- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-03-27
- Bylos Nr.
- 2A-372-260/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimondas Buzelis (pirm.), Antanas Burdulis, Arvydas Žibas
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Uolaskėlė“
- Advokatai
- Vytenis Gubavičius, Jonas Vytautas Meilutis
- Kategorijos
- 14.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
dalyvaujant ieškovui S. V. , ieškovo atstovui advokatui Jonui Vytautui Meilučiui, atsakovo atstovui advokatui Vyteniui Gubavičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo S. V. ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Uolaskėlė“ apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3101-713/2006 pagal ieškovo S. V. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Uolaskėlė“ dėl su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo bei šio atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. V. 2006 01 30 pateiktu teismui ieškiniu (b.l. 3, t. I) ir vėliau patikslinęs savo reikalavimus (b.l.61-67, t.III) prašė: 1) priteisti iš atsakovo UAB „Uolaskėlė" neišmokėtą jam atlyginimą už darbą už 2003 metų sausio, gegužės ir lapkričio mėnesius – 1211,90 Lt, už 2005 metų sausio, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius – 3726,40 Lt, bei 2575,13 Lt delspinigių ; 2) priteisti iš atsakovo neišmokėtą kompensaciją už kasmetines atostogas už visą dirbtą laikotarpį kartu su delspinigiais, 4670,37 Lt išmokama suma; 3)priešieškinio reikalavimus kaip nepagrįstus pilnai atmesti; 4) priteisti iš atsakovo visas teismo ir atstovavimo išlaidas. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad pas atsakovą pradėjo dirbti 2000-06-06 ir dirbo iki 2005-10-27 vairuotojo pareigose. Darbo sutartis buvo nutraukta DK 127 str. numatytu pagrindu, t.y darbuotojo pareiškimu. Darbdavys, atleisdamas iš darbo ieškovą, su juo neatsiskaitė, neišmokėjo jam kompensacijos už neišnaudotas atostogas už visą jo darbo laikotarpį nuo 2000-06-09 iki 2005-10-27 , taip pat nesumokėjo įstatymo nustatytų delspinigių. Be to atsakovas ieškovui neišmokėjo darbo užmokesčio už 2003m. sausio , gegužės ir lapkričio mėnesius, ir 2005 metų sausio, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius. Ieškovas nurodė, kad atsakovas bendroje sumoje jam liko skolingas 12183,83 Lt.
Atsakovas UAB „Uolaskėlė“ priešieškiniu (2 t., b.l. 142) prašė priteisti jam iš ieškovo S. V. 26823 Lt žalos atlyginimą. Atsakovas savo reikalavimus grindė tuo, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2005 m. spalio 31 d. naudojosi atsakovo banko sąskaitos kortele Eurocard/MasterCard Business, kuri buvo išduota ieškovui jo vardu, ir už 7768,50 eurų (26823 Lt) išlaidas neatsiskaitė su atsakovu.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui S. V. atsakovo UAB „Uolaskėlė“ : 6262 Lt (šešis tūkstančius šešiasdešimt du litus) darbo užmokesčio už 2003m. ir 2005m. kartu paėmus; 1420,34 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus dvidešimt litų ir 34 centus) kompensaciją už nepanaudotas atostogas už 2003-2005 m.; vidutinį darbo užmokestį po 716 Lt (septynis šimtus šešiolika litų) kiekvieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos 2005-10-27 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos, taip pat 1200 Lt (vieną tūkstantį du šimtus litų) išlaidų ieškovo turėtų advokato pagalbai apmokėti. Likusioje dalyje ieškinį teismas atmetė. Kartu teismas priteisė iš atsakovo UAB „Uolaskėlė" į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidas : 51,45 Lt pašto išlaidų ir 488,23 Lt žyminio mokesčio.
Teismas pripažino, kad atsakovas neišmokėjo ieškovui 2003 metų sausio, gegužės ir lapkričio mėnesiais bei 2005 metų sausio, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio,rugsėjo ir spalio mėnesiais priskaičiuoto darbo užmokesčio, iš viso 6262 Lt, neatsiskaitė su atleidžiamu iš darbo ieškovu jo atleidimo dieną. Kadangi atsakovas neatsiskaitė su atleidžiamu iš darbo ieškovu jo atleidimo dieną, teismas, taikydamas alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą, sutinkamai su DK 141 str. 3 d. priteisė ieškovui vidutinį darbo užmokestį nuo jo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos. Priteisdamas ieškovui kompensaciją tik už 2003, 2004 ir 2005 metais nepanaudotas atostogas, teismas taikė senatį ir remdamasis DK 27 str. 1 d.,2d. ir 5 d. nepriteisė kompensacijos už 2001 ir 2002 metais ieškovo nepanaudotas atostogas. Ieškovo prašomų delspinigių teismas nepriteisė, pripažindamas, kad Lietuvos Respublikos „Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais , pavėluoto mokėjimo įstatymo“ 2 str. 1 d. numatyta sankcija darbdaviui laiko atžvilgiu gali būti taikoma tik tol, kol darbuotoją ir darbdavį sieja darbo santykiai, o darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo nutrūko 2005 10 27. Atmesdamas priešieškinį teismas pripažino, kad jis yra nepagrįstas, nes ieškovas yra atsiskaitęs už visas komandiruočių išlaidas.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu (b.l. 86-89 , t. III) ieškovas S. V. prašo priteisti jam iš atsakovo delspinigius už iki atleidimo iš darbo darbdavio neišmokėtas darbo užmokesčio sumas, pagal pateiktą paskaičiavimą, taip pat priteisti papildomai kompensaciją ir delspinigius už darbdavio nesuteiktas dviejų metų kasmetines atostogas. Skunde nurodė, kad teismas, nepriteisdamas delspinigių už pavėluotą darbo užmokesčio ir kitų darbo santykiais susijusių išmokų mokėjimą, pažeidė DK 207 str. 1 d. nuostatas,neteisėtai „amnestavo“ darbdavį nuo delspinigių mokėjimo. Kompensaciją už nepanaudotas atostogas teismas privalėjo priteisti ne už tris metus, o už visą pas atsakovą dirbtą laiką. Tai labai aiškiai fiksuota DK 177 straipsnio 2 dalyje.
Apeliaciniu skundu (b.l.90-92) atsakovas UAB „Uolaskėlė“ prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimą dalyje, kuria patenkintas iš dalies ieškinys, pakeisti – sumažinti iš atsakovo priteistiną bendrą darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas sumą iki 6182,34 Lt , vidutinio darbo užmokesčio už atsiskaityti uždelstą laiką nepriteisti, o šio sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys, panaikinti ir priimti naują sprendimą – priteisti atsakovui iš ieškovo 26823 Lt žalos atlyginimą. Atsakovas nurodo, kad apskųstasis teismo sprendimas iš dalies yra neteisėtas, nes priimtas neteisingai išaiškinus bylos faktines aplinkybes ir netinkamai pritaikius materialines teisės normas.
Ieškovas teismui nurodė, kad 2006 m. sausio mėn. atsakovas sumokėjo jam 1500 Lt. Teismas be jokio teisinio pagrindo šią sumą laikė komandiruotės išlaidomis. Tokiu būdu teismas pažeidė LR CPK 185 str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles. Ieškovas byloje net nebuvo nurodęs apie tai, kad atsakovas jam būtų skolingas už komandiruočių išlaidas. Tokių aplinkybių nepatvirtina ir byloje esantys įrodymai. Be to, pats ieškovas pripažino, kad komandiruočių metu jų išlaidoms padengti naudojosi atsakovo banko sąskaitos kortele, kurioje buvo laikomos atsakovo piniginės lėšos, todėl asmeniškai jokių komandiruotės išlaidų negalėjo patirti. Ši suma laikytina galutiniu atsiskaitymu su ieškovu, kuri padengia bendrą darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas įsiskolinimą, kuris sudaro 7682,34 Lt (6262 Lt + 1420,34 Lt). Todėl bendra ieškovui priteistina darbo užmokesčio ir kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma turėjo būti mažinama ir sudaryti 6182,34 Lt (7682,34 Lt - 1500 Lt). Be to, teismas priteisdamas ieškovui vidutinį darbo užmokestį po 716 Lt kiekvieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos 2005-10-27 iki visiško atsiskaitymo su ieškovu dienos neteisingai taikė LR DK 141 str. 3 d. LR DK 141 str. 3 d. nuostatų taikymas sistemiškai taikomas su LR DK 141 str. 1 d., kuri nustato, kad darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną. Teismas priteisdamas ieškovui nesumokėtą 6262 Lt darbo užmokestį nustatė skirtingus laikotarpius, už kuriuos apskaičiavo ir priteisė ieškovui darbo užmokestį, tai yra, už 2003 m. sausio, gegužės, lapkričio mėn. ir 2005 m. sausio, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėn. Teisę gauti darbo užmokestį už 2003 m. sausio, gegužės, lapkričio mėn. ir 2005 m. sausio, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. ieškovas įgijo ne atleidimo dieną, o atitinkamai pasibaigus kiekvienam iš šių mėnesių (pagal LR DK 188 str. 2 d.). Teisę gauti 716 Lt priskaičiuotą darbo užmokestį už 2005 m. spalio mėn. ieškovas įgijo jo atleidimo dieną (pagal LR DK 141 str. 1 d.). Teisę gauti 1420,34 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas ieškovas taip pat įgijo jo atleidimo dieną (pagal LR DK 177 str. 2 d., 141 str. 1 d.).Todėl ieškovas jo atleidimo dieną iš viso įgijo teisę gauti 2136,34 Lt su darbo santykiais susijusių išmokų (716 Lt darbo užmokestis už 2005 m. spalio mėn. + 1420,34 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas). Taigi, pagal LR DK 141 str. 1 d. nuostatas atsakovas privalėjo sumokėti ieškovui 2136,34 Lt, o visos kitos ieškovui priteistos sumos kildinamos iš laikotarpių iki jo atleidimo.
Pažymėtina, kad LR DK 141 str. 3 d. įtvirtinta sankcija darbdaviui analogiška tai, kurią nustatė anksčiau galiojusio LR Darbo sutarties įstatymo 41 str. 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2004-03-22 nutartimi (civilinė byla 3K-3-182/2004, A. R. v. UAB "Lietmedis") konstatavo, kad aiškinant ir taikant LR Darbo sutarties įstatymo 41 str. 2 d. svarbu nustatyti jo tikslus bei paskirtį ir užtikrinti šios normos sisteminį aiškinimą ir taikymą kartu su kitomis to paties įstatymo normomis. Teisėjų kolegija išaiškino, kad ši norma, nustatanti sankciją kaltam darbdaviui, kaip ir kiekviena kita sankcija gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, jeigu ji yra proporcinga teisės pažeidimui, už kurį skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. 2006 m. sausio mėn. atsakovui sumokėjus 1500 Lt galutinio atsiskaitymo dalį, 70 procentų apimtimi (1500 Lt: 2136,34 Lt) buvo įvykdyta atsakovo prievolė atsiskaityti su atleidžiamu darbuotoju jo atleidimo dieną, kaip nurodyta LR DK 141 str. 1 d. Todėl nuo 2006 m. vasario mėn. atitinkamai 70 procentų turėjo būti mažinamas priteistino vidutinio darbo užmokesčio už atsiskaityti uždelstą laiką dydis, kuris sudarytų 214,80 Lt (716 Lt-70%). Be to, priteistina vidutinio darbo užmokesčio už atsiskaityti uždelstą laiką suma neturėtų būti apskritai priteisiama atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo neteisėtais veiksmais yra padaręs žalos atsakovui, taip pat į tai, kad ieškovas į teismą kreipėsi praėjus gana ilgam laikotarpiui po jo atleidimo, vilkino bylos nagrinėjimą teikdamas teismui ieškinį su trūkumais, ne kartą teikdamas įvairiausius ieškinio reikalavimų patikslinimus ir kitus procesinius dokumentus, dviprasmiškus ir neaiškius prašymus dėl nekonkrečių dokumentų išreikalavimo iš atsakovo, dėl kurių negalima buvo bylos išnagrinėti iš karto. Ši suma iš atsakovo taip pat nepriteistina, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas jos priteisti neprašė, todėl šis klausimas pagal LR CPK 414 str. 3 d. nuostatas spręstinas išimtinai teismo nuožiūra.
Apelianto nuomone, teismas priešieškinio iš esmės neišnagrinėjo, šioje dalyje neatskleidė bylos esmės, tačiau įmanoma, kad jis būtų išnagrinėtas apeliacinės instancijos teisme.Teismas remdamasis ieškovo pateiktu komandiruočių išlaidų aprašymu (III t., b.I. 7-8) priėjo neteisingos išvados, kad ieškovas atsiskaitė už paskutines komandiruotes, nors pats pripažino, kad atsiskaitymai už komandiruotes tarp šalių buvo vykdomi raštu, ieškovui užpildžius atsiskaitymo formas ir prie jos pridėjus visus išlaidas pateisinančius dokumentus (II t., b.l. 71-114). Ieškovas nepateikė teismui atsiskaitymų už komandiruotes ir išlaidas pateisinančių dokumentų, taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad su atsakovu už aukščiau nurodytų komandiruočių išlaidas būtų atsiskaitęs. Be to, teismas netyrė, ar ieškovo pateiktame komandiruočių išlaidų aprašyme (III t., b.l. 7-8) nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir tikros, ar jos buvo padarytos įmonės interesais. Teismas, teigdamas, kad ieškovui atsakovo 2006 m. sausio mėnesį sumokėta 1500 Lt suma yra komandiruotės išlaidos , priėjo išvados, kad atsakovui apmokėjus komandiruotės išlaidas ieškovas buvo atsiskaitęs su atsakovu už ginčo komandiruotes, tačiau net ir šiuo atveju teismas netyrė ir nepasisakė, ar šios išlaidos yra už ginčo komandiruotes, ar už iki tol buvusias komandiruotes. Pažymėtina, kad ši 1500 Lt suma negali būti laikoma komandiruotės išlaidomis už ginčo komandiruotes, nes pats ieškovas nurodė, kad ginčo komandiruočių metu naudojosi atsakovo banko sąskaitos kortele. Ieškovas pripažino, kad komandiruotėje nuo 2005-01-04 iki 2005-02-20 naudojosi atsakovo banko sąskaitos kortele, įrodymų apie tai, kad po to šią kortelę butų perdavęs kam nors iš atsakovo darbuotojų nepateikė, todėl ieškovas buvo atsakingas už šios kortelės naudojimą. Teismas nepagrįstai, išimtinai vadovaudamasis tik ieškovo paaiškinimais, nustatė, kad atsakovas šią kortelę ieškovui išduodavo tik kelionių į užsienį laikotarpiui. Ši kortelė yra vardinė, išduota ieškovo vardu, todėl ja galėjo naudotis tik ieškovas. Visą laiką ši kortelė būdavo tik ieškovo žinioje, todėl jis buvo atsakingas už joje esančių lėšų panaudojimą. Be to, patvirtinus kelionės ataskaitas darbdavys ieškovui nemokėdavo komandiruotės išlaidų, kaip kad nurodė teismas, nes tokių išlaidų naudodamasis atsakovo banko sąskaitos kortele ieškovas negalėjo patirti, jas tiesiogiai apturėdavo atsakovas.Nors visiškos materialinės atsakomybės sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta, sutinkamai su LR DK 255 str. 1 ir 4 p., ieškovas privalo atlyginti atsakovui visą žalą, todėl priešieškinis turėtų būti patenkintas.
Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ieškovas prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20d. sprendimą, papildomai priteisiant jam iš atsakovo delspinigius už iki atleidimo iš darbo darbdavio neišmokėtas ieškovo paskaičiuotas sumas ir už nepanaudotas dviejų metų atostogas kompensaciją bei delspinigius nuo šios kompensacijos. Atsakovo apeliacinį skundą ieškovas prašė atmesti. Atsakovo atstovas prašė atsakovo apeliacinį skundą patenkinti.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos, o taip pat, kad apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Žemesnės instancijos teismas
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl ieškovo reikalavimų, pagrįstai pripažino, jog ieškovas nuo 2000-06-06 iki 2005-10-27 dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje „Uolaskėlė“ , kuri yra atsakovas, vairuotoju, per tą laiką nei karto nepasinaudojo kasmetinėmis atostogomis, be to atsakovas neišmokėjo ieškovui pagal įstatymus privalomą mokėti darbo užmokestį už 2003 metų sausio, gegužės ir lapkričio mėnesius bei 2005 metų sausio, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius, iš viso 6262 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio, neatsiskaitė su atleidžiamu iš darbo ieškovu jo atleidimo dieną – 2005 m. spalio 27 d. Atsakovas šių aplinkybių neginčija. Abiem šalims pripažįstant šias aplinkybes, ieškovas ir atsakovas vertina, kad pirmosios instancijos teismas ne visai teisingai išsprendė ieškovo byloje pareikštus reikalavimus. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su tokiu šalių apeliaciniuose skunduose pareikštu vertinimu ir tai daro vadovaudamasi tokiais motyvais.
Dėl reikalavimo priteisti darbo užmokestį už 2003 ir 2005 metų atskirus mėnesius
Kauno miesto apylinkės teismas šį ieškovo reikalavimą pripažino pagrįstu, todėl savo 2006 12 20 sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo darbo užmokestį už 2003 metų sausio, gegužės ir lapkričio mėnesius bei 2005 metų sausio, balandžio, gegužės, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius, iš viso 6262 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio. Taip nuspręsdamas teismas vadovavosi nuostata, kad atsakovas neįrodė, jog jis ieškovui išmokėjo darbo užmokestį už paminėtus laikotarpius. Atsakovas šios teismo sprendimo dalies neginčijo, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui 6262 Lt. Šis pagrindinis ieškovo reikalavimas laikytina teisėtu ir pagrįstu.
Dėl delspinigių už laiku neišmokėtą 2003 ir 2005 metų atskarais mėnesiais darbo užmokestį
Ieškovas be reikalavimo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokestį už atskirus 2003 ir 2005 metais dirbtus mėnesius taip pat prašė priteisti kartu ir delspinigius nuo laiku nesumokėto darbo užmokesčio. Kauno miesto apylinkės teismas reikalavimo priteisti delspinigius netenkino, motyvuodamas tai tuo, kad Lietuvos Respublikos Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių darbo santykiais, pavėluoto mokėjimo įstatymo 2 str. 1 d. numatyta sankcija gali būti darbdaviui taikoma tol, kol darbuotoją, kuriam nustatytu laiku nebuvo išmokėtos atitinkamos išmokos, ir darbdavį sieja darbo santykiai. Byloje nagrinėjamu atveju darbo santykiai tarp ieškovo ir atsakovo pasibaigė 2005 m. spalio 27 d.
Šalies argumentai
Ieškovas, nesutikdamas su šia teismo sprendimo dalimi, apeliaciniu skundu prašo priteisti jam delspinigius už iki atleidimo iš darbo dienos neišmokėtą atlyginimą.
Teisėjų kolegija tokį apelianto ieškovo prašymą pripažįsta pagrįstu. Delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, įstatymo 2 straipsniu numatyta, kad kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos , kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Tiek darbuotojo teisė gauti, tiek ir darbdavio pareiga mokėti šiuos delspinigius yra tiesiogiai susijusios su darbo santykiais ir pagal savo pobūdį priskirtini prie išmokų, susijusių su darbo santykiais. Už pavėluotą mokėjimą įstatyme numatyti delspinigiai yra su darbo santykiais susijusi išmoka, reikalavimui dėl šių delspinigių priteisimo ieškinio senaties terminai nustatomi pagal darbo teisės normas, t.y. DK 27 str. Šio straipsnio antrojoje dalyje nustatyto trejų metų senaties termino ieškovas, reikalaudamas priteisti delspinigius nuo 2003 metų iki 2005 m. spalio 27 d., nepraleido. Todėl šie delspinigiai jam priteistini. Priteisdama konkrečią delspinigių sumą teisėjų kolegija vadovaujasi ieškovo apeliaciniame skunde nurodytais reikalavimais bei jo delspinigių paskaičiavimais (b.l.65-67, t.III), įvertindama tik terminą, kad delspinigiai skaičiuojami iki atleidimo iš darbo dienos.
Dėl paminėtos priežasties Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalis, kuria atmesti reikalavimai dėl delspinigių už laiku neišmokėtą darbo užmokestį priteisimo, naikintina, šioje dalyje priimtinas naujas sprendimas – ieškinį iš dalies patenkinti, priteisti ieškovui iš atsakovo 966,50 Lt delspinigių.
Dėl kompensacijos už nepanaudotas atostogas ir delspinigių už šią kompensaciją
Kauno miesto apylinkės teismas 2006-12-20 sprendimu ieškovui priteisė 1420,34 Lt piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas, sprendime nurodė, kad tai kompensacija už 2003, 2004 ir 2005 metais jam priklausiusias, bet nepanaudotas atostogas. Už 2001 ir 2002 metais nesuteiktas atostogas teismas kompensacijos ieškovui nepriteisė, taikė ieškinio senatį, tai darydamas rėmėsi Darbo kodekso 27 str.
Atsakovas šios teismo sprendimo dalies apeliaciniu skundu neapskundė.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo priteisti jam piniginę kompensaciją ir už 2001 bei 2002 metais nepanaudotas atostogas, o taip pat ir jo nuo 2001 metų paskaičiuotus 2037,96 Lt delspinigius nuo neišmokėtų kompensacijų už nepanaudotas atostogas.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad šioje dalyje Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas nėra pilnai pagrįstas ir teisėtas. Darbo kodekso 177 str. 2 d. (nuo 2005 m. gegužės 28 d. galiojanti redakcija) numato, jog piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą, ir jei darbuotojui kasmetinės atostogos nebuvo suteiktos daugiau kaip už vienerius darbo metus, kompensacija išmokama už visas nepanaudotas atostogas. Todėl 2005 10 27 atleidžiamam iš darbo ieškovui darbdavys privalėjo išmokėti kompensaciją už nesuteiktas atostogas per visą ieškovo darbo laiką.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, t.y. taikė įstatymą, kurio nereikėjo taikyti, ir netaikė įstatymo, kurį privalėjo takyti (CPK 330 str.), dėl ko šį teismo sprendimo dalis keistina. Ieškovui priteistos kompensacijos už nepanaudotas atostogas suma padidintina iki 2223,16 Lt, t.y. 802,82 Lt suma, kurią sudaro 401,41 Lt kompensacija už nepanaudotas atostogas už dirbtą laikotarpį nuo 2000-06-09 iki 2001 06 08 ir 401,41 Lt kompensaciją už dirbtą laikotarpį nuo 2001 06 09 iki 2002 06 08.
Ieškovo paskaičiuoti delspinigiai už aptariamą kompensaciją nepriteistini, nes toks reikalavimas yra nepagrįstas. Pareiga sumokėti piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas atsakovui atsirado nutraukiant darbo sutartį, t.y. tik 2005 10 27, todėl nėra pagrindo ieškovui priteisti 2037,96 Lt delspinigių.
Dėl 1500 Lt atsakovo ieškovui pervestos po atleidimo iš darbo sumos
Kauno miesto apylinkės teismas 2006-12-20 sprendime įvertino, kad 1500 Lt atsakovo ieškovui pervesti 2006 m. sausio mėnesį yra ieškovo turėtos komandiruotės išlaidos.Su tokiu teismo vertinimu nesutinka atsakovas ir apeliaciniame skunde prašo šia suma sumažinti iš atsakovo ieškovui priteistas pinigines sumas.
Motyvuojamoji dalis
Šis atsakovo apeliacinio skundo reikalavimas tenkintinas.
Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo vertinimas šiuo klausimu yra nepagrįstas. Tai, kad atsakovas ieškovui pervedė 1500 Lt nenurodydamas pinigų mokėjimo paskirties, dar nereiškia, kad taip atsakovas sumokėjo ieškovui komandiruotės išlaidas. Tokių išlaidų atsakovas nepripažįsta, o ir ieškovas dėl jų priteisimo į teismą nesikreipė, t.y. šioje byloje reikalavimų,susijusių su komandiruotės išlaidomis, nereiškė. Kadangi pirmosios instancijos teismas nesiaiškino paminėto mokėjimo paskirties, dėl to nebuvo paklaustas atsakovas, ar jo atstovas teisme, negalima pripažinti, jog teismo išvados aptariamu klausimu yra pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad po ieškovo atleidimo iš darbo 2005 10 27 jam atsakovo pervesta 1500 Lt suma yra išmoka, susijusi su darbo santykiais. Šia suma mažintina iš atsakovo priteistina ieškovo reikalaujama šioje byloje neišmokėto darbo užmokesčio suma.
Dėl vidutinio darbo užmokesčio už uždelstą atsiskaityti laiką
Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimu priteisė ieškovui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį po 716 Lt (septynis šimtus šešiolika litų) kiekvieną mėnesį nuo ieškovo atleidimo iš darbo dienos 2005-10-27 iki visiško atsiskaitymo su juo dienos. Priteisdamas tokį darbo užmokestį teismas vadovavosi Darbo kodekso 141 str. 3 d., numatančia, kad kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, jam sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.
Atsakovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, vertindamas, kad tai yra neadekvati pažeidimo pobūdžiui sankcija ir kad darbdavys po ieškovo atleidimo iš darbo 2006 m. sausio mėnesį yra sumokėjęs labai didelę dalį - 1500 Lt galutinio atsiskaitymo. Taip pat atsakovas prašė atsižvelgti į tai, kad ieškovas savo veiksmais yra padaręs didelę žalą atsakovui, kad ieškovas į teismą kreipėsi pateikdamas ieškinį su trūkumais.
Teisėjų kolegija vertina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį ieškovui, nes atsakovas kaip darbdavys nevykdė savo pareigos visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju. Kad jis to būtų negalėjęs padaryti dėl darbuotojo kaltės, atsakovas byloje įrodymų nepateikė. Todėl kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai , sutinkamai su CPK 414 str. 3 d., taikė alternatyvų darbuotojo teisių gynimo būdą, dėl ko šią sprendimo dalį palieka nepakeistą.
Vadovaudamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovo ir atsakovo apeliaciniai skundai, kiek jie susiję su ieškovo byloje pareikštais reikalavimais, iš dalies tenkintini. Dėl to Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimas pakeistinas, padidinant priteistą piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo 1420,34 Lt iki 2223,16 Lt., taip pat papildomai priteisiant ieškovui iš atsakovo 966,50 Lt delspinigius bei sumažinant 1500 Lt suma priteistą neišmokėtą 2003 ir 2005 metais darbo užmokesčio 6262 Lt sumą (iki 4762 Lt).
Dėl atsakovo priešieškinio
Vertindama apskųstojo teismo sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis dėl žalos atlyginimo, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas šioje dalyje neatskleidė bylos esmės, jo padarytos išvados apie priešieškinio nepagrįstumą yra aiškiai nepagrįstos byloje pateiktais įrodymais. Taip teisėjų kolegija vertina dėl tokių priežasčių.
Pirma, teismas remdamasis ieškovo pateiktu komandiruočių išlaidų aprašymu (III t., b.I. 7-8) priėjo neteisingos išvados, kad ieškovas atsiskaitė už paskutines komandiruotes, nors pats pripažino, kad atsiskaitymai už komandiruotes tarp šalių buvo vykdomi raštu, ieškovui užpildžius atsiskaitymo formas ir prie jos pridėjus visus išlaidas pateisinančius dokumentus. Tokios formos teismui buvo pateiktos ir byloje (II t., b.l. 71-114). Iš jų teismas privalėjo suprasti, kokie reikalavimai buvo keliami atsiskaitant už komandiruotės išlaidas,o ne patikėti tik ieškovo aiškinimais. Be to, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas netyrė, ar ieškovo pateiktame komandiruočių išlaidų aprašyme (III t., b.l. 7-8) nurodytos išlaidos yra pagrįstos ir tikros, ar jos buvo padarytos įmonės interesais. Tokie atsakovo argumentai yra tikrai reikšmingi, vertinant, ar tikrai atsakovo priešieškinio reikalavimai yra nepagrįsti, tačiau teismas jų neįvertino.
Antra, ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad komandiruotėje nuo 2005-01-04 iki 2005-02-20 naudojosi atsakovo banko sąskaitos kortele. Todėl teismas privalėjo aiškintis, ar po šios komandiruotės ieškovas atsiskaitė su atsakovu už pastarojo lėšų panaudojimą.
Trečia, vertindamas aplinkybes, kokia tvarka galėjo naudotis ieškovas atsakovo jam suteikta banko sąskaitos kortele, teismas nevertino, kas buvo atsakingas už pinigų pagal banko kortelę panaudojimą, nesuprantama, kodėl tik ieškovo paaiškinimų pagrindu padarė išvadą, kad kortelė paprastai būdavo pats atsakovą, šis ieškovui ją išduodavo tik išvykstant į komandiruotes. Be to teismas nepasisakė dėl atsakovo pareikštos nuomonės, kad nors visiškos materialinės atsakomybės sutartis su ieškovu nebuvo sudaryta, sutinkamai su Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 255 str. 1 ir 4 p., ieškovas privalo atlyginti atsakovui visą žalą, padarytą panaudojant atsakovo pinigus pasinaudojant banko kortele.
Atsižvelgdama į paminėtus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad byloje surinktų įrodymų pagrindu negalima padaryti objektyvių išvadų apie priešieškinio pagrįstumą, nes šalys nepateikė pakankamai įrodymų, o pirmosios instancijos teismas nepareikalavo tokių įrodymų apie vairuotojų, dirbusių 2005 metais atsiskaitymų už komandiruotes tvarką, konkrečius ieškovo atsiskaitymus, kaip darbuotojai naudodavosi atsakovo pinigais banko sąskaitos kortelių pagalba, o taip pat, ar už ieškovo vardu išduotos kortelės pagalba išleistus pinigus yra atsakingas ieškovas, jei taip, tai ar jis tikrai su atsakovu neatsiskaitė, pateikdamas komandiruočių išlaidų ataskaitas. Todėl teisėjų kolegija priešieškinio dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą naikina ir bylą šioje dalyje perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pakeitus, kaip auščiau paminėta, Kauno miesto apylinkės teismo 2006 12 20 sprendimo dalį, o taip pat dalį šio sprendimo panaikinus ir perdavus nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, pakeistina ir sprendimo dalis, kuria paskirstytos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis už patenkintus ieškovo reikalavimus padidintinas iki 496,30 Lt, kadangi padidėja visa priteisiama ieškovui išmokų sumą. Sprendimo dalys, kuriomis pirmosios instancijos teismas buvo priteisęs iš atsakovo ieškovui 1200 Lt advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų ir valstybei 51,45 Lt pašto išlaidų, naikintinos ir klausimas dėl naujo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo perduotinas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui kartu su priešieškiniu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2, 3 ir 4 punktais, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinius skundus iš dalies patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti iš atsakovo UAB „Uolaskėlė“ priteistą ieškovui S. V. kompensaciją už nepanaudotas atostogas nuo 1420,34 Lt iki 2223,16 Lt (dviejų tūkstančių dviejų šimtų dvidešimt trijų litų ir 16 centų).
Sumažinti iš atsakovo UAB „Uolaskėlė“ priteistą S. V. darbo užmokestį už 2003 ir 2005 metus nuo 6262 Lt iki 4762 Lt (keturių tūkstančių septynių šimtų šešiasdešimt dviejų litų).
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti delspinigius už laiku nesumokėtą 2003 ir 2005 metais darbo užmokestį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį iš dalies patenkinti: priteisti iš atsakovo UAB „Uolaskėlė“ ieškovui S. V. 966,50 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt šešis litus ir 50 centų) delspinigių.
Kauno miesto apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Uolaskėlė“ priteistas ieškovui S. V. vidutinis darbo užmokestis po 716 Lt kiekvieną mėnesį nuo atleidimo iš darbo dienos iki visiško atsiskaitymo su ieškovu palikti nepakeistą.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo priešieškinis, panaikinti ir bylą šioje dalyje perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalis, kuriomis iš atsakovo UAB „Uolaskėlė“ priteista ieškovui S. V. 1200 Lt advokato pagalbai apmokėti ir 51,45 Lt pašto išlaidų į valstybės biudžetą panaikinti ir šiose dalyse bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo UAB „Uolaskėlė“ priteistas 488,23 Lt žyminis mokestis, pakeisti, padidinant priteistą į valstybės biudžetą žyminį mokestį iki 496,30 Lt (keturių šimtų devyniasdešimt šešių litų ir 30 centų).
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.