Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini) tautybės, gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. 2018 m. liepos 10 d., apie 14.56 val., Vilniuje, vairuodama jai priklausantį automobilį „VW Lupo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo Šeškinės g. link Ukmergės g. nuo Dūkštų g. Artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Šeškinės g. (duomenys neskelbtini) pastatu, nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, įvažiavo į pėsčiųjų perėją, kur automobiliu partrenkė ir sužalojo iš dešinės pusės į kairę pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį R. L., kuriam dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais A. L. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto reikalavimus ir padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji A. L. savo kaltę pripažino, patvirtino visas kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku vairavo jai priklausantį automobilį „VW Lupo“, važiavo Dūkštų gatve. Kai įvyko eismo įvykis važiavo antra eismo juosta. Prieš perėją stovėjo automobilis, turėjo apvažiuoti šį automobilį. Automobilis stovėjo apie 5-10 metrų atstumu iki perėjos, mano, kad jis buvo sustojęs kažką išleisti. Pėsčiąjį pamatė, kai apvažiavo tą automobilį. Kai privažiavo, pėsčiasis dar nebuvo priėjęs iki pusės perėjos. Pėsčiasis ėjo iš dešinės į kairę, ėjo kalbėdamas telefonu, sustodamas. Prieš įvažiuodama į pėsčiųjų perėją, matė, kad pėsčiasis pradėjo blaškytis, ir jai pasirodė, kad jis ketina eiti atgal, pasimetė, galvojo, kad jis jau neis per perėją, todėl sumažino greitį ir po to pradėjo važiuoti. Pripažįsta, kad nesustojo, kai pamatė pėsčiąjį pėsčiųjų perėjoje, nors pagal Kelių eismo taisykles turėjo visiškai sustoti. Vairuoja dar nepilnus metus. Vėliau sustojusi ji priėjo prie nukentėjusiojo, buvo šoke, todėl greitąją iškvietė pašaliniai asmenys, nukentėjusiojo iš karto neatsiprašė, nes neturėjo tokios galimybės, tačiau atsiprašė jo teismo posėdžio metu. Nurodė, kad labai gailisi ir pergyvena dėl įvykio. Dėl neturtinės žalos dydžio mano, kad nukentėjusysis pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo. Sutinka, kad jis patyrė žalą, bet nukentėjusysis jau turėjo traumų dar iki šio įvykio, todėl prašomos atlyginti žalos dydis galėtų būti per pusę mažesnis, t. y. 2 500 EUR. Paaiškino, kad jos atlyginimas sudaro apie 500 EUR per mėnesį. Teismui padarius trumpą pertrauką bylos nagrinėjime kaltinamoji nurodė, kad su nukentėjusiuoju susitaikė, susitarė dėl 3 000 EUR žalos atlyginimo, žadėjo minėtą sumą sumokėti ir būti atidesnė kelyje.

Teismo posėdyje davusi parodymus kaltinamoji sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko ir prokuroras, todėl ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka, atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Be kaltinamosios parodymų jos kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais, kurie, išnagrinėjus bylą sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausiama A. L. esmines aplinkybes nurodė analogiškas nurodytoms jos apklausos teisme metu. Paaiškino, kad artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios ties Šeškinės g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), per vėlai pastebėjo pėsčiąjį, kuris ėjo pėsčiųjų perėja iš dešinės pusės į kairę, ir jį automobiliu partrenkė. Po eismo įvykio iškart sustojo ir išlipo. Matė, kad žmonės skambino į bendrąjį pagalbos centrą ir padėjo pėsčiajam (b. l. 18, 24).

Teisme nukentėjusysis R. L. parodė, kad su kaltinamąja susitaikė. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis buvo nurodęs, kad 2018 m. liepos 10 d., apie 14.56 val., Vilniuje iš namų ėjo į parduotuvę. Priėjęs prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, įžengė į perėją ir ėjo per Šeškinės g. nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini) link Šeškinės g. pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Prieš įžengdamas į pėsčiųjų perėją įsitikino, kad automobiliai neatvažiuoja. Eidamas perėja pastebėjo iš tolo antra eismo juosta lėtai atvažiuojantį automobilį. Suprato, kad automobilio vairuotojas jį mato ir sustos. Kai liko vienas žingsnis iki važiuojamosios dalies viduryje esančios saugumo salelės, pajuto smūgį į kairę pusę ir nukrito ant asfalto. Atsigavo, kai į įvykio vietą atvažiavo Greitosios medicinos pagalbos (tolia – GMP) medikai. Po įvykio buvo nuvežtas į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – RVUL) (b. l. 28).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja G. M. parodė, kad 2018 m. liepos 10 d., apie 14.56 val., Vilniuje, buvo ties Šeškinės g. pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) ir ketino nereguliuojama pėsčiųjų perėja pereiti į kitą gatvės pusę. Matė, kad priekyje ėjo apie 60 metų amžiaus vyras, kuris įžengė į nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ir ėjo vidutiniu tempu. Tuo metu pastebėjo prie perėjos artėjantį juodos spalvos automobilį „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojas nepristabdęs prieš perėją įvažiavo į perėją ir partrenkė ėjusį pėsčiąjį. Mano, kad automobilis važiavo apie 60-70 km/h greičiu. Po pėsčiojo partrenkimo automobilis „VW“ sustojo nuvažiavęs apie 10 metrų. Po to iš automobilio išlipo vairuotoja ir apžiūrėjo savo automobilį. Partrenkimo metu pėsčiasis nuo smūgio pakilo į orą ir nuo variklio dangčio nukrito ant žemės. Automobilio vairuotoja priėjo prie partrenkto vyro. Vėliau vairuotoja atsisėdo prie automobilio vairo ir bandė pasišalinti iš eismo įvykio vietos, tačiau buvo sulaikyta. Toje vietoje, kur buvo partrenktas pėsčiasis, buvo daug kraujo. Pėsčiasis buvo partrenktas, kai ėjo pėsčiųjų perėjos ribose. Vėliau į eismo įvykio vietą atvažiavo policija ir GMP (b. l. 41).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad 2018 m. liepos 10 d., apie 14.56 val. Bendrasis pagalbos centras gavo pranešimą, jog Vilniuje, Šeškinės g. (duomenys neskelbtini), prie „Medika“ klinikos gatvėje prie pėsčiųjų perėjos partrenktas vyras, jam kraujuoja iš burnos. Visi vietoje (b. l. 4).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio N. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. liepos 10 d., apie 15.20 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Šeškinės g. (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjo žmogus. Atvykus į vietą joje jau buvo patrulis 1716, pareigūnai jiems perdavė tarnybinį pranešimą ir nurodė eismo įvykio dalyvę bei liudytojus, paaiškino, kad iki jų atvykimo GMP 0853 nukentėjusį pėsčiąjį R. L. nuvežė į RVUL. Įvykio vietoje buvusi automobilio „VW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotoja A. L. paaiškino, kad važiavo Šeškinės gatve link Ukmergės gatvės nuo Dūkštų gatvės pusės, nepastebėjo piliečio einančio per pėsčiųjų perėją ir jį partrenkė. Įvykį mačiusi liudytoja G. M. paaiškino, kad matė kaip minėtas pilietis R. L. ėjo per pėsčiųjų perėją link Šeškinės g. (duomenys neskelbtini) namo, į pėsčiųjų perėją įėjo neapsidairęs, o automobilio „VW“ vairuotoja atvažiavo link perėjos apie 40km/h greičiu ir net nepristabdė, o sustojo tik kai partrenkė pėsčiąjį už pėsčiųjų perėjos. Kitas liudytojas E. K. paaiškino, kad matė kaip pėsčiasis jau buvo pėsčiųjų perėjoje, o atvažiuojantis „VW“ automobilis jį partrenkė net nestabdydamas ir sustojo tik už keliolikos metrų, vėliau automobilį patraukė į kelkraštį. Patikrinus „VW“ vairuotojos A. L. blaivumą, buvo nustatytas 0,00 promilių girtumas (b. l. 5).

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio M. S. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad 2018 m. liepos 10 d., 14.50 val. iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, jog Vilniuje, Šeškinės g. (duomenys neskelbtini), prie „Medika“ klinikos gatvėje prie pėsčiųjų perėjos partrenktas vyras, jam kraujuoja iš burnos. Visi vietoje. Atvykus į įvykio vietą pamatė ant pėsčiųjų perėjos gulintį vyriškį kraujuojančia galva, kaip vėliau paaiškėjo tai buvo R. L.. Maždaug už 30-40 m. stovėjo automobilis „VW Lupo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. L.. A. L. paaiškino, kad važiavo Šeškinės gatve nuo Šeškinės-Dūkštų sankryžos link Ukmergės g. ir ties Šeškinės g. namu Nr. (duomenys neskelbtini) nepastebėjo einančio iš dešinės per pėsčiųjų perėją vyro ir jį partrenkė. Įvykio liudytojai G. M. ir E. K.. R. L. buvo apžiūrėtas ir pristatytas į Lazdynų ligoninę (b. l. 6).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos teismo medicinos specialistė J. M.-Č., apžiūrėjusi R. L., RVUL gydymo stacionare ligos istoriją ir rentgeno nuotraukas, padarė išvadą, kad R. L. nustatyti sužalojimai - muštinė žaizda kairėje momeninėje srityje, odos nubrozdinimai kaktoje, sumušimo židinys galvos smegenų dešinėje smilkininėje srityje, kraujo išsiliejimas po galvos smegenų voratinkliniu dangalu dešinėje smilkininėje srityje, kairio momenkaulio linijinis lūžis, nusileidžiantis į kaukolės pamato kairę vidurinę daubą, dešinės pusės V-o šonkaulio lūžis galėjo būti padaryti aptariamo eismo įvykio metu ir vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 35).

VšĮ Šeškinės poliklinika medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad R. L. nuo 2018 m. liepos 10 d. iki 2018 m. liepos 27 d. gydytas RVUL neurochirurginiame skyriuje dėl 2018 m. liepos 10 d., apie 15 val. įvykusio eismo įvykio, kurio metu R. L. perėjoje buvo partrenktas automobilio. R. L. buvo nustatyta trauminė subarachnoidinė hemoragija, židininė smegenų kontuzija, kaukolės skliauto lūžis, kaukolės pamato lūžis, vieno šonkaulio, kito, kai pirmasis lūžimas, galvos plaukuotosios dalies žaizda. Iš medicinos dokumentų išrašo taip pat matyti, kad 2018 m. spalio 11 d. buvo fiksuojamas paciento būklės pablogėjimas, jis buvo siunčiamas ištyrimui ir gydymui pas neurologą ir psichiatrą, konsultacijos pas gydytojus tęsėsi ir 2019 m.

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 6854/2018(01) matyti, kad eismo įvykio metu R. L. buvo blaivus, jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 39).

Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta Šeškinės g. (duomenys neskelbtini), Vilnius. Apžiūrėjus įvykio vietą nustatyta, kad važiuojamosios kelio dalies plotis yra 17,7 m., įvykio vietoje buvo kelio ženklai Nr. 533, 534, važiuojamosios dalies ženklinimas – nereguliuojama pėsčiųjų perėja (žymėjimas 1.13.1.) paryškinta raudonai, užbrūkšniuotas plotas, žymintis nukreipimo saleles (žymėjimas 1.15). Pėsčiųjų perėjoje užfiksuota dėmė panaši į kraują apie 1 m. pločio, prasideda perėjos žymėjimo dešiniuoju kraštu, žiūrint pėsčiojo judėjimo kryptimi link 30-o pastato, nutolusi 5,40 m. atstumu nuo dešinio važiuojamosios dalies krašto, žiūrint automobilio važiavimo kryptimi, t. y. link Ukmergės (b. l. 8). Prie protokolo yra pridėta fotolentelė su nuotraukomis, kuriuose užfiksuota pėsčiojo partrenkimo vieta ir ant pėsčiųjų perėjos matosi dėmė panaši į kraują, taip pat užfiksuotas automobilio „VW Lupo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) bendras vaizdas bei apgadintas kairės pusės šoninio matymo veidrodėlis (b. l. 10-11).

Byloje pateiktas eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuotos įvykio aplinkybės (b. l. 9).

Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad automobiliui „VW Lupo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo apgadintas kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis (b. l. 12).

Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad automobilis „VW Lupo“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), yra techniškai tvarkingas. Automobilio apžiūros metu nustatyta, kad buvo apgadintas automobilio kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlis, ant variklio gaubto šviežiai nusitrynusios dulkės (b. l. 13).

AB „Lietuvos draudimas“ raštas, iš kurio matyti, jog R. L. dėl eismo įvykio buvo priskaičiuota ir atlyginta 5 000 EUR neturtinė žala (b. l. 43).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. KET 30 punktas numato, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi - į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Kaltinamoji A. L. savo kaltę pripažino, patvirtino, kad pamačiusi pėsčiųjų perėjoje pėsčiąjį ji nesustojo, nors pagal Kelių eismo taisykles turėjo sustoti. A. L. kaltę taip pat patvirtina liudytojos G. M. parodymai, kuri matė patį eismo įvykį ir nukentėjusiojo partrenkimo momentą. Iš liudytojos parodymų nustatyta, kad kaltinamoji pėsčiajam įžengus į perėją pristabdžiusi ar sustojusi nebuvo. Šiuos liudytojos parodymus bei kaltinamosios A. L. kaltę patvirtina pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose bei apžiūros protokoluose užfiksuotos aplinkybės, taip pat papildomi duomenys apie eismo įvykį, specialisto išvada bei kita rašytinė bylos medžiaga.

Byloje surinktų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, kad A. L. nebuvo pakankamai atidi ir neįsitikino, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos jį turėtų praleisti. Kaltinamoji nesilaikė KET 30 punkto reikalavimų, nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į jos važiavimo krypties eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį, kuris kaip nustatyta, jau buvo įžengęs į pėsčiųjų perėją, įvažiavo į pėsčiųjų perėją ir partrenkė pėsčiųjų perėja ėjusį pėsčiąjį R. L., dėl ko jis patyrė sužalojimus. Iš specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiojo patirti sužalojimai vertintini sunkiu sveikatos sutrikdymu, todėl kaltinamosios A. L. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 3 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius

Kaltinamosios A. L. atsakomybę lengvina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant šioms būtinoms sąlygoms: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindo manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

A. L. padarė neatsargų nusikaltimą kelių transporto eismo saugumo srityje, nusikalstama veika padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme ji savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, teisme nukentėjusiojo atsiprašė, žadėjo būti atidesnė kelyje. Iš bylos medžiagos matyti, kad dalį nukentėjusiojo dėl eismo įvykio patirtos žalos jam yra atliginusi draudimo bendrovė AB „Lietuvos draudimas“. Byloje taip pat buvo pareikštas nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Teismo posėdžio metu bylos nagrinėjime paskelbus pertrauką, kaltinamoji su nukentėjusiuoju susitaikė, raštu susitarė dėl žalos atlyginimo, buvo sulygta tiek dėl žalos dydžio, tiek ir dėl jos atlyginimo sąlygų. Kaltinamoji žadėjo atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjusysis R. L. teismui patvirtino, kad jie su kaltinamąja susitaikė bei susitarė dėl žalos atlyginimo, neprieštaravo, kad byla jos atžvilgiu būtų nutraukta. Kaltinamoji A. L. praeityje neteista (b. l. 25), administracine tvarka taip pat bausta nebuvo (b. l. 26), dirba (duomenys neskelbtini), nurodė, kad jos atlyginimas sudaro apie 500 EUR per mėnesį, ištekėjusi, išlaikytinių neturi, duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra. Įvertinus išdėstytas aplinkybes manytina, kad A. L. padaryta veika yra atsitiktinio pobūdžio, ateityje ji nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, šis baudžiamasis procesas pats savaime turės įtakos A. L. kaip auklėjamoji ir prevencinio pobūdžio priemonė, kuri sustiprins jos pasiryžimą laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Nustatytų aplinkybių visuma leidžia spręsti, kad nagrinėjamu atveju yra teisinis pagrindas A. L. atžvilgiu taikyti BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės jai ir nukentėjusiajam susitaikius.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalį). Dėl padaryto nusikaltimo patirtos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą įstatymų leidėjas yra palikęs bylą nagrinėjančio teismo diskrecijai.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis R. L. buvo pareiškęs civilinį ieškinį dėl 5 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą nukentėjusysis grindė tuo, kad dėl patirto sveikatos sutrikdymo patyrė didelį stresą, tiek įvykio metu, tiek ir po jo patyrė labai didelį skausmą dėl kaukolės pamato bei šonkaulio lūžimų. Po gydymo ligoninėje buvo priverstas kurį laiką visiškai nejudėti, dėl to patyrė didelius nepatogumus. Nurodė, kad sveikatos sužalojimo pasekmės yra ilgalaikės, nuolat jaučia didelį galvos skausmą, svaigimą, bendrą silpnumą, taip pat patyrė psichologinę traumą, nes šeimos nariai gana ilgą laiką turėjo jį slaugyti, po įvykio dažnai pradėjo streikuoti širdis, staigiai užeina stiprūs krūtinės skausmai, juos taip pat sieja su patirtais sužalojimai, patirtu stresu ir išgyvenimu dėl įvykio, nes iki įvykio to nejausdavo. Jaučiasi nesaugus dėl savo ateities, dėl savo sveikatos, jaučia nerimą kaip patirti sužalojimai dar pasireikš ateityje. Be to, jaučia depresijos požymius, dėl šių pojūčių taip pat lankosi pas specialistus.

Įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį ir padarymo aplinkybes, teismas neabejoja, jog dėl kaltinamosios A. L. veiksmų nukentėjusysis patyrė skausmą, stresą ir kitus jo nurodomus neigiamus išgyvenimus. Teisme apklausiama kaltinamoji neneigė, jog dėl jos veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą, tačiau prašė sumažinti prašomos priteisti žalos dydį. Iš byloje esančio AB „Lietuvos draudimas“ rašto matyti, kad nukentėjusiajam R. L. dėl 2018 m. liepos 10 d. eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo išmokėta 5 000 EUR neturtinės žalos (b. l. 43). Teisminio bylos nagrinėjimo metu, teismui paskelbus bylos nagrinėjime pertrauką, kaltinamoji A. L. ir nukentėjusysis R. L. pasirašė susitarimą dėl žalos atlyginimo, pagal kurį buvo sutarta dėl 3 000 EUR neturtinės žalos atlyginimo. Pasirašytame susitarime nurodyta, kad A. L. nukentėjusiajam 3 000 EUR turės sumokėti per 1 metus laiko, į nukentėjusiojo nurodytą banko sąskaitą kas mėnesį pervedant po 250 EUR iki visiško žalos išmokėjimo. Prokuroras palaikė šalių sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo ir prašė nukentėjusiojo civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Įvertinus išdėstytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tarp šalių sudarytą susitarimą, teismas sprendžia, nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, iš kaltinamosios A. L. nukentėjusiojo R. L. naudai priteisti 3 000 EUR neturtinei žalai atlyginti (BPK 115 straipsnio 1 dalis), patvirtinant sudaryto susitarimo sąlygas bei įpareigojant kaltinamąją kas mėnesį į nukentėjusiojo sąskaitą pervesti po 250 EUR iki visiško žalos išmokėjimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti.

Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas iš kaltinamosios A. L. valstybės naudai priteisti teisinės pagalbos išlaidas už nukentėjusiajam R. L. suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktos pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma sudaro 318,50 EUR. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusiajam teisinę pagalbą teikė advokatė Daiva Dereškevičienė. Byloje yra pateikti advokatės orderiai (b. l. 49, 50, 65).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgdamas į kaltinamosios turtinę padėtį, taip pat į tai, kad iš kaltinamosios nukentėjusiojo naudai yra priteista atlyginti pakankamai didelę neturtinę žala, sprendžia, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos prašymas tenkintinas iš dalies ir prašoma priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina iki 100 EUR, priteisiant šią sumą iš kaltinamosios A. L. valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. L., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jai susitaikius su nukentėjusiuoju R. L., ir baudžiamąją bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, ir iš A. L. nukentėjusiojo naudai priteisti 3 000 EUR neturtinę žalą, tvirtinant tarp A. L. ir nukentėjusiojo R. L. sudaryto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygas bei įpareigojant A. L. kas mėnesį į nukentėjusiojo nurodytą sąskaitą pervesti po 250 EUR iki visiško žalos atlyginimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamosios A. L. valstybės naudai priteisti 100 EUR sumą už nukentėjusiajam R. L. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.