- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-06-20
- Bylos Nr.
- 2A-302/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Marytė Mitkuvienė, Danutė Milašienė
- Ieškovas
- J. A. L., J. A.
- Atsakovas
- B. V.
- Trečiasis asmuo
- J.
- Kategorijos
- 21.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Marytės Mitkuvienė (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-42-44/2007 pagal J. A. L. ieškinį atsakovui B. V. , trečiajam asmeniui J. L. , dėl paskolos sutarties nutraukimo ir skolos sumos priteisimo bei pagal atsakovo B. V. priešieškinį ieškovui J. A. L. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas A. L. 2005 m. birželio 9 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nutraukti tarp bylos šalių sudarytą 1994-10-18 paskolos sutartį bei 2003-09-08 paskolos sutarties pakeitimo sutartį ir prieš laiką priteisti jo naudai iš atsakovo 600 000 Lt negrąžintos paskolos su 5 % metinėmis palūkanomis, skaičiuojant nuo 2005-06-01 iki paskolos grąžinimo dienos. Jis nurodė, kad bylos šalis siejo bendri verslo ir asmeniniai santykiai. Ieškovas iš asmeninių lėšų 1992-1996 m. per keletą kartų įvairiomis sumomis paskolino atsakovui pinigų. Paskolą grąžinus, paskolos rašteliai būdavo sunaikinami. 2003 metais šalys susitarė, kad atsakovas liko skolingas ieškovui 200 000 JAV dolerių, ir atgaline - 1994-10-18 data surašė paskolos sutartį. Po kelių dienų sutartis buvo pakeista dėl sumažėjusio lito ir dolerio santykio ir numatant paskolos grąžinimo terminą kartu su suderintu paskolos grąžinimo grafiku. Pagal 2003-09-08 paskolos sutarties pakeitimo sutartį atsakovas laikotarpiu nuo 2005-01-21 iki 2007-06-21 įsipareigojo padengti 20 000 Lt per mėnesį skolos, tačiau nėra grąžinęs nė vieno lito. Toks atsakovo elgesys laikytinas esminiu sutarties pažeidimu, kas suteikia ieškovui teisę reikalauti nutraukti sutartį ir grąžinti pinigus anksčiau sutarto laiko.
Atsakovas priešieškiniu prašė pripažinti sandorius negaliojančiais. Jo teigimu, abi paskolos sutartys pasirašytos tuo pačiu metu, t.y. 2004 metais. Tada atsakovo finansinė padėtis buvo itin bloga; atsirado problemų su sveikata: vargino aukštas kraujospūdis, atlikta sudėtinga akies operacija, apėmė depresija. Jausdamas moralinę skolą ieškovui už jam suteiktą darbą ir pastogę, atsakovas sutiko pasirašyti ieškovo parengtas paskolos sutartis, kurių pastarajam reikėjo, kad galėtų įrodyti savo finansinę būklę kreditoriui UAB „Vilniaus auksinė pamaina“, kurios akcininkas buvo I. Š. .
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino – 1994 m. spalio 18 d. paskolos sutartį ir 2003 m. rugsėjo 8 d. sutartį dėl 1994 m. spalio 18 d. paskolos sutarties pakeitimo, pripažino negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento. Teismas nurodė, kad Kauno medicinos universiteto klinikos Akių ligų skyriaus išrašai iš ligos istorijos įrodo, kad atsakovui dėl atšokusios tinklainės 2004-05-19 buvo atlikta akies operacija; 2004-09-01 – operacija Implantatio IOL OS. Susirgimo laikotarpiu, t.y. nuo 2004-05-26 iki 2004-10-08 dienos, ieškovas pasirūpino, jog atsakovas būtų įdarbintas UAB „Metmedė“, kurioje direktorės pareigas ėjo ieškovo sutuoktinė, tretysis asmuo J. L. . Tokiu būdu atsakovas B. V. įgijo teisę gauti valstybinio socialinio draudimo išmoką. UAB „Karoliniškių šeimos klinika“ išraše iš medicininių dokumentų nurodyta, kad 2004-07-09 ligonis skundėsi stipriais galvos skausmais, nemiga, pablogėjusia nuotaika, nenoru gyventi. Jam gydyti skirti antidepresantai, rekomenduota apsilankyti pas psichiatrą bei terapeutą. 2005-04-18 atsakovas sudarė testamentą, kuriuo pinigines lėšas sąskaitoje ir palaikus po mirties palieka Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedrai. Liudytojo T. K. teigimu, jo tėvo (atsakovo) psichinė būklė 2004 m buvo tokia, kad jis būtų galėjęs pasirašyti bet ką, juo labiau kad atsakovas prastai regėjo. Teismas nurodė, jog atsakovo apgyvendinimas ieškovui priklausančios UAB „Metmedė“ patalpose ir įsidarbinimas šioje bendrovėje sukūrė subordinacinę atmosferą; pašlijusi fizinė ir psichinė sveikata padarė atsakovą pažeidžiamą bei sudarė palankias sąlygas ieškovui įtakoti jį sudaryti sau nenaudingus sandorius. Pirminė ginčo paskolos sutartis buvo pasirašyta ieškovo iniciatyva. Kompiuteriu parengtas 1994-10-18 datos 200 000 JAV dolerių paskolos sutarties projektas buvo ydingas, todėl atsakovas paskolos sutarties projektą perrašė savo ranka, pakeisdamas asmeninius duomenis į tuos, kurie buvo 1994 metais, ir abi šalys projektą pasirašė. Vėliau pirminė sutartis pakeista 2003-09-08 datos sutartimi, joje nurodant, kad perskaičiuota paskolos suma sudaro 600 000 Lt, ir įtvirtinant paskolos grąžinimo grafiką. Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2006-07-12 rašte teigiama, jog 1995-1998 metais ieškovas neteikė nei metinių gyventojo turto ir pajamų deklaracijų, nei gyventojo pajamų deklaracijų. Teismas, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, atmetė ieškovo teiginį, jog su atsakovu buvo susitaręs nedeklaruoti paskolos. Teismas taip pat nurodė, kad liudytoju apklaustas I. Š. parodė, jog 2004 metų rudenį prasidėjo jo nesutarimai su ieškovu A. L. dėl UAB „Vilniaus auksinė pamaina“ suteiktos bendrovei „Lebra“ paskolos grąžinimo. Ieškovas įtikinėjo turįs skolininką, vardu B. V. , ir žadėjo grąžinti paskolą, kai tik pastarasis atiduos skolą ieškovui. Liudytojas atpažino ginčo paskolos sutartis, kurias jam buvo rodęs ieškovas. Teismas nurodė, jog ieškovas A. L. neigia atsakovo bei minėto liudytojo dėstomas aplinkybes, tačiau jo paaiškinimai apie ginčo paskolų sutarčių bei tos pačios datos 300 000 Lt paskolos sutarties pasirašymą yra prieštaringi, nenuoseklūs, todėl besąlygiškai nepaneigia liudytojo, įspėto dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, parodymų. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, padarė šias išvadas: 1) byloje nėra įrodymų, jog atsakovas B. V. liko skolingas ieškovui A. L. 200 000 JAV dolerių iš 1992-1996 metais skolintų pinigų; 2) atsakovas B. V. faktiškai negavo iš ieškovo A. L. ginčo sutartyse nurodytos paskolos; 3) atsakovo kvestionuojamos 1994-10-18 ir 2003-09-08 paskolos sutartys buvo pasirašytos ieškovui siekiant pagrįsti savo finansinę būklę įmonės „Lebra“ kreditoriaus UAB „Vilniaus auksinė pamaina“ akcininkui I. Š. , todėl buvo sudarytos tik dėl akių, neketinant sukurti paskolos teisinių santykių. Todėl teismas ginčo sandorius pripažino negaliojančiais ab initio.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. sprendimą, ieškinį tenkinti, priteisti jam iš atsakovo 600 000 Lt negrąžintos paskolos ir bylinėjimosi išlaidas, o atsakovo priešieškinį atmesti. Ieškovas nurodo, kad:
1. Teismas nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl priėmė neteisingą sprendimą.
2. CK 6.875 straipsnyje nurodyta, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo mažiau, negu nurodyta sutartyje. Šių aplinkybių paskolos gavėjas neįrodė.
3. Teismas ignoravo tai, kad UAB „Lebra“ 1995 m. lapkričio 10 d. iš UAB „Vilniaus auksinė pamaina“ pasiskolino 1 120 000 Lt. Turint tokią paskolą nebuvo jokio reikalo pagrįsti ar kitaip pagerinti skolininko UAB „Lebra“ finansinę padėtį prieš kreditorių.
4. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad jis sutartis pasirašė dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, be to sirgo bendro pobūdžio susirgimu. Tačiau atsakovas jokių įrodymų, kad dėl bendro pobūdžio susirgimo nesuvokė atliekamų veiksmų prasmės ir galimų pasekmių, nepateikė.
5. Teismas neteisingai įvertino įrodymų visetą, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, J. L. teismui pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. (LR CPK 320 str. 1 d.)
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.
Byla nagrinėjama neperžengiant ieškovo apeliacinio skundo ribų.
Kaip jau buvo nurodyta, ieškovas apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą, patenkinti ieškinį ir iš atsakovo priteisti ieškovui 600000 Lt. negrąžintos skolos ir bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro žyminis mokestis ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti.
Ieškovas J. A. L. savo reikalavimą priteisti iš atsakovo B. V. skolą grindžia 1994 10 18 paskolos sutartimi ir 2003 09 08, 1994 10 18 paskolos sutarties pakeitimo sutartimi.
Abi šalys neneigia, kad tiek 1994 10 18 paskolos sutartis, tiek jos pakeitimo sutartis nebuvo sudarytos jose nurodyta data, o daug vėliau, apie 2003 m, 2004 m. Šalys negali nurodyti tikslios minėtų sutarčių sudarymo datos. Ieškovo teigimu atgaline data šalys sudarė paskolos sutartis, nes faktiškai ieškovas atsakovui pinigus skolino 1992-1996 m. įvairiom sumom pagal paskolos raštelius ir be jų. Grąžinus atitinkamą sumą paskolos rašteliai buvo sunaikinami.
Vėliau šalys susitarė, kad atsakovas liko skolingas ieškovui 200 000 JAV dolerių, arba 800 000 Lt ir nurodytai sumai surašė paskolos sutartį (1994 10 18 sutartis). Praėjus keletui dienų atsakovas pasiūlė sumažinti sumą litais iki 600 000 Lt, nes krito dolerio kursas lito atžvilgiu. Ieškovui sutikus buvo surašytas 1994 10 18 sutarties pakeitimas, kuris datuotas 2003 09 08.
Atsakovo teigimu, pagal nurodytas sutartis jis pinigų negavo, todėl šios sutartys yra niekinės, jos nesukūrė jokių pasekmių. Pasirašė atsakovas sutartis ieškovo prašomas, nes ieškovui reikėjo šių sutarčių pasiteisinti prieš kreditorius dėl atsiskaitymų.
Priešieškiniu atsakovas prašė minėtas sutartis pripažinti negaliojančiomis.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus laikė, kad atsakovas negavo iš ieškovo ginčo sutartyse nurodytos paskolos. Paskolos sutartys buvo sudarytos dėl akių, neketinant sukurti paskolos teisinių santykių.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir įvertinusi pateiktus įrodymus, padarė priešingą nei pirmosios instancijos teismas išvadą dėl susidariusių paskolinių santykių tarp šalių.
Kad ieškovas skolino atsakovui pinigus įvairiom sumom ir buvo rašomi rašteliai arba ir be raštelių patvirtino ir pats atsakovas (b. l. 38-40, 51-55, t. 2). Atsakovas skolos iš esmės neneigė, tačiau jos grąžinimą laikė principo reikalu (b. l. 38 t. 2), nes atsakovo teigimu, ieškovas jo atžvilgiu pasielgė nesąžiningai areštuodamas jo žemės sklypą.
Tokiu būdu, iš abiejų šalių aiškinimų darytina išvada, kad faktiškai ieškovas skolino pinigus atsakovui. Skolos dydį šalys nurodė pasirašydamos 1994 10 18 ir 2003 09 08 paskolos sutartis. Kad pagal nurodytas sutartis, jų sudarymo momentu atsakovas negavo sutartyse nurodytų sumų neginčija ir ieškovas. Tačiau šiomis sutartimis atgaline data buvo raštiškai įteisinti paskolos santykiai, kurie tarp šalių tęsėsi nuo 1992 m. Faktiškai minėtomis sutartimis šalys patvirtino, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 200 000 JAV dolerių, kas patikslinus lito ir dolerio kursą sudaro 600 000 Lt ir išdėstė paskolos grąžinimą atitinkamai nurodant konkrečias sumas ir grąžinimo terminus.
1994-10-18 paskolos sutartį atsakovas surašė savo ranka ir nurodė, kad pinigus 200 000 JAV dolerių gavo prieš pasirašydamas šią sutartį (sutarties 2 p. b. l. 4 t. 1).
Kita sutartimi 2003 09 08 šalys pagal pakitusį dolerio ir lito kursą nustatė atitinkančią dolerius skolos sumą litais (600 000 Lt) ir sudarė skolos grąžinimo grafiką (b. l. 5 t. 1).
Atsakovo teiginiai, kad jis dėl ligos bei susiklosčiusių aplinkybių galėjo pasirašyti bet kokią sutartį ir, kad šias sutartis pasirašė prašomas ieškovo, kad šis galėtų pasiteisinti prieš savo kreditorius konkrečiais įrodymais nepatvirtinti.
Sprendžiant sandorio teisėtumo klausimą, svarbu nustatyti ar sandorio turinys atitinka šalių valią. Todėl reikšminga nustatyti šalių tikruosius ketinimus, kuriuos jos turėjo sudarydamos sutartį, kokio tikslo siekė.
Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių buvo susiklostę paskoliniai teisiniai santykiai, kurie nebuvo įforminti rašytine sutartimi, sudarydamos 1994 10 18 paskolos sutartį, šalys siekė šiuos susiklosčiusius santykius tinkamai įforminti bei nustatyti skolos dydį. 2003 09 08 sutartimi šalys pagal pasikeitusį lito ir dolerio kursą nustatė grąžintiną sumą litais, bei sudarė skolos grąžinimo grafiką. Tokiu būdu šalys raštiškai susitarė dėl skolos dydžio bei jos grąžinimo terminų.
Atsakovas yra verslininkas, išsilavinęs ir veiklus žmogus, vystantis verslą įvairiuose valstybėse, turintis pakankamai žinių bei gyvenimišką patirtį, todėl surašydamas bei pasirašydamas ginčo paskolos sutartis galėjo ir turėjo suvokti, kad sudarytomis sutartimis jis patvirtina pinigų pasiskolinimo faktą, bei įsipareigoja juos grąžinti atitinkamais terminais.
Atsakovo nurodyti argumentai, kad jis sutartis pasirašė dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių (ligos), nesudaro pagrindo ginčo sandorius pripažinti negaliojančiomis.
Byloje nėra konkrečių įrodymų, kada tarp šalių buvo sudarytos ginčo sutartys. Ieškovo teigimu jos buvo pasirašytos 2003 m., o atsakovo teigimu 2004 m. pabaigoje. Atsakovui 2004 05 19 ir 2004 09 01 buvo atliktos akies operacijos (b. l. 45-46, t. 1). Tačiau įrodymų, kad šios operacijos galėjo įtakoti atsakovo atliekamų veiksmų prasmės ir galimų pasekmių netinkamą suvokimą, byloje nėra pateikta. Priešingai, atsakovo teigimu, jis ieškovo pateiktos pasirašyti sutarties nepasirašė ir ją perrašė savo ranka, nes joje buvo netikslumų, kuriuos atsakovas ištaisė. Tai įrodo, kad atsakovas puikiai suvokė situaciją.
Ieškovas atsakovui padėjo suteikdamas darbą bei patalpas gyventi, bet atsakovas nebuvo nei materialiai, nei kitaip priklausomas nuo ieškovo. Visus savo reikalus jis tvarkė pats.
Todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo sutartis atsakovas apsirašė susiklosčius jam sunkioms aplinkybėms, nesuprasdamas galimų pasekmių ar verčiamas tai daryti ieškovo.
Nėra pagrįsti ir atsakovo teiginiai, kad jis pasirašė paskolos sutartis dėl to, kad norėjo ieškovui padėti, nes pastarajam reikėjo pasiteisinti prieš savo kreditorius dėl skolų grąžinimo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad kažkas reikalavo iš ieškovo grąžinti skolą.
Pirmosios instancijos teismo nurodyti paskoliniai santykiai tarp juridinių asmenų, nei patvirtina, nei paneigia paskolinių santykių, susiklosčiusių tarp ieškovo ir atsakovo ir, teisėjų kolegijos nuomone, jie šiam ginčui jokios įtakos neturi, todėl plačiau neaptariami.
Ginčo sutartyse yra visos būtinosios paskolos sutarties sąlygos, sutarčių formuluotės rodo, kad atsakovas pinigus iš ieškovo yra gavęs ir įsipareigoja juos grąžinti.
LR CK 6.875 str. 1 d. numato, kad paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų faktiškai negavo arba gavo mažiau, nei nurodyta sutartyje ir šias aplinkybes privalo įrodyti paskolos gavėjas. Tokių aplinkybių atsakovas neįrodė. Priešingai, savo ranka įrašė grąžintinos skolos dydį, nurodydamas kad pinigus gavo prieš pasirašant sutartį. Ginčo sutartys atitiko šalių valią, tai įrodo ir tas faktas, kad pagrindinę sutartį (1994 10 18) pakeičiant 2003 09 08 sutartimi buvo sumažinta grąžintina skolos suma litais, atsižvelgiant į sumažėjusį dolerio kursą lito atžvilgiu.
Atsakovas neįrodė ginčo sandorių negaliojimo pagrindų, todėl nėra pagrindo minėtus sandorius pripažinti negaliojančiais.
Įvertinusi nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija, priešingai nei pirmosios instancijos teismas laiko, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 200 000 JAV dolerių, kas šalių susitarimu atitinka 600 000 Lt. Pagal 2003 09 08 paskolos sutarties pakeitimo sutartį skola turėjo būti gražinama laikotarpiu nuo 2005 01 21 iki 2007 06 21 kas mėnesį po 20000 Lt. Įrodymų, kad atsakovas grąžino ieškovui minėtą pinigų sumą ar bent dalį sumos nėra pateikta, todėl paskolos sutartys nutrauktinos ir nurodyta skolos suma priteistina ieškovui iš atsakovo. (LR CK 6.874 str. 2d.)
Esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas. Priimtinas naujas sprendimas, ieškinys tenkintinas, o priešieškinys atmestinas.
Atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, t.y. 20000 Lt. žyminio mokesčio ir atsižvelgiant į LR Teisingumo ministro įsakymu (2004-04-02 Nr IR-85) patvirtintas Rekomendacijas – 8000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, bei 85,20 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 dalies 2 punktu
nusprendžia:
Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 2 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti.
Nutraukti tarp J. A. L. ir B. V. sudarytą 1994 10 18 paskolos sutartį ir 2003 09 08 sudarytą 1994 10 18 paskolos sutarties pakeitimo sutartį.
Priteisti iš B. V. J. A. L. 600 000 Lt negrąžintos paskolos.
Priešieškinį atmesti.
Priteisti iš B. V. J. A. L. 20000 Lt žyminio mokesčio išlaidų ir 8000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš B. V. į valstybės biudžetą 85,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.