Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2012-12-28 · Byla Nr. Ik-170-422/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-12-28Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-06-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-12-28
Bylos Nr.
Ik-170-422/2012
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-00276-2010-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Janina Vitunskienė, Rimantas Giedraitis, Audrius Grauželis
Pareiškėjas
J. G.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės administracijos
Trečiasis asmuo
V. A., Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracijos
Advokatai
Rasa Gradauskienė, Dalia Stakvilevičiūtė
Kategorijos
  • 14.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-170-422/2012Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00276-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 14.3.3, 74 (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. gruodžio 28 d.Kaunas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Audriaus Grauželio ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjai J. G. , jos atstovei advokatei Rasai Gradauskienei,atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai El Ostai,trečiojo suinteresuoto asmens V. A. atstovei advokatei Daliai Stakvilevičiūtei,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei Simonai Morkūnaitei- Ruibavičienei,

nedalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui V. A. , trečiojo suinteresuoto asmens Kauno rajono savivaldybės administracijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. G. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys- V. A. , Nacionalinė žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybės administracija ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja J. G. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-03 įsakymą Nr. A-803 „Dėl žemės sklypo Saliuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)detaliojo plano patvirtinimo“.

Pareiškėja skunde ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2010-03-03 įsakymu Nr. A-803 "Dėl žemės sklypo Saliuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detaliojo plano patvirtinimo" (toliau - Įsakymas) patvirtino detalųjį planą, pagal kurį trečiajam suinteresuotam asmeniui V. A. nuosavybės teise priklausantis 1773 kv.m. žemės ūkio paskirties sklypas Saliuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)buvo padalintas į du sklypus, pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui pakeisti šių žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį - iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį (žemės sklypų naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos). Įsakymas yra neteisėtas, nes juo patvirtinto detaliojo plano sprendiniai paruošti nesilaikant galiojančių statybos techninių reglamentų ir Teritorijų planavimo įstatymo keliamų reikalavimų, pažeidžia pareiškėjos interesus, pablogina jos gyvenimo sąlygas. Žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribojasi su (duomenys neskelbtini) gatve, esančia Domeikavos sen., Kauno r., prie kurios skundžiamuoju įsakymu patvirtintu detaliuoju planu planuojami sklypai. (duomenys neskelbtini) gatvė atsiremia į pareiškėjai nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. ši gatvė baigiasi akligatviu, o jos važiuojamosios dalies plotis yra 4 m. Remiantis LR aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 "Dėl STR2.06.01:1999 miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" D2 kategorijos gatvės, kuriai priskirtina (duomenys neskelbtini) gatvė, plotis turi būti ne mažesnis kaip 5,5 m., o akligatvio pabaigoje turi būti įrengta automobilių apsisukimo aikštelė. Detaliajame plane automobilių apsisukimo vieta nenumatyta, nenurodomi privažiavimo ar apsisukimo dydžiai, nėra numatytas gatvės planavimo sprendimas. Pažymėjo, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje jau ir dabar sunkiai prasilenkia du lengvieji automobiliai, nėra sąlygų privažiuoti buitines atliekas surenkančiam transportui, greitosios medicinos pagalbos ir priešgaisrinės tarnybos transporto priemonėms. Pareiškėja ir jos atstovė nurodė, jog ginčijamas detalusis planas buvo patvirtintas neišsprendus ne tik automobilių aikštelės apsisukimo įrengimo, bet ir prisijungimo prie inžinierinių tinklų klausimo. Detaliuoju planu formuojami sklypai yra Kauno miesto ir Kauno rajono ribų susikirtime, sklypų vieta yra Kauno miesto teritorijoje, o inžinieriniai tinklai, į kuriuos numatoma jungtis ir planuojamas įvažiavimas į sklypus iš (duomenys neskelbtini) gatvės, yra Kauno rajono teritorijoje, tačiau Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išvados dėl detaliojo plano rengimo sąlygų nustatymo nebuvo derintos su Kauno rajono savivaldybės specialistais, o dėl detaliojo plano neatitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams Kauno rajono savivaldybės administracijos kelių ir transporto skyriaus vedėjas 2010-03-03 raštu Nr.2V-161 "Dėl detaliojo plano" atsisakė derinti detalųjį planą. Detaliojo plano pagrindiniame brėžinyje, kuris buvo pateiktas 2009-05-12 ir 2009-06-16 aptarimuose su visuomene, teigiama, kad sklypuose numatomi pastatai bus prijungti prie centralizuotų miesto tinklų, tačiau centralizuotų tinklų prie sklypų nėra. Planuojamų sklypų zonoje yra tik privačių pajininkų lėšomis įrengti kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“ inžineriniai tinklai, esantys Kauno rajono teritorijoje. Tinklai nėra AB "VST" ir UAB "Kauno vandenys" nuosavybė. Esami tinklai yra riboto pajėgumo, buitinių nuotekų skersmuo tėra 200 mm., todėl aptarnauti naujų vartotojų jie nepajėgūs. Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išvados dėl detaliojo plano sąlygų rengimo sąlygų nustatymo nebuvo derintos su UAB "Kauno vandenys", tinklų savininkais ir naudotojais. Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente 2009-11-19 nagrinėjant skundą dėl žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), rengiamo detaliojo plano, pripažinta, kad vandens ir kanalizacijos tinklai šiame kvartale įrengti, bet nepripažinti tinkamais naudoti, teisiškai neįregistruoti ir tokia situacija netoleruotina, ją skubos tvarka turi išspręsti Kauno miesto ir Kauno rajono savivaldybių administracijos su buvusio tinklų statytojo teisių ir pareigų perėmėjais, todėl, esant šiai situacijai, naujų vartotojų prisijungimas prie esamų vietinių tinklų yra negalimas ir ginčijamo detaliojo plano sprendiniai dėl ginčo sklype numatomų statinių prijungimo prie esamų inžinerinių tinklų yra neteisėti. Kadangi centralizuotų inžinerinių tinklų toje vietoje nėra, teritorija inžineriškai nėra parengta, todėl detalusis planas galėjo būti rengiamas tik tuo atveju, jeigu yra parengti būtinos inžinerinės infrastruktūros planai. Konkrečiu atveju tokių planų nėra parengta, pareiškėjos sutikimas leisti prisijungti prie esamų inžinerinių tinklų nebuvo gautas, nebuvo atsižvelgta į pareiškėjos, kaip gretimo sklypo savininkės interesus, tvirtinant detalųjį planą buvo pažeistos imperatyvios Teritorijų planavimo įstatymo 3 str. 1d. 7p., 24 str. 3 dalies nuostatos, todėl ginčijamas Įsakymas turi būti kaip neteisėtas panaikintas.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija ir jos atstovė prašė skundą atmesti. Nurodė, jog pareiškėja neįrodė savo teisių pažeidimo. Pareiškėjos turimas nuosavybės teise žemės sklypas yra kitoje (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje, nei ginčo detaliuoju planu planuojamas žemės sklypas, priklausantis trečiajam suinteresuotam asmeniui V. A. , t.y. su ginčo žemės sklypu nesiriboja. Visos pareiškėjos nurodytos pastabos liečia teritoriją, esančią už ginčijamu įsakymu patvirtinto detaliojo plano galiojimo ribų, t.y. (duomenys neskelbtini) gatvę. Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. Dl-239, 12.4 punkte numatyta, kad negalima reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą. Analogiška nuostata įtvirtinta ir Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635, 19 punkte. Konkrečiu atveju detaliojo plano galiojimo riba sutampa su V. A. priklausančio žemės sklypo riba. Pareiškėjos nurodomi bei jos pageidaujami sprendiniai nebuvo ir negalėjo būti sprendžiami ginčo detaliuoju planu dėl aukščiau nurodytų teisės normų. Pabrėžė, jog detalusis planas buvo suderintas 2009-09-2,3 Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu, jis atitiko teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus. Pažymėjo, jog derinant žemės sklypo Saliuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą Nuolatinėje statybos komisijoje buvo gauti Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo bei kompetentingos institucijos spręsti vandens ir nuotekų tinklų klausimus UAB „Kauno vandenys“ derinimai. Gavusi visų institucijų derinimus, komisija priėmė sprendimą derinti teritorijų planavimo dokumentą dėl šio žemės sklypo. Pabrėžė, jog 2010-03-03 Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo raštas Nr. 2V-161, kuriuo jis atsisakė derinti ginčo detalųjį planą, Nuolatinėje komisijoje buvo gautas jau po Nuolatinės komisijos sprendimo, po Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. TP-1451 ir ginčijamo sprendimo priėmimo, todėl nebegalėjo sukelti teisinių pasekmių. Vadovaujantis Teritorijų planavimo dokumentams rengti sąlygų parengimo ir išdavimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2004-05-07 įsakymu Nr. D1-262, 7 punktu, planavimo sąlygas išduodančios institucijos nustato ir minėtoje išvadoje pažymi, ar numatomam rengti detaliajam planui jos kelia tam tikras planavimo sąlygas, turi tam tikrus specialiuosius reikalavimus ar ne. Pati detaliojo plano sprendinių derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje kompleksiškai, vadovaujantis LR statybos įstatymo 27 str. 4 d., todėl nėra pagrindo teigti, kad ginčo detalusis planas nebuvo suderintas su AB „VST" ir UAB „Kauno vandenys", kadangi šių institucijų derinimai buvo gauti Nuolatinės statybos komisijos derinimo metu. Pažymėjo, jog 2009-11-19 Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente buvo atlikta administracinė procedūra, kurios metu nustatyta, kad J. G. pretenzijos nepagrįstos. Tai nurodyta ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2009-11-25 Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte. Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo akte taip pat pažymėta, kad rengiant techninį projektą turi būti gautos inžinerinių komunikacijų prijungimo prie esamų tinklų techninės sąlygos, kurios turės būti suderintos su privačių tinklų savininkais, todėl pareiškėjos argumentas, kad išvados dėl detaliojo plano rengimo sąlygų nustatymo nėra derintos su tinklų savininkais bei naudotojais, yra nepagrįstas, kadangi rengiant statinių, planuojamų statyti padalintame žemės sklype Saliuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kaune, techninius projektus, bus išduotos techninės sąlygos, kurios turės būti suderintos su privačių tinklų savininkais.

Tretysis suinteresuotas asmuo V. A. atsiliepime į skundą ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog detalusis planas nepažeidžia pareiškėjos interesų, o viešojo intereso ginti teisės aktai pareiškėjai nesuteikia. Ginčijamu detaliuoju planu V. A. neturėjo teisės planuoti ir siūlyti (duomenys neskelbtini) gatvės sprendinius, kurių reikalauja pareiškėja, nes tai prieštarautų Detaliųjų planų rengimo taisyklių 12.4 punktui, kuris nustato, jog savivaldybė negali reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą. Pažymėjo, jog detaliuoju planu planuojamas jau įregistruotas Nekilnojamojo turto registre ir suformuotas sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio ribos detaliuoju planu negalėjo būti keičiamos. Nurodė, jog Detaliuoju planu nebuvo pažeistos pareiškėjos teisės, susijusios su pravažiavimu į jai nuosavybės teise priklausantį sklypą, nes pareiškėjos sklypas toje vietoje, kurioje ji nurodo, kad yra akligatvis, yra apribotas servitutu- teise naudotis pėsčiųjų taku, važiuoti transporto priemonėmis ir varyti galvijus keliu, kuris būtent ir yra (duomenys neskelbtini) gatvės tęsinys. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, pareiškėja piktnaudžiauja savo teisėmis, nes 2000-05-16 detaliuoju planu prijungiant (duomenys neskelbtini) gatvės dalį prie šiuo metu valdomo pareiškėjos žemės sklypo (duomenys neskelbtini) g. 4 nebuvo išspręstas apsisukimo aikštelės klausimas, kuris numatytas 1991-03-28 potvarkiu Nr. 77 patvirtintame Domeikavos gyvenvietės praplečiamos dalies detalaus išplanavimo projekte, tačiau Kauno rajono valdybos 2000-05-16 sprendimu Nr. 43 patvirtinta Domeikavos gyvenvietės kvartalo tarp (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių korektūra ir jos sprendiniai, pagal kuriuos (duomenys neskelbtini) gatvė baigiasi ties šiuo metu pareiškėjos valdomo žemės sklypo riba, yra galiojantys. Trečiojo suinteresuoto asmens V. A. atstovė pažymėjo, jog ginčijamu detaliuoju planu buvo tinkamai įgyvendintos Teritorijų planavimo įstatymo 23 str. 1d. 8p, nuostatos, nes į detaliuoju planu formuojamus žemės sklypus numatyti įvažiavimai iš esamos (duomenys neskelbtini) g., detaliuoju planu tinkamai išspręsti prisijungimo prie inžinerinių tinklų reikalavimai, numatant prijungimą prie I. L. sklype planuojamų centralizuotų tinklų, o konkretesnius sprendinius atliekant techninio projektavimo metu, pareiškėja neįrodė, jog ginčijamu įsakymu pažeidžiamos jos teisės.

Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą ( III t., b.l. 117-119) ir jos atstovė teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog pareiškėja neįrodė savo subjektinių teisių pažeidimo, (duomenys neskelbtini) gatvė viešame registre įregistruota kaip dviejų juostų gatvė, o ne akligatvis, teisinė registracija nenuginčyta, todėl konkrečiu atveju negali būti keliami akligatviams nustatyti reikalavimai. Pareiškėjos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo plane tarp taškų 1-8, kurie žymi gatvę, nurodytas atstumas yra 8,61, tai patvirtina, jog (duomenys neskelbtini) gatvės plotis su gatvei priskirtomis apsaugos ribomis yra didesnis nei pareiškėja teigia. Pažymėjo, jog detaliojo plano riba sutampa su V. A. priklausančio žemės sklypo riba, detaliuoju planu nebuvo galima numatyti sprendinių, susijusių su teritorija, kuri yra už savininkui priklausančio žemės sklypo ribų, todėl pareiškėjos argumentai dėl apsisukimo aikštelės nesuplanavimo yra nepagrįsti. Nurodė, jog pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini), Domeikava, Kauno r. yra nustatytas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 43 kv.m. ploto tarnaujantis kelio servitutas, kuriuo pareiškėja gali naudotis kaip automobilių apsisukimo vieta.

Motyvuojamoji dalis

Tretysis suinteresuotas asmuo Kauno rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą ( III t., b.l. 37-39) nurodė, jog reikalavimų pagrįstumą palieka spręsti teismui.

Skundas netenkinamas.

Administracinėje byloje nustatyta, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-03-03 įsakymu Nr. A-803 buvo patvirtintas detalusis planas, pagal kurį 1773 kv. m. žemės ūkio paskirties sklypas Saliuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalijamas į 887 kv. m žemės sklypą Nr. 1 ir 886 kv. m žemės sklypą Nr. 2. Įsakymo 2 punktu pasiūlyta Kauno apskrities viršininkui pakeisti šių sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį iš žemės ūkio paskirties į kitą paskirtį (žemės sklypų naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, pobūdis - mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos) ( I t., b.l.6). Numatytas detaliojo planavimo tikslas - sklypo padalijimas į du sklypus, pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties keitimas, sklypų teritorijos tvarkymo režimo reikalavimų bei statybos reglamento nustatymas. Detaliai planuojamo žemės sklypo savininkui V. A. 2008-09-25 pateikus prašymą, jam 2008-12-22 sutartimi Nr. 40-11-315 buvo perduotos detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisės ir pareigos ( II t., b.l.55).

Pareiškėja J. G. , prašydama panaikinti įsakymą dėl detaliojo plano patvirtinimo, skunde savo teisių pažeidimą grindžia iš esmės dviem faktiniais pagrindais, t.y. dėl to, kad detaliajame plane (duomenys neskelbtini) g. nenumatyta automobilių apsisukimo vieta bei dėl to, kad detaliajame plane neišspręstas klausimas dėl sklype numatomų pastatų prijungimo prie inžinerinių tinklų.

Dėl automobilių apsisukimo aikštelės

Pareiškėjos teigimu, (duomenys neskelbtini) g. gatvė baigiasi akligatviu, minėta gatvė atsiremia į jai priklausantį nuosavybės teise žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), detaliajame plane nenurodomi privažiavimo ir apsisukimo dydžiai, nėra numatyti gatvės planavimo sprendiniai. (duomenys neskelbtini) gatvėje jau dabar sunkiai prasilenkia du automobiliai, nėra sąlygų privažiuoti specialios paskirties transportui, todėl minėtu sprendimu yra pabloginamos jos gyvenimo sąlygos.

Detaliajame plane žemės sklypo vieta pagal VĮ Registro duomenis yra nurodyta „Saliai, Kauno m.“ ( II t., b.l. 85-86), tačiau pagal faktinę sklypo buvimo vietą sklypas yra (duomenys neskelbtini) g., kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr.177 ( II t., b.l. 94). Gretimas žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) g., kuris ribojasi su detaliuoju planu patvirtintu sklypu, nuosavybės teise priklauso J. G. (sklypo kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), II t., b.l. 93), kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. 178 ( II t., b.l. 94). Pareiškėjai J. G. nuosavybės teise priklauso ir kitas žemės sklypas, esantis priešais minėtą žemės sklypą, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ( I t., b.l. 9), kadastro žemėlapyje pažymėtas Nr. 101 (II t., b.l.94).

Byloje nėra ginčo, jog detaliuoju planu patvirtintas trečiajam suinteresuotam asmeniui V. A. priklausantis žemės sklypas yra Kauno miesto teritorijoje. (duomenys neskelbtini) gatvė 2011-05-24 priėmimo –perdavimo aktu buvo perduota Kauno rajono savivaldybės nuosavybėn ir įregistruota viešame registre jos nuosavybės teise ( III t., b.l. 55-56). Tvirtinant ginčijamą įsakymą dėl detaliojo plano patvirtinimo, teisinė gatvės registracija nebuvo atlikta, tačiau ji buvo priskirta Kauno rajono savivaldybės teritorijai. Nors nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše minėtas nekilnojamojo turto objektas nurodytas kaip „gatvė“, o ne akligatvis (III t., b.l. 56), tačiau iš esamų byloje duomenų, t.y. J. G. žemės sklypo plano (I t., b.l. 124), antstolio M.Petrovskio surašyto Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir prie jo pateiktų fotonuotraukų (b.l. III t., b.l. 71-76), gatvės plano (III t., b.l. 65) matyti, jog (duomenys neskelbtini) gatvė užsibaigia akligatviu.

LR aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61 patvirtintas statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.06.01:1999 „Miestų, mietelių ir kaimo susisiekimo sistemos“ ( toliau –ir STR), kuriuo remiasi pareiškėja, yra taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus (1.1p.), nustatant susisiekimo sistemą, kuri apibrėžiama, kaip pėsčiųjų, keleivių ir transporto priemonių bei jų eismui reikalingos techninės infrastruktūros, informacinių ir eismą reguliuojančių priemonių visuma (2.1p.), atsižvelgiant į susisekimo poreikį, susisiekimo realizavimo būdus, galimas susisiekimo pasekmes (2.3.1p.-2.3.6p.). 2.1p. numato, jog miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo tinklas projektuojamas, įvertinus esamą ir perspektyvinę gatvių pagrindinę paskirtį, eismo intensyvumą, srauto sudėtį, gretimų teritorijų apstatymo pobūdį bei norminių dokumentų reikalavimus. Taigi eismui reikalingos techninės infrastruktūros, tame tarpe ir apsisukimo aikštelės akligatviuose ir jų poreikis yra nustatomas, savivaldybėms rengiant bendruosius, specialiuosius, detaliuosius planus. Konkrečiu atveju, buvo rengiamas atskiro žemės sklypo detalusis planas, kurio organizatorius yra privatus asmuo, (duomenys neskelbtini) gatvė nepatenka į jam nuosavybės teise ar kitu teisėtu pagrindu priklausančią teritoriją, todėl ginčijamo detaliojo plano sprendiniais negalėjo būti sprendžiama dėl apsisukimo aikštelės įrengimo, nes būtų pažeistos Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. Dl-239, 12.4punkte, Detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo ir sutarties sudarymo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2004-05-26 nutarimu Nr. 635, 19 punkte įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, jog savivaldybė negali reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą, todėl pareiškėjos skunde nurodytas argumentas dėl apsisukimo aikštelės įrengimo ir atitinkamai gatvės ploto pakeitimo yra nepagrįstas.

Tačiau net ir laikant, jog buvo pažeistas STR 2.06.01:1999 „Miestų, mietelių ir kaimo susisiekimo sistemos“ įtvirtintas reikalavimas, jog D2 kategorijos gatvėse, kuriai priskiriama (duomenys neskelbtini) gatvė, akligatvių pabaigoje turi būti įrengtos automobilių apsisukimo aikštelės (minimalus aikštelės dydis, esant stačiakampio formai, – 12,5 x 12,5 m, apskritimui – R = 6,0 m), o gatvės plotis esant 2 eismo juostoms, turi būti ne mažesnis kaip 5,5 pločio (7 lentelė), nagrinėjant ginčą dėl įsakymo, kuriuo patvirtintas detalusis planas, teisėtumo, turi būti nustatoma, jog minėtas pažeidimas neigiamai įtakoja pareiškėjos teises ir interesus, t.y. turi būti nustatomas pareiškėjos subjektinių teisių pažeidimas ( ABTĮ 5 str.), nes įstatymas viešąjį interesą suteikia teisę ginti tik tam tikriems subjektams ( ABTĮ 56 str.), prie kurių ji nepriskiriama.

Konkrečiu atveju pareiškėjos teisių pažeidimas nenustatytas.

Pareiškėjai priklausančio žemės sklypo plane, patvirtintame Kauno apskrities viršininko administracijos vedėjo 2003-02-04 ( III t.b.l. 121) (duomenys neskelbtini) g. plotis nurodytas 8,61m. Kitais įrodymais nepaneigta pareiškėjos nurodyta aplinkybė, jog į šį plotį yra įtrauktos ir gatvės apsauginės zonos.

Antstolio Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole ir jo prieduose( fotonuotraukose) užfiksuotas 403cm (ties namu Nr.6) bei 503-504 (ties namu Nr.8) ( III t., b.l. 71-76), taigi tam tikroje gatvės vietoje gatvės plotis visiškai atitinka STR 2.06.01:1999 nustatytus reikalavimus D gatvės pločiui. Akivaizdu, jog minėtoje gatvėje užtenka vietos prasilenkti dviem automobiliams. Objektyvių įrodymų skunde nurodytoms aplinkybėms, jog (duomenys neskelbtini) gatvėje sunkiai prasilenkia du lengvieji automobiliai, nėra sąlygų privažiuoti buitines atliekas surenkančiam transportui, greitosios medicinos pagalbos ir priešgaisrinės tarnybos transporto priemonėms, nesurinkta. 2010-09-04 UAB „Ekonovus“ raštas ( III t., b.l. 68) yra surašytas po ginčijamo sprendimo priėmimo. Jame nurodoma, kad paslaugos tiekėjas ne visada gali užtikrinti kokybišką savalaikį atliekų išvežimą dėl paliktų transporto priemonių (duomenys neskelbtini) g., taigi rašte nurodomos abstraktaus pobūdžio problemos, tačiau teismui nepateikta duomenų apie konkrečius pareiškėjos teisių pažeidimus. Iš pareiškėjos 2012-09-03 prašymo UAB „Ekonovus“ ( III t., b.l. 69) ir įmonės atsakymo ( III t.b.l.68) turinio akivaizdu, jog problemos atsiranda dėl privažiavimo prie konteinerio, kurios gali būti nesudėtingai pašalinamos, todėl neesminio pobūdžio pažeidimai nesudaro pagrindo ginčijamo įsakymo panaikinimui.

Iš J. G. žemės sklypo plano ( III t., b.l. 121) matyti, jog jį tvirtinant toje vietoje, kur gatvė baigiasi akligatviu, buvo numatytas ir įregistruotas viešame registre 43kvm. pločio servitutas, leidžiantis eiti, važiuoti per sklypo 997b dalį, sklypui esančiam miesto ribose, todėl teisėjų kolegija iš esmės sutinka su Nacionalinės žemės tarnybos pozicija, jog pareiškėja, esant sunkumų dėl apsisukimo, turi galimybę servitutą panaudoti minėtam tikslui.

Teismas pažymi, jog akligatvis atsirado Kauno rajono valdybos 2000 m. gegužės 16 d. sprendimo Nr. 43 A. Š. (pareiškėjos tėvo) detaliojo plano, kuriuo buvo padidintas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) prijungiant (duomenys neskelbtini) gatvės dalį – 537 kv. m prie namų valdos (duomenys neskelbtini) , pagrindu (prijungta Kauno rajono apylinkės teismo civ.b. Nr.2-454-358/2011). Nors minėtas sprendimas ir išvestiniai aktai bei sandoriai nėra nuginčyti, tačiau, nagrinėjant šią bylą, teismo nuomone, turi būti į šią aplinkybę atsižvelgta. Teismas sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens V. A. pozicija, jog būtent minėtu detaliuoju planu ir turėjo būti išspręstas apsisukimo aikštelės klausimas, kuris buvo numatytas 1991-03-28 potvarkiu Nr.77 patvirtintame Domeikavos gyvenvietės praplečiamos dalies detalaus išplanavimo projekte. Tačiau to nebuvo padaryta ne dėl trečiojo suinteresuoto asmens kaltės, todėl jis negali būti atsakingas už apsisukimo aikštelės įrengimą ne jo žemės sklypo ribose ir tuo pagrindu negali būti užkertamas jam kelias realizuoti teisę detaliai suplanuoti savo valdomo žemės sklypo teritoriją.

Dėl prijungimo prie inžinerinių tinklų

Teritorijų planavimo įstatymo ( toliau- ir Įstatymo) 24 str. numato ( remiamasi ginčijamo įsakymo metu galiojusia įstatymo redakcija), jog rengti detaliuosius planus formuojant žemės sklypus gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų bei statinių statybai galima tik tais atvejais, kai statyba numatyta savivaldybės teritorijos ar jos dalies bendruosiuose planuose ir (ar) specialiuosiuose saugomų teritorijų, saugomų paveldo objektų, jų fizinės ir vizualinės apsaugos zonų, taip pat gyvenamųjų ar kitų teritorijų išdėstymo planuose. Byloje nėra ginčo, jog rengiamas detalusis planas prieštarautų bendrojo ar kitų teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, tačiau pareiškėjos nuomone, priimant ginčijamą įsakymą, nebuvo tinkamai išspręstas ginčo sklypo prijungimo prie inžinerinių tinklų klausimas.

Kaip matyti iš 2009-02-25 Kauno miesto savivaldybės administracijos išduotų planavimo sąlygų Nr. R-6997( II t., b.l. 51), jose buvo numatytas prisijungimo prie inžinerinių ir susisiekimo komunikacijų tinklų reikalavimas- inžinerinius tinklus į ginčo sklypus tiesti iš esamų centralizuotų tinklų ( II t., b.l. 51). Detaliojo plano brėžinyje (pradiniame variante) nurodyta, jog sklypuose numatomi pastatai bus prijungti prie miesto tinklų (sąlygos tinklus eksploatuojančių organizacijų bus išduotos rengiant gyvenamųjų namų projektų sąvadą), detaliajame plane sklypų prijungimas prie tinklų nesprendžiamas ( I t., b.l. 24). Tačiau gavus iš išnagrinėjus pareiškėjos pretenzijas detaliojo plano rengimo metu buvo nuspręsta ginčo sklypuose numatomus pastatus prijungti prie suprojektuotų gretimame sklype (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) inžinerinių tinklų, gavus sklypo savininkės I. L. raštišką sutikimą. Tai patvirtina Detaliojo plano teritorijų tvarkymo režimo pagrindinių sprendinių brėžinys ir įrašai jame ( II t., b.l. 4), detaliojo plano aiškinamasis raštas ( II t., b.l. 45), architektės N. Ž. , teismo posėdžio metu apklaustos liudytoja, paaiškinimai ( III t., b.l 79-81). Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnyje nurodyta, jog Detaliuoju planu nustatant teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimą miestuose, miesteliuose ir jų įtakos zonose, planavimo sąlygose nurodomi reikalavimai inžineriniams tinklams prisijungti prie savivaldybės infrastruktūros, jeigu prisijungti prie esamų komunalinių inžinerinių tinklų ekologiniu, ekonominiu ir techniniu požiūriu netikslinga, rengiant detalųjį planą nagrinėjamos vietinių tinklų įrengimo galimybės. Ši nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. D1-239 patvirtintose Detaliųjų planų rengimo taisyklėse (toliau- taisyklės) 23 p.

Teritorijų planavimo įstatymo 23 straipsnis, reglamentuojantis teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimą, numato, jog Detaliuoju planu nustatomas teritorijos naudojimo tipas ir galima pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdai ir, jei numatyta, pobūdis bei kiti šio straipsnio 1 dalyje nurodyti privalomieji reglamentai ( 5 dalis), o dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų nurodoma, jog detaliajame plane išnagrinėjami galimi teritorijos aprūpinimo inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis būdai. Konkretus teritorijos aprūpinimas inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis nustatomas statinių techninių projektų sprendiniais ( 6 dalis). Taigi teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymas nenumato imperatyvių reikalavimų detaliuoju planu nustatyti konkrečius ir galutinius teritorijos prijungimo prie inžinerinių tinklų būdus, bet įpareigoja išnagrinėti galimus variantus, detaliau šiuos klausimus numatant spręsti techninio projektavimo metu. Šią išvadą leidžia padaryti sisteminė aukščiau nurodytų teisės normų analizė, detaliojo planavimo tikslai ir uždaviniai.

Konkrečiu atveju esminių minėtų teisės aktų reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Ginčo sklypus numatyta prijungti prie centralizuotų tinklų, kurie suprojektuoti gretimo sklypo savininkės I. L. sklypuose, o konkretūs inžineriniai sprendiniai bus numatomi techninio projektavimo metu, gavus gretimo žemės sklypo savininkės sutikimą, išduodant atskiras technines sąlygas. Be jau nurodytų įrodymų, šias aplinkybes patvirtina administracinėje byloje pateikti ginčo teritorijos topografiniai požeminių komunikacijų duomenys (požeminių komunikacijų planas, ginčo sklypo topografinė nuotrauka, II t., b.l. 90,91), I. L. žemės sklypo detaliojo plano pagrindinio brėžinio fragmentas ( II t., b.l. 77), įvykdytų ir priduotų eksploatacijai tinklų schema ( II t., b.l. 77). Pažymėtina, jog požeminių komunikacijų plano pilnumas yra patikrintas už inžinerinius tinklus atsakingų organizacijų, tame tarpe su UAB „Kauno vandenys“ ( II t., b.l. 90). UAB „Kauno vandenys“ atstovas L. N. ( UAB „Kauno vandenys Techninio skyriaus pavaduotojas) yra pritaręs ginčo detaliojo plano derinimui, tai patvirtina 2009-09-2,3 Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolas ( II t., b.l. 38-39). Liudytoju apklaustas L. N. šias aplinkybes patvirtino, nurodė, jog nors (duomenys neskelbtini) gatvėje esantys vandentiekio ir kanalizacijos yra nutiesti kooperatyvo „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jie yra eksploatuojami, prijungti prie miesto sistemos, paslaugos tiekiamos centralizuotai, pagal vamzdynų diametrus pajėgūs aptarnauti didelį vartotojų kiekį. Teisės aktuose nėra apibrėžta centralizuotų inžinerinių tinklų sąvoka. Dabartinės lietuvių kalbos žodyne „centralizuoti“ reikšmė nurodoma kaip „telkti vienoje vietoje“. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad (duomenys neskelbtini) g. esantys inžineriniai tinklai yra sujungti su miesto centralizuota sistema, jie eksploatuojami, už paslaugas (duomenys neskelbtini) g. gyventojai atsiskaito centralizuotai uždarajai akcinei bendrovei „Kauno vandenys“, atsakingai už teikiamas paslaugas, teismas nesutinka su pareiškėjos pozicija, jog centralizuotų inžinerinių tinklų toje vietoje nėra, kad teritorija inžineriškai nėra parengta ir detalusis planas galėjo būti rengiamas tik esant parengtam būtinos inžinerinės infrastruktūros planui. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymas numato, kad viešasis vandens tiekėjas turi išimtinę teisę ir pareigą tiekti geriamąjį vandenį ir teikti nuotekų tvarkymo paslaugas visose savivaldybės viešojo vandens tiekimo teritorijose. Viešajam vandens tiekimui vykdyti savivaldybė, vadovaudamasi konkursų viešųjų vandens tiekėjų parinkimui organizavimo tvarka, parenka viešąjį vandens tiekėją. Šio įstatymo 18 straipsnis numato, kad viešojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuri nuosavybės teise priklauso kitiems asmenims ir yra reikalinga viešajam vandens tiekimui, savivaldybės iniciatyva gali būti išperkama savivaldybės (savivaldybių) kontroliuojamos įmonės ar savivaldybės nuosavybėn Vyriausybės nustatyta vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarka arba gali būti sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų naudojimo(nuomos, panaudos, jungtinės veiklos ir pan.). Taigi ginčo atveju, tretysis suinteresuotasis asmuo V. A. vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis turi teisę jungtis prie esančių centralizuotų tinklų ir gauti viešąsias paslaugas, kurių gavimo teisę numato įstatymai. Ta aplinkybė, jog nėra atlikta ginčo teritorijoje esančių inžinerinių tinklų teisinė registracija, nėra pagrindo konstatuoti, jog jie netinkami eksploatavimui ir tai kliudo spręsti prisijungimo prie jų klausimą. Teismas pažymi, jog kiti tos teritorijos gyventojai bei pareiškėja minėtais tinklais naudojasi. Be to, pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog ji yra ginčo tinklo inžinerinių tinklų savininkė ar juos valdo teisėtu pagrindu, todėl konkrečiu atveju teismas pareiškėjos argumentus dėl jos sutikimo būtinumo prisijungimui prie inžinerinių tinklų atmeta kaip nepagrįstus. Pareiškėjos atstovė nurodė, jog sprendžiant prisijungimo prie inžinerinių tinklų klausimą, buvo pasinaudota ydingu gretimo žemės sklypo I. L. detaliojo plano sprendiniu, tačiau minėtas detalusis planas, kuriuo išspręstas inžinerinių tinklų prijungimo prie centralizuotos inžinerinės sistemos klausimas yra nenuginčytas, galiojantis, todėl minėti argumentai dėl jo ydingumo yra neįrodyti, atmestini.

Pagal administracinės bylos duomenis nustatyta, jog teritorijų valstybinę priežiūrą vykdanti institucija Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas 2009 m. lapkričio 19 d. organizavo pareiškėjos skundo dėl rengiamo detaliojo plano nagrinėjimą, kurio metu, dalyvaujant kompetentingų institucijų atstovams, suinteresuotiems asmenims, buvo svarstytas ginčo sklypų prijungimo prie esamų miesto tinklų klausimas ( II t., b.l. 10-14). 2009-11-19 rengiamo detaliojo plano nagrinėjimo protokolas patvirtina, jog pasitarimo metu buvo padaryta išvada, jog numatytas prisijungimas prie projektuojamos transformatorinės pastotės J. L. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) yra techniškai priimtinas ir teisingas; rengiant techninius projektus bus išduodamos konkrečios inžinerinių komunikacijų prijungimo prie esamų tinklų techninės sąlygos, kuriomis privalės vadovautis ir statytojas ir projektuotojas. Taip pat minėto pasitarimo metu dalyvavusio UAB „Kauno vandenys“ techninio skyriaus viršininko K. D. buvo konstatuota, jog esami 65 mm skersmens vandentiekio tinklai ir buitinių nuotekų 250 mm skersmens tinklai yra pajėgūs tenkinti ne tik planuojamų, bet ir kitų vartotojų poreikius ( II t., b.l. 11-12). Kadangi teismui nepateikta objektyvių duomenų, kuriais remiantis 2010-03-15 Nr. K2-6 Kauno miesto savivaldybės tarybos miesto plėtros, investicijų ir turizmo komiteto išvažiuojamojo posėdžio protokole ( I t., b.l. 22) padaryta išvada, jog esami buitinių nuotekų tinklai bus nepajėgūs aptarnauti didesnio apkrovimo, vandens ir nuotekų tinklai yra nepriduoti UAB „Kauno vandenys“, todėl naujų vartotojų prisijungimas yra nepagrįstas, nėra įrodymų, jog jį pasirašę asmenys turi teisę vertinti specialių techninių žinių reikalaujančius duomenis, todėl šis protokolas nelaikytinas patikimu įrodymu ginčui spręsti ( ABTĮ 57 str.).

Pagal nustatytas aplinkybes ir esamus įrodymus, darytina išvada, jog detaliajame plane pagal detalaus planavimo tikslus ir uždavinius, buvo tinkamai išspręstas prisijungimo prie inžinerinių tinklų klausimas, pareiškėja nepateikė objektyvių įrodymų (inžineriniais paskaičiavimais, specialiomis, techninėmis žiniomis pagrįstų duomenų), jog ginčijami detaliojo plano sprendiniai objektyviai pažeis jos teises ir interesus, o nustatytos aplinkybės ir įrodymai patvirtina priešingas aplinkybes. Teismas pažymi, jog esant jos teisių pažeidimui ateity, pareiškėjai neužkertamas kelias ginti pažeistus interesus teisės aktų nustatyta tvarka.

Pareiškėja nurodė, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Urbanistikos skyriaus išvados dėl detaliojo plano rengimo sąlygų nustatymo nebuvo derintos su Kauno rajono savivaldybės specialistais, dėl detaliojo plano neatitikimo teisės aktų keliamiems reikalavimams Kauno rajono savivaldybės administracijos kelių ir transporto skyriaus vedėjas 2010-03-03 raštu Nr.2V-161 "Dėl detaliojo plano" atsisakė derinti detalųjį planą.

Savivaldybės lygmens teritorijų planavimo dokumentų derinimo procedūra atliekama savivaldybės Nuolatinėje statybos komisijoje. Komisija sudaroma iš planavimo sąlygas rengiančių institucijų atstovų, turinčių įgaliojimus priimti sprendimus (Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 4d.). Administracinės bylos duomenys patvirtina, jog detalusis planas buvo suderintas 2009-09-2,3 Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolu, kuris nėra nuginčytas. Minėtas protokolas, teismo nuomone, atitinka teritorijų planavimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, sąlygas išdavusių institucijų reikalavimus. Derinant žemės sklypo Saliuose, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), detalųjį planą Nuolatinėje statybos komisijoje buvo gauti ir su ginčo dalyku susijusių institucijų Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo bei kompetentingos institucijos spręsti vandens ir nuotekų tinklų prisijungimo prie ginčo žemės sklypo UAB „Kauno vandenys“ derinimai, šią aplinkybę įrodo šių institucijų atstovų parašai ir spaudai ( II t., b.l.38). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 4d. Teritorijų planavimo dokumentas yra suderintas, jei tam pritarė visi posėdyje dalyvavę ar raštu savo pritarimą pateikę savivaldybės Nuolatinės komisijos nariai. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria teritorijų planavimo dokumento derinimui, laikoma, kad komisija priėmė sprendimą nederinti teritorijų planavimo dokumentą, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Minėta įstatymo norma numato, jog derinimo procedūra yra įforminama būtent derinimo protokolu, todėl teismas daro išvadą, jog derinimo procedūra nebuvo pažeista, Teritorijų planavimo įstatymo 27 str. 1d. 2p. reikalavimų pažeidimų nenustatyta. Teismo nuomone, į Nuolatinę komisiją pagrįstai buvo įtrauktas Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus atstovas, nes (duomenys neskelbtini) gatvė, iš kurios numatyti įvažiavimai į ginčo sklypą, priskirta Kauno rajono savivaldybės teritorijai, tačiau kitų sričių specialistų iš Kauno rajono savivaldybės nebuvo pagrindo įtraukti į Nuolatinę komisiją ir teikti išvadas, nes ginčo objektas yra priskirtas Kauno miesto savivaldybės teritorijai, todėl jos kompetencijai priskirta nagrinėti detaliojo planavimo procedūras ir priimti šiuo klausimu sprendimus (Teritorijų planavimo įstatymo 22-26 str.).

2010-03-03 Kauno rajono savivaldybės administracijos Kelių ir transporto skyriaus vedėjo raštas Nr. 2V-161, kuriuo jis atsisakė derinti ginčo detalųjį planą ( III t., b.l. 136), Kauno miesto savivaldybės administracijoje buvo gautas 2010-03-04 ( reg.Nr. 40-1-499), tai patvirtina minėtos institucijos spaudas su registravimo data ( III t., b.l. 136). Kadangi minėtas raštas buvo gautas jau po Nuolatinės komisijos statybos komisijos 2009-09-2-3 protokolo suderinimo ir jo pagrindu ginčijamo įsakymo priėmimo, teismas sutinka su atsakovo pozicija, jog minėtas raštas nebegalėjo sukelti teisinių pasekmių. Pažymėtina, jog ir nagrinėjant bylą iš esmės liudytoju apklaustas K. P. nenurodė konkrečių priežasčių ir teisės aktų, kuriems prieštarautų ginčijamo detaliojo plano sprendiniai, susiję su jo kompetencija.

Detaliųjų planų rengimo taisyklių, patvirtintų LR aplinkos ministro 2004-05-03 įsakymu Nr. Dl-239, 12.4 punkte yra nurodyta, jog savivaldybė negali reikalauti iš detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus rengti ne jo valdomo ar naudojamo žemės sklypo detalųjį planą. Tais atvejais, kai rengiant detalųjį planą būtina išnagrinėti didesnę teritoriją prie planuojamo žemės sklypo ar jų grupės, detalusis planas rengiamas tik valdomam ar naudojamam žemės sklypui. Likusiai teritorijai, ne didesnei kaip kvartalas, ribojamai gatvių ar gretimų sklypų, rengiami projektiniai pasiūlymai (planuojamos teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui pasiūlyti).

Konkrečiu atveju nustatyta, jog į detaliuoju planu į rengiamą žemės sklypą buvo numatyti įvažiavimai iš (duomenys neskelbtini) g., priskirtos Kauno rajono teritorijai ( patikėjimo teise tuo metu valdomai Kauno apskrities viršininko administracijos), tačiau atskiri projektiniai pasiūlymai nebuvo parengti, tačiau teismas, įvertindamas tai, kad už tai atsakingas Kauno rajono savivaldybės atstovas pritarė šiems detaliojo plano sprendiniams, tai patvirtina Kauno miesto savivaldybės Nuolatinės statybos komisijos protokolas (II t., b.l. 38), minėtas detalusis planas buvo patikrintas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo institucijoje, tai patvirtina Teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP-1451 ( II t., b.l. 8), Nacionalinė žemės tarnyba ( Kauno apskrities viršininko administracijos teisių perėmėja) dėl minėto detaliojo plano pretenzijų nereiškia, pareiškėjos subjektinių pažeidimų nenustatyta, įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija atskirų projektinių pasiūlymų neparengimą pripažįsta neesminiu pažeidimu, nesudarančiu pagrindo ginčijamo detaliojo plano panaikinimui.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir įrodymų, konstatuotina, jog ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendžia:

Skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Janina VitunskienėRimantas GiedraitisAudrius Grauželis