Panevėžio apygardos teismo nutartis

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo O. J., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutarties tenkinti viešosios įstaigos (toliau – VšĮ) Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą ir O. J. pratęsti priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 26 d. nutartimi O. J., padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 1 dalyje, nepakaltinamumo būsenoje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė –stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

2. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartimi (toliau – skundžiama nutartis) tenkintas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimas ir O. J. pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo ir gydymo sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas.

4. Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

5. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs O. J., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą nutartį, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės teikimą bei pratęsė O. J. taikomos priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo sustiprinto sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, terminą. Šiuo metu egzistuojančios aplinkybės, priešingai skunde dėstomiems teiginiams apie nepastebimus agresijos atvejus O. J. elgesyje, dar neleidžia daryti išvados, jog jos psichikos būklė yra pakankamai stabili ar jos socialinis pavojingumas yra ženkliai sumažėjęs ar išnykęs, jog būtų galima keisti jai šiuo metu taikomą priverčiamąją medicinos priemonę švelnesne.

6. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. Tiek BK 98 straipsnio 6 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris, parinkdamas medicinos priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 01), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Dėl to, skunde nurodoma analogija dėl bausmės trukmės už M. K. padarytas baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas yra visiškai netinkama, vertinant šioje byloje sprendžiamą klausimą.

7. Iš teismui kartu su teikimu pateiktos Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo 2021 m. balandžio 29 d. medicininės apžiūros išvados Nr. 202 (toliau – atitinkamai Komisija ir Išvada) matyti, kad Komisija, rekomenduodama O. J. pratęsti priverstinį gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, nurodė, jog jos psichinė būsena stebimuoju laikotarpiu buvo nepakankamai stabili, t. y. išlieka afektų, nuotaikos svyravimai, dažnai neadekvatus, manipuliuojantis elgesys, nelinkusi bendradarbiauti. Komisijos metu O. J. skundų neišsako, išvaizda stokoja tvarkingumo, emocijos nepakankamai adekvačios, mąstymas nepakankamai nuoseklus, stokoja logikos. Pripažįsta, kad serga psichikos liga, bet adekvačiai gydytis ambulatoriškai nesugebėjo, griežtai struktūruotoje aplinkoje vaistus vartoja, nekritiška alkoholio vartojimui, įvykdytai nusikalstamai veikai, o socialinė adaptacija, darbingumas sutrikęs.

8. Aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, atsižvelgęs į Išvadą bei joje pateiktus paaiškinimus, tinkamai įvertino O. J. psichinę sveikatą ir su ja susijusį socialinį pavojingumą. Pažymėtina, jog asmens psichikos būklės vertinimas bei jos nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl pakankamai svarbią reikšmę turi O. J. gydančių gydytojų išvados ir rekomendacijos. Iš bylos duomenų visumos matyti, jog O. J. nuo 2004 m. diagnozuotas lėtinis psichikos sutrikimas – šizoafektinis sutrikimas, o vėliau diagnozuotas šizoafektinis sutrikimas, manijos tipas. Iš Išvadoje išdėstytų ir prieš tai aptartų aplinkybių matyti, jog O. J. psichinė būsena vis dar lieka nepakankamai stabili. Taigi, pirmiau nurodytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog O. J. psichikos būklė pagerėjo tiek, kad išnyko jos pavojingumas ir dėl padarytos veikos pavojingumo bei jos psichikos sutrikimo O. J. nebereikia stebėti ir gydyti stacionare sustiprinto stebėjimo sąlygomis bei jos tinkamą gydymą galima užtikrinti švelnesnėmis stebėjimo sąlygomis stacionare ar net ambulatoriniu gydymu. Skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas, kaip ir pirmos instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti Išvadą pateikusių gydytojų kompetencija ir jų turimomis specialiomis žiniomis, juolab jokių duomenų, paneigiančių ar sukeliančių abejonių dėl Išvados pagrįstumo, nėra pateikta. Taip pat atsižvelgus į tai, kad O. J. nuo šizoafektinio sutrikimo, manijos tipo, dar nėra pasveikusi, jos psichikos būklė dar nėra stabili ir pakankamai pagerėjusi, atmestini kaip nepagrįsti skunde dėstomi argumentai dėl nepatogumų gydymo įstaigoje, tinkamo jos elgesio, taip pat jos nesutikimas su padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, kadangi šios aplinkybės nesudaro ir objektyviai negali sudaryti pakankamo pagrindo švelninti jai taikomos priverčiamosios medicinos priemonės.

9. Visuma pirmiau aptartų aplinkybių pagrindžia būtinumą O. J. ir toliau taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą ir gydymą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, o skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, jog priverstinis gydymas švelnesnėmis sąlygomis šiuo metu būtų pakankama priemonė priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti. Konstatuotina, jog skundžiama nutartis yra teisėta bei pagrįsta ir ją keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

O. J., kuriai taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.