Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Natalija Daškovienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. N. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, N.N., L. Z..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie rašytinį procesą pranešta tinkamai ir laiku (CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Byloje esančių rašytinių įrodymų ir rašytinių paaiškinimų pagrindu nustatyta, kad pareiškėja yra A. N. sutuoktinė (santuoka sudaryta 1966-08-08). A. N. mirė 2023 m. liepos 21 d. Testamentų registre nėra duomenų apie palikimo priėmimą po A. N. mirties bei apie jo sudarytus testamentus.

Pareiškėja nurodo, kad praleido įstatyme numatytą terminą kreiptis į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimo, todėl prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sutuoktinio mirties likusį palikimą priėmė faktiškai valdydama.

Iš 2016 m. gruodžio 7 d. Nekilnojamojo turto registro pažymėjimo matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai V. N. pagal 1993 m. sausio 28 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 5-449.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. 3 dalyje numatyta, kad šiame straipsnyje nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tačiau šio straipsnio 2 dalyje nurodytos teisinės pasekmės atsiranda tik tokiu atveju, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinio (įpėdinių) pagal įstatymą ar įpėdinio (įpėdinių) pagal testamentą atliktų veiksmų, kuriais priimtas palikimas. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 5.51 straipsnį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties. CK 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio.

Bylos duomenys patvirtina, kad nei vienas iš įpėdinių nesikreipė per įstatyme nustatytą terminą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjos V. N. ir mirusiojo A. N. dukros N. N. ir L. Z. prieštaravimų dėl pareiškėjos pareiškimo nepateikė.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais – tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, be to, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-382/2010; Nr. 3K-3-487/2010).

Pareiškėja pareiškime nurodo, kad ji priėmė palikimą po sutuoktinio A. N. mirties faktiškai pradėjusi jį valdyti. Pareiškėja nurodo, kad rūpinosi butu, esančiu (duomenys neskelbtini), – jame gyveno, mokėjo mokesčius už butui suteiktas komunalines paslaugas. Tai patvirtina į bylą pateikti pareiškėjos įrodymai (mokėjimo nurodymai). Taigi, pareiškėja savo veiksmais išreiškė valią priimti sutuoktinio palikimą, juo rūpinosi ir jį valdė kaip savo.

Įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad byloje pakanka duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad pareiškėja po sutuoktinio A. N. mirties (2023 m. liepos 21 d.) priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti (CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalys), todėl pareiškėjos pareiškimas tenkinamas, kaip pagrįstas.

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270, 444-448 straipsniais,

nusprendžia:

tenkinti pareiškėjos V. N. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinio A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2023 m. liepos 21 d., palikimą, jį faktiškai pradėjusi valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas, siekiant pareiškėjai V. N. įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.