai 7 557,94 Lt skolą, 2 720,86 Lt delspinigių, 8,01 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos ir bylinėjimosi išlaidas – 154 Lt žyminio mokesčio ir 1045,87 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Oklikema“ pateikė prieštaravimus dėl preliminaraus sprendimo. Nurodė, jog sprendimas naikintinas, nes ieškovui nepateikus ataskaitų prie pateiktos sąskaitos, atsakovui nebuvo atsiradusi prievolė mokėti pagal pateiktą sąskaitą. Ieškovas pateikė sąskaitų detalizacijas tik teisme, todėl atsakovas sumokėjo skolą. Kadangi skola sumokėta nuo tada, kai atsakovas gavo visus dokumentus pagal šalių sutartą tvarką, todėl nėra pagrindo priteisti delspinigius.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo prieštaravimus, kuriuos prašė atmesti. Nurodė, jog paslaugos buvo suteiktos, atsakovas skolą pripažįsta, todėl skola priteistina. Delspinigiai skaičiuojami sutartyje sutarto dydžio ir tvarka, todėl taip pat priteistini.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 2 d. galutiniu sprendimu pakeitė preliminarų sprendimą. Panaikino 2010 m. liepos 20 d. preliminaraus sprendimo dalį dėl 7 557,94 Lt skolos priteisimo ir bylą šioje dalyje nutraukė. Likusioje dalyje ieškinį patenkino. Priteisė ieškovui iš atsakovo 2 720,86 Lt delspinigių, 8,01 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, tai yra nuo 2 720,86 Lt už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2010 m. gegužės 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas sumokėjo dalį ieškinio reikalavimų – 7 557,95 Lt skolos pagal ginčo sąskaitas, todėl šioje dalyje, vadovaudamasis CPK 430 straipsnio 9 dalimi, preliminarų sprendimą panaikino ir bylą šioje dalyje nutraukė.

Teismas atmetė atsakovo atsikirtimus, kad ieškovui nepateikus darbų ataskaitos ir PVM sąskaitos – faktūros, kaip tai numatė sutarties 1.1 p., šis neturėjo prievolės mokėti pagal pateiktas sąskaitas, kadangi šalys buvo susitarusios, jog mokėjimo prievolė atsiranda per 5 darbo dienas nuo PVM sąskaitos – faktūros gavimo dienos, be to, atsakovas, gavęs sąskaitas, nesikreipė į ieškovą dėl ataskaitų pateikimo, o liudytoja teismo posėdyje paliudijo, kad tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, jog yra pateikiama tik detalizacija.

Teismas, nustatęs, kad pagal tarp šalių sudarytos paslaugų teikimo sutarties 4.2 punktą atsakovas privalėjo apmokėti sąskaitas per 5 darbo dienas nuo sąskaitos gavimo, ir sąskaita Nr. 8130309, kuri atsakovui buvo įteikta 2009 m. gegužės 11 d., turėjo būti apmokėta iki 2009 m. gegužės 18 d., o sąskaita Nr. 8132601, kuri buvo įteikta 2009 m. liepos 7 d. - iki 2009 m. liepos 14 d, tačiau abi sąskaitos apmokėtos 2010 m. spalio 21 d., atsakovas sutartu laiku neatsiskaitė, todėl sprendė, kad ieškovas turėjo teisę Sutarties 4.3 punkto pagrindu skaičiuoti sutartus 0,2 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėto sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudaro 2 720,86 Lt. Atsakovui neginčijant delspinigių dydžio, teismas tenkino šį reikalavimą.

Teismas taip pat tenkino ieškovo reikalavimą dėl 8,01 proc. dydžio metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo priteisimo vadovaudamasis ieškovo prašymu.

Šalies argumentai

Atsakovas UAB „Oklikema“ apeliaciniu skundu prašo skundžiamą galutinį teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad į bylą pateiktos PVM sąskaitos – faktūros, kuriomis ieškovas grindžia reikalavimus, neturi juridinės galios, jos neatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, su kuo sutiko ir ieškovas. Kaip matyti iš bylos, ieškovas tik 2010-09-02 pateikė teismui šių PVM sąskaitų – faktūrų detalizacijas, kuriose nurodyta, kad buvo atliktos tam tikros ūkinės operacijos, kurios nėra nurodytos sąskaitose.

Ieškovas, reikalaudamas priteisti skolą, delspinigius, palūkanas, neįrodė, kokias ir kiek paslaugų jis suteikė atsakovui. Civilinėje byloje nėra pateikta atsakovo užsakymo, prašymo ieškovui atlikti paslaugas jokia forma, nėra jokio įrodymo apie atliktą darbą.

Pasak apelianto, su ieškovu niekada nebuvo tartasi dėl delspinigių ir būtent 0,2 proc. dydžio. Byloje esantis įrodymas – 2010-04-27 ieškovo buhalterinės apskaitos sistemos išrašas su vyr. buhalterės Teresės Petkevičienės parašu patvirtina apie delspinigių neskaičiavimą ir tokio susitarimo nebuvimą. Apelianto mokėjimo pavedimų registracijos žurnalas taip pat patvirtina, kad nuo 2006-10-30 iki bylos nagrinėjimo nei vieno karto nebuvo sumokėti delspinigiai. Ieškovas jų niekada neprašė.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad teismas negalėjo priteisti ieškovui bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą, kadangi į bylą nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių šio turėtas tokias išlaidas: ieškovo kasos pajamų orderio, patvirtintų banko pavedimo kopijų, nėra advokato pinigų priėmimo kvito kopijų advokato banko sąskaitos patvirtinto išrašo. Iš advokato sąskaitų, teismo sprendimo neaišku, kodėl teismas nusprendė priteisti 2 316,37 Lt, o ne 5 000 Lt. Pažyma apie tariamas bylinėjimosi išlaidas negali būti vertinama kaip įrodymas, nes neatitinka Civilinio proceso kodekso 114 str. 1 d., be to, tekstas, esantis pažymose, yra parašytas ant iš anksto antspauduoto blanko.

Pasak apelianto, byloje esantys įrodymai paneigia teismo sprendimą iš esmės. Patikrinus atsakovo duomenų bazę, paaiškėjo, kad ieškovas nepagrįstai praturtėjo, nes dalis detalizacijose pateiktų darbų nebuvo atlikta. Atsakovas nesutinka su detalizacijose nurodytais paslaugų kiekiais ir jų rūšimis, todėl teiks ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo.

Ieškovas UAB „Vilpostus“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas visapusiškai ir teisingai įvertino į bylą šalių pateiktus įrodymus (CPK 185 str.), todėl pagrįstai patenkino ieškinį. Bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovo vadovaujantis CPK bei rekomendacijų nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – LR CPK) 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Nustatyta, kad 2006-09-13 tarp šalių buvo sudaryta Paslaugų teikimo sutartis Nr. KM 06 09 1816, kurios 1.1 p. UAB „Vilpostus“ (vykdytojas) įsipareigojo atlikti siuntų, siuntinių paėmimo ir pristatymo adresatams Lietuvoje bei kitas paslaugas, numatytas sutartyje ir jos prieduose, o UAB „Oklikema“ (užsakovas) įsipareigojo pagal pateiktą atliktų darbų ataskaitą ir išrašytą PVM sąskaitą – faktūrą atsiskaityti sutartyje nustatytais terminais (b.l. 5-6). Pagal sutarties 4.2 p. šalys susitarė, kad užsakovas atsiskaito su vykdytoju per 5 darbo dienas nuo PVM sąskaitos – faktūros gavimo, 4.3 p. numatyta, kad laiku neatsiskaitęs už darbus užsakovas moka vykdytojui 0,2 proc. dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. 2009-04-30 – PVM sąskaitą – faktūrą serija POST Nr. 8130309 8 491,51 Lt sumai (b.l. 8), o 2009-06-30 ieškovas išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą serija POST Nr. 8132601 66,43 Lt sumai (b.l. 9), nurodydamas šiose sąskaitose sumokėti sumas per 5 dienas (jei sutartyje nenumatytos kitos mokėjimo sąlygos). 2009-10-05 tarp šalių buvo sudarytas tarpusavio atsiskaitymų suderinimo – užskaitymo aktas, jame nurodant, kad atsakovo skola 8 557,94 Lt (b.l. 10). 2009-11-20 raštu dėl skolos grąžinimo grafiko atsakovas pripažino, kad yra skolingas ieškovui 8 557,95 Lt (b.l. 16). Atsakovui sumokėjus 1 000 Lt, ieškovas pareiškė reikalavimą dėl 7 557,94 Lt skolos ir 2 720,86 Lt delspinigių bei procesinių palūkanų priteisimo. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu apmokėjo 7 557,95 Lt (b.l. 97).

Dėl delspinigių priteisimo.

Apeliantas nurodo, kad šalys niekada nesitarė dėl delspinigių ir būtent 0,2 proc. dydžio, ieškovas niekada anksčiau neprašė jų.

Civilinio kodekso 6.72 straipsnyje nurodyta, kad susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Kaip matyti iš tarp šalių 2006-09-13 sudarytos Paslaugų teikimo sutarties Nr. KM 06 09 1816, jos 4.3 p. aiškiai nurodyta, kad laiku neatsiskaitęs už darbus užsakovas (atsakovas) moka vykdytojui (ieškovui) 0,2 proc. dydžio delspinigius, kurie skaičiuojami nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Esant tokiai rašytinei sąlygai dėl netesybų apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentą dėl nebuvimo susitarimo dėl delspinigių atmeta kaip nepagrįstą. Tai, kad ieškovas anksčiau neskaičiavo netesybų ir neprašė atsakovo jas sumokėti, nepaneigia ieškovo turimos teisės jų reikalauti esant pavėluotam atsiskaitymui už atliktus darbus. Pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.156 str. 1 d. įtvirtintas šalių laisvės principas, nurodantis, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, to paties straipsnio 4 d. nurodyta, kad sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos. Atitinkamai šalys yra laisvos naudotis viena ar kita sutarties sąlyga vykdydamos sutartį. Nuostata dėl delspinigių priteisimo yra dispozityvi, įstatymas neįpareigoja ieškovo reikalauti iš atsakovo netesybų priteisimo visais atvejais, kai praleidžiamas mokėjimo terminas.

Atsakovui pripažinus pagrindinę skolą ieškovui ir ją sumokėjus bylos nagrinėjimo metu, apeliaciniame skunde dėstomi argumentai, jog PVM sąskaitos – faktūros neatitinka įstatymo reikalavimų, neturi teisinės galios, kad ieškovas neįrodė, kokias paslaugas jis suteikė atsakovui, jog jis nesutinka su detalizacijose nurodytų paslaugų apimtimi, pripažintini nepagrįstais, nes šiuos finansinius dokumentus atsakovas priėmė bei sutiko su juose nurodytomis sumomis bei nurodytomis paslaugomis. Pažymėtina, kad pagal Civilinio kodekso 1.79 str. 1 d. šalis, turinti teisę sandorį nuginčyti, gali jį patvirtinti per kitos sandorio šalies arba įstatymų nustatytą terminą. Patvirtinusi sandorį, šalis netenka teisės jį ginčyti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad atsakovas patvirtino ginčo PVM sąskaitose – faktūrose nurodytas sumas už jose nurodytas paslaugas – siuntų pristatymą, sutiko su 8 557,94 Lt skola 2009-09-30 pasirašydamas su ieškovu tarpusavio atsiskaitymų suderinimo – užskaitymo aktą, o vėliau – 2009-11-20 pateikdamas ieškovui raštą dėl skolos grąžinimo grafiko. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas, nesutikdamas su paslaugų suteikimo kokybe, paslaugų apimtimi, to neginčijo, nereiškė priešieškinio, už ieškovo suteiktas paslaugas pagal ginčo PVM sąskaitas – faktūras atsiskaitė, tuo pripažindamas skolos dydį, dėl ko pirmosios instancijos teismas nutraukė civilinę bylą šioje dalyje, ir šioje dalyje sprendimas nėra skundžiamas apeliacine tvarka.

Kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis į bylą pateiktais siuntų pristatymo patvirtinimais (b.l. 72, 74), taip pat liudytojos – atsakovo vyr. finansininkės parodymais, PVM sąskaita-faktūra Nr. 8130309 atsakovui buvo įteikta 2009 m. gegužės 11 d., o sąskaita Nr. 8132601 - 2009 m. liepos 7 d. pasirašytinai. Apeliantas skunde nurodydamas, kad iš byloje esančių siuntų pristatymo patvirtinimų negalima nustatyti, kas buvo įteikta, šios teismo nustatytos aplinkybės nepaneigė kitais įrodymais. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovui nesumokėjus ginčo PVM sąskaitose – faktūrose nurodytų sumų per 5 darbo dienas nuo jų gavimo, kaip buvo šalys susitarę tarp jų sudarytos sutarties 4.2 p., ieškovas turėjo teisę reikalauti delspinigių priteisimo, todėl tenkino šį ieškovo reikalavimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas reglamentuojamas CPK 98 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo bei išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Apeliantas nesutinka su teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis ieškovo naudai iš atsakovo, nurodydamas, jog byloje esanti advokato išrašyta sąskaita atstovaujamajam asmeniui nereiškia tokių išlaidų apmokėjimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstai priteistos iš pralaimėjusios šalies, o pirmosios instancijos teismo priteistas jų dydis atitinka Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Tai, kad, anot apelianto, į bylą nėra pateikta ieškovo kaip juridinio asmens kasos pajamų orderio, patvirtintų banko pavedimo kopijų, advokato pinigų priėmimo kvito kopijų, advokato banko sąskaitos patvirtinto ištašo, nesudaro pagrindo pripažinti, kad bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovo ieškovo naudai neteisėtai ar nepagrįstai. Į bylą pateiktos ieškovą atstovaujančio advokato Gintaro Balčiūno (b.l. 4) kontoros pažymos (b.l. 14, 38), patvirtinančios, kad ieškovas apmokėjo 1 045,87 Lt, taip pat advokatų kontoros pažyma apie tai, kad ieškovui suteikta teisinių paslaugų už 2 316,37 Lt pagal 2010-05-31 ir 2010-09-30 PVM sąskaitas – faktūras (b.l. 92-94), todėl esant į bylą pateiktiems įrodymams apie prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų – PVM sąskaitų – faktūrų pateikimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovas įgijo teisę į prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir teisėtai bei pagrįstai jas priteisė.

Dėl nurodyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, vertinant įrodymus, todėl jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniais, teismas

nutarė:

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 2 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Romualda Janovičienė