- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-27
- Bylos Nr.
- 2A-670-407/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02006-2015-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis, Egidijus Žironas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“
- Atsakovas
- Danske Bank A
- Trečiasis asmuo
- Irena Razmienė
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų:
Konstantino Gurino, Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2479-656/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ieškinį atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, dėl delspinigių sumažinimo, trečiasis asmuo Irena Razmienė.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė nurodė, kad tarp UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ ir Danske bank A/S 2006 m. birželio 12 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. K200606-1251 (toliau – ir kredito sutartis), kurios pagrindu UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ suteiktas 653 093,14 Eur kreditas. Sutartyje numatytas kredito grąžinimo terminas – 2008 m. birželio 12 d. Skolinis įsipareigojimas užtikrintas hipotekos lakštu Nr. 01120070005103, įkeitimo lakštu Nr. 01220070005104 ir įkeitimo lakštu 01220070007233.
Žemesnės instancijos teismas
Po kredito sutartyje nustatyto termino pasibaigimo, atsakovas inicijavo priverstinį skolos išieškojimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. kovo 15 d. nutartimi byloje Nr. 6189,6190V/2011 tenkino atsakovo prašymą ir nutarė išieškoti iš ieškovės pagal kredito sutartį 433 447,15 Eur negrąžinto kredito, 1057,36 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 460 296,11 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, iš viso 894 800,62 Eur, 80,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 2,89 Eur įspėjimo įteikimo išlaidų bei 9 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant jas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. 2012 m. vasario 13 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Išieškojimą vykdo antstolis Vytautas Mitkus vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. kovo 15 nutartimi, tarp kitų, yra patvirtintas ir atsakovo reikalavimas iš ieškovės išieškoti delspinigius už laikotarpį nuo kredito sutarties nutrūkimo (2008 m. birželio 12 d.) iki atsakovo pakartotinio pareiškimo gavimo hipotekos teisme dienos (2012 m. vasario 15 d.), t. y. už beveik ketverių metų laikotarpį.
Šalies argumentai
Ieškovė prašo taikyti pusės metų ieškinio senatį atsakovo reikalavimui dėl netesybų išieškojimo ir sumažinti atsakovo reikalaujamą netesybų sumą už pusės metų laikotarpį (CK 127 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į kredito sutartyje numatytą 0,08 proc. (kredito sutarties 19 p.) delspinigių normą, netesybos, skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito sumos, sudarytų 63 109,90 Eur sumą (433 447,15 Eur × 0,08 proc. × 182 d.).
Be to, kredito sutarties 19 p. numatyta 0,08 proc. dydžio delspinigių norma už kiekvieną uždelstą atsiskaityti dieną yra neprotinga, nesąžininga ir mažintina iki 0,02 proc. Taigi, pritaikius ieškinio senatį, atsakovo reikalaujami delspinigiai turėtų būti apskaičiuojami taikant 0,02 proc. delspinigių normą ir mažinami iki 15 777,47 Eur (433 447,15 Eur × 0,02 proc. × 182 d.). Sutartinių netesybų dydis tiek procentine išraiška 0,08 proc. už kiekvieną uždelstą dieną (arba 29,2 proc. per metus), tiek galutinė jų suma (460 296,11 Eur, t. y. beveik 30 000 Eur daugiau nei negrąžinto kredito suma) yra neprotingai didelės ir lupikiškos, todėl, vadovaujantis CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatomis, mažintinos.
Dėl nurodytų priežasčių ieškovė teismo prašė reikalavimui dėl netesybų taikyti šešių mėnesių ieškinio senaties terminą ir sumažinti šalių sulygtą delspinigių normą.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad nėra pagrindo sumažinti delspinigių dydžio senaties suėjimo pagrindu, nes dėl ieškovės kaltės bankas negalėjo laiku įgyvendinti savo teisės išieškoti skolą. Be to, ieškovei delsiant mokėti įmokas, atsakovas ne tik iš kredito gavėjos neatgavo paskolintų pinigų ir palūkanų, bet patyrė didelių nuostolių dėl tokio ieškovės elgesio formuojamų atidėjimų Lietuvos bankui, kaip tai numato LR bankų įstatymo 47 straipsnis ir kiti teisės aktai.
CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Kredito sutarties 19 punkte šalys susitarė, kad ieškovei laiku nesumokėjus kredito sutartyje nustatytų mokėjimų, ieškovė atsakovui moka 0,08 procentų dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Tiek kredito sutarties sąlygos, tiek iš jos kylančios prievolės neprieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijams, nepažeidžia ieškovės teisių bei interesų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2016 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Pirmosios instancijos teismas 2006 m. birželio 12 d. kredito sutarties Nr.K200606-1251 su papildymais ir pakeitimais pagrindu atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank Lietuvos filialą, iš ieškovės UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ reikalaujamus delspinigius, išieškomus antstolio Vytauto Mitkaus (vykdančio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. kovo 15 d. nutartį Nr. 6189,6190V/2011) vykdomojoje byloje Nr.0240/12/04879, sumažino nuo 460 296,11 Eur iki 63 263,85 Eur sumos.
Teismas nustatė, kad kredito sutartimi kredito grąžinimui buvo nustatytas terminas 2008 m. birželio 12 d. Ieškovei sutartyje nustatytu terminu negrąžinus pagrindinės skolos, atsakovas įgijo teisę reikalauti delspinigių atlyginimo už kiekvieną kalendorinę praleisto termino dieną (kredito sutarties 19 p.), pradedant delspinigius skaičiuoti nuo 2008 m. birželio 13 d. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atmesti ieškovės prašymą taikyti sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą netesybų išieškojimui. Kadangi atsakovas į teismą dėl delspinigių išieškojimo kreipėsi 2012 m. kovo 15 d., pritaikius ieškinio senaties terminą ir atsižvelgiant į kredito sutarties 19 punkte nustatytą 0,08 procentų delspinigių normą, netesybos skaičiuojamos nuo 434 504,51 Eur negrąžintos paskolos ir palūkanų sumos sudaro 63 236,85 Eur (434 504,51 Eur x 0,08 proc. x 182 d.).
Teismas nustatė, kad kredito sutartį sudarė du verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galintys įvertinti sutartinių įsipareigojimų vykdymo padarinius ir laisva valia nuspręsti dėl sutarties sudarymo. Suteikta kredito suma (653 093,14 Eur) yra didelė, kreditas suteiktas dviejų metų laikotarpiui, tačiau iki šiol nėra grąžintas, dėl ko atsakovas patiria nuostolius. Teismas sprendė, kad pritaikius senatį delspinigių suma (63 263,85 Eur) lyginant ją su negrąžintos paskolos ir palūkanų dydžiu (434 504,51 Eur) nėra neprotingai didelė. Dėl nurodytų priežasčių teismas atmetė reikalavimą kredito sutartyje numatytą 0,08 procentų delspinigių normą sumažinti iki 0,02 procentų.
Teismas sprendė, kad patenkinti 89 procentai ieškinio reikalavimų ir valstybės naudai iš atsakovo priteisė 4986,96 Eur žyminio mokesčio
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą dalyje dėl netesybų sumažinimo ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – 2006 m. birželio 12 d. kredito sutarties Nr. K200606-1251 su papildymais ir pakeitimais pagrindu atsakovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, iš ieškovės UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ reikalaujamus delspinigius, išieškomus antstolio Vytauto Mitkaus (vykdančio Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. kovo 15 d. nutartį Nr. 6189,6190V/2011) vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879, sumažinti nuo 460 296,11 Eur iki 109 841,60 Eur, iš atsakovo valstybės naudai priteisti 4266,12 Eur žyminio mokesčio. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nustatydamas faktinę aplinkybę, kada atsakovas kreipėsi į teismą dėl delspinigių išieškojimo, nesigilino į tuo metu CPK nustatytą ir galiojusią priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas yra įkeistas pagal hipotekos taisykles, tvarką. Pagal tuo metu galiojusio CPK 588 straipsnio redakciją buvo nustatyti du būtini etapai kreipiantis dėl priverstinio skolos išieškojimo, kai daiktas įkeistas pagal hipotekos taisykles. Pirmasis priverstinio skolos išieškojimo etapas prasidėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartimi, antrasis priverstinio skolos išieškojimo etapas prasidėjo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartimi. Taigi, atsakovas 2011 m. lapkričio 3 d. pradėjo realizuoti savo teisę priverstinai išieškoti skolą, įskaitant ir netesybas, ir šios teisės realizavimą baigė 2012 m. kovo 15 d. Tai reiškia, kad teismas sutartines netesybas (delspinigius) turėjo skaičiuoti už paskutinius 6 mėnesius iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. priėmimo ir baigiant skaičiuoti iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties priėmimo.
2. Be to, trečiasis asmuo Irena Razmienė, kaip atsakovo naudai įkeistų patalpų savininkė, skundė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį, tačiau teismui nustačius terminą pašalinti atskirojo skundo trūkumus, jų neištaisė, ir atskirasis skundas buvo laikytas nepaduotu. Vadovaujantis CK 1.5 straipsniu laikotarpis nuo 2011 m. lapkričio 3 d. iki 2012 m. kovo 15 d. turi būti įtrauktas į sutartinių netesybų skaičiavimo laikotarpį.
3. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių delspinigiai skaičiuotini nuo 434 504,51 Eur negrąžintos paskolos ir palūkanų sumos už 316 dienų, pradedant skaičiuoti nuo 2011 m. gegužės 3 d. ir baigiant skaičiuoti 2012 m. kovo 14 d., o apskaičiuotų sutartinių netesybų suma yra 109 841,60 Eur (434 504,51 Eur x 0,08 proc. x 316 d.).
4. Priėmus ginčijamą sprendimą buvo patenkinti ne 89 procentai, o 86,26 procento ieškinio reikalavimų. Patenkinus apeliacinį skundą, būtų tenkinta 76,14 procento ieškinio reikalavimų, todėl iš atsakovo priteistina bylinėjimosi išlaidų dalis sudarytų 4266,12 Eur.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą pakeisti, ieškinį tenkinti visiškai, t. y. kredito sutartimi nustatytą 0,08 procento delspinigių normą sumažinti iki 0,02 procento. Skunde nurodo šiuos argumentus:
1. Teismas nepagrįstai nustatė, kad kredito sutartis buvo sudaryta tarp dviejų lygiaverčių verslo subjektų. Bankas laikytinas stipresniąja šalimi, diktuojančia sąlygas nuo jo finansavimo priklausantiems juridiniams asmenims, todėl galinčia primesti jiems nepalankias sutarties sąlygas. Kredito sutartis yra parengta atsakovo iniciatyva, dėl jos nevyko derybos.
2. Teismas nevertino trečiojo asmens Irenos Razmienės atstovo paaiškinimų, t. y. atsakovo kaltės kaip pagrindo mažinti netesybas. Iš kredito sutarties kylantys finansiniai įsipareigojimai nebuvo padengti dėl atsakovo neteisėtų ir nesąžiningų veiksmų ir tarp šalių kilusio ginčo. Šios kredito sutarties įvykdymui buvo sudaryta ir refinansavimo sutartis, tačiau atsakovas ją vienašališkai nutraukė ir pradėjo priverstinio išieškojimo veiksmus. Dėl refinansavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu vyksta teisminiai ginčai.
3. Aplinkybė, kad ieškovės finansinės prievolės yra įvykdytos 33 procentais, leidžia teigti, kad kreditoriaus praradimai tokia apimtimi yra mažesni. Be to, atsakovas nepateikė įrodymų, kad dėl prievolės neįvykdymo jis patyrė ir patiria nuostolius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ apeliacinį skundą atsakovas prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Kredito sutartis buvo sudaryta laisva šalių valia. Visos kredito sutarties sąlygos buvo individualiai aptartos su ieškove, todėl argumentai, kad ieškovė neturėjo galimybių derėtis dėl atskirų kredito sutarties sąlygų yra deklaratyvūs ir nepagrįsti įrodymais.
2. Vadovaujantis kredito sutarties 47.3 punktu ieškovė užtikrino, kad kredito sutarties sąlygos neprieštarauja ieškovės steigimo dokumentams. Tai reiškia, kad iš sutarties kylančios ieškovės prievolės nepažeidžia jos teisių ir interesų.
Atsiliepimas
3. Ieškovė visą kredito sutarties galiojimo laikotarpį neginčijo jos sąlygų ir nemėgino jų keisti ar atisakyti dėl esminės šalių nelygybės (CK 6.227 straipsnis, 6.228 straipsnis).
4. Refinansavimo sutartis buvo sudaryta tarp banko ir UAB „Senamiesčio svečių namai“, o ne ieškovės. Dėl to teismas pagrįstai nevertino dėl šios sutarties vykstančių ginčų.
5. Laiku bankui negrąžinta kredito suma ir nesumokėtos palūkanos vertintinos kaip atsakovo patirti nuostoliai.
Atsiliepime į ieškovės ir atsakovo apeliacinius skundus trečiasis asmuo Irena Razmienė prašo ieškovės UAB „Palangos nekilnojamojo turto investicijos“ apeliacinį skundą tenkinti, atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Trečiasis asmuo sutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytais argumentais. Iš kredito sutarties kylantys finansiniai įsipareigojimai nebuvo padengti dėl atsakovo kaltės. Teismas nevisiškai išnagrinėjo šias bylai reikšmingas faktines aplinkybes.
2. Atsakovas apeliaciniame skunde netinkamai aiškina materialinės teisės normas bei klaidingai interpretuoja faktines bylos aplinkybes.
3. Pirmosios instancijos teisme atsakovas nei atsiliepime į ieškinį, nei bylos nagrinėjimo metu apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl ieškinio senaties termino savo atsikirtimų negrindė. Todėl tokiais argumentais apeliacinis skundas negali būti grindžiamas (CPK 306 straipsnio 2 dalis).
4. Byloje neginčijama, kad bankas iš hipoteka įkeisto turto siekia išieškoti delspinigius už beveik keturių metų laikotarpį. Reikalavimams priteisti delspinigius nustatytas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas skaičiuojamas nuo pagrindinės prievolės įvykdymo termino pažeidimo už kiekvieną praleistą dieną atskirai, todėl delspinigiai gali būti priteisiami tik už paskutiniuosius šešis mėnesius iki ieškinio padavimo.
5. Nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad laikotarpis per kurį teisme sprendžiamas klausimas dėl delspinigių išieškojimo turi būti įtraukiamas į delspinigių skaičiavimo sumą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos esmės
Tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis, kurios pagrindu ieškovei buvo suteiktas kreditas ir nustatytas terminas kreditui grąžinti iki 2008 m. birželio 12 d. Kredito grąžinimas, be kita ko, buvo užtikrintas ir hipotekos lakštu. Ieškovei tinkamai nevykdant atsiskaitymų pagal kredito sutartį, hipotekos teisėjos nutartimi atsakovei iš ieškovės priteistas įsiskolinimas.
Pagal ginčo metu galiojusią bendrąją išieškojimo iš įkeisto turto taisyklę kreditorius turėjo teisę kreiptis į hipotekos teisėją dėl priverstinio turto pardavimo iš viešųjų varžytynių tuo atveju, jeigu skolininkas per hipotekos lakšte nustatytą terminą neįvykdo skolinio įsipareigojimo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis). Procesinė tokio kreipimosi tvarka buvo reglamentuojama CPK 558 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas kreditorius, esant pirmiau nurodytoms sąlygoms (skolininkui negrąžinus per nustatytą terminą skolos) turėjo teisę kreiptis į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl priverstinio skolos išieškojimo (teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo). Hipotekos teisėjas priimdavo nutartį areštuoti įkeistą daiktą ir įspėdavo skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui.
Byloje nustatyta, kad po kredito sutartyje nustatyto termino pasibaigimo, atsakovas inicijavo priverstinį skolos iš ieškovės išieškojimą. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėja 2012 m. kovo 15 d. nutartimi byloje Nr. 6189,6190V/2011 tenkino atsakovo prašymą ir nutarė išieškoti iš ieškovės pagal kredito sutartį 433 447,15 Eur negrąžinto kredito, 1057,36 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų, 460 296,11 Eur priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, iš viso 894 800,62 Eur, 80,50 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 2,89 Eur įspėjimo įteikimo išlaidų bei 9 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos skolos sumos, skaičiuojant jas nuo pakartotinio pareiškimo gavimo dienos, t. y. 2012 m. vasario 13 d., iki visiško skolos išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą. Hipotekos teisėjos nutartis nebuvo apskųsta aukštesnės instancijos teismui ir yra įsiteisėjusi (b. l. 35-37).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-364/2010, konstatavo, kad Hipotekos skyriaus teisėjo nutartis vertintina kaip įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, t. y. tampa privalomu ir vykdytinu (CPK 18 straipsnis). Galutiniam teismo sprendimui įsiteisėjus, laikoma, kad byloje dalyvaujantys asmenys teisę kreiptis į teismą realizavo, todėl draudžiama tapačius reikalavimus teisme nagrinėti pakartotinai (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, 293 straipsnio 3 punktas).
Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje byloje pareikšti reikalavimai dėl senaties taikymo ir delspinigių, kurie yra priteisti įsiteisėjusia hipotekos teisėjos nutartimi, sumažinimo, negali būti pakartotinai nagrinėjami. Ieškovė neginčijo hipotekos teisėjos nutartimi atsakovei priteistų sumų, įskaitant delspinigių normą ir jų skaičiavimo laikotarpį. Taigi šioje byloje kilęs ginčas dėl atsakovei iš ieškovės priteistinų sumų jau yra išspręstas įsiteisėjusia Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjos 2012 m. kovo 15 d. nutartimi, priimta byloje Nr. 6189,6190V/2011. Nesutikdama su priteistų sumų dydžiu iki hipotekos teisėjos nutarties įsiteisėjimo dienos, ieškovė turėjo teisę skųsti šią nutartį aukštesnės instancijos teismui arba kreiptis į teismą dėl sutarties sąlygų modifikavimo, tačiau nei vienos iš šių teisių nerealizavo.
Kaip matyti iš ieškinio reikalavimų, ieškovė teismo prašė „delspinigius, išieškomus antstolio Vytauto Mitkaus vykdomoje vykdomojoje byloje Nr. 0240/12/04879, sumažinti iki 15 777,43 Eur“. Teisėjų kolegija pažymi, kad pradėjus vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kitoje civilinėje byloje negalima kvestionuoti ankstesnėje civilinėje byloje priteistų ir vykdymo procese išieškomų sumų.
Dėl aukščiau nurodytų priežasčių ši civilinė byla turi būti nutraukta vadovaujantis CPK 293 straipsnio 3 punktu, t. y. esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, priimtam dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla nutraukiama (CPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Teisėjų kolegijai nustačius, kad byloje pareikšti reikalavimai jau yra išspręsti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir šioje byloje pakartotinai negali būti nagrinėjami, šalių nurodyti apeliacinių skundų ir atsikirtimų į juos argumentai teisiškai tampa nereikšmingi, todėl teisėjų kolegija jų nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 5603 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas iki teismo sprendimo priėmimo, o skundžiamu sprendimu, atsižvelgiant į procesinę bylos baigtį, valstybės naudai iš ieškovės priteista 614,04 Eur žyminio mokesčio, atitinkamai iš atsakovės priteista 4986,96 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegijai nustačius, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė nagrinėti ieškinį, žyminis mokestis už tokį ieškinį valstybės naudai nepriteistinas, o sumokėtas žyminis mokestis turėtų būti grąžinamas jį sumokėjusiai šaliai.
Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 915 Eur žyminio mokesčio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apygardos teismas ieškinio priėmimo stadijoje nepagrįstai priėmė nagrinėti ieškinį, apeliantui grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 25 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti.
Grąžinti atsakovui Danske Bank A/S, veikiančiam per Danske Bank Lietuvos filialą, (j. a. k. 301694694) 915 Eur (devynis šimtus penkiolika eurų) žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, sumokėtą 2016 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymu Nr. 02231516.