- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-12-22
- Bylos Nr.
- e2YT-30876-433/2020
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- I. S., Valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Gintaras Algirdas Perednis
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonei „Turto bankas“, I. S. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad jo tėvai yra F. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. P., gim. (duomenys neskelbtini). Santuoką tėvai sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto CMS, įrašo Nr. 345. Nors Nekilnojamojo turto registro duomenų bazėje butas su rūsiu, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nekilnojamojo turto registro Nr. (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas J. P. vardu, tačiau šį butą jo tėvai įgijo gyvendami santuokoje, todėl šis butas yra jo tėvų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nuo 1968 m. sausio 25 d. abu tėvai šiuo adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą, šiame bute gyveno iki gyvenimo pabaigos, tai patvirtina pažymos apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą. Šiame bute jis taip pat yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, ir jame gyvena iki šiol. Jo mama 1998 m. gruodžio 11d. Vilniaus 4-ame notarų biure, pas notarę A. Adomaitienę, surašė ir notarė patvirtino testamentą, registro Nr. 2-16530, jog po savo mirties jam palieka butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su visais jame esančiais daiktais. Jo tėvas F. P. mirė (duomenys neskelbtini), tai patvirtina Mirties liudijimas Nr. 580614, įrašo Nr. 4555. (duomenys neskelbtini) mirė jo mama E. P., tai patvirtina VĮ Vilniaus miesto klinikinės ligoninės 2020 m. vasario 29 d. Medicininis mirties liudijimas Nr. 20- 8750651. 2020 m. liepos 28 d. Vilniaus miesto 4- ojo notarų biuro notaras L. Ž. jam išdavė liudijimą, jog jis po motinos J. P. mirties jos palikimą priėmė, paveldėjimo teisės liudijimas A. P. išduotas nebuvo. Šiame notarų biure jis sužinojo, jog pagal mamos surašytą testamentą, jam atitenka tik 1/2 dalis buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nes po jo tėvo F. P. mirties, jam priklausanti 1/2 šio buto dalis jo sutuoktinės, t. y. mamos J. P., jo ir jo sesers I. S. liko nepriimta. Po tėvo F. P. mirties (duomenys neskelbtini) motina J. P. palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti, rūpintis juo kaip savo turtu. J. P. nepertraukiamai iš karto po sutuoktinio F. P. mirties, visą butą esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje prižiūrėjo, tvarkė, mokėjo visus mokesčius už visą butą, t. y. ir už 1/2 buto dalį priklausiusią sutuoktiniui F. P.. Tai patvirtina mokesčių mokėjimo pažymos. Jo sesuo I. S. taip pat patvirtina, kad po tėvo F. P. mirties visus buto esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, mokesčius mokėjo mama J. P.. Palikėją pragyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais jeigu jų yra (CK 5.13 straipsnis). Jis ir jo sesuo I. S. po tėvo mirties palikimo nepriėmė, nes buvo sutarę, kad visas butas lieka motinai J. P.. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius), kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais - asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas pareiškėjui A. P. paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą gauti į velionės motinos J. P. vardu atsiradusį palikimą. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), po sutuoktinio F. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, faktiškai pradėdama turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo I. S. teismui pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su pareiškėjo pareiškimu pilnai sutinka ir prašo pareiškimą tenkinti
Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad nuo 2015-03-20 paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, kaip paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijas, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo Frans pavlovskij palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį F. P. palikto turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad Jelena pavlovskaja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė „Turto bankas“ neprieštaraus šio pareiškimo patenkinimui.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas pilnai palaikė pareiškimą. Iš esmės pakartojo pareiškime nurodytas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo I. S. teismo posėdžio metu prašė pareiškimą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjo, suinteresuoto asmens I. S. paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir F. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (duomenys neskelbtini), įrašo Nr. 345. F. P. mirė (duomenys neskelbtini) J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas A. P. ir suinteresuotas asmuo I. S. yra J. P. ir F. P. vaikai. Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų bazės 2020-07-10 išrašo duomenimis J. P. vardu įregistruotos nuosavybės teisės į tokį nekilnojamąjį turtą: Butą/Patalpą-Butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Minėtas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso J. P. nuo 2005-10-20 Gyvenamųjų namų savininkų bendrijos pažymos Nr. 81, pagrindu. Aukščiau minėtas butas įgytas J. P. ir F. P. santuokos metu, t. y. 2005-10-20. Po sutuoktinio F. P. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo ir dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo sutuoktinė J. P. nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo pradėta. Po J. P. mirties (duomenys neskelbtini) į notarų biurą dėl palikimo priėmimo kreipėsi pareiškėjas A. P., tai patvirtina Vilniaus miesto 4-ojo notaro biuro notaro L. Ž. 2020 m. liepos 28 d. išduotas liudijimas.
LR CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Palikimo priėmimas, faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti, – tai įpėdinių valios išreiškimas aktyviais veiksmais per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, patvirtinantis įpėdinių interesą įgyti visas teises į palikimą (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Byloje nustatyta, kad J. P. po sutuoktinio F. P. mirties per nustatytą trijų mėnesių terminą nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Kadangi J. P. nesikreipė į notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, turi būti įrodyta, kad ji, per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Iš byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad J. P. vardu nekilnojamojo turto registre yra registruotos nuosavybės teisės į butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Šis nekilnojamasis registruotinas turtas buvo įgytas 2005-10-20. LR Civiliniame kodekse įtvirtinta, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis yra įformintas vieno iš jų vardu (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-04-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2012). Tai patvirtina, kad butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, buvo bendroji jungtinė F. P. ir jo sutuoktinės J. P. nuosavybė.
Palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2008-03-07 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008 pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku.
Iš pareiškėjos paaiškinimų bei byloje surinktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėjo motina J. P. kartu su sutuoktiniu F. P., iki jo mirties gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius. Minėtame bute pareiškėjo motina J. P. liko gyventi ir po sutuoktinio F. P. mirties. Šias aplinkybes patvirtino teismo posėdžio metu pareiškėjas bei suinteresuotas asmuo I. S.. Iš Vilniaus miesto savivaldybės Žirmūnų seniūnijos 2020-06-08 pažymos Nr. (2020-42414-PD)-361 Apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą matyti, kad J. P. nuo 1968-01-25 savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius. Teismui pateikti rašytiniai įrodymai: mokesčių už butui suteiktas komunalines ir kitas paslaugas mokėjimo kvitai, patvirtina, kad pareiškėja J. P. mokėjo visus mokesčius už butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, jokių įsiskolinimų už butą nėra. Nuosavybės teisė į aukščiau minėtą butą yra išviešinta nekilnojamojo turto registre, iki šiol ginčo dėl šio nekilnojamojo turto priklausomybės niekas nekėlė, nėra duomenų, jog valstybė priėmė palikimą po F. P. mirties. Teismo vertinimu, visuma šių byloje surinktų įrodymų liudija, kad J. P. palikimą kaip savo pradėjo valdyti per tris mėnesius po sutuoktinio F. P. mirties (duomenys neskelbtini) tuo priimdama jo palikimą (CPK 185 straipsnis).
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad J. P. priėmė palikimą po sutuoktinio F. P. mirties, pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti, todėl pareikšimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto yra pagrįstas ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškėjas įrodė, kad juridinio fakto nustatymas sukels jam teisines pasekmes, nes šio teismo sprendimo pagrindu jam turėtų būti išduotas paveldėjimo teisės liudijimas (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais teismas
nusprendžia:
Pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po sutuoktinio F. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.