Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūros atstovei prokurorei Aldonai Vitkauskienei,

atsakovui A. M., trečiojo asmens AB SEB banko atstovui, antstoliui D. J. nedalyvaujant, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą civilinę bylą pagal ieškovo Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį atsakovui A. M. dėl įpareigojimo nugriauti statinį ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį neatvyko trečiojo asmens AB SEB banko atstovas. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog AB SEB bankas kreditavo atsakovą A. M.; prievolių įvykdymo užtikrinimui bankui buvo įkeistas skolininko žemės sklypas ir šiame sklype esantis nebaigtas statyti gyvenamasis namas, bankas buvo sąžiningas įkaito turėtojas. Bankas pasitikėjo kompetentingų valstybės institucijų atstovų paruoštais dokumentais ir negali revizuoti šių asmenų veiklos. Yra galimybė, kad bankas patirs žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės. Prašė teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Į teismo posėdį neatvyko trečiasis asmuo antstolis D. J. Apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta įstatyme nustatyta tvarka. Gautas prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Išnagrinėjus civilinę bylą nustatyta, kad 2007-03-29 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus Kaišiadorių rajono vyriausiasis specialistas J. B. atsakovui išdavė pažymą Nr. 37, apie nebaigtą statyti statinį, su tikslu pateikti Valstybės įmonės registrų centro Kauno filialui gyvenamojo namo pamatų įteisinimui (b. l. 13). Šios pažymos pagrindu pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), baigtumas 8 %, nekilnojamojo turto registre 2007-04-20 įregistruotas A. M. vardu Karčiupio kaime, Kaišiadorių rajone – valstybės saugomoje teritorijoje – Kauno marių regioniniame parke (b. l. 7-12, 18, 62-63). Žemės sklypas, kuriame yra prašomas nugriauti statinys, yra nuosavybės teise atkurtas atsakovui, šis sklypas yra žemės (miškų) ūkio paskirties (b. l. 18-24). Šiam nekilnojamajam turtui įregistruota hipoteka, priimta hipotekos teisėjo nutartis įkeistą nekilnojamąjį daiktą parduoti iš varžytinių (b.l.62-63). Nors atsakovas teigia, jog pastatas - gyvenamasis namas, esantis Karčiupio kaime Kaišiadorių rajone, buvo statytas 1926 metais, tačiau šiuos jo teiginius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinių duomenų banko išrašai (b. l. 11-12, 62), kuriuose užfiksuota pastato - gyvenamojo namo, esančio Karčiupio kaime, Kaišiadorių rajone, statybos pradžios metai – 2007, paties atsakovo 2007 m. balandžio 13 d. prašymas, adresuotas VĮ Registrų centro Kauno filialo Direktoriui, kur atsakovas prašo ištaisyti gyvenamojo namo pamatų, esančių Karčiupio kaime, Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone, statybos metus pagal patektą pažymą apie nebaigtą statyti statinį (2007 03 29) Nr.37 iš 1926 m. į 2007 m. (b. l. 27).

2008 m. spalio 30 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija raštu Nr. (3.8-V8) 2008/3-2299 „Dėl informacijos pateikimo baudžiamojoje byloje Nr.63-2-000001-08“ patvirtino, kad Kaišiadorių rajono savivaldybės administracija A. M. leidimo statyti gyvenamąjį namą miškų ūkio paskirties žemės sklype, esančiame Karčiupio kaime, Rumšiškių seniūnijoje, Kaišiadorių rajone (duomenys neskelbtini ), nėra išdavusi. Minėtame rašte taip pat nurodoma, kad nebuvo išduotas ir planavimo sąlygų sąvadas teritorijų planavimo dokumentui rengti, siekiant pakeisti pagrindinę tikslinę šio žemės sklypo naudojimo paskirtį (b. l. 29).

2008 m. spalio 28 d. Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos Kauno marių regioninio parko direkcija raštu Nr. V3-8.4-282 „Dėl informacijos pateikimo“ patvirtino, kad Kauno marių regioninio parko direkcija nederino ir netikrino A. M. priklausančių gyvenamojo namo pamatų Karčiupio k., Rumšiškių sen., Kaišiadorių r., projekto ar kitos techninės dokumentacijos. Tai, kad jokia su minėto statinio statyba susijusi techninė dokumentacija nebuvo derinta ir su Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentu, patvirtina ir jų 2008 m. lapkričio 4 d. raštas Nr. KR12-4941 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 30-31).

2009-06-04 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu, pagal Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro skundą, panaikinta 2007-03-29 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažymą Nr. 37,

kadangi ši pažyma išduota nesant privalomų statybą pateisinančių dokumentų (b. l. 14-17). Tesimo sprendimas yra įsiteisėjęs.

2010-09-28 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu J. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 229 str. (2004-07-01 pareigų neatlikimo epizodas), 229 str. (2005-06-20 pareigų neatlikimo epizodas); 229 str. (2005-06-20 pareigų neatlikimo epizodas išrašant pažymą, dėl nebaigtos klėties statybos); LR BK 228 str. 1d. (2007-03-29 piktnaudžiavimo tarnyba epizodas); LR BK 300 str. 1d. (dėl 2007-03-29 pažymos Nr. 37 suklastojimo) (b. l. 34-41).

Pagal LR CK 1.136 str. civilinės teisės ir pareigos atsiranda šio kodekso ir kitų įstatymų numatytais pagrindais, taip pat iš fizinių asmenų ir organizacijų veiksmų, kurie nors ir nėra įstatymų numatyti, bet pagal civilinių įstatymų bendruosius pradmenis bei prasmę sukuria civilines teises ir pareigas. Kadangi pagal LR CK 4.253 str. 1 d. nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai. Statinys, kuris pastatytas neturint tam reikiamų leidimų, yra neteisėtas.

Pagal LR CK 4.103 str., jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti, įkeisti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. Teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

LR Statybos įstatymo 2 str. 71 d. apibrėžta sąvoka „Savavališka statinio statyba“: statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28¹ str., jeigu teismas savo sprendimu pripažįsta statybą leidžiantį dokumentą negaliojančiu, jis savo sprendimu: 1) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; 2) įpareigoja statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį per nustatytą terminą teismo nustatytų kaltų asmenų lėšomis išardyti perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ar atstatyti į buvusią padėtį (atkurti) kultūros paveldo statinį (jo dalį)

arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas; 3) leidžia per nustatytą terminą pagal reikiamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją gavus naują statybą

leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti statinį ar jo dalį, jeigu toks statinio perstatymas ar pertvarkymas yra galimas pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; šių veiksmų per nustatytą terminą neatlikus, – vykdyti šios dalies 1 ar 2 punkte nurodytus reikalavimus; 4) įpareigoja kompetentingas institucijas per nustatytą terminą pagal statytojo (užsakovo) ar kito šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyto asmens tinkamai pertvarkytą projektinę dokumentaciją (jeigu tai būtina), jeigu statinio statyba nepažeidžia galiojančių detaliųjų teritorijų planavimo ar kitų įstatymais jiems prilygintų teritorijų planavimo dokumentų (jeigu jie privalomi), taip pat bendrųjų ar specialiųjų teritorijų planavimo dokumentų sprendinių ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, išduoti naują statybą leidžiantį dokumentą tuo atveju, kai statybą leidžiantis dokumentas buvo išduotas neteisėtai dėl kompetentingų institucijų neteisėtai atliktų procedūrų.

Teismas, spręsdamas klausimą, ar įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą asmenį nugriauti statinį ar jo nenugriauti, atsižvelgia į statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus padarinių šalinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki statybos pagal neteisėtai išduotus statybą leidžiančius dokumentus buvusią padėtį, taip pat įvertina administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sąžiningumą.

Teismas spręsdamas ieškinio reikalavimų pagrįstumą atsižvelgia ir į tai, kas buvo nustatyta baudžiamojoje byloje Nr. 1-85-359/2010, kurioje kaltu pagal LR BK 229 str. ir 228 str. pripažintas Kauno apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros Kaišiadorių rajono specialistas J. B.. Šioje baudžiamojoje byloje nuosprendžiu nustatyta, kad atsakovas A. M. siekdamas įteisinti statinį pateikė nuteistajam J. B. neteisingus duomenis apie pamatų įrengimą 1926 metais, tai yra nuteistajam J. B. pateikė pagrindinį įrodymą, kurio pagrindu buvo surašyta 2007-03-29 pažyma Nr. 37, kuri vėliau Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu buvo panaikinta kaip neteisėta.

Esant tokioms aplinkybėms (2009-06-04 Kauno apygardos administracinio teismo sprendimu panaikinta 2007-03-29 Kauno apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus pažyma Nr. 37, kadangi pažyma Nr. 37 išduota nesant privalomų statybą pateisinančių dokumentų; o Kauno marių regioninis parkas yra valstybinis parkas, kuriame draudžiama arba ribojama veikla, galinti pakenkti saugomiems kompleksams ir objektams (vertybėms), taip pat rekreaciniams ištekliams; draudžiama statyti statinius valstybinių parkų tvarkymo planuose (planavimo schemose) ir bendrojo planavimo dokumentuose nenustatytose vietose; statyti naujus gyvenamuosius namus, ūkininko ūkio ir kitus pastatus ar didinti jų tūrius šlaituose, kurių nuolydis didesnis kaip 15 laipsnių, taip pat arčiau kaip 50 metrų nuo šių šlaitų viršutinės bei apatinės briaunos, statyti statinius, mažinančius kraštovaizdžio estetinę vertę, ir sodinti želdinius, užstojančius istorinę, kultūrinę bei estetinę vertę turinčias panoramas (LR Saugomų teritorijų įstatymo 13 str.) ir įvertinus civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas daro išvadą, kad Kaišiadorių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas ir atsakovas statytojas A. M. įpareigotinas nugriauti neteisėtai pastatytą jam nuosavybės teise priklausantį statinį, esantį Karčiupio k., Kaišiadorių r.: pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 4400-1063-8354, 8 proc. baigtumas, per du mėnesius nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismas, vertindamas atsakovo atstovo nurodytas aplinkybes dėl neteisėto statinio įkeitimo aplinkybių, pažymi, kad teismas ėmėsi visų priemonių, kad visos šalys, kurias palies šis teismo sprendimas dalyvautų šiame procese ir galėtų tinkamai ginti savo teises. Šiuo tikslu į

procesą buvo įtraukti trečiaisiais asmenimis AB „SEB bankas“ ir antstolis, jiems buvo žinomos visos bylos aplinkybės ir pareikštų reikalavimų turinys, tačiau šie asmenys konkrečių reikalavimų šiame procese nereiškė.

Atsakovo sudarytų su trečiuoju asmeniu sandorio įkeitimo dalykas – savavališkas statinys neturi nekilnojamo turto valdymui, naudojimui, disponavimui būtino požymio teisėtumo, nes LR CK 4.253 str. numato, kad nekilnojami daiktai turi būti suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir įregistruoti viešajame registre. LR CK 4.103 str. 1 d. numatyta, kad fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi, arba rekonstruoja statinį neturėdami nustatyto leidimo arba šiurkščiai pažeisdami statybos techninius dokumentus neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar disponuoti. Šio straipsnio 8 dalyje numatyta, kad dėl normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo padaryta žala atlyginama šio kodekso šeštos knygos XXII skyriaus trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka.

Teismas daro išvadą, kad sandorio įkeitimo dalykui praradus nekilnojamo daikto teisinį statusą po jo įregistravimo viešėjame registre jis nebegali būti sandorio įkeitimo dalyku. Tretieji asmenys, patyrę turtinę žalą galėjo ginti savo teises šiame procese ir turi teisę inicijuoti kitą civilinį procesą ir reikalauti turtinės žalos atlyginimo iš neteisėtais veiksmais sukūrusių nekilnojamąjį daiktą asmenų. Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų negalimą įvykdyti teismo sprendimą.

Patenkinus ieškinį pilnai, iš atsakovo valstybės naudai priteistinos ir bylinėjimosi išlaidos -133 Lt žyminio mokesčio, nuo kurio ieškovas, paduodant ieškinį buvo atleistas ir 34,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (LR CPK 93 str. 1 d., 88 str. 1 d.) (b. l. 2).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 285-286 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Įpareigoti A. M. ( a.k. (duomenys neskelbtini) per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti neteisėtos statybos pasekmes - nugriauti neteisėtai pastatytą statinį, esantį Karčiupio kaime, Kaišiadorių rajone - pastatą gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( duomenys neskelbtini), 8 procentų baigtumo ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovui nustatytu terminu nepašalinus neteisėtos statybos padarinių ieškovas turi teisę atlikti neteisėtos statybos padarinių šalinimą atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo patirtas išlaidas.

Priteisti iš A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 133 Lt (vieną šimtą trisdešimt tris litus) žyminio mokesčio ir 34,05 Lt (trisdešimt keturis litus penkis centus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą (žyminis mokestis ir pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“, įmokos kodas -5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą..