Vilniaus apygardos teismo nutartis

2010-01-06 · Civilinė byla Nr. 2S-26-275/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-06
Bylos Nr.
2S-26-275/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė, Algirdas Auruškevičius
Ieškovas
UAB „Termatika“
Atsakovas
UAB „Forsitia“, E. M.
Trečiasis asmuo
UAB „Vidargana“, A. M.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2S-26-275/10

Teisėja Andrutė Kalinauskienė Procesinio sprendimo kategorija 110.1.; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. sausio 6 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro

kolegijos pirmininkė ir pranešėja Danutė Kutrienė,kolegijos teisėjai Tatjana Žukauskienė ir Algirdas Auruškevičius,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Termatika“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Termatika“ ieškinį atsakovams UAB „Forsitia“ ir E. M., dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB „Vidargana“, A. M., dėl rangos darbų sutarties pripažinimo nutraukta ne dėl rangovo kaltės, apmokėjimo už atliktus darbus, netesybų ir nuostolių priteisimo.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Termatika“ prašė pritaikyti atsakovų atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti UAB „Forsitia“ pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose 88 243,48 Lt sumai, o E. M. – 70 743,36 Lt sumai. Jų nesant areštuoti atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį tiek pas juos ir pas trečiuosius asmenis minėtai sumai. Atsakovo E. M. atžvilgiu taikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl nekilnojamojo daikto – kaimo turizmo sodybos „Giedraitiškių dvaras“, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės perleidimo draudimo. Nurodė, kad ieškovo reikalavimų suma yra didelė, reikalauja sumokėti už atliktus ir seniai priimtus darbus, dėl kurių atlikimo kokybės nebuvo pareikšta jokių pretenzijų. Atsakovai beveik metai delsia atsiskaityti. Nurodė, kad būtent kaimo turizmo sodyboje „Giedraitiškių dvaras“ yra atlikti darbai, todėl būtina taikyti ir papildomą laikinąją apsaugos priemonę. Yra pagrindo manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2009-07-20 nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies, areštavo atsakovui UAB „Forsitia“ priklausantį turtą 88 243,42 Lt sumai. Areštavo atsakovui E. M. priklausantį turtą 70 743,36 Lt sumai. Teismas, atsižvelgęs į ieškovo prašyme nurodytus motyvus, kuriais remiantis prašoma taikyti byloje ieškinio užtikrinimo priemonę, į tai, kad pareikštas ieškinys dėl skolos, baudos, netesybų, nuostolių atlyginimo priteisimo yra turtinio pobūdžio, ieškinio kaina žymi, ir, kad nesiėmus ieškinio užtikrinimo priemonių gali pasunkėti arba tapti negalimu teismo sprendimo įvykdymas, patenkino ieškovo prašymą dėl atsakovų UAB „Forsitia“ ir E. M. turto arešto. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės suma neturi viršyti ieškinio sumos: UAB „Forsitia“ atžvilgiu - 88 243,42 Lt, o E. M. atžvilgiu - 70 743,36 Lt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas E. M. atskiruoju skundu prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-07-20 nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas ieškovo reikalavimams užtikrinti pritaikė turto, priklausančio atsakovui UAB „Forsitia“, esančio pas jį ar trečiuosius asmenis, areštą bendrai 88 243,42 Lt sumai (ieškinio sumai) ir turto, priklausančio atsakovui E. M., esančio pas jį ar trečiuosius asmenis, areštą bendrai 70 743,36 Lt sumai. CPK 145 str. 2 d. nurodyta, kad teismas gali panaudoti kelias laikinąsias apsaugos priemones, tačiau bendra jų suma neturi būti iš esmės didesnė už ieškinio sumą. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovautis ekonomiškumo principu. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos 158 986,78 Lt sumai. Remiantis minėta įstatymo norma, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, negalėjo viršyti ieškinio sumos, t.y. 88 243,48 Lt ir taip pažeisti proporcingumo ir ekonomiškumo principų. Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas - išlaikyti teisinę pusiausvyrą tarp ieškovo ir atsakovo. Šia priemone jokiu būdu negalima suteikti nė vienai proceso šaliai perdėto pranašumo. Teisė į laikinųjų apsaugos priemonių taikymą yra procesinė teisė, tad ja, kaip ir kitomis procesinėmis teisėmis, negalima piktnaudžiauti.

Atsiliepimas

Atsakovas UAB „Forsitia“ bei tretysis asmuo A. M. atsiliepimuose į atskirąjį skundą nurodo, kad sutinka su atskiruoju skundu bei prašo Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-07-20 nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui E. M. taikymo panaikinti. Nurodo, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės akivaizdžiai pažeidžia teisingumo, ekonomiškumo, lygiateisiškumo civilinio proceso teisės principus. Tokia pozicija yra dėstoma ir teismų praktikoje. Teismai nurodo, kad kai valstybės taikomos poveikio priemonės yra neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimui bei neatitiktų siekiamų teisėtų tikslų, jos akivaizdžiai varžo asmens teises labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, taip pažeidžiant interesų pusiausvyrą bei socialinio gyvenimo stabilumą. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad konkrečios rūšies ir masto laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik neviršijant pareikštų reikalavimų ribų ir tik siekiant užtikrinti teismo sprendimo, priimtino būtent pagal ieškinio reikalavimus, vykdymą. Esant tokiai situacijai taikomų laikinųjų apsaugos priemonių dydis yra mažinamas atsižvelgiant į ieškovo reikalavimų dydį. Taigi, teismai, spręsdami analogiškus skundus laikosi pozicijos, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus proceso šaliai, tačiau svarbu yra tai, kad taikomos laikinosios apsaugos priemonės nevaržytų skolininko teisių daugiau, nei būtina ieškiniui užtikrinti.

Ieškovas UAB „Termatika“ bei tretysis asmuo UAB „Vidargana“ atsiliepimais į atskirąjį skundą prašo atsakovo E. M. atskirąjį skundą atmesti ir laikinąsias apsaugos priemones palikti nepakeistas. Nurodo, kad teismo nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant atsakovų turtą minėtoms sumoms visiškai nereiškia, kad teismas yra pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones bendrai 158 986,78 Lt sumai, kaip klaidingai savo atskirajame skunde teigia apeliantas. Pagal pareikštą ieškovo ieškinį, pagrindinis skolininkas yra UAB „Forsitia“, kuriam ieškovas dėl neatsiskaitymo už atliktus darbus ir kitų sutartinių įsipareigojimų nevykdymą reiškia reikalavimą 88 243, 42 Lt sumai. Į šią sumą yra įskaičiuota ieškovo atliktų konkrečių darbų kaimo turizmo sodybos objekte, kurios savininkas - kitas atsakovas E. M., vertė, kurią ieškovas vertina 70 743,36 Lt sumai. Atsakovas UAB „Forsitia“ buvo tik formalus tarpininkas tarp ieškovo ir kito atsakovo E. M., pasirašant rangos sutartį su ieškovu kaip rangovu. Ieškovui atlikus rangos sutartyje numatytus darbus, darbų rezultatas atiteko ne atsakovui - UAB „Forsitia“, o kitam atsakovui - E. M., kuris taip pat neatsiskaito su ieškovu. Todėl E. M. ieškinyje yra patrauktas atsakovu ne kaip pagrindinis skolininkas, o kaip subsidiarus skolininkas, kuriam ieškovas reiškia reikalavimą atlyginti vertę darbų, kuriuos ieškovas atliko E. M. priklausančioje sodyboje. Ieškovas ieškinyje prašo šią sumą (70 743,36 Lt) priteisti subsidiariai iš E. M., jeigu pagrindinis skolininkas - UAB „Forsitia“ neatsiskaitys su ieškovu. Todėl areštuotino turto suma, nurodyta teismo nutartyje atskirai kiekvienam atsakovui atskirai, negali būti sumuojama kaip bendra arešto suma, juo labiau teigti, kad arešto suma viršijo ieškinio kainą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Ieškovas UAB „Termatika“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti, kad 2008-02-25 sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Forsitia“ statybos rangos darbų sutartis For 01 buvo nutraukta 2008-08-28 užsakovo iniciatyva, nesant rangovo kaltės, priteisti iš atsakovo UAB „Forsitia“ 63 930,30 Lt apmokėjimą už atliktus darbus, 1 855,08 Lt delspinigių, 21 240 Lt baudą už sutarties vienašališką nutraukimą ir 1 218,04 Lt kitų išlaidų, 6 procentus metinių palūkanų. Taip pat prašė priteisti subsidiariai iš atsakovo E. M. 70 743,36 Lt nuostolių atlyginimo už be teisinio pagrindo įgytą turtą, jeigu atsakovas UAB „Forsitia“ neįvykdys teismo priteistos mokėjimo prievolės ieškovui, priteisti iš atsakovo E. M. 5 procentus metinių palūkanų, iš atsakovų solidariai priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Subsidiarios atsakomybės ypatumas yra tas, kad kreditorius pirmiausia reikalavimą turi nukreipti į pagrindinį skolininką ir, tik pastarajam negalint patenkinti kreditoriaus reikalavimo (iš dalies ar pilnutinai), atsako subsidiarus skolininkas. Patenkinus ieškinį, teismo sprendime nurodoma, kad prievolė yra subsidiari (CPK 274 str. 2 d.). Taigi šiuo atveju pagrindinis skolininkas yra UAB „Forsitia“, o E. M. atsakys tuomet, kai pagrindinis skolininkas negalės pilnutinai patenkinti ieškovo reikalavimų.

Taikant ieškinio užtikrinimo priemones ši subsidiarinės atsakomybės sąlyga įtakoja pagrindiniam skolininkui ir subsidiariam skolininkui taikomo ieškinio užtikrinimo mastą. Teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu teismas pripažintų ieškovo reikalavimus pagrįstais, tai atsakyti turėtų pagrindinis skolininkas – UAB „Forsitia“, o jam negalint pilnai ar dalinai patenkinti priteistų reikalavimų – subsidiarus skolininkas E. M. Taigi ir taikant laikinąsias apsaugos priemones (šiuo atveju turto areštą) teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti, pirmiausia laikinosios apsaugos priemonės turėjo būti taikomos pagrindiniam skolininkui – UAB „Forsitia“, o tik tuo atveju, jeigu pagrindinio skolininko turto teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti nepakanktų, trūkstamo turto apimtimi (o jeigu turto iš viso nėra - visa apimtimi) laikinosios apsaugos priemonės taikytinos subsidiariam skolininkui – E. M.

Išdėstytų argumentų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikinąsias apsaugos priemones nepagrįstai taikė abiejų atsakovų, t.y. UAB „Forsitia“ ir E. M. atžvilgiu, ir tuo nutarė areštuoti turto didesnei sumai, nei visa ieškinio suma, tuo pažeidė LR CPK 145 str. 2 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo priimta nutartis keistina, pirmiausiai laikinąsias apsaugos priemones (turto areštą) taikant pagrindinio skolininko UAB „Forsitia“ turtui, o tuo atveju, jeigu jis turto neturi arba turto neužtenka, laikinąsias apsaugos priemones taikant subsidiaraus skolininko E. M. turtui (CPK 337 str. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 str. kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. liepos 20 d. nutartį pakeisti.

Nutarties dalį, kuria areštuota atsakovui E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausančio turto 70 743,36 Lt sumai, pakeisti. Tuo atveju, jei nebūtų įvykdyta nutartis dalyje dėl atsakovo UAB „Forsitia“ (į.k. 300908622, adr. Čiobiškio g. 12-19, Vilnius) turto arešto 88 243,42 Lt sumai, areštuoti subsidiariam atsakovui E. M. (a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą 70 743,36 Lt sumai.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Tatjana ŽukauskienėAlgirdas Auruškevičius