- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-03
- Bylos Nr.
- 1S-96-557/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-22602-2020-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Pauliukėnas
- Advokatai
- Viktoras Kičiatovas
- Kategorijos
- 2.20.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.14.4Aukštesniojo teismo sprendimų rūšys jų galiojimas (BPK 442 str.)
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė L. Š. skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-02 nutartimi L. Š., nepakaltinamumo būsenoje padariusiai baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (Klaipėdos psichikos sveikatos centre, Galinio pylimo g. 3, Klaipėdoje).
2. 2021-08-19 Klaipėdos apylinkės teisme gautas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas dėl L. Š. paskirtos priverčiamos medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – pratęsimo. Teikime nurodyta, kad vertinant ligos eigą, gydymo rezultatus, tai, kad pacientė kritikos savo gyvenimo būdui bei padarytai uždraustai veikai neturi, VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos nuomone, tikslinga pratęsti priverstinį ambulatorinį gydymą.
3. Skundžiama 2021-10-14 nutartimi Klaipėdos apylinkės teismas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo L. Š. tenkino ir pratęsė Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-02 nutartimi L. Š. paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymą.
II. Skundo argumentai ir prašymai
4. Skundu L. Š. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-14 nutartį. Teigia, kad jai nereikalingas priverstinis gydymas, nes ji pati laisva valia gydosi pas specialistus. Jokios nusikalstamos veikos ji nepadarė, nes nėra pajėgi to padaryti – yra neįgali, vaikšto su lazda (nurodo: „keverzoju tik“), byla buvo sufabrikuota (dėl to ji patyrė labai daug neigiamų emocijų), išnagrinėta jai nedalyvaujant, nors pagal gautą pranešimą apie 2021-02-02 paskirtą teismo posėdį ji buvo atvykusi į teismą su pagrindiniu incidento liudytoju, kuriam nebuvo tinkamai pranešta apie teismo posėdį (negavo teismo šaukimo), tačiau jai buvo pasakyta, kad pavėlavo (nors taip nebuvo) ir į jos prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebuvo atsižvelgta, todėl ji suprato, kad byla buvo sufabrikuota ir jos dalyvavimas nereikalingas ir jai „įkišo nutartį niekinę“.
4.1. Nurodo, kad 2015 m. ji patyrė sunkią galvos traumą (kaltų niekas nerado, nes nenori rasti). Nuo 2016-12-15 ji buvo pripažinta III grupės invalide, 2018–2019-05-02 laikotarpiu – II grupės invalide, nuo 2019-08-02 iki gyvenimo pabaigos – III grupės invalide. Ji savo valia, o ne prievarta, gydėsi, deja, liga (depresija) yra nepagydoma. Pirminės sveikatos priežiūros centras ne gydo, o tik luošina, grasina. Socialinė darbuotoja P. M. jai padėjo tik užlipti į trečią aukštą, nes ji viena nepajėgi, lifto nėra, o vyr. gydytojas tik „plepa“ savo gyvenimo istorijas, užmiršta vaistų išrašyti – 3 k. tenka skambinti – dirba neva, o juk jam apie 70 m, nesupranta jau nieko <...> nežino net kiek laiko galima naudoti „Relanium“ <...> mano nuomone pačiam reik gydytis.“. Ji prašė išrašyti siuntimą į Dienos stacionarą, kur taikomas gydymas, o ne „labas rytas ir viso gero“. Ji vaistus vartoja pagal aplinkybes, kuriuos jai skyrė nuo 2014 m., deja, liga yra nepagydoma. Jeigu jai nebūtų nustatytas III grupės invalidumas, ji turėtų galimybę naudotis socialinio darbuotojo paslaugomis, o dabar to padaryti negali, nes viskas yra mokama, o jos pensija už 47 m. nepriekaištingo darbo yra tik 370 Eur.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo išvados ir argumentai
5. Skundas atmestinas.
6. Išnagrinėjęs skundo argumentus, teismui pateiktą medžiagą bei skundžiamą teismo nutartį, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-14 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Tenkinti L. Š. skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.
7. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones ir stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir BPK 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą. Taigi yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata ir 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.
8. Teismas, spręsdamas klausimą dėl tolimesnio priverčiamosios medicinos priemonės taikymo būtinumo (nagrinėjamu atveju dėl L. Š. paskirtos priverčiamosios priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis – taikymo pratęsimo), įvertina ne tik gautus medicininius duomenis apie ligos eigą, bet ir asmens socialinį pavojingumą, konkrečias sąlygas ir galimybes toliau užtikrinti reikalingų priverčiamųjų gydymo priemonių taikymą.
9. Skundžiamą nutartį priėmęs Klaipėdos apylinkės teismas, spręsdamas, ar būtina ir toliau taikyti (pratęsti) L. Š. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-02 nutartimi paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, – taikymą, pagrįstai rėmėsi VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikime „Dėl priverčiamosios medicininės priemonės taikymo pratęsimo L. Š.“ (t. 2, b. l. 23) nurodyta informacija, jog šios įstaigos gydytojų konsultacinė komisija, 2021-08-17 įvertinusi L. Š. ambulatorinio gydymo eigą, gydymo rezultatus, tai, kad pacientė kritikos savo gyvenimo būdui ir padarytai uždraustai veikai neturi, mano, jog tikslinga pratęsti L. Š. priverstinį ambulatorinį gydymą, ir VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovės paaiškinimais teisme, jog pacientė nekritiška savo ligai ir padarytai veikai, nesilaiko atvykimo tvarkos, kaip pati nurodė, vaistus vartoja tik tada, kai jaučiasi blogai. Atsižvelgdamas į šiuos duomenis teismas padarė pagrįstą išvadą, kad L. Š. ir toliau reikalinga tęsti Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartimi paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą. L. Š. skundo argumentai, kuriais, beje, ji pati pripažįsta, kad serga nepagydoma liga (depresija) ir vartoja vaistus, nors kartu teigia priešingai – kad jai gydymas nereikalingas, šios teismo išvados nepaneigia.
10. Apygardos teismui nekelia abejonių VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro gydytojų konsultacinės komisijos 2021-08-17 išvada, šios komisijos narių ir ekspertų kompetencija, objektyvumas ir šios įstaigos atstovės paaiškinimai bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Manyti, kad L. Š. galėtų savarankiškai gydytis, pagrindo nėra, todėl priverčiamųjų medicinos priemonių tikslui pasiekti tikslinga ir toliau taikyti jai ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, kaip pagrįstai konstatuota skundžiamoje nutartyje, tai darytų teigiamą įtaką ne tik jos elgesiui ir sveikatai, bet ir kitiems asmenims. Nustačius, kad L. Š. sveikatos būklė nuo Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties priėmimo momento nepasikeitė, apylinkės teismas priėmė vienintelį tokiu atveju galimą BPK 405 str. 3 d. 1 p. numatytą sprendimą – pratęsti L. Š. priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.
11. Dėl išvardytų motyvų naikinti skundžiamą nutartį L. Š. skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 405 str. 2 d. nuostatomis, ne vėliau kaip po 6 mėnesių teismas privalės iš naujo svarstyti klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo.
12. Aukštesnysis teismas plačiau nepasisako dėl kartu su skundu pateikto L. Š. prašymo atidėti skundo nagrinėjimą vėlesniam laikui ir į teismo posėdį kviesti liudytojus, kurie, pasak L. Š., galėtų patvirtinti, kad ji nepadarė baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, kuri buvo pripažinta įrodyta Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-02 nutartimi. Klaipėdos apylinkės teismo 2021-02-02 nutartis yra įsiteisėjusi ir turi būti vykdoma, o L. Š. nesutikimas su šia teismo nutartimi nustatytomis aplinkybėmis neturi jokios juridinės reikšmės svarstant klausimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2021-10-14 nutartimi.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti L. Š. skundą ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. spalio 14 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.