- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-01
- Bylos Nr.
- 2-138-724/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-11-3-01963-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrius Avinas
- Ieškovas
- S. S.
- Atsakovas
- T. R.
- Advokatai
- Nijolė Gaižutienė
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Visagino miesto apylinkės teismo teisėjas Giedrius Avinas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės S. S. ieškinį atsakovei T. R. dėl nusikalstama veikla padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
nukentėjusiosios A. S., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminė atstovė S. S. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama priteisti 2000,00 Eur nusikaltimu padarytą neturtinę žalą nepilnametės nukentėjusiosios A. S. naudai bei jos naudai 1000,00 Eur neturtinę žalą ir 350,00 Eur turtinę žalą.
Atsakovei T. R. ieškinio, jo priedų kopijos ir teismo pranešimas, kuriame nustatytas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, buvo įteikti 2017-01-03 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, sugyventiniui N. D.. Atsakovė per teismo nustatytą terminą, ir jam pasibaigus per protingą terminą, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis, 286 straipsnis).
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Dėl neturtinės žalos priteisimo nepilnametei nukentėjusiajai.
Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena iš asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinė žala pagal šio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą.
Pažymėtina, kad civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Motyvuojamoji dalis
Iš ieškovės pateiktų dokumentų bei baudžiamojoje byloje Nr. 1-92-1027/2016 esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovė T. R. Visagino miesto apylinkės teismo 2016-10-24 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalį, už tai, kad 2016-09-17, apie 19 valandą, Veteranų g. 4, Visagine, prie parduotuvės „Bikuva“ esančio greitojo maisto kiosko, dėl asmeninių priežasčių, priėjusi prie mažametės A. S., gim. (duomenys neskelbtini) tyčia sugriebė ranka jai už plaukų ir juos timptelėjo, taip sukėlė mažametei A. S. fizinį skausmą.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad dėl atsakovės neteisėtos veikos nukentėjusioji A. S. patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, bet ir pažeminimą, didelį šoką, išgąstį, stiprius dvasinius išgyvenimus. O būtent, netrukus po T. R. įvykdytų nusikalstamų veiksmų tapo akivaizdu, kad šis įvykis labai paveikė jos dukrą, ji patyrė didelį išgąstį ir šoką, po įvykio naktį blogai miegojo, per miegus šaukė, šlapinosi į lovą. Ją iki šiol kamuoja baimės ir nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas svetimais žmonėmis. Dukra, atsitiktinai gatvėje sutikusi kaimynystėje gyvenančią T. R. vėl ir vėl išgyvena neigiamus prisiminimus apie įvykį. Iki įvykio po pamokų dukra užtikrintai ir saugiai viena iš namų nueidavo į šokių ir sporto užsiėmimus, kurie vyksta kelis kartus per savaitę 14.30 - 19.00 val., o dabar ji bijo užpuolimo gatvėje, todėl ją turi palydėti senelis M. S., nes ieškovė turi prižiūrėti mažesnę 4-metę dukrą. Neigiamus išgyvenimus mažametei A. S. sukėlė ir nusikaltimo aplinkybių aiškinimas, nusikaltimo detalių prisiminimas ikiteisminio tyrimo metu. Tas privertė kreiptis į vaikų psichologą tikslu pašalinti vaiko elgesio sutrikimus.
Iš ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr.1-92-1027/2016 užfiksuotų liudytojos A. S. paaiškinimų matyti, kad po 2016-09-17 įvykio ji patyrė didelį šoką, drebėjo nuo išgąsčio, ją ramino jos draugės (b.b. l. 14).
Liudytoja S. S. paaiškino, jog įvykio metu jos dukra buvo labai išsigandusi, ji buvo šoke, todėl ji su vyru iš karto su dukra nuėjo namo. Jie su dukra A, namuose apie šį įvykį kalbėjo, dukra pasakojo, kad ta moteris nežinia kodėl sugriebė jai už plaukų, jai labai skaudėjo, iš skausmo ji šaukė, kad jai skauda ir kad ta moteris ją paleistų, tačiau moteris vis viena ją laikė už plaukų ir paleido tik tuomet, kai prie jų priėjo pro šalį ėję jos teta ir dėdė. Šis įvykis labai paveikė jos dukrą, ji patyrė didelį išgąstį ir šoką, naktį po šio įvykio dukra labai blogai miegojo, per miegus šaukė. Po šio įvykio dukros elgesys pasikeitė, ji patyrė psichologinę traumą (b.b. l. 19-20).
Liudytojas E. Z. paaiškino, jog 2016-09-17, šeštadienį, vakare, tikslaus laiko neprisimena, buvo nuėjęs prie parduotuvės „Bikuva“, ten matė jo pusseserės S. dukrą A, su draugėmis. A, buvo nusiminusi, liūdna, ji ramiai stovėjo šiek tiek nuošaly nuo visų su savo draugėmis (b.b. l. 26-27).
Liudytoja Utenos AVPK Visagino PK Viešosios policijos Viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio vyriausioji patrulė M. J. paaiškino, kad 2016-09-17, atvykus į įvykio vietą įvykio kaltininkė elgėsi adekvačiai ir į incidentą reagavo rimtai bei gailėjosi, kad taip nutiko. Tuo tarpu nepilnametė A. S. buvo džiugiai nusiteikusi, važinėjo su paspirtuku, žaidė, juokėsi su savo draugėmis ir dėl šio incidento, kaip jai pasirodė, visai neišgyveno. Ji A, klausė, ar jai skaudėjo, ar skauda galvą, tačiau ji nepasakė konkrečiai, skauda jai, ar ne, o kai pamatė, kad ateina jos tėvai, ji pasimetė ir pradėjo verkti (b.b.l. 29-30).
Nepilnametė liudytoja A. S. paaiškino, kad po nepažįstamos moters veiksmų A, buvo šoke, nesuprato kas vyksta, o moteriai pasitraukus, ėmė verkti, sakė jog skauda galvą (b.b.l. 39).
Byloje pateikta Visagino švietimo pagalbos tarnybos 2016-11-24 pažyma dėl vaiko psichologinės būklės vertinimo, kurioje nurodyta, kad 2016-10-07 atvyko mama atstatyti vaiko psichologinę būklę po 2016 m. rugsėjo mėn. patirto streso. Nurodė, kad po traumuojančio įvykio dukra bijo likti viena, vengia kur nors viena eiti, pasikeitė jos elgesys – vengia bendrauti, tapo uždara, blogai miega naktimis. Švietimo pagalbos tarnybos specialistė, vertindama A. S. būklę atvykus, nurodė, kad individualių pokalbių metu mergaitė atvirai pasakojo apie įvykį, kuris pasak jos, sukėlė fizinį skausmą, sukrėtimą ir baimę. Po įvykio ji bijo viena be mamos eiti į mokyklą, neformaliojo ugdymo užsiėmimus. Naktimis ją vargina naktiniai košmarai. Klinikinio stebėjimo, projekcinių metodikų duomenimis, nustatyta, kad mergaitei kyla emocinių sunkumų. Nuotaika pažeminta, emocijos blankios, permainingos, pasižymi išgąsčiu, dirglumu, jautrumu. Psichologinio vertinimo rezultatai taip pat rodo bejėgiškumo ir atramos poreikius. A, išgyvena stiprius pykčio, nesaugumo jausmus, vidinę įtampą. Aplinką vertina priešiškai, nepalankiai, ja (aplinka) nepasitiki, nes jaučiasi nesaugi. Nerimo lygio rezultatai rodo gana sunkius dvasinus išgyvenimus ir diskomfortą po patirto streso, sukrėtimo, baimės. Galima daryti prielaidą, kad daugelį įvairių situacijų, ypač tas, kurios yra susijusios su situaciniu nerimu, mergaite linkusi laikyti grėsmingomis jos gyvybiniams interesams. Mergaitės patirtas traumuojantis įvykis, sąlygoja psichologinio pobūdžio sukrėtimą. Padidėjęs nerimas ir emocijos susijusios su įvykiu prisiminimų, susijusių su patirta trauma. Dėl patirtų išgyvenimų nukentėjusiajai rekomenduotos tęstinės psichologinės konsultacijos siekiant normalizuoti vaiko emocinę būseną Visagino švietimo pagalbos tarnyboje.
(duomenys neskelbtini) 2016-11-22 charakteristikoje nukentėjusioji apibūdinama, kaip paklusni, atvira, pagarbiai bendraujanti su mokytoja, geranoriška bendraklasių atžvilgiu, linkusi bendrauti, turinti daug draugų. Rugsėjo viduryje pastebėti pasikeitimai elgesyje. Atsirado nerimo požymių, ji tapo uždaresnė, tylesnė. Per pamokas tapo ne tokia aktyvi, kaip anksčiau, labiau išsiblaškiusi. Pablogėjo pažangumas.
Lietuvos (duomenys neskelbtini) trenerės J. F. 2016-11-23 charakteristikoje A. S. apibūdinama, kaip atsakinga, stropi, disciplinuota, pavyzdinga auklėtinė, gerbianti trenerės nuomonę, sporto šakos taisykles, lengvai bendraujanti su vienmečiais.
Nors liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl nukentėjusiosios reakcijos į T. R. veiksmus iš karto po įvykio yra prieštaringai, teismas, atsižvelgdamas į ištirtų įrodymų visumą, daro išvada, jog atsakovės nusikalstami veiksmai sąlygojo nukentėjusiosios psichinės sveikatos sutrikimus jau po įvykio, o būtent, emocinius sunkumus, įtampą bei nepasitikėjimą aplinkiniais, baimės bei nesaugumo jausmus, dvasinus išgyvenimus, diskomfortą, todėl asmuo turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo.
Pagal CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Nagrinėjamoje byloje atsakovės turtinė padėtis nėra svarbus kriterijus vertinant neturtinės žalos atlyginimo dydį visų pirma dėl to, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kompensuoti nukentėjusiojo patirtus neigiamus išgyvenimus, esminę reikšmę suteikiant pažeistos vertybės pobūdžiui ir kilusiems padariniams. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.
Teismas, atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visumą, suformuotą teismų praktiką nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-392-139/2015, 2K-220-677/2015 – priteisiamos neturtinės žalos dydį yra nuo 289 Eur iki 500 Eur), į tai jog sveikatos sutrikimas buvo trumpalaikio pobūdžio – dėl nukentėjusiosios psichologinės būklės į Visagino švietimo pagalbos tarnybą buvo kreiptasi tik vieną kartą (2016-10-07), duomenų apie tai, jog buvo kreiptasi dėl specialisto rekomenduotų tęstinių psichologinių konsultacijų ar į medicinos įstaigas, nepateikta. Vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, daroma išvada, kad prašomos mažametės nukentėjusiosios naudai priteisti neturtinės žalos dydis – 2000,00 Eur yra per didelis, todėl mažintinas ir iš atsakovės T. R. nukentėjusiosios A. S. naudai priteistinas 300,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo įstatyminei atstovei.
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės jos naudai 1000,00 Eur neturtinės žalos savo reikalavimą grindžia tuo, kad dėl mažametės dukros emocinės būklės, ji, kaip motina, patyrė stiprius dvasinius išgyvenimus, didelius nepatogumus bei diskomfortą.
Teismas neabejotinai vertina, kad ieškovė dėl nusikalstamos veikos jos dukros atžvilgiu įvykdymo ir vėliau pasireiškusių dukros sveikatos sutrikimų patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, turėjo papildomų rūpesčių tiek įvykio metu, tiek kurį laiką po jo, tačiau ieškovė nepateikė byloje jokių įrodymų – medicininių išvadų ar kitų rašytinių įrodymų kurių pagrindu būtų galimybė spręsti apie atsakovės nusikaltimu sukeltas ieškovės nurodomas pasekmes. Esant šioms aplinkybėms laikytina, jog ieškovė neįrodė neturtinės žalos atsiradimo fakto, todėl ieškovės reikalavimas dėl 1000,00 Eur neturtinės žalos priteisimo atmestinas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 178 str.).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 350,00 Eur turtinę žalą, nurodo, kad ši žala atsirado dėl to, jog ji, neturėdama teisinių žinių, negalėjo tinkamai ginti savo dukros interesus, todėl turėjo kreiptis į advokatą dėl ieškinio teismui parengimo.
Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog nusikalstama veika turtinė žala nukentėjusiajai nepadaryta. Ieškinyje įrodymai apie patirtą turtinę žalą taip pat nepateikti, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės 350,00 Eur turtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas, o pinigų suma įvardinta, kaip turtinė žala, priskirtina prie bylinėjimosi išlaidų.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2016-11-17 ieškovė ir advokatė Nijolė Gaižutienė sudarė atstovavimo sutartį dėl civilinio ieškinio parengimo bei atstovavimo civilinėje byloje. Pagal pinigų priėmimo kvitus Serija LAT Nr. 823468 ir Serija LAT Nr. 823470 ieškovė sumokėjo advokatei 350,00 Eur. Ši suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus nustatytų maksimalių dydžių, todėl ji priteistina iš atsakovės.
Ieškovė, pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl valstybei iš atsakovės priteistinas 30,00 Eur žyminis mokestis (300,00 Eur x 3 proc. = 30 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660.
Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovės nepriteistinos, nes jos neviršija 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsniu, 285-288 straipsniais, 307 straipsniu, teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosios A. S., gim. (duomenys neskelbtini), įstatyminės atstovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300,00 Eur (trys šimtai eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimą.
Priteisti iš atsakovės T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 350,00 Eur (trys šimtai penkiasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės T. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 30,00 Eur (trisdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio valstybei. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodas 5660
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Visagino miesto apylinkės teismą.