- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-09-10
- Bylos Nr.
- TA-525-56-14
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06120-2013-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Gadliauskas (pirm.), Laimutis Alechnavičius (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 61.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Ramūno Gadliausko (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą ir apeliacinio skundo dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. birželio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie Teisingumo ministerijos dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priėmimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimu buvo išnagrinėta byla pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, pripažįstant, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo sąlygas buvo pažeista, reikalavimą dėl neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo atmetant kaip nepagrįstą.
Pareiškėjas 2014 m. gegužės 9 d. (pagal spaudą ant voko II t., b. l. 22), dėl pastarojo 2014 m. balandžio 23 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. gegužės 20 d. nutartimi (II t., b. l. 25-26) atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą. Nurodė, kad pareiškėjas praleido įstatyme nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir nepareiškė prašymo atnaujinti praleistą terminą. Pažymėjo, kad ši nutartis neužkerta galimybės asmeniui pakartotinai pateikti teismui apeliacinį skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą jam paduoti, prašyme nurodant ir įrodymais pagrindžiant termino praleidimo priežastis iki skundo pateikimo dienos.
II.
Pareiškėjas A. P. pateikė prašymą atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti.
Nurodė, kad, jo nuomone, apskundimo laikotarpis skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmeniškai „į rankas“ gaunamas teismo sprendimas. Pareiškėjas jį gavo 2014 m. balandžio 28 d., todėl termino nepraleido. Pažymi, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo dokumentai rodo, kad 2014 m. balandžio 24 d. ginčijamas sprendimas dar buvo teisme. Apie išsiuntimą pareiškėjas gali tik spėti. Greičiausiai tai buvo 2014 m. balandžio 25 d., nes pareiškėjui teisme nedalyvavus, teismas turi 5 dienas įteikti teismo sprendimą. Pateikė įrodymą, kad teismo sprendimą gavo 2014 m. balandžio 28 d. Teigia, jog apeliacinį skundą parašė ir išsiuntė per 14 dienų. 2014 m. gegužės 9 d. dar nebuvo praėjęs 14 dienų apskundimo terminas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 127 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.
Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl praleistų procesinių terminų atnaujinimo, svarbiomis termino praleidimo priežastimis pripažintinos tik objektyvios, nuo apelianto valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-25/2008, 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA602-37/2012, 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA444-48/2012).
Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas, dėl kurio pareiškėjas siekia pateikti apeliacinį skundą, priimtas ir paskelbtas 2014 m. balandžio 23 d., tad atsižvelgiant į minėtą ABTĮ 127 straipsnio 1 dalį, paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl šio sprendimo pateikti buvo 2014 m. gegužės 7 d. Pareiškėjas apeliacinį skundą teismui padavė 2014 m. gegužės 9 d. (pagal spaudą ant voko b. l. 22).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas į sprendimo paskelbimą neatvyko (I t., b. l. 1), sprendimas jam išsiųstas paštu kitą dieną – 2014 m. balandžio 24 d. (I t., b. l. 11) ir Vilniaus pataisos namuose 2014 m. balandžio 28 d. pasirašytinai įteiktas pareiškėjui (I t., b. l. 15).
Taigi, ABTĮ 93 straipsnis, numatantis, kad jeigu įstatymas nenustato kitaip, per tris dienas nuo sprendimo surašymo dienos bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, kurie nedalyvavo teismo posėdyje, išsiunčiami administracinio teismo sprendimo nuorašai, nebuvo pažeistas.
Prašyme atnaujinti terminą pareiškėjas kaip aplinkybes, dėl kurių apeliacinio skundo padavimo terminas turėtų būti atnaujintas nurodo, tai, kad jis nedalyvavo teismo sprendimo paskelbime, teismo sprendimą gavo tik 2014 m. balandžio 28 d. ir galvojo, jog keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui pateikti skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo, ne nuo paskelbimo.
Pažymėtina, jog ABTĮ apeliacinio skundo padavimo teismui termino eigos pradžią tiesiogiai sieja su pirmosios instancijos teismo sprendimo paskelbimo momentu ir nenumato galimybės pradėti skaičiuoti apeliacinio skundo padavimo teismui termino pradžią ne nuo nurodyto momento, tad ABTĮ 127 straipsnio 1 dalyje numatytas keturiolikos dienų terminas apeliaciniam skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo teismo sprendimo paskelbimo dienos, nepriklausomai nuo to, ar šalis dalyvavo paskelbiant teismo sprendimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuomonės, kad apeliacinio skundo padavimo teismui termino eiga negali būti skaičiuojama kitaip, nei nustatyta ABTĮ, net ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo judėjimo laisvė apribota (žr. pvz., 2012 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-287/2012, 2012 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA552-52/2012).
Kaip minėta, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 23 d. sprendimas pareiškėjui pasirašytinai įteiktas 2014 m. balandžio 28 d., t. y. terminui pateikti apeliacinį skundą dar nepasibaigus, iki apeliacinio skundo padavimo termino pabaigos likus dešimčiai dienų. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pareiškėjas turėjo pakankamai laiko apeliaciniam skundui parengti ir pateikti laiku, nepraleidžiant įstatyme nustatyto termino.
Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, remiantis kuriomis jis prašo atnaujinti skundo padavimo terminą, yra vien subjektyvios, nelaikytinos svarbiomis, todėl prašymas atnaujinti praleistą terminą atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 127 straipsnio 2 dalimi ir 134 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria
pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti apeliacinio skundo padavimo terminą atmesti.
Atsisakyti priimti pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą ir jį kartu su priedais grąžinti skundą padavusiam asmeniui.
Nutartis neskundžiama.