Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus atstovui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. Š. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. gegužės 26 d. priimto nutarimo nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną Nr. 20-ANR_O-42025-2023 (ROIK:23206564611).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2023 m. gegužės 10 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) administracinio nusižengimo protokolu Nr. 63-ANR_P-1289-2023 pradėta administracinio nusižengimo teisena (ROIK:23206564611), pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 115 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.), gavus E. Š. pareiškimą apie tai, kad laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 25 d. 16:00 val. iki 2023 m. balandžio 26 d. 7:00 val., adresu (duomenys neskelbtini) yra apgadintos pareiškėjui priklausančios tvoros apsauginės dalys. Pareiškėjas nurodė, kad tai galėjo padaryti kaimynė V. Č., jam dėl to padaryta 30 Eur turtinė žala. Pareiškėjas prašė surasti asmenį ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka. Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiasis tyrėjas P. D. 2023 m. gegužės 26 d. nutarimu, vadovaudamasis ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktu, administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė, nes nėra visų nusižengimo požymių.

Skundu E. Š. nesutinka su Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūno 2023 m. gegužės 26 d. priimtu nutarimu, prašo atnaujinti administracinę bylą ir patraukti V. Č. administracinėn atsakomybėn. Skunde nurodoma, kad tyrėjas atsižvelgė tik į V. Č. išsisukinėjimus, šiferio lapų sulaužyti netyčia nėra įmanoma, tyrėjas sulaužymo foto nuotraukų atsisakė. Be to pareiškėjas nesutinka su byloje nurodytu teiginiu, kad pareiškėjas neprašė kompensuoti patirtų nuostolių, nes pareiškėjas ir jo žmona kreipėsi į V. Č. ir jos vyrą dėl nuostolių jiems atlyginimo.

Kauno apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius atsiliepimu su skundu nesutiko, nes jis yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas paliekant galioti skundžiamą nutarimą bei nurodė, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus pareigūnas bylos nagrinėjimo metu 2023 m. gegužės 26 d., objektyviai ir išsamiai išsiaiškinęs bylos aplinkybes, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nutarimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną nesant V. Č. veiksmuose nusižengimo numatyto LR ANK 115 straipsnio 1 dalies požymių. Bylos duomenys Institucijos pareigūnui leido pagrįstai manyti, kad V. Č. tvorelės šiferį apgadino neturėdama tyčios jį sunaikinti ar sugadinti. Kaip matyti, šiferio apsauginė tvorelė buvo prisukta iš E. Š. kiemo pusės, bet ant V. Č. pintos tvoros tinklo prisukto pagalio. Kadangi V. Č. nenorėjo, kad ant jos tvoros būtų prisuktas pagalys, jį išrovė. Todėl, V. Č. teigimu, išraunant pagalį galėjo apsigadinti tvorelės šiferis, tačiau ji jo sugadinti nenorėjo. E. Š. nei jos, nei jos šeimos narių neatsiklausė ar gali sukti pagalį jos kiemo pusėje. Todėl, pažymėtina, kad iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus). Nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių V. Č. tyčią pareiškėjo nurodyto turto atžvilgiu veikti teisei priešingu būdu, nėra būtinojo subjektyviojo turto sugadinimo požymio – tyčios, todėl atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį negalima. Be to, E. Š.dėl padarytos turtinės žalos atlyginimo buvo išaiškinta teisė kreiptis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas pateiktą skundą palaikė ir prašė tenkinti, vadovaujantis jame išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad tarp jo ir kaimynų yra sena „sietinė“ tvora (virš 50 metų). Kaimynės pusėje yra išpilta skalda ir siauras žolės ruoželis, o jo pusėje yra veja ir darželis. Kaimynui pjaunant žolę skaldos dalys (akmenys) lekia į jo pusę, į perspėjimus dėl to kaimynai nereagavo. Todėl jis siekdamas apsisaugoti nuo akmenų, pasinaudodamas šiferiu (neasbestiniu, nauju, apie 40 cm, likusiu nuo stogo dengimo), dėdamas lentą iš kaimynės V. Č., o šiferį iš savo pusės, prisuko ji prie tvoros varžtais. Su kaimynais nesitarė, tačiau teigė, kad darbų procesą kaimynai stebėjo per langą. Kitą dieną 7:00 val. grįžęs iš darbo (balandžio 26 d.) pastebėjo, kad viskas išlaužyta, šiferis išvartytas, o jame yra skylės. Žala yra apie 30 Eur, kadangi sugadinti trys šiferio lapai, kurių kainą pirkimo metu buvo apie 7,30 Eur už vieną lapą, šiuo metu vienas lapas kainuoja apie 9,99 Eur. Pretenzijas dėl žalos atlyginimo pareiškėjas pareiškė Ž. Č., tačiau žala nebuvo atlyginta.

Asmuo, kuriam administracinė teisena nutraukta, V. Č. teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka, žalos neatlygino, nes nieko nepadarė. Papildomai paaiškino, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini), E. Š. yra jos kaimynas, jų sklypai ribojasi, juos skiria „sietinė“ tvora. Jų tvoros pusėje yra žolė, kaimyno pusėje - gėlių darželis. Sklypas, kuriame ji gyvena nuosavybės teise priklauso jos vyrui Ž. Č., šiuo adresu ji gyvena apie 15 metų. Su kaimynu santykiai buvo normalūs, kol šiais metais jie nepradėjo reikšti pretenzijų jos vyrui Ž., dėl akmenukų, kai pjaunama žolė. Problemos dėl kurių reikštos pretenzijos jie nesprendė, nes jiems tai netrukdė. Nurodė, kad šiais metais balandžio 25-26 d. prie tvoros buvo atremtas šiferis ir iš jos tvoros pusės šiferis prie tvoros prisuktas lenta su varžtais. Kadangi lenta buvo jos pusėje, jai tai nepatiko, todėl ji tą lentą nuėmė (nulupo) ir padėjo už tvoros, šiferis buvo žemėje. Šiuo savo poelgiu jokios turtinės žalos kaimynui nepadarė. Po lentos nuėmimo perspėjo pareiškėjo žmoną D., kad nusiimtų lentą, tačiau ši atsakė „tu man neaiškink“. Šiuo metu su kaimynais nebendrauja. Mano, kad administracinė teisena nepradėta pagrįstai bei priimtą nutarimą palaiko.

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (ANK 569 straipsnis). Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti ne tik išdėstytos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet jos turi būti ir motyvuotai įvertintos (ANK 636 straipsnis). Nukentėjusiajam nepriimtinos išvados dėl įrodymų vertinimo ar bylos faktinių aplinkybių nustatymo, pačios savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, padaryta išvada ir konstatuoja, jog byloje nėra pakankamai neginčijamų duomenų apie tai, kad tvoros apsauginės dalys (šiferis) sugadintos tyčia, todėl nėra visų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 115 straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas), požymių.

ANK 115 straipsnis numato atsakomybę tam, kas, tyčia sunaikino ar sugadino svetimą turtą, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Svetimo turto sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori ar jeigu ir nenori sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Teismo vertinimu, byloje nėra pakankamai duomenų, duodančių pagrindą manyti, kad V. Č. svetimą turtą sugadino tyčia. Pareiškėjas argumentuoja, kad jų santykiai su V. Č. yra konfliktiški jau 2 metus, todėl ji melagingai nurodė, kad nesiekė sugadinti prie lentos varžtais prisukto šiferio, kad nuimdama lentą žinojo, kad sugadins šiferio lapus, kadangi matė, kad jie prisukti varžtais. Be, pareiškėjo paaiškinimų, aplinkybė, kad V. Č. siekė tyčia sugadinti nurodytą turtą nėra pagrįsta byloje esančiais įrodymais. V. Č. 2023 m. gegužės 10 d. paaiškinime taip pat patvirtino, kad su kaimynais turėjo konfliktą, teismo posėdžio metu ji patvirtino, kad matė, jog lenta buvo prisukta prie šiferio varžtais, tačiau kaimynas lentą iš jos tvoros pusės prisuko be jos sutikimo, todėl ji ją nulupo. V. Č. pripažino, kad dėl to galėjo susigadinti E. Š. šiferis, tačiau jo turto sugadinti nenorėjo. Teismas vertindamas šias aplinkybes, atsižvelgia į tai, kad vis tik lenta buvo ne pareiškėjo sklypo ribose, o V. Č. vyrui nuosavybės teise priklausančio sklypo ribose (tvoros pusėje). Taigi, V. Č. neigiant savo veiksmų tyčią, vien pareiškėjo E. Š. paaiškinimų, teismas įvertinęs jo ir V. Č. konfliktiškus santykius, negali laikyti pakankamais V. Č. kaltei pagrįsti. Teismo vertinimu V. Č. veiksmuose nėra įrodytas subjektyviosios nusižengimo pusės požymis – tyčinė kaltė sugadinant pareiškėjo turtą. Byloje nėra pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad V. Č. nulupdama lentą prisuktą prie pareiškėjo šiferio lapų, suvokė, kad gadina E. Š. turtą ir numatė, kad dėl tokio jos veikimo pareiškėjas patirs turtinę žalą ir to norėjo, tai yra veikė tiesiogine tyčia. Taigi, suinteresuoto asmens atsakomybė pagal ANK 115 straipsnį negalima, jos veikoje nesant nurodyto nusižengimo sudėties požymio.

Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos administracinės teisės normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, be kita ko, yra būtina vadovautis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, daroma išvada, kad šiuo konkrečiu atveju tarp nukentėjusiojo (pareiškėjo) ir V. Č. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, todėl klausimas dėl žalos kilusios sugadinus tvoros detales turėtų būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Dėl to teismas daro išvadą, kad prašomo patraukti administracinėn atsakomybėn asmens veikoje nėra ANK 115 straipsnyje (tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas) numatytų administracinių nusižengimų požymių, todėl institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną V. Č. atžvilgiu ir naikinti Kauno apskrities VPK Kauno rajono policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2023 m. gegužės 26 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje ROIK:23206564611, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus Vyriausiojo tyrėjo P. D. 2023 m. gegužės 26 d. priimtą nutarimą nepakeistą ir E. Š. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.