- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-07-30
- Bylos Nr.
- 1S-564-317/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16740-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Arūnas Paštuolis, Algirdas Giedraitis
- Nuteistasis
- V. P.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Paštuolio,
nerengdama teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo V. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. V. P. bausmę atlieka pagal Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta 1 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir V. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. balandžio 25 d., bausmės pabaiga – 2021 m. birželio 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2020 m. gegužės 18 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2020 m. birželio 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, tokį sprendimą motyvuojant tuo, kad teismui pateiktoje medžiagoje esančių duomenų visuma nesudaro pagrindo manyti, kad jau šiuo metu nuteistojo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga ir turės ilgalaikį poveikį teigiamiems jo elgesio pokyčiams laisvėje. Teismas taip pat sprendė, jog taikant lygtinį paleidimą V. P. būtų pažeisti visuomenės interesai, teisingumo principas, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis.
4. V. P. skundžia Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti dėl skundo naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Skunde nuteistasis pažymi, jog skundžiamos nutarties 4 lapo 11-12 eilutėje nurodoma, jog Komisija nutarė taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam M. M.. Tai, anot jo, akivaizdžiai patvirtina, kad nutartis yra surašyta atmestinai ir nekompetentingai. Šiais veiksmais teismas pažeidė baudžiamųjų bylų teisenos įstatymus, kurie nurodo, jog bet koks baudžiamojoje byloje priimamas sprendimas turi būti surašytas aiškiai ir išsamiai. V. P. įsitikinimu, apylinkės teismas nepaneigė Komisijos išvadoje surašytų jį teigiamai charakterizuojančių teiginių, o 5 lapo 6-7 eilutėse teigdamas, jog „vertintina, kad likusią bausmės dalį nuteistasis turi ir toliau atlikti pataisos namuose“, akivaizdžiai parodė savo nusistatymą, kad jis nenusipelnęs išeiti į laisvę anksčiau, nors jo elgesys ir charakterizuojamas teigiamai. Tendencingu, nekorektišku, iškraipančiu faktus laikytinas nutarties teiginys, kad jis yra teistas 7 kartus, pirmas teistumas 20 metų. Teistumui išnykus, asmenys laikomi neteistais. Apylinkės teismo nuomonė dėl likusios bausmės dydžio yra nepagrįsta jokiais teisės aktais, subjektyvi ir nemotyvuota. Įstatyme nėra tokios sąvokos kaip „pakankamai didelė“ ar „pakankamai maža“ bausmės dalis. Bausmės dalį, kuri yra pakankama paveikti nuteistąjį, nustato Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnis. Skundo autorius taip pat nesutinka su skundžiamoje nutartyje nurodytu teiginiu, kad nutartyje išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis nesilaikys įstatymų ir nenusikals. Jo įsitikinimu, toks teiginys prieštarauja nekaltumo prezumpcijos principui.
Šalies argumentai
4.2. Skunde V. P. taip pat nurodo, jog Komisija išdėstė argumentus, pagrindžiančius lygtinio paleidimo jam taikymą, o apylinkės teismas, visiškai nemotyvuotai priimdamas kardinaliai priešingą sprendimą, pažeidė įstatymą. Anot nuteistojo, lygtinio paleidimo atveju būtų pasiektas progresyvaus laisvės atėmimo bausmės strategijos principas – pagerėtų jo socialinė aplinka, stiprėtų socialinis ryšys ir motyvacija būti laisvėje, gerėtų ekonominė padėtis, mažėtų recidyvo rizika, tuo pačiu atsirastų galimybė padėti žmonai išlaikyti vaikus. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos jis ketina gyventi pas žmoną, kreiptis į Užimtumo tarnybą ir savarankiškai ieškotis darbo statybų sektoriuje, kuriame dirbo ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Skolos gali būti lengvai valdomos. Teigiama aplinka, o ne tolesnis buvimas įkalinimo vietoje, turėtų didesnę įtaką siekiant pozityvaus jo elgesio, todėl pirmenybė turėtų būti teikiama pasitaisymui laisvėje, o ne įkalinimo įstaigoje.
4.3. V. P. teigimu, apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis nuo bausmės atlikimo pradžios nebuvo nei karto baustas drausmine tvarka, buvo tik skatintas – viso tris kartus. Taip pat jis dalyvavo įvairiuose užsiėmimuose, tarp jų ir anoniminių alkoholikų, įžanginėje grupėje, vykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, teikė prašymą dalyvauti programoje „Padėk sau“, kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl laisvų darbo vietų, po ko 2020 m. sausio 15 d. buvo įdarbintas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ valgyklos pagalbiniu darbininku, kur net 2 kartus buvo skatintas už gerą darbą. Dirbdamas jis taip pat lankė psichologinius kursus. Nuteistasis pažymi ir tai, kad viso bausmės atlikimo metu jis buvo lankomas artimųjų, kuriuos pagal galimybes rėmė finansiškai. Be to, nuo 92 iki 69 sumažino savo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balus, kas vertintina kaip žymus pokytis. Statiniai veiksniai sudaro 25 balus, dinaminiai – 44 balus. Rizika pakartotinai nusikalsti vertinama kaip vidutinė. Taip pat nenustatyta, jog bausmės atlikimo laikotarpiu jis būtų vartojęs alkoholį. Jo požiūris į smurtinį elgesį yra neigiamas. Šios aplinkybės, nuteistojo įsitikinimu, teigiamai apibūdina jį bei sudaro pagrindą išvadai, jog jis yra nuteikęs pozityviems pokyčiams, kad lygtinio paleidimo atveju jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4.4. Apibendrindamas nuteistasis nurodo, jog jis atitinka tiek formaliąsias, tiek materialiąsias lygtinio paleidimo sąlygas, todėl jo skundas turi būti tenkinamas, taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Be to, lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui.
Atsiliepimas
5. Atsiliepime į nuteistojo V. P. skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartį.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. P. skundas atmetamas.
6. Susipažinusi su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarties ir nuteistojo skundo argumentais, taip pat skundo nagrinėjimui pateikta medžiaga, įvertinusi lygtiniam paleidimui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pripažinti, kad apylinkės teismas nagrinėjamu atveju pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymo institutą, nėra objektyvaus pagrindo. Apygardos teismo kolegijos vertinimu, žemesnės instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog nagrinėjamu atveju dar negalima daryti išvados, kad jau šioje bausmės vykdymo stadijoje V. P. gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs apylinkės teismas, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl jo lygtinio paleidimo, nuteistasis nepateikė.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, kuria vadovaujantis šiuo atveju ir nagrinėjamas bei vertinamas nuteistojo lygtinio paleidimo galimumo klausimas) yra numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.
8. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. P. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (1/3 dalis), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą svarstyti klausimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nustatyta, kad V. P. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Tačiau teisėjų kolegija, kaip ir žemesnės instancijos teismas, sprendžia, kad vis tik nėra nustatyta tokia nuteistojo pažanga, daroma mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų pagrįstai manyti, jog nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi daroma išvada, jog V. P. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos dar negali būti taikomas, kadangi jis neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo taikymo pagrindų.
9. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais V. P. asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi jo socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad atlikdamas bausmę nuteistasis dirba, būryje aktyviai atlieka gerbūvio darbus, dalyvavo ir dalyvauja įvairiuose užsiėmimuose, kurie susiję su alkoholio vartojimo prevencija, pozityvaus užimtumo priemonėse, elgesio korekcijos programose, nebuvo baustas drausmine tvarka, skatintas. Teigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis vertina savo destruktyvų elgesį kritiškai, pripažįsta kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų, nekonfliktuoja su pataisos namų darbuotojais ar kitais nuteistaisiais, teigiamai vertina jo atžvilgiu vykdomą priežiūrą. Tai, kad V. P. bausmės atlikimo metu deda tam tikras pastangas atspindi ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atliktas pagal „OASys“ metodiką, bei jam nustatomų riziką pakartotinai nusikalsti didinančių veiksnių pokytis. Pirminio pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo, atlikto 2019 m. lapkričio 22 d., metu V. P. rizika pakartotinai nusikalsti buvo vertinama 92 balais, o paskutinio vertinimo metu ši rizika buvo įvertinta 69 balais. Tuo tarpu jo riziką nusikalsti didinančių, t. y. kriminogeninių, veiksnių anksčiau buvo nustatoma net 14, o šiuo metu nustatomi 5 kriminogeniniai veiksniai. Visos šios aplinkybės neabejotinai turi būti ir yra vertinamos nuteistojo naudai, svarstant galimybę jo atžvilgiu taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutą. Tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį, jo elgesį bausmės atlikimo metu charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę bei pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką apibūdinančių duomenų visuma.
10. Apie nuteistojo pažangą, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, sprendžiama vertinant jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams. Be to, šią pažangą atspindi ir jos vertinimo rezultatas, atliekamas pagal „OAS‘ys“ metodiką ir išreiškiamas statiniais bei dinaminiais balais, jo pokytis, matomas palyginus pirminį ir paskutinį vertinimą. Nors, kaip jau minėta, nuteistasis daro pažangą mažindamas savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kadangi nuo pirminio šios rizikos vertinimo jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balų skaičius sumažėjo 23 balais, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad rizika nusikalsti vis tik išliko vidutinė – nustatyti 69 balai. Be to, didžiąją dalį šių balų sudaro ne statiniai, t. y. nekintantys, bet dinaminiai, t. y. tokie, kuriuos kryptingu teigiamu elgesiu nuteistasis dar gali sumažinti ar visiškai panaikinti, balai (nustatyti 25 statiniai balai bei 44 dinaminiai balai). Pastebėtina ir tai, kad dinaminių balų pokytis (jų sumažinimas) 29 balais įtakotų V. P. priskyrimą nebe vidutinei, o žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kas neabejotinai būtų vertinama jo naudai pakartotinai svarstant nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Taip pat nustatyta, jog nors nuteistasis bausmės atlikimo metu ir ženkliai sumažino jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, tačiau jam vis dar priskiriami net 5 tokie veiksniai: nusikalstamo elgesio istorija; nusikalstamo elgesio modelis; gyvenimo būdas, susijęs su alkoholio vartojimu, draugais; prognostinių įgūdžių stoka; savivertės problemos. Tik du iš šių veiksnių – nusikalstamo elgesio istorija ir nusikalstamos elgsenos modelis – konstatuoti išimtinai vertinant tik V. P. kriminogeninę praeitį ir yra nekintantys. Tuo tarpu kiti kriminogeniniai veiksniai yra kintantys, jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl nėra pagrindo abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu bei jų aktualumu sprendžiant klausimą dėl V. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
11. Neabejotina ir tuo, jog, išėjęs į laisvę, kurioje neturi užtikrintos darbo vietos, V. P. susidurs su finansiniais sunkumais, kuriuos tik padidins jo jau šiuo metu turimi įsiskolinimai - kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, pataisos namuose V. P. atžvilgiu buvo gauti vykdomieji patvarkymai, pagal kuriuos iš jo turi būti išieškota net 11 159,43 Eur, o atlyginta suma šiuo metu sudaro tik 50 Eur. Pažymėtina, jog sunki finansinė padėtis yra vienas iš veiksnių, labiausiai įtakojančių asmenis daryti nusikalstamas veikas - ypač turtinio pobūdžio, o V. P. nusikalstamo elgesio istorija yra daugiausiai susijusi būtent su turtinio pobūdžio nusikaltimų darymu. Be to, pats nuteistasis nurodė, jog būtent finansines problemas jis ir spręsdavo vykdydamas plėšimus bei vagystes. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų, nuteistasis iki bausmės atlikimo pradžios buvo itin išrankus darbui-– nuolat keitė darbovietės dėl atstumo iki darbo vietos, darbo sąlygų, nepasitenkinimo mokamu atlyginimu, o iš paskutinės darbovietės netgi išėjo ne savo noru, o buvo atleistas. Socialinio tyrimo išvadoje taip pat nurodoma, jog V. P. abejones dėl poreikio dirbti, atlyginimo dydžio ar darbo sąlygų reiškia ir šiuo metu. Tokios nuteistojo nuostatos darbo atžvilgiu, įvertinus ir jo elgesį iki bausmės atlikimo, teisėjų kolegijai kelia labai dideles abejones nuteistojo darbine motyvacija bei pasiryžimu užsidirbti pragyvenimui būnant laisvėje, nepaisant to, jog pataisos namuose jis dirba. Be to, manytina, jog nuteistojo galimybę įsidarbinti laisvėje gali apsunkinti ne tik jo paties išrankumas darbovietei, bet ir jo asmeninės savybės - socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog V. P. savivertė yra žema, kompensuojama alkoholio vartojimu ir asocialiu elgesiu.
12. Pažymėtina ir tai, kad neretais atvejais nedarbas, finansiniai sunkumai paskatina asmenis vartoti alkoholį, o nuteistasis praeityje buvo priklausomas nuo jo - medicininiuose dokumentuose nurodoma, jog 2019 m. gegužės mėn. nuteistajam nustatytas alkoholio priklausomybės sindromas. Šiame kontekste itin svarbu atsižvelgti ir į tai, kad pats nuteistasis pripažįsta, kad alkoholio vartojimas taip pat buvo vienas iš veiksnių paskatinusių jį ne kartą nusikalsti. Nors įkalinimo įstaigoje piktnaudžiavimo alkoholiu faktas neužfiksuotas, be to, nuteistasis lankė ir lanko anoniminių alkoholikų grupę, deklaruoja siekį toliau gyventi blaiviai, tačiau tai nesudaro absoliutaus pagrindo manyti, kad šią problemą jis sugebės efektyviai spręsti ir laisvėje, kur alkoholiniai gėrimai, priešingai nei pataisos įstaigoje, yra laisvai prieinami. Visos šioje bei ankstesnėse pastraipoje nurodytos aplinkybės, įvertinus jas ir kontekste socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, jog nuteistasis iki šiol negeba planuoti savo finansų, teisėjų kolegijos nuomone, sudaro pakankamą pagrindą abejoti jo galimybėmis lygtinio paleidimo atveju gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Tokios išvados vien ta aplinkybė, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų kur gyventi, nepaneigia, kadangi iki nusikalstamų veikų įvykdymo, už kurias šiuo metu atlieka bausmę, V. P. taip pat neturėjo problemų dėl gyvenamosios vietos, tačiau tai jo nuo nusikalstamo elgesio nesulaikė.
13. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo pavojingumą, net ir šioje bausmės vykdymo stadijose, atspindi ir kiti jo socialinio tyrimo išvadoje nurodomi duomenys. V. P. praeityje buvo teistas ne tik už vagystes, bet ir už nusikalstamas veikas, kuriomis buvo pasikėsinta į kitų asmenų sveikatą - nuteistasis ne kartą teistas už plėšimą, o 2009 m. lapkričio 12 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, kas rodo, jog nuteistajam būdingas ir smurtinių nusikaltimų darymo modelis. Tuo tarpu nors bausmės atlikimo metu V. P. ir dalyvavo motyvacinėje korekcinėje elgesio keitimo programoje „Elgesys-Pokalbis-Pasikeitimas, lankė kitus psichokorekcinius užsiėmimus, tačiau jo socialinio tyrimo išvadoje vis dar nurodoma, jog nuteistasis ir šiuo metu stokoja emocinio stabilumo, jam sunku tvardytis emocinėse-stresinėse situacijose, kas neabejotinai didina jo pakartotinio smurtinio nusikalstamo elgesio riziką.
14. Teisėjų kolegijos nuomone, formuojant įsitikinimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo šiuo atveju privaloma atsižvelgti ir į V. P. padarytų nusikaltimų kiekį (nuteistasis atlieka bausmę už keturias nusikalstamas veikas), ankstesnius jo teistumus (praeityje V. P. teistas 8 kartus, ir, priešingai, nei teigiama skunde, teistumai nėra išnykę) bei tai, kad nuteistajam praeityje ne kartą buvo taikytas bausmės vykdymo institutas (paskutinius nusikaltimus jis įvykdė būtent laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu). Nors, įvertinus BVK 157 straipsnyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija), matyti, jog nusikalstamų veikų, už kurias nuteistieji atlieka bausmę, kiekis, pobūdis ir pavojingumas, neatlikta bausmės dalis, ankstesni teistumai, teismo skirtų įpareigojimų nevykdymas lygtinio paleidimo ar bausmės vykdymo atidėjimo atveju, naujų nusikalstamų veikų darymas šiuo laikotarpiu negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant viešąjį interesą, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Be to, valstybės pasitikėjimo laužymas, kai nuteistajam buvo suteikta galimybė pasitaisyti, parodytas pasitikėjimas, sudarytos prielaidos gyventi laikantis įstatymų reikalavimų bei naujų nusikalstamų veikų darymas, net ir realiai atlikus laisvės atėmimo bausmę, kartu vertinant ir 10-13 šios nutarties punktuose nurodytas aplinkybes, sudaro realų pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje V. P. ir vėl darys naujas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste, atsakant į nuteistojo skundo argumentus, pažymima, jog tokios išvados darymas negali būti laikomas nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimu. Nekaltumo prezumpcija užtikrinama, jog asmuo laikomas nekaltu tol, kol įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nenustatoma kitaip. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju asmuo nėra kaltinamas konkrečių nusikalstamų veikų padarymu. Sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą vertinama tik nuteistojo pažanga nebenusikalsti ateityje.
15. Analizuodama nuteistojo skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su nuteistuoju, kad skundžiamos nutarties 4 lapo 11-12 eilutėse yra nurodyti kito nuteistojo vardas ir pavardė. Tačiau vertinant visą skundžiamos nutarties turinį, joje išdėstytus motyvus ir jų pagrindu priimtą bei nutarties rezoliucinėje dalyje nurodytą sprendimą, matyti, kad apylinkės teismas vertino būtent nuteistojo V. P. lygtinio paleidimo klausimą. Vienoje nutarties vietoje, o konkrečiai netgi ne motyvuojamoje, o aprašomoje nutarties dalyje, kurioje perrašytas Komisijos nutarimo turinys, nurodytas kito asmens vardas ir pavardė laikytini kaip rašymo apsirikimas, kuris, dėl aukščiau paminėtų aplinkybių, nedaro skundžiamos nutarties neteisėta ir nepagrįsta. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia nuteistojo dėmesį, jog apylinkės teismas nemotyvavo savo sprendimo atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą jo likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dydžiu. Skundžiamos nutarties 5 lapo 6-7 eilutėse yra perrašytas prokuroro atsiliepimo turinys, o ne išdėstyti teismo argumentai ir motyvai, lėmę sprendimą atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti V. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taigi, skundo teiginys, jog apylinkės teismas, teigdamas, kad likusią bausmės dalį nuteistasis ir toliau turi atlikti pataisos namuose, akivaizdžiai parodė savo nusistatymą nuteistojo atžvilgiu, yra absoliučiai nepagrįstas, jis neatitinka objektyvios tikrovės.
16. Nuteistojo skunde akcentuojama ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo neatliktos bausmės dalies, kad probacijos laikotarpiu jis būtų prižiūrimas ir stebimas, privalėtų laikytis paskirtų pareigų, vykdyti baudžiamojo poveikio priemones, laikytis bendrųjų probuojamiems asmenims keliamų reikalavimų. Šio skundo teiginio, kaip ir to, kad V. P. nevykdant pagrindinių arba papildomų probacijos sąlygų, įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybos teikimo pagrindu galėtų priimti sprendimą panaikinti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos ir pasiųsti vykdyti likusią bausmės dalį, teisėjų kolegija neginčija. Tačiau remiantis tokiais argumentais lygtinis paleidimas turėtų būti taikomas absoliučiai kiekvienam nuteistajam, kas akivaizdžiai prieštarautų BVK nuostatoms, kurios nurodo aiškius kriterijus, kuriuos nuteistasis turi atitikti, kad būtų paleistas lygtinai.
17. Taigi, nors ir stebimi teigiami V. P. pokyčiai, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad aukščiau aptartos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog šio nuteistojo procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje. Probacija gali būti taikoma tik išskirtiniais, ypatingais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra itin nepriekaištingas, o nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės neleidžia abejoti, kad švelnesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas bei visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę.
18. Esant tokioms išvadoms, teisėjų kolegija negali sutikti su nuteistuoju, jog apylinkės teismas įvertino ne visas aplinkybes, svarbias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimo išsprendimui, ar jas vertino netinkamai. Tai, kad įvertinęs tas pačias faktines aplinkybes, apylinkės teismas konstatavo, jog nuteistasis neatitinka vieno iš materialiųjų lygtinio paleidimo pagrindų, t. y. padarė priešingą išvadą nei Komisija, nereiškia, jog būtent teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kaip bandoma įrodyti nuteistojo skunde.
19. Apibendrinant visą, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją skunde nurodytais argumentais ar kokiais tai kitais motyvais nėra pagrindo, todėl ji paliekama galioti, o nuteistojo skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo V. P. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.