Šiaulių apygardos teismo nutartis

2009-07-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-64-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-07-10
Bylos Nr.
1A-239-64-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Klavdija Kruminienė (pirm.), Irena Ivanovienė, Nijolė Matuzevičienė
Nuteistasis
V. T.
Advokatai
Lionė Musteikienė
Kategorijos
Kopija

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-239-64/2009 m.

Teisėja Violeta Erlickienė Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.7.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.4.; 1.1.8.8.; 1.2.14.1.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.4.6.; 2.4.7.; 2.4.9.

(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. liepos 10 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teisėjų Irenos Ivanovienės, Nijolės Matuzevičienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei Ninai Raugienei,gynėjai advokatei Lionei Musteikienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Teisėjų kolegija, išklausiusi pranešimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. T. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis laikotarpiu nuo 2008-07-29 19.00 val. iki 2008-07-30 06.30 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo ir teismo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kur jis brolio B. T. leidimu turėjo teisę gyventi, per neužrakintą lango orlaidę įkišęs ranką atkabino lango užraktą, atidarė langą ir taip patekęs į B. T. nuomojamo buto vidų, pagrobė B. T. priklausantį turtą, t.y. 500 litų vertės televizorių „Hitachi“, 300 litų vertės DVD grotuvą „Philips“, 6 namų kino sistemos kolonėles, kurių bendra vertė 300 litų; 30 litų vertės sportines kelnes „Puma“, 50 litų vertės sportinį megztuką, 50 litų vertės sportinį krepšį „Puma“, 10 DVD kompaktinių diskų, kurių bendra vertė 30 litų, tuo padarydamas nukentėjusiajam B. T. 1260 litų turtinę žalą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. T. prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Mano, kad teismas jam paskyrė per griežtą bausmę, nes prokuroras siūlė skirti 90 parų arešto, be to, su broliu B. T. susitaikė, savo noru atlygino broliui padarytą žalą. Nurodo, kad tik gavęs teismo nuosprendį sužinojo, jog yra pripažintas recidyvistu, nes apie tai teismo posėdžio metu nebuvo užsiminta ar prašoma, todėl mano, kad nepagrįstai nuosprendyje nurodyta, kad jis yra recidyvistas. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai jog jis buvo priverstas padaryti nusikalstamą veiką.

Teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė - atmesti.

Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, pagrįstai ir teisingai kvalifikavo V. T. veiką, be to, nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Motyvuojamoji dalis

Dėl recidyvisto statuso

Lietuvos Respublikos BPK 307 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas kaltinamąjį pripažinti pavojingu recidyvistu, jeigu teismas tai pripažįsta. Pavojingo recidyvisto pripažinimo sąlygos numatytos LR BK 27 str. 2 dalyje. Skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje apylinkės teismas nenurodė, kad V. T. pripažintinas recidyvistu ar pavojingu recidyvistu. Nustatyta, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, teismas, nurodė, kad V. T., turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą, padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jis pripažintinas recidyvistu (Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų ir toks asmuo yra recidyvistas. Iš bylos duomenų matyti, kad V. T. iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas devynis kartus, paskutinį kartą Mažeikių rajono apylinkės teismo 2007-10-03 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu vieneriems metams, o 2008-03-06, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BVK 157 str., buvo paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos neatlikus 3 mėnesių 25 dienų laisvės atėmimo bausmės, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 97 str. 3 d. 3 p. a papunkčiu, 5 d., V. T. padarė nusikaltimą neišnykus teistumui, todėl pagal Lietuvos Respublikos BK 27 str. 1 d. jis yra recidyvistas ir ši aplinkybė apibūdina jo asmenybę. Pagal teismų praktiką, nesant Lietuvos Respublikos BK 27 str. 2 d. numatytų sąlygų, asmuo, turintis neišnykusį ar įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, padaręs naują tyčinį nusikaltimą laikomas recidyvistu ir tai nurodoma aprašomojoje nuosprendžio dalyje. LR BK 27 str. 1 d. prasme V. T. savaime laikomas recidyvistu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo apelianto nusikaltimų recidyvą tik aprašomojoje nuosprendžio dalyje ir sprendimo tuo klausimu nepriėmė. Kadangi skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra nurodyta V. T. pripažinti recidyvistu, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminio baudžiamojo proceso pažeidimo, dėl ko skundžiamas nuosprendis turėtų būti panaikintas ar pakeistas.

Dėl paskirtos bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam V. T. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, į tai, kad padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, į įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, taip pat į V. T. asmenybę: teistas devynis kartus už nusikalstamas veikas nuosavybei, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, teisminio nagrinėjimo metu buvo paskelbta jo paieška, yra baustas administracine tvarka ir turi galiojančių administracinių nuobaudų, nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, bei į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgus į šias paminėtas aplinkybes pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. T. nepadarė išvadų iš savo ankstesnių teistumų, nekeičia savo gyvenimo būdo. Kadangi nuteistasis nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui, yra laikytinas recidyvistu, iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, todėl, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., kai recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai parinko V. T. Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, o ne teisiamojo posėdžio metu prokuroro pasiūlytą bausmę - areštą.

Nustatydamas skirtinos laisvės atėmimo bausmės dydį, teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d., kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio, apylinkės teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pagrįstai apeliantui paskyrė laisvės atėmimo bausmę, labai artimą straipsnio sankcijoje numatytam bausmės minimumui (Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. numato laisvės atėmimo bausmę nuo 3 mėnesių iki trejų metų). Taigi, atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes, kolegija daro išvadą, jog nuteistajam V. T. paskirta bausmė nėra per griežta ir nėra pagrindo pakartotinai atsižvelgiant į tas pačias skundžiamame nuosprendyje nurodytas aplinkybes, švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir nekeistinas.

Nepagrįstas nuteistojo V. T. apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į tai, jog jis buvo priverstas padaryti nusikaltimą, nes iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimą V. T. padarė vedinas asmeninių, savanaudiškų paskatų, o ne kieno nors verčiamas ar dėl sunkios materialinės padėties. Kaip pats nuteistasis bylos tyrimo metu nurodė, jis vogė, nes reikėjo pinigų maistui, teisminio bylos nagrinėjimo metu pats V. T. prisipažino, kad gautus už pavogtus iš brolio daiktus pinigus, jis išleido alkoholiui pirkti (b.l. 44, t. 2). Įvertinus minėtas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad nusikalstamą veiką V. T. padarė dėl labai sunkios turtinės padėties.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Nuteistojo V. T. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 4 d. nuosprendžio atmesti.

Kolegijos pirmininkė Klavdija KruminienėTeisėjai Irena IvanovienėNijolė MatuzevičienėKopija tikraTeisėjaKlavdija Kruminienė