Kauno apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam V. J., jo gynėjui advokatui Kęstučiui Dobilui, įstatyminei atstovei ir civilinei atsakovei O. J.,

Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. K.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 10 klasės moksleivis, gyvena ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini)., anksčiau neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo (toliau – BK) kodekso 138 straipsnio l dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. nesunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:

jis, 2017 m. spalio 2 d. apie 14.40 val., autobusų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini)., priėjęs prie nukentėjusiojo E. B., paėmęs jį už pečių ir pakišęs koją, pargriovęs jį ant nugaros, užšoko su keliais gulinčiam nukentėjusiajam E. B. ant šlaunų, tyčia sudavė gulinčiam nukentėjusiajam E. B. alkūnėmis per šonus bei vieną kartą kumščiu tyčia sudavė į dešinį šoną, taip padarydamas nukentėjusiajam E. B. XI šonkaulio lūžį kairėje pusėje bei abiejų šlaunų sumušimus, tokiais savo veiksmais nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. B. sveikatą.

Apklaustas įrodymų tyrimo teisme metu, V. J. pilnai prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nurodė, kad 2017-10-02 apie 14:10 val., (duomenys neskelbtini) miestelyje esančioje autobusų stotelėje priėjo prie E. B. ir jį apkabino. E. B. muistėsi, todėl abu nukrito ant žemės. Jis krisdamas užkrito ant nukentėjusiojo. Po to atsisėdo ant nukentėjusiojo šlaunų. E. muistėsi, ir jis trenkė E alkūnėmis per šonus, kumščiu sudavė jam į šoną. Po incidento atsilėlęs pirmas nuėjo į autobusą. E atsikėlęs taip pat įlipo į autobusą. Jie vyko namo. Taip pasielgė juokais, be priežasties. Nepastebėjo, kad E sužalotas ir kad jam sunku judėti. Tik vėliau sužinojo, kad E. lūžo šonkaulis ir diagnozuotas šlaunų sumušimas. Jis atsiprašė E tėvų. Su E iki įvykio santykiai buvo geri, mokykloje bendravo. Po įvykio su E susitaikė, šiuo metu santykiai geri. Mokykloje jam sekasi neblogai, mokyklą lanko. Nežino, ką pasirinks baigęs mokyklą. Šeimoje auga keturi vaikai, su visais jais sutaria. Gyvena su mama, jai padeda, ja rūpinasi ir jos klauso. Su mokytojais nekonfliktuoja, duotas užduotis vykdo. Namuose turi pareigų ir jas vykdo. Gailisi dėl šios veikos padarymo, pažada daugiau nenusikalsti. Civilinio ieškinio 1 178,18 Eur ligonių kasai neatlyginęs, su ieškiniu sutinka, norėtų, kad jis būtų sumažintas, nori mokėti dalimis.

Nukentėjusysis E. B. teisiamojo posėdžio nurodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jis jam atleido, santykiai geri, civilinio ieškinio byloje nereiškia.

Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino aplinkybes, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, prokurorė, nukentėjusysis ir jo įstatyminė atstovė, kaltinamasis, jo įstatyminė atstovė bei gynėjas sutiko, kad kiti įrodymai byloje nebūtų tiriami, todėl byla, vadovaujantis BK 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos įvykdymo aplinkybės bei kaltinamojo V. J. kaltė, be jo paties prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktų bei teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma, o būtent:

Nukentėjusysis E. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-10-02 apie 14.45 val., iš mokyklos atėjo į autobusų stotelę (duomenys neskelbtini). Ten stovėjo V. J.. Autobuso dar nebuvo. Po kelių minučių prie jo priėjo V. ir paklausė, ar nori muštis, jis atsakė, kad nenori. Tada V. suėmė rankomis už pečių ir pakišo koją iš nugaros. Jis pargriuvo ant nugaros. V su keliais užšoko jam ant šlaunų, abiem alkūnėms sudavė per abu šonus bei vieną smūgį sudavė kumščiu į dešinį šoną. Tuo metu atvažiavo autobusas ir V nieko nesakęs į jį nuėjo. Jis sunkiai atsistojo, nes skaudėjo šlaunis, kairį šoną. Kai atėjo į autobusą, V sėdėjo autobuso gale, o jis - priekyje. Išlipęs iš autobuso, sunkiai parėjo namo. Parėjęs namo, atsigulė į lovą, papasakojo mamai, mama paskambino direktorei į mokyklą, iškvietė greitąją pagalbą, kuri apžiūrėjusi išvežė į Jonavos priėmimo skyrių, iš kur išvežė į Kauno klinikas. Dėl ko įvyko šis konfliktas, pasakyti negali. V visada prie visų kabinėjasi. Šį konfliktą dar matė D. Z.. Kadangi jis yra už juos jaunesnis, jis nesikišo į konfliktą ( b. l. 19-20, 25-26, 29).

Liudytoja A. B., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad po konflikto V. su mama buvo pas juos atvažiavę atsiprašyti, kai E. dar buvo ligoninėje. V mama atsiprašinėjo už savo sūnaus elgesį, V stovėjo ir tylėjo. Kiek žino iš savo sūnaus E, jis su V mokykloje susitikęs pasisveikina, daugiau nekonfliktuoja, todėl jam jokių pretenzijų neturi, civilinio ieškinio šioje byloje nereikš ( b. l. 71).

Liudytoja O. J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad po V ir E konflikto, buvo nuvykę į namus pabendrauti ir atsiprašyti, tačiau E namie nebuvo, jis buvo reabilitacijoje. Daug kalbėjo su E mama, jos atsiprašė už savo sūnaus elgesį. E mama atleido. Su pačiu E. pabendrauti nepavyko. Kieki žino iš savo sūnaus, šiuo metu jis su E mokykloje nekonfliktuoja, susitikę pasisveikina. Civilinis ieškinys jiems yra per didelis, ji neturi finansinės galimybės jo atlyginti nei iš karto, nei dalimis ir su tokia ieškinio suma nesutinka ( b. l. 103).

Liudytojas D. Z., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-10-02 apie 14.45 val., tiksliai laiko nepamena, išėjo iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, kurioje mokosi. Ėjo į autobusų stotelę laukti autobuso. Atėjęs pamatė, kad atvažiavęs autobusas ir visi vaikai sulipę į autobusą. Jis taip pat įlipo į autobusą. Autobuse buvo ir E. B.. Jis jo paprašė pažaisti jo telefonu. Važiuojant autobusu E. B. niekuo nesiskundė ir nesakė, kad jį kažkas mušė. Įvykio nematė, apie įvykį sužinojo kitą dieną mokykloje (b. l. 77-78).

Liudytojas G. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-10-02 apie 14.40 val., išėjo iš (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos, kurioje mokosi ir ėjo į autobusų sustojimą vykti namo. Sustojime jau stovėjo autobusas. Šalia jo buvo V. J. ir E. B.. Prieš įlipant į autobusą matė, kaip V. J. pastūmė E. B. ir šis nugriuvo ant žemės. Jis nenorėjo kištis į konfliktą ir įlipo į autobusą. Vėliau į autobusą atėjo ir V. J. bei E. B.. E. B. niekuo nesiskundė (b. l. 81-82).

Liudytojas G. L., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-10-02 apie 14.40 val., iš mokyklos po pamokų ėjo į (duomenys neskelbtini) esančią autobusų stotelę. Autobusas jau stovėjo. Taip pat matė, kad prie stotelės stovi daug vaikų, tarp jų buvo ir E. B. ir V. J.. Eidamas į autobusą matė, kaip jie kalbėjosi, matė, kaip E kažką pasakė V ir V su abiem rankų plaštakom pastūmė E į krūtinę. Matė, kaip šis nukrito ant nugaros. Matė, kad po pastūmimo E nukrito ant nugaros. Ar po to tarp jų dar kas nors vyko pasakyti negali nes nematė, nuėjo į autobusą. Matė tik kaip E nukrito, kad V būtų užkritęs ant E nematė, matė, tik kad jis buvo suklupęs šalia E. Ar jie dar ką nors kalbėjo taip pat pasakyti negali nes negirdėjo. Dėl ko tarp jų prasidėjo konfliktas nežino, tik jam žinoma, kad jie konfliktuoja iš anksčiau. Jam būnant autobuse, atėjo ir E su V. V atsisėdo autobuso gale, o E priekyje. Autobuse tarp jų konflikto daugiau nebuvo. E. autobuse elgėsi įprastai, neatrodė, kad jam kažką skaudėtų. Autobuse E nieko nekalbėjo ir niekam nepasakojo, kas įvyko, niekuo nesiskundė (b. l. 83).

Liudytojas A. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-10-02 apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje, jis, G. L., V. J., T. P. ir E. B. stovėjo ir laukė autobuso. Jie stovėjo visi kartu, tik E truputį toliau nuo jų, truputį už stotelės. V. nuėjo nuo jų ir ėjo link E. Ko jis eina prie E, nesakė. Jis išgirdo, kad kažkas suriko, atsisukęs pamatė, kaip V su E nugriuvo. Kaip jie nugriuvo ir dėl ko, nematė, nes jis buvo stotelėje, o E su V buvo truputį už stotelės. Tik matė, kad jie nukrito vienas ant kito, kuris ant kurio, pasakyti negali, nes neįsidėmėjo. Kaip tik tuo metu atvažiavo autobusas, matė kaip jie abu atsistojo ir nuėjo į autobusą. Daugiau nematė, kad jie būtų ką nors kalbėję ar konfliktavę. E autobuse nesiskundė, neatrodė, kad jam ką nors skaudėtų, ėjo normaliai. Kai E. po kurio laiko grįžo į mokyklą, jis pasakojo, kad po konflikto jis labai sunkiai parėjo namo, sakė, kad jam buvo lūžęs šonkaulis. Dėl ko šis konfliktas tarp jų įvyko nežino, anksčiau jie nesimušdavo, būdavo, kad susiginčydavo (b. l. 89).

Liudytojas T. P., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad tai galėjo būti apie 2017-10-02 apie 15.00 val. Jis tuo metu sėdėjo stotelėje, (duomenys neskelbtini) netoli mokyklos. Buvo ir V. E taip pat buvo prie stotelės, tik stovėjo šiek tiek toliau. V kažkuriuo momentu nuėjo ir ėjo link E. Ką V veikė prie E nematė, taip pat negirdėjo, ar jie ką nors kalbėjo. Eidamas į autobusą atsisukęs pamatė, kad V ir E nugriuvę. Matė, kad E gulėjo ant nugaros, o V buvo parkritęs ant jo, lygtai buvo užkritęs visu ūgiu. Dėl ko ir kaip jie nukrito, nematė. Taip pat nematė, kad V būtų E sudavęs kokius nors smūgius. Matė, kad pirmas atsistojo V ir nuėjo į autobusą. Kaip ir kada atsistojo E nematė. Kai E įlipo į autobusą, jis jau sėdėjo jame, sėdėjo autobuso gale. E atsisėdo autobuso priekyje. E. autobuse niekuo nesiskundė, kad jam kažką skaudėtų, ar kad jį būtų mušęs V. V jiems būnant autobuse taip pat nieko nepasakojo. V su E dažnai pasiginčydavo, tą dieną mokykloje tarp jų lygtais nebuvo jokio konflikto (b. l. 96).

2017-10-05 Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad apžiūrėta įvykio vieta - autobusų stotelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini). ( b. l. 12-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G2987/2017(02) nustatyta, kad E. B. konstatuotas XI šonkaulio lūžis kairėje pusėje, abiejų šlaunų sumušimas. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis, koja ar panašiai, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 51-52).

Kauno teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė 1178,18 eurų dydžio ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimo išlaidos (b. l. 58-59).

Kaltinamojo V. J. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje ištirtais įrodymais, t.y. paties kaltinamojo prisipažinimu, kur jis parodė, kad 2017 m. spalio 2 d. apie 14.40 val., autobusų stotelėje, esančioje (duomenys neskelbtini) priėjęs prie nukentėjusiojo E. B. ir paėmęs jį už pečių pakišo koją, pargriovęs jį ant nugaros, užšoko keliais ant gulinčio nukentėjusiojo E. B. šlaunų, sudavė gulinčiam nukentėjusiajam alkūnėmis per šonus bei kumščiu į dešinį šoną, nukentėjusiojo E. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais paaiškinimais, kur jis teigė, kad 2017-10-02 apie 14.45 val., autobusų stotelėje, belaukiant autobuso prie jo priėjęs V. J. jį pargriovė ant nugaros, keliais užšoko ant šlaunų, alkūnėmis sudavė per abu šonus ir sudavė vieną smūgį kumščiu į dešinį šoną, liudytojų A. P., T. P. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jie matė nukritusius vieną ant kito kaltinamąjį ir nukentėjusįjį, G. L. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad šis matė, kaip kaltinamasis pastūmė E, o šis nukrito, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada, kurioje konstatuoti nukentėjusiojo sužalojimai, priskirti nesunkiam sveikatos sutrikdymui bei kita rašytine bylos medžiaga.

Byloje surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti duomenys, gauti įstatymo nustatyta tvarka, yra įrodymai, jie yra įtikinami, jų visuma patvirtina teismo nustatytas faktines aplinkybes, V. J. kaltę, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti jais teismas neturi pagrindo.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam. Faktiniai kaltinamojo veiksmai, padaryto sužalojimo pobūdis, neabejotinai įrodo, kad jis sveikatą sutrikdė tyčia, suprato savo pavojingų veiksmų pobūdį, numatė pavojingas visuomenei pasekmes ir jų norėjo. Atsižvelgiant į nurodytą kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, paaiškino visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo. Prokurorė teisiamojo posėdžio metu prašė nepilnametį V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir skirti jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamo pobūdžio priemones. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis yra neteistas (b. l. 110), nusikalstamą veiką padarė būdamas ir šiuo metu yra nepilnametis (17 metų), kartą baustas administracine tvarka už mažai pavojingą veiką, numatytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje, skirtas įspėjimas (b. l. 111), mokosi (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos 10 klasėje, mokymo įstaigos iš esmės charakterizuojamas teigiamai, kaip nuoširdžiai atliekantis socialinę – pilietinę veiklą, suprantantis savo klaidas, besigailintis dėl netinkamų poelgių ir mokantis atsiprašyti mokytojų, administracijos vadovų už padarytus nusižengimus, Jonavos PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą dėl psichikos ir priklausomybės ligų nesilankė, nesigydė ( b. l. 115–116). Kaip jau minėta, kaltinamasis yra nepilnametis, jo padaryta nusikalstama veika priskiriami prie nesunkių nusikaltimų, jis nėra teistas, bylos nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto nusikaltimo, atsiprašė nukentėjusiojo, jis jam atleido ir jokių pretenzijų jam neturi, žalos atlyginimo nereikalauja. Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys už nukentėjusiojo gydymą – 1 178,18 Eur. Kaltinamasis iš esmės ieškinio neginčija, prašo leisti mokėti dalimis. Teismas, įvertinęs visą bylos medžiagą, sprendžia, kad kaltinamasis padarė išvadas dėl savo netinkamo elgesio ir yra pagrindas teigti, kad V. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nagrinėjamu atveju, egzistuoja abi atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, todėl nepilnametis V. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, paskiriant jam BK 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Įvertinus bylos aplinkybes bei remiantis BK 82 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, jam skirtinos šios auklėjamo poveikio priemonės: įspėjimas bei elgesio apribojimas - 9 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą.

Kaltinamajam 2017 m. lapkričio 8 d. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 149–150), nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Byloje Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, kuriame prašo priteisti 1 178,18 Eur žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, prašė leisti mokėti dalimis. Kaltinamojo įstatyminė atstovė ir civilinė atsakovė O. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad neturi finansinės galimybės jo atlyginti nei iš karto, nei dalimis ir su tokia ieškinio suma nesutinka.

Vadovaujantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 1 178,18 Eur sumai yra įrodytas, pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais. Nuostoliai patirti dėl nukentėjusiojo E. B. gydymo, todėl juos privalo atlyginti kaltinamasis, nes žala padaryta jo tyčiniais nusikalstamais veiksmais. Atsižvelgiant į išdėstytą, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo V. J., o nesant galimybės išieškoti iš jo, subsidiariai iš civilinės atsakovės O. J., priteistina Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 1 178,18 Eur žala (CK 6.249 straipsnis, 6.276 straipsnis, 6.280 straipsnis, 6.283 straipsnis BPK 115 straipsnio 1 dalis).

Kompaktiniai diskai (iš viso 5 vnt.) su vaizdo įrašais, esančiais vokuose (prisegtuose prie bylos), paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Kaltinamajam išaiškintina, kad paduodant apeliacinį skundą jame privaloma nurodyti pageidavimą dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo. Kaltinamasis turi teisę prašyti, kad jo apeliacinis skundas būtų nagrinėjamas žodinio proceso tvarka arba rašytinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais teismas

nusprendžia:

V. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje padarymo ir baudžiamojo kodekso 93 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 1, 5 punktais, paskirti V. J. auklėjamojo poveikio priemones: įspėjimą ir elgesio apribojimą 9 (devynių) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant V. J. per šį laikotarpį tęsti mokslą.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. J., o nesant galimybės išieškoti iš jo, subsidiariai iš civilinės atsakovės O. J., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 178,18 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto septyniasdešimt aštuonių eurų 18 ct) turtinę žalą, sumokant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą Nr. LT21 7300 0100 0248 4333.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Kompaktinius diskus (iš viso 5 vnt.) su vaizdo įrašais, esančiais vokuose, palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.