Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarimo J. J. G. II administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą J. J. G. II dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymo, kuriame nurodė, kad J. J. G. II 2010 m. kovo 28 d., apie 11.03 val., Vilniuje, Žirmūnų gatvėje, vairuodamas automobilį „Honda CR-V“, viršijo leistiną 50 km/h greitį važiuodamas 76 km/h greičiu. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 135 punkto reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas 2010 m. balandžio 1 d. nutarimu (toliau – ir Nutarimas) J. J. G. II už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 150 Lt baudą.

J. J. G. II su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydamas Nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad 2010 m. kovo 28 d. važiavo Žirmūnų gatve, prieš jį važiuojantis automobilis staiga, nerodydamas posūkio, pradėjo sukti į kairę, todėl tam, kad išvengtų susidūrimo, jis privalėjo padidinti greitį. Išvengęs avarinės situacijos, greitį sumažino, tačiau buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie paaiškino, kad jis viršijo greitį. Pažeidėjo įsitikinimu, greičio matavimo prietaisu užfiksuotas jo automobilio greitis negali būti tikslus, kadangi policijos pareigūnas nesilaikė įrangos gamintojo teisingam greičio fiksavimui nustatytų reikalavimų, t. y. greičiui matuoti nebuvo pasirinktas lygus ir tiesus kelias, geras matomumas, minimalus automobilių skaičius kelyje, neatsižvelgta į greičio fiksavimo vietoje nutiestus troleibusų aukštos įtampos elektros laidus, sukeliančius elektromagnetinius trukdžius, kurie iškreipia prietaiso rodmenis. Taip pat nurodė, kad surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą buvo pažeistos procedūros, kadangi protokolą surašė ir pasirašė ne pažeidimą nustatęs pareigūnas, bet jo kolega (b. l. 1-4).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. birželio 7 d. nutartimi paliko Nutarimą nepakeistą ir J. J. G. II skundo netenkino. Teismas nurodė, jog pažeidėjas nepateikė duomenų, kurie patvirtintų jo išsakomas abejones dėl pareigūno sugebėjimo naudotis greičio matavimo prietaisu, nurodė, jog administracinį teisės pažeidimą fiksavę pareigūnai F. K. ir V. S. supažindinti su greičio matavimo prietaiso „Traffipatrol Nr. 507-013/60004“ naudojimosi instrukcija. Pažymėjo, kad J. J. G. II teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie leistų matyti, jog pareigūnai netinkamai paruošti ir nemoka naudotis prietaisu, nenurodė kitų objektyvių aplinkybių, kurios leistų abejoti užfiksuoto greičio teisingumu. Teismas konstatavo, kad J. J. G. II vairuojamo automobilio greitis buvo fiksuotas panaudojant techninę greičio matavimo priemonę, kuri buvo naudojama, nepažeidžiant instrukcijos reikalavimų, t. y. turint reikalingus leidimus, abejoti užfiksuotais parodymais nėra pagrindo, todėl Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 59-61).

II.

J. J. G. II, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi, pateikė apeliacinį skundą (b. l. 65-66), kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį ir bylą nutraukti. Nurodė, jog policijos pareigūnai bylos nagrinėjimo metu pateikė tik žodinius paaiškinimus, kurie buvo vertinami kaip objektyvūs įrodymai, tačiau abejonės, kurias apeliantas teismo posėdžio metu išreiškė dėl pareigūnų apmokymo ar kompetencijos, buvo laikomos kaip neobjektyvūs įrodymai. Pažymėjo, kad byloje nėra apmokymų sertifikatų ar kitų rašytinių dokumentų, įrodančių, jog pareigūnai yra susipažinę su prietaiso naudojimosi instrukcija, taip pat pagal Policijos generalinio komisaro 2010 m. vasario 9 d. įsakymą Nr. 5-V-127 patrulio tarnybos užduoties, kad jie įgalioti dirbti konkrečioje vietoje konkrečiu laiku, dokumento. Atkreipė dėmesį, jog jei prietaisas naudojamas ne pagal instrukciją, tuomet nestandartizuota paklaida yra apie 20-30 procentų, ką gamintojas vertina kaip matavimus už greičio matavimo prietaiso techninės specifikacijos ribų. Be to, pažymėjo, kad Valstybinės metrologijos tarnybos matavimo priemonės tipo tvirtinimo pažymėjimas patvirtina, kad matuojant greitį prietaisu „Traffipatrol Nr. 507-013/60004“ reikia, kad kampas tarp lazerio spindulio judėjimo krypties ir automobilio judėjimo krypties būtų nulis laipsnių, tai reiškia, jog policijos pareigūnas, naudodamas prietaisą, turi būti tame pačiame aukštyje ir toje pačioje kryptyje kaip ir taškas, kurį jis matuoja. Pažymėjo, kad šiuo atveju tikslus matavimas fiziškai neįmanomas, nes policijos pareigūnas stovėjo ant kalno, 120 metrų aukštyje (pagal jūros lygį), ir užfiksavo J. J. G. II greitį kalno apačioje, 109 metrų aukštyje (pagal jūros lygį).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. liepos 29 d. nutartimi J. J. G. II apeliacinį skundą tenkino iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Teisėjų kolegija nustatė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas nesiėmė konkrečių veiksmų, kad visi neaiškumai dėl greičio matavimo prietaiso naudojimo tinkamumo būtų pašalinti, nors tokia galimybė egzistavo. ATPK 256 straipsnio 3 dalies nuostatos bylą nagrinėjančiai institucijai, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes.

Pažymėjo, kad J. J. G. II skunde bei apeliaciniame skunde iškeltoms abejonėms dėl to, kad greičio matavimo prietaisas „Traffipatrol Nr. 507-013/60004“ buvo panaudotas ne pagal gamintojo technines specifikacijas, jų naudojimo instrukcijas, pašalinti yra būtinos specialios žinios. Be to, pastebėjo, kad byloje nėra duomenų, ar policijos pareigūnai F. K. ir V. S. apmokyti dirbti su greičio matuokliu „Traffipatrol 507-013/60004“. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal Policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintų Patrulių veiklos instrukcijos 9.4 punktą patruliams, vykdantiems eismo priežiūrą, privalomai keliami reikalavimai ir jiems privaloma būti susipažinusiems su techninių matavimo prietaisų naudojimo instrukcijomis, išlaikiusiems įskaitą ir mokėti šiais prietaisais naudotis. Tačiau administracinio teisės pažeidimo byloje tokių duomenų nenustatė. Policijos pareigūnų parodymai teismo posėdžio metu, kad jie yra apmokyti dirbti su greičio matavimo prietaisu, nelaikyti pakankamu įrodymu. Nustatė, kad šiems trūkumams pašalinti būtina rinkti papildomus įrodymus, todėl nutarė grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą, 2011 m. spalio 20 d. nutarimu J. J. G. II skundą patenkino. Panaikino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos KPR 2010 m. balandžio 1 d. nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. E 853606, kuriuo J. J. G. II pagal ATPK 124 straipsnio 3 dalį paskirta administracinė nuobauda – 150 Lt bauda, ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. J. G. II atžvilgiu nutraukė.

III.

Apeliaciniu skundu (b. l. 110-113) Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba (toliau – ir Institucija) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarimą ir jos apeliacinį skundą patenkinti – administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba palikti galioti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2010 m. balandžio 1 d. nutarimą, kuriuo J. J. G. II už ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirta 150 Lt bauda.

Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. spalio 20 d. priimtą sprendimą pagrindė prielaidomis ir nesivadovavo surinktų rašytinių įrodymų visuma. Skundo nagrinėjimo metu teismas, tikrindamas J. J. G. II 2010 m. kovo 28 d. pateiktų kaltinimų pagrįstumą ir vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 29 d. nutartį, apklausė liudytojus V. S. ir F. K. Liudytojas F. K., duodamas parodymus susipažinęs su ATPK 187² straipsnio nuostatomis, nurodė, kad 2010 m. kovo 28 d. apie 11 val. 03 min., Žirmūnų g. 5, Vilniuje, su greičio matavimo prietaisu išmatavo būtent J. J. G. II vairuojamo automobilio Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), greitį. Patrulio ranka matuojant greitį nuo transporto priemonės valstybinio numerio – (duomenys neskelbtini) nenukrypo, jis V. S., kaip pareigūnui, įgaliotam surašyti protokolą, nurodė įforminti būtent tą vairuotoją, kurio vairuojamos transporto priemonės greitį užfiksavo. Kitų automobilių ar pašalinių judančių objektų šalia nebuvo.

Pabrėžė, kad šiuos parodymus teismas įvertino kaip objektyvius ir patikimus, atitinkančius surinktą rašytinę bylos medžiagą. Duomenų, remiantis kuriais galima būtų konstatuoti, kad valstybės pavestas viešosios tvarkos palaikymo funkcijas vykdę policijos pareigūnai pasielgė neteisėtai ir išgalvojo tarnybiniame pranešime ir teismo posėdžio metu išdėstytas aplinkybes, nutarimo Nr. E853606 teisėtumą ir pagrįstumą tikrinusi institucija nenustatė. Be to, teismas savarankiškai iš Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos išreikalavo juridiškai patvirtintus dokumentus, liudijančius, jog F. K. yra susipažinęs su greičio matavimo prietaiso naudojimo instrukcija ir išlaikęs įskaitą. Todėl policijos įstaigai kyla pagrįstos abejonės, kodėl teismas nesivadovavo policijos pareigūnų parodymais, kaip tiesioginiais įrodymais byloje, o pripažinęs patrulių parodymus patikimais, padarė išvadą, kad F. K. vis dėlto galėjo užfiksuoti kito automobilio greitį, apie kurį skunde minėjo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.

Atsakomybėn traukiamas asmuo ne kartą buvo pripažinęs (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-444-1492/2011), kad 2010 m. kovo 28 d. apie 11 val. 03 min., vairuodamas automobilį Honda CR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Žirmūnų g., buvo priverstas padidinti transporto priemonės greitį apvažiuodamas į kairę sukančią transporto priemonę. Tačiau teismas šių aplinkybių iš viso nevertino.

Pažymėjo, kad Vilniaus metrologijos centro Elektrinių dydžių ir virpesių matavimo priemonių skyriaus vadovė – technikė vadovė Z. B., duodama parodymus posėdyje, buvo neobjektyvi. Z. B. teisės pažeidimo užfiksavimo vietoje nebuvo, tačiau iš anksto padarė prielaidą, kad vietoje, kurioje pareigūnai išmatavo automobilio Honda CR-V greitį važiavo ne vienas automobilis. Be to, liudytoja minėjo, kad visose rekomendacijose siūloma matuoti greitį tiesiame, lygiame kelyje. Šių duomenų šaltinio ji nenurodė, taip pat nenurodė, kad matuoti į kalną važiuojančių transporto priemonių greitį techniniu požiūriu draudžiama.

Pažymėjo, kad J. J. G. II skundo nagrinėjimo metu nustatyta, kad greičio matavimo prietaisas klaidos kodo neparodė, o parodė užfiksuotą greitį. Tai bylos nagrinėjimo metu patvirtino ir pareiškėjas.

Teigė, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą byloje, vadovavosi atskiru netiesioginiu įrodymu – atsakomybėn traukiamo asmens parodymais, kurie buvo užfiksuoti posėdžio metu ir skunde (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarimo Nr. 11-425-244/2011, 3 psl.), o ne tiesioginių įrodymų visuma (ATPK 248, 256, 257 str.) – policijos pareigūnų parodymais, duotais susipažinus su atsakomybe už melagingų parodymų teikimą, greičio matavimo prietaiso parodymais, įgalioto pareigūno (organo) surašytu protokolu Nr. E853606 (ATPK 259 str. 1 d.).

J. J. G. II su apeliaciniu skundu nesutinka ir atsiliepime (b. l. 128-129) į apeliacinį skundą nurodo, kad 2009 m. rugsėjo 21 d. Kelių patrulių rinktinės pareigūnai (t. y. patrulis V. S. ir patrulis (liudytojas) F. K.) susipažino su greičio matavimo prietaisų „Traffipatrol“, ,,Berkut-R“ ir „VideoLaveg“ naudojimu, laikydami įskaitą. Tačiau mano, kad nepakanka laiko, tam, kad būtų įsisavinta, kaip veikia vienas greičio matavimo prietaisas, o čia netgi trys skirtingos įrangos rūšys. Šios rūšies įrangos tarptautiniai mokymo standartai reikalauja mažiausiai 32 akademinių valandų apmokymui naudotis vienu greičio matavimo prietaisu tam, kad galima būtų suprasti ir teisingai naudoti įrangą pagal gamintojo reikalavimus. Jei patruliai būtų buvę tinkamai apmokyti, jie žinotų, kad greičio matavimo kalno viršuje atlikti negalima.

Patrulis V. S. surašė protokolą Nr. E853606 ir jį pasirašė. Patrulis V. S. teisme pareiškė, kad jis nežinojo adreso, kur stovėjo patrulių mašina tariamo nusižengimo dieną ir, kad adresas, nurodytas protokole, Žirmūnų g. 5, Vilniuje, yra ta vieta, kur tariamas nusižengimas įvyko; tai reiškia 241 metrų atstumu nuo patrulio (liudytojo) F. K., kuris naudojo „Traffipatrol“ greičio matavimo prietaisą ir atliko greičio matavimą kalno viršuje. Tačiau paklausus patrulio V. S., jis paliudijo, kad patrulis (liudytojas) F. K. stovėjo prieš jį, apytiksliai 10 metrų atstumu, kai jis sėdėjo patrulių mašinoje. Kadangi patrulis V. S. negalėjo prisiminti, kur stovėjo jų automobilis, J. J. G. II jam priminė, kad jis stovėjo tarp Žirmūnų g. 21 ir Žirmūnų g. 7; J. J. G. II automobilyje buvo liudytojų, kurie šį faktą patvirtintų. Tačiau, remiantis raštišku protokolu ir patrulio V. S. liudijimu, tariamas nusižengimas turėjo įvykti visiškai kitoje vietoje, ir tai nesutampa su faktais, pateiktais protokole Nr. E853606. Jei abu policijos pareigūnai būtų vadovavęsi policijos vidaus taisyklėmis, jie būtų teisingai nurodę vietą ir laiką, kada buvo vykdomas greičio fiksavimas. (Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymu patvirtinto Kelių eismo taisyklių pažeidimų, užfiksuotų kelių transporto priemonių greičio matavimo prietaisais, tyrimo tvarkos aprašo 5 punktą konkreti darbo vieta ir laikas turi būti nurodyti patrulio tarnybos užduotyje.)

Vilniaus metrologijos centro Elektrinių dydžių ir virpesių matavimo priemonių skyriaus vadovė – technikė Z. B. pateikė objektyvias ekspertės išvadas. Kaip nepriklausomos tarnybos, kuri atsakinga už tai, kad užtikrintų, jog greičio matavimo prietaisai veikia pagal gamintojo sertifikatą, ekspertė Z. B. visiškai atsakė į visus teismo klausimus apie greičio matavimo prietaiso tikslingumą ir patvirtino, kad „Traffipatrol“ greičio matavimo prietaisas neparodo laiko, datos ar automobilio numerio nuotraukos tuomet, kai policijos pareigūnas sustabdo automobilį. Taip pat Z. B. pažymėjo egzistuojančią „Traffipatrol“ greičio matavimo prietaiso atminties problemą (tokio paties, kuris buvo naudojamas 2010 m. kovo 28 d.). Tai galėtų būti priežastimi, dėl ko šios įrangos panaudojimas yra kuriam laikui sustabdytas ir Policija šios įrangos nenaudoja, nes greičio pamatavimas bet kuriuo metu gali išlikti atmintyje iki 30 minučių ir gali neteisingai būti parodytas, kai prietaisas naudojamas kitam įvykiui užfiksuoti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30², 226, 232, 232¹, 239, 239³, 241, 241¹, 246¹, 246², 246⁷, 249, 259, 260, 261, 262, 282, 313 straipsnių ir dvidešimt trečiojo skirsnio pakeitimo, kodekso papildymo 257¹, 260¹, 260² straipsniais, dvidešimt trečiuoju¹ ir dvidešimt trečiuoju² skirsniais įstatymo, įsigaliojusio 2011 m. sausio 1 d., 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kai yra šio kodekso 262 straipsnyje nurodyti pagrindai, pradėtų ir nebaigtų administracinių teisės pažeidimų bylų, taip pat administracinių teisės pažeidimų, kurių protokolai surašyti iki šio įstatymo įsigaliojimo, bylų teisena vyksta iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. J. J. G. II administracinio teisės pažeidimo byla buvo pradėta dar iki 2011 m. sausio 1 d., todėl, vadovaujantis ATPK 292 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusia iki 2011 m. sausio 1 d., jo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena vyksta iki 2011 m. sausio 1 d. galiojusia tvarka.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 3 dalyje (2009 m. gruodžio 21 d. įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu), padarymo. Šiame straipsnyje numatyta, kad nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip 20, bet ne daugiau kaip 30 kilometrų per valandą užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki trijų šimtų litų. Institucija ginčija šio pažeidimo padarymo faktą ir teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą J. J. G. II atžvilgiu nutraukė.

Pažymėtina, kad Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Todėl akivaizdu, kad siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį nepakanka nustatyti tik greičio viršijimo faktą. Būtina nustatyti ir asmenį, viršijusį greitį, taip pat turi būti įrodyta ir šio asmens kaltė. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Taip pat pažymėtina, kad, remiantis ATPK 257 straipsniu, administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš to seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, iš naujo nagrinėdamas šią bylą, 2011 m. spalio 20 d. nutarime konstatavo, kad be liudytojo (pareigūno) F. K. parodymų, nėra kitų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad buvo užfiksuotas būtent J. J. G. II automobilio greitis, todėl nepakanka duomenų teigti, kad J. J. G. II pažeidė KET 135 punkto reikalavimus. Pripažino, jog J. J. G. II versija, kad galėjo būti užfiksuotas kito automobilio greitis, nėra paneigta remiantis kitais byloje esančiai įrodymais (Vilniaus metrologijos centro Elektrinių dydžių ir virpesių matavimo priemonių skyriaus vadovės-technikės Z. B. parodymais). Todėl teismas padarė išvadą, kad byloje esantys įrodymai nėra pakankami, kad patvirtintų aplinkybę, jog J. J. G. II padarė ATPK 124 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, atsižvelgė į juos ir jais grindė savo sprendimą, tinkamai motyvavo savo nutarimą ir priėmė teistą bei pagrįstą sprendimą. Atsižvelgdamas į prieštaringus ir nenuoseklius J. J. G. II kaltę pagrindžiančius įrodymus, Vilniaus apygardos administracinis teismas pagal savo vidinį įsitikinimą neturėjo pagrindo pripažinti J. J. G. II kaltu administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 124 straipsnio 3 dalyje, padarymu, todėl pagrįstai administracinio teisės pažeidimo bylą J. J. G. II atžvilgiu nutraukė. Kadangi byloje esančios abejonės vertinamos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai (in dubio pro reo principas), byloje iškilusias abejones dėl J. J. G. II kaltės ir jo atsakomybės pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 straipsnio 3 dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino būtent jo naudai. Taigi, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jo pagrindu priimto sprendimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu.

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei minėtas teisės normas, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinio skundo netenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. spalio 20 d. nutarimą J. J. G. II administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.