Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis E. K. kaltės nepripažino ir paaiškino, jog to, kas nurodyta kaltinamajame akte tikrai nebuvo. Jį 15 metų persekioja vienas žmogus – A. M.. Jis siekė, kad E. K. jam dirbtų už dyką, reikalavo, kad pas jį gyventų ir negertų, nerūkytų, nevogtų ir panašiai. A. M. buvo jį sumušęs ,,bananu“, kokį turi policininkai, suduodant 7 smūgius. Po to buvo patekęs į autoįvykį – partrenktas automobilio, dėl ko buvo operuotas. Nurodė, jog B. pažinojo, kadangi jie gyveno netoli miško teritorijos, kur E. K. dirbo su A. D., todėl į B. kiemo teritoriją abu eidavo valgyti savo atsineštų pietų. Būdavo ir taip, kad J. B. ir jų vaikams padėdavo, duodavo jiems ką turėdavo: kai vaikams už pagalbą dirbant A. M. buvo pažadėjęs atsilyginti, bet pažado netesėjo, tai tuo metu, kai vienas iš vaikų mamos buvo atsiųstas pas E. K. paimti cigarečių, šis atidavė jam šokoladą. Būdavo atvejų, kad nakvojo pas B. lauke esančioje vaikų pasidarytoje palapinėje. Kiek atsimena, kai nakvodavo toje palapinėje, vaikai irgi būdavo – jei užsimanydavo, ateidavo miegoti, tiksliau ateidavo P. ir P., bet jie ilgai ten nebūdavo, nes visą laiką eidavo į namus, į kambarį pas tėvus. Vieną kartą matė, kaip vaikai toje palapinėje išdarinėjo ,,visokias nesąmones“ – vienas kitam čiupinėjo lytinius organus. Tuo metu E. K. kaip tik nubudo ir pamatęs juos perspėjo, kad iš jo nesityčiotų. Yra buvę ir anksčiau, kai vaikai iš E. K. tyčiojosi, dėl ko vieną buvo pagavęs ir paėmęs už kojų papurtęs. Pamena, kuomet buvo apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Ten teisingai nurodė, kad P. davė saldainį, tačiau ne už tylėjimą, o už tai, kad tas A. M. buvo prižadėjęs vaikams atsilyginti už padėjimą nešioti šakas. Kartą vaikų motina J. B. paskambino ir paklausė ar E. K. turi rūkyti. Atsakius, kad turi, cigarečių paimti atvažiavo J. vaikas, kuriam padavė saldainį ir cigaretes. Miške prie B. namų dirbdavo vasaros laikotarpiu, prieš rudenį. Jų namuose pradėjo lankytis tada, kai juos pažinojęs žmogus, pasiūlė eiti pas juos valgyti. Nuo pirmo apsilankymo pas B. iki tada, kai E. K. buvo sumuštas M., galbūt buvo praėję apie mėnesį. Pas B. po darbo alkoholį vartojo kokius 2 ar 3 kartus. Būdavo taip, jog pas juos nakvojo palapinėje. Nakvojo vieną kartą. Kažkas, galbūt ir vaikai, pamatę, jog snaudžia ant to suoliuko, nuvedė paguldyti į palapinę. Vaikų mama žinojo, kad vaikai veda jį į palapinę. A. M. nieko nebuvo draudęs ar įspėjęs jį dėl B.. Kodėl M. jį sumušė – nežino, bet mano, jog dėl to, kad nesilankytų pas B. ir ten negertų. Kad B. šeima įtraukta į rizikos šeimas – nežinojo. Kartą pas E. K., kartu su tėvu buvo atvažiavęs P., o cigarečių paimti buvo atsiųstas P. (atvažiavo dviračiu). Atsimena P. ir P. parodymus pas ikiteisminio tyrimo teisėją, teigia, jog nesąmonė, kad P. nuo jo saugojo P.. Mano, kad tokio amžiaus vaikai tokių dalykų sugalvoti negali, tikriausiai jie primokyti tėvų arba papirkti to A.. E. K. santykiai su B. tėvais nebuvo blogi. Nežino, kodėl taip įvyko, nes nieko bendra su tais vaikais neturėjo, dėl jų šeimos stengėsi, jiems norėjo padėti. Kiek prisimena, toje palapinėje vaikai vienas kitam čiupinėjo, masturbavosi ir čiulpė lytinius organus. Jis apsimetė, kad nieko nematė, o juos prieš tai įspėjo, sakydamas, kad nedarytų nesąmonių, nes pasakys motinai. Paskui vaikai iš palapinės dingo, į įspėjimą nekreipė dėmesio. Kai pamatė, ką jie išdarinėja tai pirmiau įspėjo, tada nusisuko ir miegojo. Vėliau jiems už tai atleido, pamiršo, kadangi tai ne jo reikalas. Areštinėje po sulaikymo dėl šio įvykio bendravo su dviem pareigūnais. Jiems papasakojo tai, ką žinojo, pareigūnai patys prisigalvojo daug visiškų nesąmonių. Žino, kad to, kuo kaltinamas nepadarė, mano, kad pareigūnai paprasčiausiai sugalvojo visą šią aferą, o tai padarė, kažko siekdami. Policininkams pasakė viską kaip buvo. Teigia, jog visa tai jam prilipino todėl, kad tame kaime įvyko keturių vaikų savižudybė, ką jam prikaišiojo, neva dėl to, kad su tais vaikais jis turėjo santykius. Neatsimena, ką policininkams papasakojo apie B. vaikus, kadangi atmintis prasta. 2018 m. spalio 19 d., kai nurodė, kad P. buvo atvažiavęs ir su juo kambaryje atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, atsimena, bet taip nebuvo, kadangi apklausiamas po avarijos net nesusigaudė, kas vyksta ir galėjo pasakyti bet ką. Kai nakvojo B. palapinėje, konkrečiai pokalbio, kad būtų prašoma ar liepta jį nuvesti į palapinę – negirdėjo. Neatsimena, kada vaikai atsirado palapinėje – ar jie jį nuvedė, ar atėjo vėliau. Nujaučia, kad vaikų motina žinojo apie tai, kad vaikai ves jį į palapinę, nes mano, kad ji čia viską ir inicijuoja. Apie tai, ką vaikai daro palapinėje – tėvams nepasakė. Nėra buvę tokių atvejų, kad palapinėje su P. būtų miegojusi mama, o jis miegotų šalia palapinės ant žolės. Toks atvejis galėjo būti tik dienos metu, kai ateidavo į jų kiemą pavalgyti.

Perskaičius E. K. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (4 t., 146-149 b. l.), kaltinamasis nurodė, jog dėl jų nieko negali pasakyti. Mano, kad kriminalinė policija viską imituoja, kad kažkam būtų nauda. Po parodymų protokolu pasirašė, nes pasirašo bet kur, kadangi jam viskas vienodai (pavartojo žodį ,,dzin“). Teigia, jog viskas taip susiklostė, kadangi jis yra persekiojamas dėl to, kad negertų. Esmė tame, kad tokių parodymų niekada nedavė, pasirašė neskaitęs, kadangi jam pasirašyti negaila. Neneigia, kad P. buvo pas jį atvažiavęs. Prieš tai ne jis J., o J. jam skambino ir klausė dėl cigarečių. Kas atliko 2018 m. spalio 19 d. apklausą – nežino, bet buvo du pareigūnai, o antrą dieną jau buvo ir advokatas. Pareigūnų vardų ir pavardžių nežino. Su slapto sekimo protokolu (3 t., 60-61 b. l.) susipažinęs, bet jo turinio neskaitė. Neatsimena ar galėjo taip būti, kad du kartus papasakotų tą patį. Abu kartus jį apklausė vyrai, tyrėja I. R. nedalyvavo. Kai apklausė, buvo blaivus.

Ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose E. K. nurodė, jog vasaros laiku, dirbo A. M. miške. Pas B. ateidavo atsigerti kavos, maždaug kiekvieną dieną, ateidinėdavo ne mažiau kaip mėnesį laiko. Vasaros metu, vieną vakarą B. namų kieme su B. gėrė alų, J. B. matė, kad jis buvo neblaivus, vos paėjo, todėl pasiūlė pasilikti nakvoti kieme esančioje vaikų darytoje palapinėje. Į palapinę nuėjo miegoti jis, ir du B. sūnūs – P. ir P. Pats vaikų neįkalbinėjo. Palapinėje P. ir P. vienas kitam čiupinėjo lytinius organus. Jis neprašė, kad jie tai darytų. Abu berniukai patys nusirengė iki pusės, t. y. nusirengė maikutes, pasiliko tik su kelnėmis. Kelnes ir apatinius abu berniukai buvo truputį pasimovę į apačią, todėl matėsi jų lytiniai organai. Berniukai lietė vienas kitą gulėdami. Palapinėje buvo prieblanda, todėl matė, kad berniukai apie dešimt minučių vienas kitam masturbavo lytinius organus, po to apie tris ar keturias minutes vienas kitam čiulpė lytinius organus. Jis tik viską stebėjo, berniukams nieko nesakė, bet ir neprašė, kad jie taip elgtųsi. Berniukams baigus vienas kitam čiulpti, jie liko palapinėje, apsirengė ir užmigo. Po to, gal po savaitės, jis skambino J., klausė ar ji turi rūkyti. J. sakė, kad neturi, todėl pasiūlė J. atsiųsti savo vaiką iki jo namų, paimti cigarečių. Todėl P. dviračiu atvažiavo iki jo namų, esančių (duomenys neskelbtini) kaime. P. užėjo į kambarį, E. K. pasiūlė jam saldainių už tai, kad tylėtų ir niekam nesakytų to, kas bus toliau. P. sutiko. E. K. sėdėjo ant lovos, P. atsisėdo ant lovos jam iš kairės. P. nusmaukė kelnes ir apatines kelnaites iki kelių, po to savo rankomis pradėjo glostyti, po to masturbuoti P. lytinį organą, kol sustandėjo šio varpa. P. masturbavo apie 5-6 minutes, kol ir pats susijaudino. Sustandėjus jo varpai, pats nusimovė kelnes ir apatines kelnaites iki kelių, paprašė P., kad masturbuotų jo lytinį organą. P. sutiko, apie 4-5 minutes masturbavo jo lytinį organą, tačiau jam sperma neišsiliejo. P. neprašė, kad jam pačiulptų, pats P. taip pat nečiulpė. Kol P. masturbavo lytinį organą, jis P. kišo kažkurį savo pirštą į išangę. Kišo negiliai, taip kišo gal du ar tris kartus. P. į tai visai nereagavo, toliau jį masturbavo, nesakė, kad jam skaudėtų. P. nustojus masturbuoti, abu apsirengė, davė P. "Karūnos" šokoladą, prašė, kad niekam apie tai nepasakotų. Su P. tai buvo vienintelis atvejis, daugiau su juo tokių ar panašių veiksmų neatliko. Žino, kad jo namuose tikrai buvo P., nes šis yra vyriausias. Su kitais B. vaikais nėra to daręs, nėra jų lietęs, glamonėjęs ar panašiai, tik toje palapinėje stebėjęs P. ir P.. Todėl neigia kaltę dėl P. B. atžvilgiu nurodytų veiksmų. Mintis tenkinti savo lytinę aistrą su P. kilo šiam atvažiavus, tą kartą buvo blaivus. Dėl tokio savo elgesio gailisi, žino, kad elgėsi nederamai. Polinkio vaikams neturi, tai buvo vienintelis kartas, kai su vaiku tenkino savo lytinę aistrą (4 t., 146-149 b. l.).

Liudytojas A. M. nurodė, jog su E. K. susipažino prieš 15 metų, tada, kai jis pradėjo dirbti pas jo draugą ūkininką K. M.. Vėliau, maždaug prieš pora metų, E. K. prie ūkio darbų padėjo ir A. M.. Santykiai buvo geri. E. K. dirbant pas K. M. pradėjo sklisti kalbos, kad kaltinamasis buvo užtiktas su berniuko lovoje. Tuomet viskas nuėjo juokais, tačiau po kažkiek laiko tas berniukas nusižudė. Nežino, ar ta savižudybė susijusi su E. K., bet kai E. K. gyveno pas T. Š., tos moters sūnus irgi nusižudė. A. M. nurodė, jog E. K. jam padėjo prie malkų ruošos darbų. Ten, kur buvo pjaunamas miškas, netoliese yra sodyba, kurioje gyveno jauna B. šeima su mažamečiais vaikais. Kiek žino, E. K. su V. B. vieną kartą prisigėrė. Prisiminęs girdėtas kalbas apie E. K., jam pasakė, kad nevaikščiotų į B. sodybą. Tačiau vis vien, kai ten dirbdavo tai užeidavo vandens, ar dar ko nors. Po dar kelių prisigėrimų su tos sodybos šeimininku, dar keletą kartų E. K. pakartojo, kad nereiktų jam ten lankytis. Paklausus, ar jis supranta, dėl ko jam taip sako, E. K. atsakė, kad supranta. Kartą jam paskambino V. B. ir pasakė atvažiuoti pasiimti E. K., kadangi jis girtas pas juos miega. A. M. nuvažiavus, sodyboje E. K. jau nebuvo. A. M. nuvažiavo pas G. (kur gyveno E. K.), ten pastarąjį rado. Kadangi buvo pakankamai susinervinęs, supykęs, todėl sudavė jam kelis smūgius ir pasakė, kad pasikalbės tada, kai išsiblaivys. Už šį E. K. sumušimą jam buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, byla nutraukta jiems susitaikius. Nors ir žinojo kalbas apie E. K. seksualinę orientaciją, bet konkrečiai su juo apie tai nekalbėjo. Mano, kad E. K. suprato, kodėl jis jam sakė nesilankyti B. namuose. Tai, jog E. K. pas B. vartojo alkoholinius gėrimui, A. M. netrukdė, kadangi E. K. ištisai negėrė. Pačiam V. B. apie įtarimus dėl E. K. taip pat nesakė. Kai mušė E. K., jam nesakė, kad muša už vaikų tvirkinimą, bet abu tai puikiai suprato. Kartu su E. K. dirbo ir A. D.. Su pastaruoju apie E. K. polinkius nekalbėjo. Mano, kad į B. sodybą kartu su E. K. ateidavo ir A. D., A. M. neprieštaravo, kad D. ten lankytųsi. Su B. po tyrimo pradžios visiškai nebendravo. Su jais apskritai nekalbėjo apie tai, kodėl E. K. neleidžia pas juos eiti. Kiek jis žino, tai E. K. du kartus nakvojo pas B., abu jie buvo vasaros laikotarpiu, tarp jų galėjo būti mėnesio tarpas. Apie įvykius, įvykusius prieš 15 metų, žino tik iš kalbų, pats nėra matęs, kad E. K. ką nors darytų su berniukais.

Liudytojas A. D. nurodė, jog E. K. pažįsta, juos sieja draugiški santykiai, apie jo seksualinį polinkį nieko nebuvo girdėjęs iki tol, kol jam J. B. nepasakė, kad E. K. prievartavo vaikus. Todėl liepė jai E. K. neįsileisti. A. M. apie E. K. jam nieko nebuvo sakęs. Kartu su E. K. dirbdavo pas A. M., pastarasis niekada nepriekaištaudavo, kad A. D. eina pas B.. Žino apie atvejį, kai V. B. prašė A. M. pasiimti iš jo E. K.. Kiek žino, E. K. su V. B. gerdavo į mėnesį kokius 2 kartus. Kad A. M. mušė E. K., sužinojo iš paties E. K., dėl ko mušė – nežino. J. B. papasakojo, kad jis miegojo su vaikais palapinėje. Kas paskui buvo tiems vaikams, ji nesakė. Nežino, kodėl padarė išvadą dėl E. K. seksualinės orientacijos, nors jis palapinėje su vaikais tik miegojo, su J. apie tai, kad ši neįsileistų E. K. kalbėjo ir dėl to, kad pastarasis negertų su jos vyru. Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, A. D. patvirtino, jog J. B. dėl E. tikrai įspėjo, nes jis buvo kažkoks ne toks. Gandai apie E. sklido jau iš ankstesnių laikų. Apie E. K. seksualinę orientaciją girdėjo iš K. M. (jis jau miręs), girdėjo ir tai, kad E. K. lįsdavo ir prie gyvulių. Atsimena, kad sakė B., jog E. K. neįsileistų į namus tam, kad prie vaikų nelįstų. Kodėl jis turėjo prie tų vaikų lysti – nežino. Su E. K. susipažino pas ūkininką K. M.. Tada negirdėjo jokios informacijos apie nederamą jo elgesį su vaikais. Iš kitų žmonių kažkada yra apie tai girdėjęs, bet paties fakto nežino. Žino, kad A. M., kuris šiaip nėra agresyvus žmogus, E. K. buvo sumušęs. Kiek žino, E. K. pas B. yra nakvojęs du kartus, iš V. B. žino, kad A. M. į jų sodybą kartą buvo atvažiavęs ieškoti E. K.. J. B. sakė E. (K.) neįsileisti į kiemą ir į namus, kadangi jis kai išgerdavo – kvailiodavo. Negali pasakyti kaip tas kvailiojimas pasireikšdavo, kadangi su juo mažai gėrė. Taip pat J. B. sakė, kad E. K. traukia mažamečiai vaikai. Taip pasakė, nes jis yra ,,įdomus“ žmogus. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolo prieš pasirašydamas neskaitė, tačiau prašo remtis parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi parodymai užrašyti teisingai. Su A. D. A. M. atsiskaitė už visus atliktus darbus, o ar atsiskaitė su E. K. – nežino. Kalbų, kad jie vienas ant kito turi piktumų – nebuvo. Nežino, kad B. vaikai būtų lankęsi pas E. K.. J. konkrečiai nepasakė su kuriais vaikais pastarasis miegojo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu A. D. nurodė, jog E. K. pažįsta jau maždaug 10 metų, kažkada E. K. dirbo pas ūkininką M. (duomenys neskelbtini). Pastaruoju metu E. K. pradėjo dirbti pas A. M., kur dirba ir jis (A. D.). Artimų santykių su E. K. nepalaiko, kartu dirbo ir kartais kartu išgerdavo. Kad E. K. turi kitokių seksualinių pomėgių, t. y. neįprastų, jau seniai sklandė kalbos. Kai dirbo netoli B. sodybos ir E. K. pradėjo lankytis pas B., jis V. B. buvo įspėjęs, kad pasaugotų vaikus, nes maža ką. Pas B. užeidavo, kai netoliese dirbdavo, atsigerti kavos, vandens ar pavalgyti valgį, kurį atsinešdavo į darbą. Kiek žino, ir po darbo E. K. lankydavosi pats atvažiuodavo. B. turi mažamečių vaikų, todėl perspėjo juos apie E. K.. E. K. sumušimo nematė, tik iš pasakojimo žino, V. B. anksti ryte paskambino A. M. ir paprašė pasiimti E. K. iš sodybos. A. nuvažiavęs į sodybą pas B. K. nerado, K. net basas pabėgo nuo A. (2 t. 48-50 b. l.).

Liudytoja J. R. (buvusi B.) nurodė, jog E. K. pažįsta, šalia sodybos, kurioje ji su šeima gyveno, jis pjaudavo mišką, ateidavo atsigerti kavos. Į pačius namus neidavo, būdavo lauke ant suoliuko. Kartu ateidavo ir A. D.. Būdavo, kad jie su jos buvusiu vyru gerdavo alų. Kartais likdavo miegoti lauke palapinėje, kurią buvo pasidarę vaikai, joje su vaikais yra miegojęs vieną kartą. Liudytoja nurodė, jog apie šios bylos aplinkybes nieko negali pasakyti, nes nematė, kad jis lįstų ar kabinėtųsi prie vaikų, o kai ji klausinėjo vaikų – jie nieko nesakė. Vaikų klausinėjo jau po apklausų policijoje. Iki įvykio su jos vaikais girdėjo gandus, kad E. K. ,,ne tų pakraipų“ – kalbėjo visas miestelis, o tiesiogiai jai A. (D.) buvo minėjęs. Apie tai jis pasakojo daug anksčiau prieš pradedant jiems lankytis sodyboje. Todėl, kuomet pas juos būdavo E. K., J. R. stengdavosi nepalikti vaikų vienų. Nors ir buvo girdėjusi kalbas apie E. K. ,,pakraipas“, neprieštaravo, kad E. K. miegotų kartu su vaikais palapinėje, kadangi jai jis jokių įtarimų nekėlė. Nebūdavo tokių atvejų, kad vaikai eitų pas E. K. į namus, tačiau būdavo, kad nubėgdavo į mišką, ten kur E. K. ir A. dirbdavo. Vaikai nevažiavo pas E. K. cigarečių, nes jie negalėjo žinoti, kur jis gyvena, kadangi ir ji pati nežino. Būdavo, kad P. ir A. važiuodavo dviračiais į miestelį paimti duonos, ar pažaisti pas pažįstamos vaikus. Liudytoja nurodė, kad vaikų klausinėjo, kas nutiko su E. K., bet vaikai nieko nepasakojo, sakė, kad nelindo. Jei su vaikais būdavo kas ne taip, tai jie jai pasakydavo, o šiuo atveju, nė vienas neužsiminė. Su E. K. palapinėje miegojo A. ir P., P. – nemiegojo, į mišką eidavo visi trys – A., P. ir P.. Nurodė, jog santykiai su vaikais yra artimi, geri, kadangi jie visada pasipasakoja, jei kas nors atsitinka. Nežino, kodėl O. N. ir kitiems asmenims jie pasipasakojo, o jai – ne. Taip, vaikai su tėvu pas E. K. buvo ir taip išeina, kad jie žinojo, kur jis gyveno. Nemano, kad vaikai be jos žinos galėjo pas jį važiuoti, o ji vaikų niekada nesiuntė paimti tokių dalykų kaip cigaretės. Su vaikais prieš apklausas policijoje kalbėjo, sakė jiems sakyti viską, kaip buvo, visą tiesą. Poveikio šeimoje nebuvo. Patvirtino, kad iš A. D. girdėjo apie K. polinkius. Vaikai jai nieko nėra pasakoję apie nederamą E. K. elgesį. Vaikams neleidžia žiūrėti seksualinio pobūdžio filmų, tačiau vaikai yra sakę, kad su klasiokais per planšetę žiūrėjo filmuką, kuriame būdavo vyras su moterimi. Galima sakyti, kad jie turėjo kažkokį padidintą seksualinį potraukį, dėl to vaikšto su jais pas psichologę.

Iš E. K. buvo gavusi laišką (jis dingo), kur parašyta, kad ji atsiimtų savo parodymus, o jei ne, tai kai jis grįš – jai bus blogai. Per visą laikotarpį jos santykiai su A. K. nebuvo nei blogi, nei geri, labiau normalūs. Pykdavo ant E. K. ir savo vyro, kad jie abu geria. Neprieštaraudavo, kad E. K. dieną ateidavo pavalgyti pietų, kadangi tuo metu jis alkoholio nevartodavo. Nėra pastebėjusi, kad jos sūnūs nederamai vienas prie kito lįstų. Su vaikais kalbėjo apie tą kartą, kai jie su E. K. nakvojo palapinėje, bet nei vienas nieko nesakė, nors A. visą laiką beveik viską pasipasakoja. Tikrai vaikams neliepė apie E. K. veiksmus niekam nieko nesakyti. Taip pat nurodė, jog tikrai vaiko nesiuntė paimti laikraščio ar cigarečių.

Perskaičius liudytojos J. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. spalio 24 d. (2 t., 13 b. l.), kur ji nurodė, kad yra buvęs atvejis, kai E. K. nakvojo palapinėje, tačiau jis joje miegojo vienas, vaikai su juo tikrai nemiegojo – liudytoja nurodė, jog negali pasakyti, kodėl ikiteisminio tyrimo parodymuose nurodytos kitokios aplinkybės, gal susimaišė, nes dalyvauja ne viename teisme.

Liudytojas V. B. nurodė, jog kaltinamąjį pažįsta, santykiai draugiški. Žino jo pavardę – K., bet nežino vardo. Jį visą laiką vadindavo K., pažįsta nuo tada, kai jis pradėjo dirbti pas A. M. (M.), maždaug nuo praėjusios žiemos. K. į jų namus ateidavo pavalgyti pietų, vakare – išgerti alkoholio. Yra buvę atvejų, kad jis nakvojo lauke, palapinėje kartu su P. ir P.. Apie byloje nagrinėjamas aplinkybes vaikai jam nieko nepasakodavo, pirmą kartą apie tai sužinojo iš policijos. Dar anksčiau A. M. sakė, jog K. ,,ne tų pakraipų“, kad jo geriau neįsileistų į namus. Sakė tikriausiai tada, kai K. pradėjo pas juos ateidinėti, tačiau V. B. į tai nekreipė dėmesio. Vieną rytą sužinojo, kad su K. palapinėje miegojo vaikai, tuomet V. B. paskambino A. M., kad šis pasiimtų E. K.. Kai A. atvažiavo, E. K. jau nebuvo, buvo pasislėpęs, pabėgęs be drabužių, grįžimui namo V. B. davė savo drabužius (A. M. E. K. drabužius išsivežė). Patikslino, kad kaltinamasis nakvojo du kartus: pirmą kartą, kai vaikai ryte pasakė, jog kartu miegojo palapinėje, antrą kartą – pernakvojo vienas (vaikai buvo kambaryje), o ryte išvažiavo su dviračiu. Tada V. B. taip pat skambino A., sakė jam, kad E. K. miegojo palapinėje ir išvažiavo namo. Būtent tada A. važiavo į E. K. namus ir tada jį sužalojo. Tą kartą, kai vaikai su kaltinamuoju nakvojo palapinėje, jie apie kokius nors E. K. veiksmus nieko nesakė. Nežino, kaip vaikai atsidūrė palapinėje, kadangi su vaikais buvo likusi žmona (jai M. irgi buvo sakęs apie K. pakraipas). Su žmona kalbėjo, kodėl ji leido, bet atsakė, kad tiesiog vaikai norėjo būti lauke ir viskas. Kažkokio įtartino kaltinamojo elgesio neįžvelgė. Kadangi laikraštyje buvo aprašytos muštynės, P. ir A. nuvažiavo į E. K. namus paimti laikraščio ir jį parvežė. P. žinojo, kur jis gyvena, nes jam buvo parodęs. P. ir P. klausinėjo, ar tikrai, ką nors E. K. jiems darė, bet jie atsakė, kad nieko nebuvo. Nebūdavo taip, kad E. K. dieną pas juos miegotų, jis sodyboje nakvojo apie vasaros vidurį, kai vaikai atostogavo, tačiau kada tiksliai – nežino. Tarp pirmo ir antro miegojimo buvo apie savaitė laiko, pats matė, kad K. gulėjo palapinėje ir joje buvo vaikai, V. B. nuėjo į kambarį, paskambino A., o vaikai pasakė E. K. ir tas pabėgo. Jo buvusi žmona J. žinojo, kad E. K. miega palapinėje, pati leido ten miegoti ir vaikams. Kodėl P. psichologei sakė, kad jam šeimoje liepė nieko nesakyti – nežino, teigia, jog jis asmeniškai negirdėjo, kad kas nors taip sakytu, kokia buvusios žmonos nuostata dėl šios situacijos – nežino. Ar vaikai buvo pas E. K. namuose – nežino, nes vaikai eidavo pažiūrėti kaip pjaunamas miškas, o ar iš ten nueidavo pas jį – negali pasakyti. E. K. ir vaikai šnekėdavo, išdykaudavo, jis vaikams ir žmonai atnešdavo šokolado. Vaikai išdykaudavo ir su A. (D.). Kodėl vaikai norėjo miegoti su nepažįstamu žmogumi – nežino. A. D. dirbo miške pas A. M. kartu su E. K., jis irgi užeidavo, apie E. K. jis nieko nepasakojo.

Perskaičius liudytojo V. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis nurodė, jog su A. D. buvo pokalbis, jog E. K. vadina ,,a“, tai gal A. D. juokais ir pasakė, kad jis ,,lipa ant ožkų“, pats asmeniškai neįtarė, jog kaltinamasis turėtų kažkokių keistų potraukių, nėra girdėjęs ir kalbų apie jo kokį nors elgesį, nuo jo saugoti vaikus minčių nebuvo. Santykiai su vaikais normalūs įvykių metu, ir dabar. Neįsivaizduoja, ar vaikai galėjo meluoti psichologams, tyrėjams ar teisėjui. Šeimoje seksualinio pobūdžio temomis nekalbama, filmai nežiūrimi, niekada nematė, kad berniukai seksualizuotai elgtųsi vienas kito atžvilgiu. Vaikai yra melavę dėl nereikšmingų dalykų. E. K. pradėjo pas juos lankytis A. D. iniciatyva, kadangi pastarasis pavalgyti ateidavo ir anksčiau. A. M. ir E. K. tarpusavio santykių nežino. Gali būti, kad P., kai V. B. nebūdavo namuose, lankydavosi pas kaltinamąjį. Kai važiavo laikraščio parvežti užtruko apie pusantros valandos, sakė, kad dar kava jį pavaišino, be laikraščio, jis daugiau nieko neparsinešė. Žmona nieko nėra pasakojusi ar minėjusi, kad vaikai jai būtų pasipasakoję, nors ji vaikų klausinėjo, domėjosi, bet ne prie jo. Pats jų klausinėjo, ar teisybė, kad prie jų lindo, jie atsakė, kad tikrai ne. Žmonos neklausinėjo, ar ji kada nors siuntė vaiką pas E. K. kažko paimti ir parvežti, iš jo niekada negaudavo cigarečių. Iš E. K. J. buvo gavusi laišką, laiško jis neskaitė, bet J. sakė, jog ten parašyta, kad ji atsiimtų pareiškimą ir buvo kažkoks grasinimas. Teigia, jog neteko matyti ir tikrai nebūdavo taip, kad vaikai būtų vienas kitą seksualiai apžiūrėję.

Ikiteisminio tyrimo metu V. B. nurodė, kad kartą, penktadienį, po darbo valandų į jų namus atėjo vienas E., atsinešė pora butelių 1 l. talpos alaus. Jis su E. išgėrė tą alų. Kadangi E. buvo neblaivus, tai liko nakvoti, miegojo lauke esančioje palapinėje, miegojo vienas, iš jų namų išėjo sekantį rytą, po 8 val. E. likus nakvoti, jo žmona buvo namuose, tačiau alkoholio vartojusi nebuvo, ji apskritai nevartoja alkoholio. Tai buvo vienintelis kartas, kai E. pasiliko nakvoti. Taip pat tai buvo vienintelis kartas, kai E. vartojo alkoholį jo namuose. Kiek žino, E. susimušė su A. tą pačią dieną, kai E., pernakvojęs jų palapinėje, išėjo namo. Nėra buvę, kad E. pasiliktų vienas su jų vaikais, su E. visada buvo jis arba jo žmona. Nepastebėjo kokio nors įtartino elgesio vaikų atžvilgiu, taip pat ir vaikai nėra prasitarę, kad E. netinkamai su jais elgtųsi, jo bijotų, nenorėtų, kad šis lankytųsi ar panašiai. Po to karto, kai E. pernakvojo jų palapinėje, šis pas A. nebedirbo, todėl daugiau neatėjo ir į jų namus. E. pietų metu jų namuose pabūdavo apie valandą, po darbo į jų namus negrįždavo. Jei bendraudavo su jų vaikais, tai tik jo ar žmonos akivaizdoje, vienas su vaikais pasilikęs nebuvo. (2 t., 17-20 b. l.). Papildomos apklausos nurodė, kad žino kur gyvena E. K., yra buvęs jo namuose, taip pat ten yra buvęs ir jo sūnus P. – dviračiu nuvažiavo parvežti laikraštį, kuriame buvo aprašytos E. K. ir A. M. muštynės. Dar kartą P. yra buvęs pas E. K. kartu su juo, dar prieš tą atvejį su laikraščiu. Nemano, kad be jo ar žmonos žinios P. būtų išdrįsęs važiuoti pas E. į namus. Kai E. K. pas juos nakvojo, nėra garantuotas, kad vaikai neturėjo galimybės į palapinę nubėgti bent trumpam. Kad E. K. turi kitokių seksualinių pomėgių, jis žinojo. Sužinojo tai po atvejo, kai šis miegojo pas juos kieme, palapinėje. Tuomet A. D. pasakė, kad būtų atsargus, nes E. yra keistesnis, turi kitokių pomėgių, neva yra girdėjęs, kad E. "yra ant ožkų lipęs". Keletą kartų jis išgėrė alkoholinių gėrimų su E. K., gerdavo lauke, ne namuose. Vaikai būdavo tuo metu kambariuose, jo žmona apskritai nevartoja alkoholio. E. K. nesukėlė jokio įtarimo. Vaikai niekada nėra sakę, kad E. K. prie jų lįstų (2 t., 21-23 b. l.). Dar vienos papildomos apklausos metu liudytojas nurodė, kad E. K. jų namuose yra miegojęs du kartus, miegojo lauke, palapinėje, vieną kartą – be jo žinios. Iš vakaro buvo atėjęs išgėrė alaus, atsisveikino, galvojo, kad E. išėjo namo, tačiau taip nebuvo. Ryte pabudęs pamatė, kad E. miegojo palapinėje. E. palapinėje miegojo vienas, vaikai miegojo namie. Kai atvažiavo A. M., E. K. buvo jau pabėgęs, likę tik daiktai. Kitas kartas – buvo prieš tai, kai jį sumušė A. M.. Iš vakaro jie gėrė lauke, V. B. nuėjo miegoti, lauke liko E. K. ir J.. Ryte pabudęs pamatė, kad E. miegojo lauke, toje pačioje palapinėje, tiksliau jis jau buvo pabudęs ir vaikščiojo lauke, o palapinėje miegojo P. ir P.. Jokių įtarimų nekilo. Jam nekilo įtarimų, kad palapinėje vyko kažkas negero, nors ir buvo perspėtas dėl E. K. netinkamų polinkių vaikų atžvilgiu. Neklausė ir nesiaiškino, ką šis veikė su vaikais palapinėje. Jis ir J. neklausė kodėl ji leido E. K. miegoti su vaikais. Kad J. žinojo, kad šis miegojo palapinėje, V. B. suprato, nes kai jos paklausė ar E. K. išvažiavo, ji atsakė "ne, palapinėj miega" (2 t., 24-26 b. l.).

Liudytoja G. S. nurodė, jog E. K. pažįsta. Jis dirbo pas miškininką M., pjaudavo mišką. Jis gyveno tame pačiame bute, kur ir ji, namas priklausė kažkokiai bendrijai, E. K. seniūnas buvo išvijęs, bet paskui jis vėl sugrįžo. Pas K. atvažiuodavo tėvas ar įtėvis vardu V. su vyriausiu sūnumi, kuris buvo apie 12 metų. Vieną kartą E. skambino to vaiko mama ir pasakė, jog neturi kavos tai tas vaikas buvo kavos ir cigarečių atvažiavęs. Šiuos dalykus žino, kadangi girdėjo, kaip E. K. kalbėjosi telefonu. Visa tai įvyko vasarą, bet konkretaus laiko neprisimena. Tokio atvejo, kad vaikas atvažiuotų ir būtų pas E. nebuvo, bent jau kiek ji buvo namuose (vėliau atsigulė į ligoninę), buvo atvejis kai vaikas buvo ir ji davė vaikui atsigerti kavos. Nežino, už ką M. E. K. mušė, tačiau tą dieną ryte M. atvažiavo jo pasiimti, bet K. buvo išvažiavęs iš vakaro pas draugą ir ryte dar nebuvo negrįžęs. Grįžo ryte apie aštuntą, pavartojęs alkoholio, sakė, kad ji neįsileistų A., nes jis tuoj atvažiuos. Kol galvojo, kodėl jo turėtų neįsileisti, atvažiavo M. ir užriko, jog jei neįsileis, langus išdaužys. Įsileido ir A. M. pradėjo mušti E., mušdamas šaukė „ką tu padarei?!“, dėl to ji pagalvojo, jog E. K. ką nors pavogė. Ką E. atsakė – neklausė, nes žiūrėjo, kad ten nieko nesudaužytų. Po sumušimo, išvažiavus M., E. K. išsikvietė policininkus ir greitąją. Per tą laiką, kol buvo išvažiavęs M., su E. kalbėjo, klausė kodėl jį mušė, bet jis nieko nesakė, o ji pati net nepagalvojo, kad jis galėjo lysti prie vaikų. Girdėjo, kad E. K. buvo mėgėjas vogti, tačiau įtarimų, kad jis turėtų potraukį vaikams – nebuvo. Buvo ir daugiau atvejų, kad E. per naktį būtų pas V. B., jis ten dažnokai užeidavo. Ji vaiką E. K. namuose matė tris kartus: vieną kartą, kai jis buvo su tėvu, kitą – kai kavos davė ir trečią, kai E. prisirinko butelių ir jie kartu važiavo į parduotuvę. Visi šie atvejai buvo prieš K. sumušimą. Visais kartais buvo tas pats berniukas. Namuose rado žaislinę mašinėlę, kaip ji atsirado nežino. Liudytoja nurodė, jog ji ligoninėje buvo, kai K. buvo sužalotas avarijoje, o kai M. jį sumušė – ji buvo namuose. Gali būti, kad vaikas kavos ir cigarečių buvo atvažiavęs ir po sumušimo. Į ligoninę atsigulė rugpjūčio 20 d. ir išgulėjau iki sausio mėnesio.

Liudytoja O. B. (buvusi N.) teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog kaltinamojo nepažįsta. Dirba psichologe mokykloje, kurią lanko keletas B. vaikų, reikalui esant, epizodiškai teikdavo jiems psichologinę pagalbą pagal psichologinės ir pedagoginės tarnybos rekomendacijas. Vienoje iš konsultacijų, P. B. su juo bekalbant bendromis temomis apie kūno saugumą, vaikas papasakojo, kad jį yra lietę taip, kaip jam nepatiko ir nupiešė, kur jį lietė – būtent užpakalyje tašką ir sakė, kad jam buvo nemalonu. Po šio pokalbio, ji viską perdavė policijai. Bendrauja ir su kitais tos šeimos vaikais. Ta pačia tema bendravo su A., bet jis nieko nepasakojo ir nieko nenupiešė. Iš tos šeimos toliau lankosi A. ir P.. Anksčiau lankydavosi ir P., bet eigoje jis pakeitė mokyklą į specialiąją, kurią lanko intelekto sutrikimą turintys vaikai – P. turi intelekto sutrikimą, o P. ir A. turi pritaikytą programą, kuri yra bendro lavinimo. Paprastai nebūna, jog vaikai išsigalvotų tokius prisilietimus apie kuriuos pasakoja. Ar klausė vaikų kitų aplinkybių, susijusių su asmenimis, kurie galėjo taip liesti, kas vaikšto ar ateina iš pašalinių žmonių – neatsimena. Iš brolių P. buvo pirmasis, kuris pradėjo lankyti jos konsultacijas. Jokių specifinių sąlygų – kad juos bandytų juos klausti primygtinai, ar būtų turėjusi kažkokios informacijos – nebuvo. Su A. artimo kontakto neturėjo, jausdavo, kad jis visada palaiko atstumą, nėra atviraujantis vaikas, o P. atvirkščiai – buvo labai atviraujantis ir su juo buvo labai geras kontaktas. Su B. tėvais dėl situacijos su E. K. – nebendravo. Taip pat liudytoja nurodė, kad šiuo metu ne viską atsimena, nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja O. N. (dabar B. ) nurodė, jog vieno pokalbio su P. B. metu, kuris vyko 2018 m. rugsėjo mėnesį, kalbėjo apie tai, kad suaugusių asmenų elgesys ne visuomet būna geras ir, kad vaikai kartais nemoka tinkamai apsiginti. P. pradėjo pasakoti, kad į jo namus ateina asmuo pravarde "A.", vardu E., kuris "lenda" prie brolių. Ji tuomet nedetalizavo, ką tai reiškia, neakcentavo šio pasakymo, pokalbį tęsė pirmine tema. Apie išgirstą dalyką informavo Kauno apygardos Marijampolės apylinkės prokuratūrą. Po kurio laiko, su ja susisiekus kriminalinės policijos tyrėjai ir prašant patikslinti ką reiškia žodis "lenda", ji pabendravo su P. B. broliais P. ir A.. Su P. nepavyko pabendrauti, kadangi vaikas po pokalbio su ja, mamos prašymu, buvo pervestas į kitą mokymo įstaigą – (duomenys neskelbtini) specialiojo ugdymo centrą. Pokalbio su P. ir A. metu atkreipė dėmesį, kad paklausus, ar pas juos į svečius kas nors ateina, abu pasakė tą patį, t. y. ateina E. K., bet "mes būnam kambaryje ir tik su juo pasisveikinam". Su berniukais kalbėjo po vieną. A. B. pokalbio metu, pasiteiravus, ar jis kada matęs, kad kas nors iš suaugusių blogai elgtųsi, muštų ką nors ir pan., pasakė, kad nieko panašaus nėra matęs, nebent per televizorių, alkoholio tėvai ir K. nevartoja. Pasiteiravus, kada paskutinį kartą K. buvo svečiuose, atsakė prieš 3-5 mėnesius. Akcentavo, kad atėjus K., tik pasisveikina, į klausimą, ar jis kada nors matė kad K. elgtųsi netinkamai, vaikas atsakė "nieko nemačiau", pasiteiravus, ar jį K. yra lietęs, vaikas atsakė, kad ne, vėliau patikslino, kad pasisveikinant lietė ranką. Padavus paveikslą su žmogaus (vyro) atvaizdu vaikas apibrėžė kairę ranką iš nugaros. Tuomet ji paklausė ar jis yra matęs, kad K. liestų kitus jo šeimos narius, vaikas atsakė "nieko nemačiau". Pokalbio su P. B. metu, berniukas, po to kai pasakė, kad į namus ateina E. K., pratęsė pokalbį apie tai, ar K. yra kaip nors pasielgęs taip, kaip jam nepatiktų, P. atsakė "lindo". Tuomet ji jam pateikė paveikslėlį su vyro atvaizdu, vaizduojančiu kūną iš priekio ir iš galo. Paprašė P. išsirinkti spalvą ir pažymėti vietą, kurią K. lietė. P. iš karto apibraukė sėdmenų sritį, galima sakyti, kad net lokaliau – išeinamąją angą, patikslino, kad pakišo ranką po kelnėmis ir kišo pirštą ir jam skaudėjo. Į klausimą, kada tai vyko, P. nežinojo kaip atsakyti, sugebėjo apibūdinti, kad buvo atostogos, šilta ir po to jis dar ilgai nėjo į mokyklą. Paklausus kokiu dienos metu, atsakė, kad buvo vakaras, o pasiteiravus ką veikė tėvai tuo metu, atsakė, kad tėvai gėrė kartu su E.. Jis su broliu nubėgo pasakyti mamai, kad prie jų lindo K., tačiau mama nieko nesakė, nei jiems, nei E.. Tame pačiame kambaryje, kuriame buvo E. su P., buvo tėtis, I. ir broliai. Ji paklausė ar jie matė, P. atsakė, kad niekas nematė. Pasiteiravus, kiek kartų taip yra buvę, P. atsakė, kad vieną kartą, paklausė ar K. lindo prie kitų brolių, atsakė, kad nematė. Tuomet kai tai įvyko, P. sėdėjo E. ant kelių. Paklausė kada paskutinį kartą matė E., atsakė savaitgalį, besiaiškinant suprato, kad apie dvi savaitės iki tos apklausos. E. buvo su sulaužyta ranka. Ji paklausė ar P. apie tai su mama kalbėjosi, vaikas atsakė, kad kaip vakar, t. y. 2018-10-17, mama jam liepė apie tai nieko nepasakot, cituoja "nesakyk policijai, kad lindo E. K.". Ji dar kartą patikslino, ar E. tikrai nelietė jo brolių ir P. atsakė, kad "lindo" prie P.. Paklausė, ar jis tai matė, atsakė, kad matė. Paprašė, kad pažymėtų paveikslėlyje, P. paėmė kitos spalvos, tamsiai mėlynos, flomasterį ir pažymėjo lytinių organų sritį iš priekio. Ji paklausė, kelis kartus matė, P. atsakė, kad du kartus matė. Paklausus kur tai įvyko, atsakė – lauke. Paklausus, kaip tai atrodė, P. paaiškino, kad E. kišo ranką už kelnių P., iš priekio (1 t., 150-154 b. l.).

Paskelbus liudytojos parodymus ji patikslino, kad pokalbis, apie kurį pasakoja parodymuose, vyko jau po to, kai paskambino iš policijos ir prašė patikslinti, ką reiškia tas „lenda“. Po pirmojo pokalbio ji su prokuroro konsultavosi apie situaciją, kadangi neturėjo patirties. Kai bendravo su vaikais, jie asmenį įvardijo kaip ,,a.“ ir E.. Bendraujant su vaikais, buvo galima suprasti, kad jų tėvai apie šią situaciją žino. Bendraujant su vaikais nepasirodė, jog jie turėtų kažkokį padidintą domėjimąsi seksualumu, vaikai neįvardijo kitų asmenų, kurie būtų prie jų lindę. Taip pat jie neįvardijo ir to, kad būtų lietę vienas kitą. Bendravimas su psichologu, vaikams buvo paskirtas maždaug 2 metai iki paskutinio pokalbio, per tuos 2 metus nepastebėjo vaikuose jokio padidinto seksualinio polinkio. Pokalbio metu P. ir P. gėdijosi, buvo nedrąsūs, net jautėsi vaiko kaltė, o A. juokėsi, bet jis nieko konkrečiai nepasakė – tiesiog pasakė, kad kalbėti nenori ir jam nemalonu. Kiek bendravo anksčiau, seksualinio pobūdžio temų, nusiskundimų, nebuvo, jie taip pat nieko nepasakojo apie E., tai buvo pirmas kartas. Vaikai tikrai yra nuoširdūs. Jų pasakojimas apie K. veiksmus jai atrodė logiškai realus, P. ir P. pasakojamos versijos buvo labai panašios.

Psichologė pateikė tris piešinius (su psichologės paaiškinimais), iš kurių matyti, jog P. B. pažymėjo vietą (priekyje, lytinių organų srityje), kurią P. B. lietė E. K., pažymėjo vietą, kurią jam lietė E. K. (išangės sritis) bei A. B. – pažymėjo kairę žmogaus ranką, nurodydamas, jog ją jam lietė E. K. (2 t., 5-7 b. l.).

Mažametis nukentėjusysis P. B. 2018-10-26 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė: "mes šiandien susitikom pakalbėti apie E.. Kas jis toks nežinau, žinau <...> kai jis ateina, jis būna girtas <...>, jis alų geria ant suoliuko, daugiau su juo niekas nebūna, būna jis vienas. <...> Kada pirmą kartą atėjo E. pas mus nežinau, buvo vasara. <...> man jis nepatinka dėl to, kad lenda, grabaliojasi. Kurioje vietoje jis grabalioja nežinau. (Psichologei pasiūlius nuspalvinti vietą, kurioje ,,grablioja“, vaikas nuspalvina žmogeliuko priekyje vietą, kur prasideda kojos, psichologei ją įvardina vieta kurioje "siusioja"). <...> daugiau kitų vietų kurias jis grabalioja nėra. Ką jis ten darė su ranka, aš nežinau.<...>. Ta vietytė jaučiasi blogai. Kai jis grabaliojo su ranka, aš buvau lauke, kiti irgi buvo lauke, jie lakstė. Lakstė P., V. ir A. ir aš. <...> Aš buvau ant laiptų su E., ką jis darė nežinau, man nepatinka kai jis lenda prie šitos vietytės kur siusioja. <...> jis man per šortus įkišo ranką, ranką įkišo čia. (Vaikas ant pieštuku parodo tą pačią vietą, kuria prieš tai pažymėjo piešinuke) <...> kai jis mane grabaliojo taip ant laiptų, buvo vakaras.<...> Kai pas jį ateina į namus gerti, jis lenda prie kitų, iš kur tai žino, vaikas atsako nesuprantamai. "Nežinau ar su kitais vaikais jis taip elgiasi, mama neleidžia man prie jo lįsti. Ji sako nelysti, E. sako nelįsti. Jis lenda prie P. ir prie manęs, tada mes bėgam į laukus. Mes bėgam nuo jo dėl to, kad jis gali mus grabalioti. <...> Aš miegu visada kambaryje, aš bijau eiti į lauką miegoti, nes E. iš namų gali ateiti. Ką jis gali padaryti kai ateis, aš nežinau. <...> jeigu E. būtų atėjęs man baisu, nes jis būtų lindęs. <...> Kiti broliai ir sesė miega kitam kambaryje, miega brolis P. ir mama palapinėje. Palapinė yra kieme. Mama miega dėl to palapinėje, kad E. prie jo nelįstų. E. miega ant žolės lauke, o palapinėje miega mano brolis su mamyte. <...> Aš miegojau palapinėje kartu su A. ir P., mums buvo gerai, mama su tėčiu buvo kambaryje. E. nebuvo. <...> brolis P. mane saugojo nuo E., saugoja dėl to, kad nelįstų. Jis mane saugoja lauke, palapinėje. E. miegojo lauke ant suoliuko. Palapinėje buvau aš, P. buvo ir A. buvo palapinėje. P. mus saugojo. <...> E. miegojo ant suoliuko, dėl ko reikėjo saugoti, aš nežinau. Aš jau miegojau ir nežinau kas ten buvo." (1 t., 110-121 b. l.)

Mažametis nukentėjusysis P. B. 2018-10-26 apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu parodė: "susitikom pakalbėti apie E., jis iš kažkokio kaimo, jo pavardės nežinau. <...> Jis ateidavo pas mus, ateidavo pas mus gerti, paskui jį išvijom. Jis pas mus gėrė alų, gėrė lauke prie stalo. <...> kada tai buvo nežinau, tai buvo seniai, oras lauke buvo geras, buvo ruduo, pradėjo kristi lapai. <....> jis ateidavo pas mus, atėjo pas mus vieną kartą. Jis pas mus buvo iki nakties, naktį miegojo pavėsinėje medinėje su stogu. <...> Blogai bendrauju su juo, jis lindo prie P., jam griebė už užpakalio, aš nemačiau to, bet man taip sakė mama ir tėtis. <...> aš su E. bendrauju blogai, E. su manimi elgėsi blogai, man sakė jį liesti, kur sakė liesti pamiršau, parodysiu ant žmogeliuko (parodo piešinyje vietą, kur prasideda kojos), šitą vietytę vadinu ,,sysiu“, kaip ta vieta atrodo nežinau. Kai prašė liesti, aš atsisakiau. <...> išėjau ir pasakiau, kad jam iškviesiu policiją. <...> mes žaidėm lauke su A. ir I., kai žaidėm, lietė mane. Kai manęs E. paprašė liesti, A. su I. nuėjo į kambarį mamai pasakyti. Paskui atėjo mama ir aš pasakiau mamai, kad lenda prie manęs, mama pasakė, kad reikia iškviesti policiją. Kai jis paprašė paliesti, kada tai buvo nežinau, <...> jis manęs prašė paliesti tik vieną kartą. Kur E. gyvena aš nežinau. <...> manęs klausė, ar E. lenda, aš parodžiau kur, nupiešė žmogeliuką vaikų teisės, aš piešdamas rodžiau kur lenda, rodžiau tą pačią vietą. Klausė ar brolį lietė, pasakiau, kad lietė P., tai policininkė klausė. Jis sakė duok aš tau paliesiu, šitą vietą sakė paliesti (vaikas ant žmogeliuko kontūro nuspalvina vietą priekyje, kur prasideda kojos). Kai E. man norėjo paliesti šitą vietą, aš jam neleidau, pasakiau kad mamai paskųsiu. <...> Kai jis manęs prašė paliesti šitoje vietoje, tai buvo po to, kai jis miegojo pavėsinėje, buvo ruduo, buvo diena.<...> . Aš nemačiau kaip P. miegojo. E. prašė mamos, kad miegotų, bet mama neleido, jis prašė, sakė tegul eina miegoti su manim, mama broliui neleido. P. su E. miegojo tik vieną kartą, jis prašė miegoti tik vieną kartą, pavėsinėje miegojo E., P. ir dar šuo. Ką jie veikė toje pavėsinėje, aš nemačiau. <...> P. pats sakė, sakė prie mamos ir parodė kur jam griebė, P. parodė, kad šitą šoną, užpakalį jam griebė, kada tai buvo nežinau. <...> Teisėjo kl.: ar buvo taip, kad su E. buvo susitikę P. ir P. be pašalinių ir ar buvo susitikę ne namuose? – buvo, bet aš išėjau, buvo baisu kai sužinojom. Kai sužinojom, kad P. lietė, aš išėjau. Kas ten vyko tada aš nemačiau. Galvojau, kad mane palies, man buvo baisu, kas buvo baisu, aš nežinau. Mes buvom pavėsinėje, saugojau, tada P. miegojo ir aš buvau pavėsinėje. Pavėsinėje buvo tamsu ir aš nemačiau, kas vyko. Aš sėdėjau ir saugojau, kad E. prie P. nelįstų. E. su P. miegojo, ką darė nežinau, buvo tamsu. <...> aš sėdėjau ir saugojau, E. buvo su P., ką jis veikė, aš nemačiau. Aš nieko negirdėjau." (1 t., 93-104 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (P. B.) Nr. 103 MS-73/2019 nurodyta: <...> Psichikos būklė. <...> Ekspertizės tikslo nesupranta. <..> Koks tikslas? "pats nežinau, viską pamiršau". "Kas buvo, tas išnyko". Tiriamajam pristačius ekspertizės tikslą, jis nutyla, pradeda dūsauti, muistytis, ramiai nenusėdi. "Policijoje buvo P. ir mama, aš nebuvau." P. buvo "dėl E. K.". "Jis suaugęs. Iš (duomenys neskelbtini) ". <..> Uždarytas, nes "jis tipo mus prievartavo". <...> Toliau pokalbis vyksta jam piešiant. <...> "E. reikia nubausti, kad nesikabinėtų". Skubiai papildo savo atsakymą - "tariamai prie mūsų". Stebimos vengimo reakcijos kalbėti apie byloje tiriamus įtariamojo E. K. veiksmus: tiriamasis surimtėja, įsitempia, nutyla, nustoja piešti. Į klausimą apie "tariamai kabinėjimąsi", vieną ar daugiau kartų? – tiriamojo atsakymas: "daugiau". „Mama netiki, kad E. lindo“, „ir tėtis netiki“. „P. sakė, kad kišo“ ir skubiai priduria: „Jis (paaiškinimas: P.) visada meluoja“. „Aš tai jam (paaiškinimas: įtariamajam) duočiau į snukį“. Klausiamas apie jauseną, kalbant bylai reikšmingomis temomis, tiriamasis pripažįsta, kad jam nesmagu kalbėtis šia tema. Akivaizdžiai stebimo tiriamojo vengimo reakcijos: jis užsiveria, gėdijasi, dengiasi veidą į klausimus arba atsako „nežinau", atkakliai neigia bet kokius įtariamojo veiksmus savo atžvilgiu, pasisakymuose įvesdamas teiginį „tariamai“. Mama „sakius buvo, kad galim patekt į globos namus“, taip mama sakiusi, kai dar „gyvenom miške“. Pasakoja neigiamus dalykus apie globos namus: „valgo tik juodą duoną, neišleidžia į lauką“ – taip sakiusi mama.<...>

Psichologinis tyrimas. Individualiame kontakte su eksperte tiriamasis stipriai nerimauja ir jaudinasi, ypatingai kalbėdamas apie bylai reikšmingas aplinkybes (įtariamąjį ir galimai patirtą seksualinę prievartą). Iš nerimo vaikas nežiūri į akis, nervingai čiupinėja ant stalo esančius daiktus, plėšo lapus, daug tyli, o jei kažką pasako, tai staigiai išsigąsta ir bando savo žodžius atsiimti. Save tiriamasis bando raminti užsidarydamas, neatviraudamas. Vaiką gąsdina, jog jo pasakytus žodžius ekspertė užsirašo, todėl jis bando atimti jos užrašus (imdamas nervingai šypsosi ir sako: "Jums jų nereikia“). Atlikdamas su bylos tema nesusijusias psichologinio vertinimo užduotis, tiriamasis ramesnis, aktyviau įsitraukia į veiklą, tačiau ne visas instrukcijas supranta iš pirmo karto, į patirtą nesėkmę reaguoja atsitraukimu, išsiblaškymu ir skubėjimu. Tiriamojo žodynas skurdus, sakiniai trumpi ir ne visada rišlūs; sudėtingesnių žodžių jis neištaria, vietomis švepluoja. Vaikas nesiorientuoja laike – klaidingai vartoja metų laikus ir mėnesius apibrėžiančias sąvokas, nežino, kuri šiandien diena, kada jo gimtadienis, nepažįsta laikrodžio. Jo dėmesio išlaikymas trumpas, silpnas ir lengvai išblaškomas; atminties apimtis siaura, informacijos atgaminimas nenuoseklus, chaotiškas; tiriamasis gali atgaminti esmines „kas, kur, ką darė“ aplinkybes, ypatingai tas, kurios jam paliko stipresnį emocinį įspūdį, tačiau jis neprisimins tikslios įvykių sekos, platesnio įvykių konteksto ir mažiau reikšmingų aplinkybių. Laiko ir kiekio aplinkybių jis nenurodys. Tiriamojo mąstymas konkretus – jis negeba apibendrinti net paprasčiausių sąvokų, sunkiai randa loginius priežasties-pasekmės ryšius, nenumato elgesio/įvykių padarinių. <...>Tiriamojo žinios lytiškumo tema primityvios, ribotos – atitinka jam nustatytą nežymų protinį atsilikimą. Su lytiškumu susijusios temos iššaukia stiprų vaiko nerimą, baimę, susigėdimą, staigų užsisklendimą. Tokios jo reakcijos nėra normalios jo amžiui – jos rodo, jog kalbėjimas apie lytiškumą yra grėsmingas (vaikui atrodo, jog jo atsivėrimas gali kenkti mamai, jam, broliui). Tiriamasis nesupranta ne tik su juo galimai atliktų veiksmų, bet ir juridinio savo statuso reikšmės (nesupranta, jog yra auka, jog net ir aktyviai nesipriešindamas galimiems įtariamojo veiksmams, buvo pažeidžiamas ir dėl to nėra kaltas). Kadangi tiriamasis nesupranta, jog yra nukentėjęs, ekspertizės metu jis bando pabrėžti aktyvesnes savo pastangas priešintis įtariamajam – vaikui baisu, jog jei jis pakluso įtariamajam ir vykdė jo paliepimus, jis taip pat gali būti nubaustas (pvz., išvežtas į vaikų namus). Iš tiriamojo atsakymų, pateiktų ekspertei: „E. dažnai ateidavo. Dažnai gerdavo. Ateidavo, sėdėdavo ant suoliuko ir gerdavo. Mes jį išvydavome. Daug sykių E. yra miegojęs pas mus. Miegojo medinėj palapinėj. Per naktį. Dabar jis yra uždarytas policijoj. Kad P. grabinėjo už užpakalio. P. netikėkit, jis meluoja. Nei mama juo netiki, nei aš. Blogas E.. Jis prie vaikų lenda. Prie visokių. Prie mūsų. Prie P.. P. pats sakė. Vieną kartą lindo prie P.. Toj medinėj palapinėj. Prie užpakalio lindo. Su ranka. Pamiršęs esu. Jis norėjo grabalioti mane, bet aš jam sakiau ne (ant žmogaus piešinio parodo, kad įtariamasis norėjo liesti lytinį jo organą). Toj palapinėj norėjo. Buvome dviese. Aš pabėgau. Norėjau jam trenkti. Aš jam neleidau. Už rūbų ranką kišo, daviau jam per nagus. Lauke buvo mama. Jai pasakiau, ji sakė, kad į policiją pasakyti, bet nepasakė. E. prašė grabinėti sau (ant žmogaus piešinio parodo į lytinį organą). Man norėjo pagrabinėti, o tada prašė jam pagrabinėti. Esu buvęs pas E. namuose. Daug kartų. Alaus parvežti reikėdavo. Mama prašydavo E. cigarečių. Važiuodavau su A., važiuodavau ir vienas. Virtuvėj pas jį buvau. Vienas ten kambarys. Prašė niekam nepasakoti, bet aš vis tiek pasakiau mamai. Mama netikėjo. Kai buvau pas E., norėjo vėl grabinėti, bet neleidau, tai buvo baisu. Norėjo po rūbais grabinėti. Prašė grabinėti jam ten pat, bet aš neliečiau. Mama nenori, kad kitiems sakytume.<...>E. lindo 3 kartus palapinėj, miške dar. Ėjom pasivaikščioti su A. į mišką. Grabaliojo į tas pačias vietas, prašė jam grabalioti. A. ėjo kartu, jis nematė, jis namo nuėjo. E. mane laikė. Sugalvojom su broliu eiti pasivaikščioti. Kai ėjom į mišką, E. dar nebuvo, atėjo. Mes bėgom nuo jo. Saldainių davė, bet aš neimdavau iš jo. Pas E. namuose buvo vienas kartas. P. sakė, kad prie jo lindo vieną kartą. Palapinėj. Prie A. nelindo. E. rodė savo „sysiuką“, bet aš nežiūrėjau, man buvo gėda. Mama sakė, kad į vaikų namus išvažiuosim, jei prisidirbsim“. <...> Nenustatyta, jog tiriamasis galėjo išsigalvoti seksualinio pobūdžio veiksmus, galimai atliktus jo atžvilgiu – tiriamasis neturi tokių gebėjimų ir žinių, jog galėtų išsigalvoti tokio pobūdžio įtarimus, siekdamas sąmoningai apkaltinti kitą asmenį. Tai, jog tiriamasis galėjo patirti seksualinę prievartą, ypatingai sustiprina jo reakcijos į lytiškumo temą – vaikas stipriai nerimauja, gėdijasi ir siekia užsisklęsti savyje. Įtariamojo apklausoje (2018-10-19) nurodytos aplinkybes, jog pats vaikas inicijavo seksualinio pobūdžio veiksmus (cituojama: „P. ir P. vienas kitam čiupinėjo lytinius organus. Aš neprašiau, kad jie tai darytų (...) Berniukai lietė vienas kitą gulėdami (...) berniukai apie dešimt minučių vienas kitam masturbavo lytinius organus, po to apie tris ar keturias minutes vienas kitam čiulpė lytinius organus“) neatitinka tiriamojo amžiaus, gebėjimų ir supratimo apie seksualinio pobūdžio veiksmų esmę (tiek pobūdį, tiek reikšmę).

Atlikus ekspertizę pateiktos išvados, jog iki byloje tiriamų nusikalstamų veikų (aktualus laikotarpis – 2018 m. vasara) P. B. nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu P. B. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8). Suvokimą apie byloje narinėjamų įvykių esmę ir gebėjimą duoti parodymus lemia ne nustatytas psichikos sutrikimas, bet asmeniui būdingi amžiaus ir individualūs psichologiniai ypatumai bei turimos žinios; P. B. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų suvokti labai konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti jas parodymų; P. B. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti labai konkrečių faktinių „kas, kur, ką darė“ aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau išsamių parodymų apie galimai patirtą seksualinę prievartą P. B. neduoda (galimai patirtus veiksmus ir jų apimtį minimizuoja, bando neigti, akcentuoja aktyvesnį savo priešinimąsi įtariamajam), nes nesupranta su juo galimai atliktų veiksmų, juridinio savo statuso reikšmės (nesupranta, jog yra auka) ir bijo galimų neigiamų savo atsiskleidimo pasekmių, kurių grėsmę ypatingai palaiko mamos daromas poveikis (netikėjimas vaiku, nenorėjimas, jog vaikas apie tai kalbėtų, gąsdinimas, jog vaikas bus išvežtas į vaikų namus, ir pan.). Nuoseklių ir išsamių parodymų davimą taip pat sunkina P. B. nustatyti individualūs psichologiniai ypatumai (nežymus protinis atsilikimas, kalbos skurdumas, nepasitikėjimas savimi ir kitais, nesaugumas tarp žmonių); Nenustatyta, jog P. B. galėjo išsigalvoti seksualinio pobūdžio veiksmus, galimai atliktus jo atžvilgiu – P. B. neturi tokių gebėjimų ir žinių, jog galėtų išsigalvoti tokio pobūdžio įtarimus, siekdamas sąmoningai apkaltinti kitą asmenį. Tai, jog P. B. galėjo patirti seksualinę prievartą, ypatingai sustiprina jo reakcijos į lytiškumo temą – vaikas stipriai nerimauja, gėdijasi ir siekia užsisklęsti savyje; Nustatytas P. B. mamos poveikis neigti galimai patirtą seksualinę prievartą; P. B. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8). Sis sutrikimas kilęs sąsajoje su galimai atlikta nusikalstama veika jo atžvilgiu (byloje tiriami įtariamojo E. K. veiksmai) ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; Bendrieji intelektiniai P. B. gebėjimai neatitinka jo amžiaus – gauti įverčiai yra labai žemi (atitinka nežymų protinį atsilikimą); P. B. nustatyti individualūs psichologiniai ypatumai: labai žemi intelektiniai gebėjimai (atitinka nežymų protinį atsilikimą), žemas socialinis supratingumas, emociniai sunkumai (neskiria emocijų, nemoka pasakyti, kaip jaučiasi, neigiamus jausmus slopina ir išveikia elgesiu), nepasitikėjimas savimi, nesaugumo išgyvenimas tarp žmonių projekcijose tėvai vaizduojami negebantys nuraminti, nepalaikantys, nepasiekiami ir baudžiantys, o jų prielankumo sąlyga – būti paklusniu; P. B., lyginant jį su bendraamžiais, turi sunkumų, apimančių tiek intelektinę, tiek emocinę, tiek socialinę sritis. Taip pat ekspertizės išvadoje konstatuota, jog papildomai apklausti nukentėjusįjį P. B. nerekomenduojama (2 t., 133-141 b. l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte (P. B.) Nr. 103 MS-72/2019 nurodyta: <...> Psichikos būklė. Sako, besijaučiantis gerai. Individualiam, verbaliniam kontaktui tiriamasis prieinamas. Yra nedrąsus, įsitempęs, nerimauja, tuo pat metu yra geranoriškas, paklusnus. Negeba atpažinti ir įvardinti savo jausenos, nerimas ir įtampa atsispindi jo neverbalikoje (kūno judesiuose): sėdasi ant kėdės krašto, pusiau nusisukęs, sukioja, grąžo rankas. Laisvo, spontaniško pasakojimo nekuria, į užduodamus klausimus atsako trumpai, lakoniškai. Atsako tik į uždarus klausimus. Jo žodynas skurdus, mąstymas konkretus. <...> Ekspertizės tikslo nesuprantantis. Atvažiavo „į (duomenys neskelbtini)“, „nežinau ko“, mama „nesakė“. Kontakto užmezgimui, nerimo ir įtampos mažinimui, tiriamajam pasiūloma piešti. Piešia susikaupęs, tylomis, užsikniaubęs, slėpdamas piešinį rankomis. Pristatant ekspertizės tikslą, akivaizdžiai didėja tiriamojo nerimas ir įtampa, jis dar labiau atsitraukia nuo ekspertės, surimtėja, nustoja piešti, pradeda giliai kvėpuoti, dūsauti. Kilusią jauseną tiriamasis apibūdina kaip liūdną, pasirinkdamas iš jam pateiktų emocijų paveikslėlių. Apie įtariamojo E. K. veiksmus tiriamasis nekalba, kategoriškai neigia bet kokį įtariamojo byloje tiriamą elgesį jo atžvilgiu. Užduodant klausimus apie tai: ar pažįsta įtariamąjį E. K.?, Ar kas nors jo klausinėjo apie įtariamojo E. K. veiksmus? Ar yra tekę būti policijoje? Tiriamasis į visus klausimus atsako galvos linktelėjimu; „klausė, ar aš jį pažįstu“; „klausė, ar nemušė“, „sakiau, kad nemušė“. Šio pokalbio eigoje vis labiau didėja tiriamojo gynybiškumas, nerimas, išryškėja temos vengiantis elgesys (pasiremia galvą rankomis, muistosi kėdėje, keliasi išeiti iš kabineto), taip pat stebimos gėdos reakcijos. Psichologinis tyrimas. Individualiame kontakte su eksperte tiriamasis geranoriškas, tačiau pastebimai įsitempęs, iš nerimo dažnai nervingai kikena. Bylos tema vaiką gąsdina – jis ima gūžtis, nudelbia galvą, gniaužo delnus. Atlikdamas su bylos tema nesusijusias psichologinio vertinimo užduotis, tiriamasis aktyvesnis, labiau įsitraukęs, tačiau ne visas instrukcijas supranta iš pirmo karto, į patirtą nesėkmę reaguoja nervingai kikendamas. Tiriamojo žodynas skurdus, sakiniai trumpi, vietomis jis švepluoja. Vaikas nesiorientuoja laike – klaidingai vartoja metų laikus ir mėnesius apibrėžiančias sąvokas, nežino, kuri šiandien diena, kada jo gimtadienis, nepažįsta laikrodžio. Jo dėmesio išlaikymas trumpas, silpnas ir lengvai išblaškomas; atminties apimtis siaura, informacijos atgaminimas nenuoseklus, chaotiškas; tiriamasis gali atgaminti esmines „kas kur ką darė“ aplinkybes, ypatingai tas, kurios jam paliko stipresnį emocinį įspūdį, tačiau jis neprisimins tikslios įvykių sekos, platesnio įvykių konteksto ir mažiau reikšmingų aplinkybių. Laiko ir kiekio aplinkybių jis nenurodys. Tiriamojo mąstymas konkretus – jis negeba apibendrinti sąvokų, sunkiai randa loginius priežasties-pasekmės ryšius, nenumato elgesio/įvykių padarinių. Bendrieji intelektiniai tiriamojo gebėjimai neatitinka jo amžiaus – gauti įverčiai yra labai žemi (atitinka nežymų protinį atsilikimą). <...> Tiriamojo žinios lytiškumo tema primityvios, ribotos – atitinka jam nustatytą nežymų protinį atsilikimą. Su lytiškumu susijusios temos iššaukia stiprų vaiko nerimą, baimę, susigėdimą. Tokios jo reakcijos nėra normalios jo amžiui – jos rodo, jog kalbėjimas apie lytiškumą yra grėsmingas (vaikui atrodo, jog jo atsivėrimas gali kenkti mamai, jam, broliui). Tiriamasis nesupranta ne tik su juo galimai atliktų veiksmų, bet ir juridinio savo statuso reikšmės (nesupranta, jog yra auka, jam baisu, jog jei jis pakluso įtariamajam ir vykdė jo paliepimus, jis gali būti taip pat nubaustas). Ekspertizės metu tiriamasis neigia jo atžvilgiu atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus, nors savo apklausoje (2018-10-26), taip pat liudytojai O. N. bei globos namų „(duomenys neskelbtini)“ specialistams pasakojo priešingai. Iš tiriamojo žodžių, pateiktų ekspertei: „E. negeras. Nes lenda prie vaikų, prie P.. E. blogas. Jis lindo prie P.. Tik prie P.. Daugiau nieko nemačiau. P. sakė, kad prie rankos lindo. Lauke buvo. Mamytė pyko. E. miegojo palapinėj. Vienas. E. atėjęs buvo pas mus. Dirbdavo, malkas nešiodavo. Alų gerdavo, matydavau. Su tėte gerdavo“. Nustatyta, jog tiriamojo atsiskleidimui poveikį galimai daro mama, netikėdama vaikui ir sukeldama jam pasekmių baimę: „Negalima lįsti prie vaikų, nes baudžia mama. Nepatiks mamai, jei pasakysiu. Ji nenori, kad P. pasakytų. Šaukė, kad nieko nesakyčiau. Jei pasakysiu, nubaus. Mama supyks, jei pasakysiu, ji verks". <..> Įtariamojo apklausoje (2018-10-19) nurodytos aplinkybes, jog pats vaikas inicijavo seksualinio pobūdžio veiksmus (cituojama įtariamojo apklausa apie tai, kaip berniukai palapinėje vienas kitą masturbavo ir čiulpė lytinius organus) neatitinka tiriamojo amžiaus, gebėjimų ir supratimo apie seksualinio pobūdžio veiksmų esmę (tiek pobūdį, tiek reikšmę). <...>

Atlikus ekspertizę padarytos šios išvados: Iki byloje tiriamų nusikalstamų veikų, P. B. nustatytas lengvas protinis atsilikimas. Šiuo (ekspertizės atlikimo) metu P. B. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8). Suvokimą apie byloje narinėjamų įvykių esmę ir gebėjimą duoti parodymus lemia ne nustatytas psichikos sutrikimas, bet asmeniui būdingi amžiaus ir individualūs psichologiniai ypatumai bei turimos žinios; P. B. nenustatyti tokie psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų suvokti labai konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti jas parodymų; P. B. nenustatyti tokie kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų suvokti labai konkrečių faktinių „kas kur ką darė“ aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, tačiau išsamių parodymų apie galimai patirtą seksualinę prievartą P. B. neduoda (ekspertizės metu jo atžvilgiu atlikus veiksmus jis neigia), nes nesupranta su juo galimai atliktų veiksmų, juridinio savo statuso reikšmės (nesupranta, jog yra auka) ir bijo galimų neigiamų savo atsiskleidimo pasekmių, kurių grėsmę ypatingai palaiko mamos daromas poveikis (netikėjimas vaiku, kaltinimas jį meluojant, bauginimas neigiamomis atsiskleidimo pasekmėmis). Išsamių parodymų davimą taip pat sunkina P. B. nustatyti individualūs psichologiniai ypatumai (nežymus protinis atsilikimas, kalbos skurdumas, nepasitikėjimas savimi ir kitais, nesaugumas tarp žmonių); Nenustatyta, jog P. B. galėjo išsigalvoti seksualinio pobūdžio veiksmus, galimai atliktus jo atžvilgiu – P. B. neturi tokių gebėjimų ir žinių, jog galėtų išsigalvoti tokio pobūdžio įtarimus, siekdamas sąmoningai apkaltinti kitą asmenį. Tai, jog P. B. galėjo patirti seksualinę prievartą, ypatingai sustiprina jo reakcijos į lytiškumo temą – vaikas stipriai nerimauja, gėdijasi; Nustatytas P. B. mamos poveikis neigti galimai patirtą seksualinę prievartą; P. B. konstatuojamos kitos reakcijos į stiprų stresą (F43.8). Sis sutrikimas kilęs sąsajoje su galimai atliktų nusikalstamų veikų jo atžvilgiu (byloje tiriami įtariamojo E. K. veiksmai) ir vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; Bendrieji intelektiniai P. B. gebėjimai neatitinka jo amžiaus – gauti įverčiai yra labai žemi (atitinka nežymų protinį atsilikimą); P. B. nustatyti individualūs psichologiniai ypatumai: labai žemi intelektiniai gebėjimai (atitinka nežymų protinį atsilikimą), žemas socialinis supratingumas, emociniai sunkumai (neskiria emocijų, nemoka pasakyti, kaip jaučiasi, neigiamu jausmus slopina ir išveikia elgesiu), nepasitikėjimas savimi, nesaugumo išgyvenimas tarp žmonių; šeimos projekcijose tėvai vaizduojami negebantys nuraminti, nepalaikantys, nepasiekiami ir baudžiantys, o jų prielankumo sąlyga – būti paklusniu; P. B., lyginant jį su bendraamžiais, turi sunkumų, apimančių tiek intelektinę, tiek emocinę, tiek socialinę sritis; Papildomai apklausti nukentėjusįjį P. B. nerekomenduojama dėl emocinės jo būsenos bei jam nustatyto psichikos sutrikimo (2 t., 162-169 b. l.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3831/2018(01) nurodyta, kad P. B. apžiūros metu sužalojimų burnoje, išorinių lytinių organų srityje, išeinamojoje angoje bei jos aplinkoje nėra (2 t., 56 b. l.)

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3832/2018(01) nurodyta, kad P. B. apžiūros metu sužalojimo žymių burnoje, išorinių lytinių organų srityje, išeinamojoje angoje bei jos aplinkoje nėra (2 t., 60 b. l.).

2018 m. spalio 23 d. slapto sekimo protokole nurodyta, kad atliekant slaptą E. K. sekimą, užfiksuotas ir įrašytas pokalbis, kuriame E. K. prisipažįsta, kad seksualiai išnaudojo berniukus. Prie protokolo pridėta įrašo stenograma. (3 t., 61-64 b .l.)

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Utenos ekspertinio skyriaus Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 75U-I-16/2019 pateikta išvada, jog E. K. pavojingų visuomenei veikų, t. y. 2018 metų vasaros metu ir šiuo metu (ekspertizės atlikimo) diagnozuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas; simuliacija, kurie netrukdė/netrukdo jam suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. E. K. dėl psichikos sveikatos būklės gali dalyvauti ikiteisminio tyrimo veiksmuose, dalyvauti teismo posėdyje, būti apklausiamas, jam priverčiamųjų medicinos priemonių taikymas nereikalingas (3 t., 40-44 b. l.).

2018-11-02 įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta nukentėjusiųjų gyvenamoji vieta – sodyba, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t., 40-57 b. l.) bei 2019-09-12 apžiūros metu apžiūrėta E. K. gyvenamoji – namas, esantis (duomenys neskelbtini) (1 t., 60-66 b. l.).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte nurodyta, jog B. šeima dėl socialinių įgūdžių stokos iki 2018-06-30 buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Su šeima ir toliau dirba seniūnijos socialinis darbuotojas, teikia įvairias socialines paslaugas (2 t., 78 b. l.).

Mažamečių nukentėjusiųjų parodymų vertinimo ypatumai

Kaip matyti iš bylos duomenų, abiejų mažamečių nukentėjusiųjų parodymai yra ganėtinai nenuoseklūs, aplinkybės pasakojamos padrikai, neaiškus prieš juos atliktų veiksmų laikas, vieta ir kitos aplinkybės. Tačiau jų parodymai nekelia teismui abejonės dėl to, jog P. ir P. B. atžvilgu buvo atliekami seksualinio pobūdžio veiksmai. Seksualinės prievartos buvimą patvirtina mažamečių elgsenos ekspertizės atlikimo metu ypatumai, nurodyti ekspertizės aktuose, pabrėžiant, jog P. B. stipriai jaudinasi, ypatingai kalbėdamas apie bylai reikšmingas aplinkybes (seksualinę prievartą), jei kažką pasako, tai išsigąsta ir bando savo žodžius atsiimti; P. B. su lytiškumu susijusios temos iššaukia stiprų nerimą, baimę, susigėdimą, kalbėjimas apie lytiškumą yra jam grėsmingas. Taip pat bylos duomenys patvirtina ir aplinkybę, jog mažamečių nukentėjusiųjų tėvai dėjo pastangas paveikti vaikus, kad tiek mokyklos psichologei, tiek teisėsaugos pareigūnams šie nepasakotų apie prieš juos atliktus seksualinio pobūdžio veiksmus. Šias aplinkybes patvirtina ne tik berniukų elgesys atliekant psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, jų nurodomos aplinkybės, jog ,,mama supyks“, ,,mama verks“, o jie patys paklius į vaikų namus, kur labai blogai gyventi, bet pačios J. R. veiksmai perkeliant P. į kitą mokyklą bei psichologės O. B. parodymai, jog pats P. B. jai minėjo, kad mama liepė nesakyti policijai apie tai, kad prie jų ,,lindo“ E. K.“. Tai, jog tikrąsias įvykio aplinkybes buvo bandoma slėpti, patvirtina ir J. R. (B.) veiksmai iš karto po pokalbio su psichologe perkeliant P. B. į kitą mokyklą, jos bei V. B. nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai apie P. lankymąsi E. K. namuose, jo miegojimo palapinėje-pavėsinėje aplinkybes, vieną kartą nurodant, kad miegojo vienas, vėliau – kad miegojo su vaikais. Taigi, vertinant mažamečių parodymų nenuoseklumą, prieštaringumą, įvykių neigimą ekspertizės metu, teismas atsižvelgia į jiems darytą poveikį bei į abiem berniukams nustatytą lengvą protinį atsilikimą bei jų amžių, dėl ko jie negali prisiminti tikslios įvykių sekos ir platesnio konteksto.

Vertinant nukentėjusiųjų parodymus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nei vienas iš berniukų nenurodė, jog E. K. būtų atlikęs kokius nors seksualinio pobūdžio veiksmus prieš dar vieną jų brolį – A. B., kuris yra panašaus amžiaus, t. y. gimęs 2008 metais, o tai leidžia daryti kategorišką išvadą, jog tiek mokyklos psichologei, tiek ikiteisminio tyrimo teisėjui nukentėjusieji nurodė tik tuos faktus, apie kuriuos žinojo ar buvo patyrę.

Veikos, numatytos BK 150 straipsnio 4 dalyje, 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte prieš P. B.

Bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatyta, jog pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės psichologinės ir pedagoginės tarnybos rekomendacijas psichologei O. B. (buvusi pavardė N.) teikiant psichologines paslaugas, pokalbio su ja metu, P. B. nurodė, jog prie jo lindo asmuo vardu E., vadinamas ,,A.“. Ta pačia tema psichologei bendraujant su P. B., ji ir iš jo sužinojo, kad asmuo, vardu E. lietė jam išeinamąją angą, tiksliau kišo į ją pirštą, dėl ko berniukui skaudėjo. P. B. šio pokalbio metu nurodė, kad mama liepė niekam nesakyti, kad E. K. prie ko nors lindo, tačiau perklaustas, ar tikrai E. nelietė jo brolių, P. pasakė, kad jis lietė P. ir paveikslėlyje pažymėjo lytinių organų sritį tamsiai mėlynu flomasteriu, nurodydamas, kad matė tai du kartus – lauke E. užkišo ranką jam už kelnių.

Šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu tapo žinomos po 2018 m. spalio 18 d. O. B. (tuo metu N.) apklausos. Iš karto po šios apklausos (t. y. 2018 m. spalio 19 d.) įtariamuoju buvo apklaustas E. K., kuris pripažino seksualius veiksmus, tačiau teigė juos atlikęs tik prieš P. B. ir tik jo, t. y. E. K. gyvenamojoje vietoje. Vis dėlto E. K. pripažino, jog buvo atvejis, kai jis vasaros laikotarpiu miegojo B. sodyboje esančioje palapinėje-pavėsinėje, kur tuo metu miegojo ir P. bei P. B.. Nukentėjusiųjų motina J. R., teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad vaikai miegojo palapinėje su E. K. ir ji tam neprieštaravo. Vaikų miegojimo palapinėje kartu su E. K. aplinkybę patvirtino ir V. B.. V. B. nurodė, jog būtent po to, kai ryte pamatė palapinėje E. K., o vaikai, jam pasakė, kad kartu miegojo, V. B. paskambino A. M., tačiau E. K. nuo A. M. pabėgo, palikęs net savo drabužius (vėliau V. B. jam davė savo, kad galėtų pareiti namo). Taigi nustatytos aplinkybės patvirtina, jog 2018 m. vasarą, tiksliau nenustatytu metu E. K. nakvojo lauko palapinėje-pavėsinėje.

P. B., apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, nenurodė, kurioje vietoje E. atliko seksualinio pobūdžio veiksmus, tačiau jis vis tik patvirtino, kad E. grabaliojasi, įkišdamas ranką per šortus ir liesdamas lytinį organą, įvardindamas jį vieta ,,kur siusioja“ šią vietą nuspalvindamas žmogaus paveikslėlio siluete. Taip pat jis nurodė, kad P. saugojo jį nuo E. palapinėje ir lauke. Atliekant teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę, P. B. jokių konkrečių seksualinių pobūdžio veiksmų nenurodė, tačiau teigė, jog E. yra negeras, nes lenda prie vaikų. Atliekant P. B. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę, P., nors ir teigė, kad E. veiksmai buvo ,,tariami“, tačiau čia pat tvirtino, jog jį reikia nubausti, nurodė, kad P. pats sakė, kad E. ranka lindo prie P. užpakalio. Apie tai, kad E. lietė P., griebdamas jį už užpakalio, P. B. teigė pasakęs girdint mamai.

Taigi, aptarti duomenys, teismo įsitikinimu, patvirtina, jog seksualinio pobūdžio veiksmai prieš P. B. buvo atlikti, o būtent buvo kišamas pirštas į P. B. išeinamąją angą bei liečiami jo lytiniai organai.

Veika, numatyta BK 153 straipsnio 1 dalyje prieš P. ir P. B.

Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 153 straipsnio 1 dalį, kadangi, kaip jau buvo nurodyta, abiejų vaikų išvaizda ir fizinis išsivystymas nesuteikė pagrindo E. K. manyti, jog jiems yra daugiau nei 16 metų, o liesdamas mažamečių lytinius organus, E. K., būdamas suaugęs, neabejotinai suprato, kad tokiais veiksmais sukels per ankstyvą domėjimąsi lytinėmis funkcijomis ir sutrikdys vaiko fizinį bei psichologinį vystymąsi.

Nors E. K. teigia, jog palapinėje ne jis lietė vaikų lytinius organus, tačiau jie patys vienas kitą masturbavo ir abu santykiavo oraliniu būdu, tačiau jis pats negalėjo nuosekliai paaiškinti kokiu būdu jis šiuos berniukų veiksmus matė, kodėl juos stebėjo neužkirsdamas tam kelio, kada ir kokiu būdu juos įspėjo, ar neįspėjo ir kodėl apie tai nepasakė berniukų tėvams. Be to, atliekant P. ir P. B. teismo psichiatrinę, psichologinę ekspertizę, ekspertai davė kategorišką išvadą, jog nukentėjusieji negalėjo inicijuoti seksualinio pobūdžio veiksmų, kadangi tokių veiksmų atlikimas neatitinka tiriamųjų amžiaus, gebėjimų ir supratimo apie seksualinio pobūdžio veiksmų esmę.

Kaip jau buvo minėta, apie E. K. seksualinio pobūdžio veiksmus prieš B. šeimos vaikus tapo žinoma po mokykloje dirbusios psichologės O. B. (tuo metu N.) apklausos 2018 m. spalio 18 d. Kitą dieną, t. y. 2018 m. spalio 19 d. įtariamuoju buvo apklaustas E. K., kuris nurodė, jog atliko seksualinio pobūdžio veiksmus su P. B. savo, t. y. E. K. namuose.

Taigi, E. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis skambino J. B. (R.), pasiūlė cigarečių paimti atsiųsti savo vaiką, dviračiu atvažiavo P., E. K. pasiūlė jam saldainių už tai, kad tylėtų ir niekam nesakytų to, kas bus toliau. P. E. K. pradėjo glostyti, po to masturbuoti jo lytinį organą, masturbavo apie 5-6 minutes, kol ir jo paties varpa sustandėjo, paprašė P., kad šis masturbuotų jo lytinį organą. P. masturbavo, o kol jis tai darė kišo kažkurį savo pirštą į išangę, du ar tris kartus – negiliai, į tai P. nereagavo (4 t., 146-149 b. l.).

Bylos duomenimis neginčijamai nustatyta, jog visais trimis atvejais E. K. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad seksualinio pobūdžio veiksmus atlieka prieš mažamečius P. ir P. B.. Tai jog abu vaikai mažamečiai E. K. žinojo, kadangi nusikaltimų metu jiems buvo atitinkamai 9 (P.) ir 12 (P.) metų, o iš išvaizdos ir išsivystymo jie atrodė dar jaunesni.

Kadangi nukentėjusieji dėl savo amžiaus, konstatuoto protinio atsilikimo, dėl ko jie sunkiai orientuojasi laike (psichiatrinių, psichologinių ekspertizių išvadose konstatuoti sutrikimai) negalėjo nurodyti nei įvykio sekos, nei kiek tikslesnio įvykio laiko, teigdami tik tiek, kad E. lankydavosi vasarą, kai nereikėjo eiti į mokyklą, teismas, vertindamas jų parodymus, remiasi ir kitais bylos duomenimis. Tai, jog E. K. B. sodyboje lankydavosi vasaros metu nurodė tiek pats E. K., tiek A. D. bei V. B. ir J. R.. E. K. lankymąsi ir nakvojimą vasaros metu B. sodyboje patvirtino A. M. bei, nors ir netiesiogiai, G. S., nurodydama, kad keletą kartų E. K. negrįžo nakvoti į savo gyvenamąją vietą. Tai, jog E. K. anksčiau B. sodyboje nesilankydavo patvirtino psichologės O. B. (N.) parodymai, kur ji teigė, kad ir anksčiau bendraudavo su B. vaikais, tačiau apie jokį ,,E.“ ar ,,A.“ jie neminėjo. Remiantis J. B. (R.) parodymais, jog paskutinį kartą E. K. lankėsi jų namuose kelios savaitės iki mokslo metų pradžios, teismas spendžia, jog E. K. seksualinio pobūdžio veiksmų atlikimo laikas pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu nustatytas 2018 m. gegužės 31 d. – 2018 m. rugpjūčio 22 d. laikotarpis.