- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-11
- Bylos Nr.
- 2-414/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Konstantinas Gurinas, Vigintas Višinskis
- Kreditorius
- V. G.
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Viginto Višinskio teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti V. G. atskirąjį skundą, civilinėje byloje Nr. 2-2085-798/2009 pagal V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutartimi UAB „Viktosta“ iškelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirtas A. M. (t. 1, b. l. 47 – 49).
Lietuvos apeliacinis teismas 2009 m. balandžio 30 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. kovo 6 d. nutarties dalį dėl administratoriaus paskyrimo ir klausimą išsprendė iš esmės – UAB „Viktosta“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Bankroto administravimas“ (T. 1, b. l. 99 – 103).
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtinti BUAB „Viktosta“ kreditorių finansiniai reikalavimai (T. 2, b. l. 78 – 80).
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. G. pateikė teismui atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartį dėl UAB „Viktosta“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimo ir perduoti klausimą dėl UAB „Viktosta“ kreditorinių reikalavimų patvirtinimo pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi atsisakė priimti V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties. Teismas nurodė, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundą padavė asmuo, neturintis teisės jo paduoti (CPK 315 sr. 2 d. 2 p., 338 str.). Tuo tarpu LR Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad 2009 m. spalio 1 d. nutartimi buvo tvirtinami BUAB „Viktosta“ kreditorių finansiniai reikalavimai, o pareiškėjas nereiškė prieštaravimų dėl jam patvirtintos finansinių reikalavimų sumos BUAB „Viktosta“ atžvilgiu, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjas neturėjo teisės teikti atskirojo skundo dėl kitų kreditorių reikalavimų patvirtiimo. Be to, teismas pažymėjo, kad 2009 m. spalio 1 d. nutartis dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo iš esmės nėra galutinė, nes BUAB „Viktosta“ kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai galės būti tikslinami, o visi rašytiniai įrodymai apie kreditorių finansinių reikalavimų dydį, pagrįstumą, atsiskaitymą turi būti tiesiogiai teikiami bankroto administratoriui UAB „Bankroto administravimas“ (ĮBĮ 21 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu V. G. prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:
1. Apeliantas visiškai atitinka ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje keliamus reikalavimus atskirąjį skundą teikiančiam kreditoriui.
2. Vadovaujantis CPK 37 straipsnio 1 dalimi, dalyvaujančiais byloje asmenimis laikomi proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumo bylos baigtimi, o apeliantas yra BUAB „Viktosta“ savininkas, todėl visos neigiamos pasekmės dėl neteisėtų administratoriaus veiksmų kyla apelianto turtui (administratoriaus atstovas yra pareiškęs ieškinį dėl žalos atlyginimo apeliantui ir jo žmonai, o ieškinio dydis atitinka administratoriaus pateikto ir teismo nepagrįstai patvirtinto kreditorinio reikalavimo dydį). Tuo tarpu, aišku, kad kiti kreditoriai 2009 m. spalio 1 d. nutarties neapskųs dėl naudos sau, o administratoriaus atstovas yra suinteresuotas bylos baigtimi (pateikė ieškinį dėl žalos atlyginimo dėl to, jog apeliantas, būdamas įmonės direktoriumi ir akcininku, praleido terminą ieškiniui dėl bankroto bylos iškėlimo pateikti), kai tuo tarpu paties apelianto ir jo žmonos visas turtas šiuo metu yra areštuotas.
3. Pirmosios instancijos teismas, tvirtindamas kreditorinius reikalavimus, neįsigilino į bylos medžiagą, iš kurios aišku, kad turėjo būti patvirtintas žymiai mažesnis UAB „Cramo“ kreditorinis reikalavimas.
4. UAB „Viktosta“ yra visiškai atsiskaičiusi su UAB „Durų sistemos ir Ko“, o pastaroji neturi bankrutuojančiai įmonei jokių pretenzijų, todėl nepagrįstai patvirtintas minėtos įmonės kreditorinis reikalavimas.
5. „Euler Hermes Kreditversicherungs-Aktiengesellschaft Lietuvos filialo“ kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas net nesant atitinkamo administratoriaus prašymo.
6. UAB „Stirniai“ kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas nesant pakankamai tai patvirtinančių dokumentų.
7. Vadovaujantis ĮBĮ 26 straipsnio 4 dalimi, apeliantas kreipėsi į teismą prašydamas surengti žodinį bylos nagrinėjimą, tačiau jokio atsakymo negavo.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į V. G. atskirąjį skundą BUAB „Viktosta“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo šiuos argumentus:
1. UAB „Cramo“ reikalavimas 46135,99 Lt sumai patvirtintas atsižvelgiant į visas BUAB „Viktosta“ skolas minėtam kreditoriui.
2. UAB „Durų sistemos ir Ko“ kreditorinis reikalavimas 1700 LT sumai patvirtintas atsižvelgiant į tai, kadangi pagal BUAB „Viktosta“ duomenis sąskaita minėtai pinigų sumai nėra apmokėta.
3. „Euler Hermes Kreditversicherungs - Aktiengesellschaft Lietuvos filialo“ kreditorinis reikalavimas patikslintas atsižvelgiant į perimtas reikalavimo teises iš UAB „Partnerių statybinės medžiagos“.
4. Pagal BUAB „Viktosta“ duomenis BUAB „Stirniai“ sąskaita yra neapmokėta, todėl BUAB „Stirniai“ reikalavimas pagrįstai įtrauktas į tvirtintinų kreditorinių reikalavimų sąrašą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Atskirajame skunde kreditorius V. G. nurodo, kad ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti tik administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos, o kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti tik jei jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija du šimtus penkiasdešimt litų. Tokiu būdu apeliantas mano, kad jis visiškai atitinka minėtus reikalavimus kreditoriui, galinčiam konkrečiu atveju pateikti atskirąjį skundą.
Vilniaus apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. nutartimi (T. 2, b. l. 78 – 80) patvirtino 31421,20 Lt dydžio V. G. finansinį reikalavimą, t. y. viršijantį 250 Lt (ĮBĮ 26 str. 5 d.). Atitinkamai atskiruoju skundu apeliantas siekia ginčyti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartimi patvirtintus UAB „Cramo“, UAB „Durų sistemos ir Ko“, UAB „Stirniai“ ir Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellscaft Lietuvos filialo reikalavimus, kurių suma (134241,14 Lt) taip pat gerokai viršija 250 Lt ribą (ĮBĮ 26 str. 5 d.). Tokiu būdu, teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas V. G. visiškai atitinka ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalyje keliamus reikalavimus kreditoriui, galinčiam paduoti atskirąjį skundą dėl teismo nutarties, kuria patvirtinti kitų kreditorių reikalavimai. Pažymėtina, kad kiekvieno kreditoriaus reikalavimo bankrutuojančiai įmonei patvirtinimas yra tiesiogiai susijęs su kitų tai pačiai įmonei pareikštų ir patvirtintų finansinių reikalavimų patenkinimo galimybėmis, todėl kiekvienas įmonės kreditorius (išskyrus, kai taikomi ĮBĮ 26 str. 5 d. numatyti apribojimai) gali pateikti atskirąjį skundą dėl teismo patvirtintų kitų kreditorių reikalavimų. Atitinkamai Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. išvada, kad pagal ĮBĮ 26 straipsnio 5 dalį kreditorius V. G. neturi teisės teikti atskirojo skundo dėl kitų kreditorių reikalavimų patvirtinimo, yra visiškai neteisėta ir nepagrįsta.
Be to, nors Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartyje iš dalies pagrįstai nurodė, kad visi rašytiniai įrodymai apie kreditorių finansinių reikalavimų dydį, pagrįstumą, atsiskaitymą turi būti teikiami tiesiogiai administratoriui, kuris teikia pareikštus reikalavimus ar jų patikslinimus teismui (ĮBĮ 11 str. 3 d. 10 p.), tačiau administratoriaus teismui tvirtinti pateiktas kreditorių reikalavimų sąrašas nereiškia šių reikalavimų nenuginčijamumo, įskaitant ir teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų ginčijimą pagal kitų kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 26 str. 5 d.).
Atsižvelgiant į tai, kad skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi buvo sprendžiamas tik atskirojo skundo priėmimo klausimas, o būtent, ar kreditorius V. G. turi teisę paduoti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties, kiti atskirajame skunde ir atsiliepime nurodyti argumentai, susiję su 2009 m. 1 d. nutartimi patvirtintais UAB „Cramo“, UAB „Durų sistemos ir Ko“, UAB „Stirniai“ ir Euler Hermes Kreditversicherungs – Aktiengesellscaft Lietuvos filialo kreditoriniais reikalavimais šiuo metu nagrinėjant Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, nenagrinėtini.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gruodžio 1 d. nutartimi visiškai nepagrįstai atsisakė priimti V. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, todėl minėta nutartis naikintina ir atskirojo skundo priėmimo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį panaikinti ir V. G. atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.