- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-07-18
- Bylos Nr.
- 2YT-679-984/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Katinienė
- Pareiškėjas
- G. P.
- Suinteresuotas asmuo
- D. L., Ž. P., Valstybės įmonė Turto bankas
Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Katinienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, pagal pareiškėjos G. P. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – D. L., Ž. P., Valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja kreipėsi į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXVI skyriuje nustatyta tvarka, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė mirusio sutuoktinio A. P. palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirus sutuoktiniui A. P., kartu su vaikais D. L. ir Ž. P., kurie atsisako nuo palikimo ir pretenzijų nereiškia, turėjo teisę paveldėti palikėjo turtą, tačiau per įstatymo nustatytą 6 mėnesių terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. A. P. nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniais. Mirus sutuoktiniui, gyveno minėtame bute, jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, atliko būtinus buto remonto darbus, naudojosi namų apyvokos daiktais, t. y. visu sutuoktinio likusiu turtu naudojosi kaip savu.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys D. L. ir Ž. P. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad sutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, savo reikalavimų nereiškia ir į turtą, likusį po tėvo mirties, nepretenduoja. Nurodė, kad pareiškėja pareiškime teisingai nurodė visas aplinkybes.
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, tuo pačiu nurodydamas, kad jei išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėja priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, jis neprieštarauja, kad pareiškėjos pareiškimas būtų patenkintas. Nurodo, kad nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovauja valstybę, ir nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. P. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas
Byloje nustatyta, kad pareiškėja yra A. P. sutuoktinė (b. l. 4); suinteresuoti asmenys D. L. ir Ž. P. – pareiškėjos ir A. P. vaikai (b. l. 6, 7, 8). A. P. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). A. P. nuosavybės teise priklausė 1/2 dalis buto, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su priklausiniais (b. l. 10-11). Suinteresuoti asmenys D. L. ir Ž. P. sutinka su pareiškėjos pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo savo reikalavimų nereiškia ir į turtą, likusį po tėvo mirties, nepretenduoja (b. l. 30). Duomenų byloje, kad A. P. būtų sudaręs testamentą, ar, kad kiti asmenys būtų priėmę palikimą, atsiradusį po A. P. mirties, nėra. Širvintų rajono 2-ojo notaro biuro 2017 m. gegužės 25 d. liudijime nurodyta, kad po A. P. mirties, į notaro biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b. l. 19).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Palikimo priėmimas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo faktas nustatomas vadovaujantis palikimo atsiradimo momentu (palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas) paveldėjimo santykius reglamentavusiais įstatymais. Kadangi civilinis teisinis santykis atsiradęs iki 2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso įsigaliojimo, taikytinas 1964 m. Civilinis kodeksas. Pagal tuo metu galiojusio Civilinio proceso kodekso nuostatas, buvo laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turėjo būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (CK 587 straipsnis). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan
Nagrinėjamu atveju, laikytina, kad po A. P. mirties pareiškėja jo palikimą priėmė jį faktiškai valdant. Pareiškėja, mirus sutuoktiniui, gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), jį prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, atliko būtinus buto remonto darbus, naudojosi namų apyvokos daiktais, t. y. visu sutuoktinio likusiu turtu naudojosi, kaip savu. Byloje esanti Širvintų rajono savivaldybės administracijos Zibalų seniūnijos 2017 m. gegužės 24 d. pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą įrodo, kad pareiškėja nuo 1990 m. gegužės 10 d. savo gyvenamąją vietą yra deklaravusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 18). Byloje taip pat pateikta G. P. vardu išduota atsiskaitymo už elektros energiją knygelė, iš kurios matyti, kad pareiškėja mokėjo mokesčius už elektros energiją, suvartotą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 20). Suinteresuoti asmenys neprieštarauja pareiškimo patenkinimui. Savo atsiliepime patvirtino, kad pareiškėja pareiškime teisingai nurodė visas faktines aplinkybes (b. l. 30). Todėl teismas, atsižvelgiant į šias aplinkybes ir pirmiau aptartas teisės normas daro išvadą, kad pakanka duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog pareiškėja priėmė savo mirusio sutuoktinio A. P. palikimą, faktiškai pradėdama jį valdyti. Taigi, pareiškėjos pareiškimas nustatyti šį juridinę reikšmę turintį faktą yra pagrįstas ir tenkintinas, nes toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjos subjektinėmis teisėmis įforminant palikimą.
Kadangi palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), tai įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 444, 448 straipsniais,
nusprendžia:
Patenkinti pareiškėjos G. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio (palikimo priėmimo) fakto nustatymo.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja G. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po sutuoktinio A. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Šis juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas dėl turto, likusio po A. P. mirties, paveldėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Širvintų rajono apylinkės teismą.