Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „S.“ (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, teistas: 2017 m. lapkričio 28 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį (2018 m. kovo 16 d. apeliacinė nutartis, 2018 m. spalio 30 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, 2019 m. sausio 7 d. apeliacijos nuosprendis) – 60 MGL (2 259,60 Eur) bauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu bausmė sumažinta ir paskirta – 40 MGL (1 506,40 Eur) bauda, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždrausta naudotis specialia teise – teisę vairuoti transporto priemones vieneriems metams ir išieškotina konfiskuotino turto – traktoriaus „Kirovec K-701“, valstybinis numeris 6429LA, vertę atitinkančią pinigų sumą – 2 970 Eur, baudą sumokėjęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. spalio 3 d. apie 21.10 val., namuose, esančiuose Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, stumdė savo šeimos narę – sutuoktinę M. K., keturis kartus delnu sudavė jai per galvą ir tris kartus įspyrė į dešinę koją, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė jai poodinę kraujosruvą dešinėje blauzdoje, taip nežymiai sutrikdė M. K. sveikatą.

Be to, jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2020 m. spalio 3 d. apie 21.15 val., namuose, esančiuose Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), iš karto po panaudoto fizinio smurto prieš savo sutuoktinę M. K., grasino padegti jų minėtą gyvenamąjį namą, išreikšdamas žodžiais: „nori aš tau juos padegsiu“, „liks tik pamatai“, „gyvensit ant pamatų“, tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. spalio 3 d. apie 20 val. grįžo neblaivus namo, adresu Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini). Su žmona susipyko dėl menkniekio ir daugiau nieko neprisimena dėl girtumo. Galėjo stumdyti žmoną, gali būti, kad jai sudavė, jei žmona taip sako, tai mano, kad galėjo taip daryti. Nepamena, ar grasino padegti namą, bet jei žmona taip pasakė, vadinasi galėjo būti. Gailisi dėl to, ką padarė, žmonos atsiprašė, nors nieko ir neprisimena, bet juk už nieką policijos žmoną būtų nekviestų. Santuokoje gyvena 3 metus. Turi du vaikus, vienam vaikui 3 metai, o kitam dar bus metukai. Dabar supranta, kad turi problemų su alkoholio vartojimu, bet užsiregistravo važiuos užsikoduoti. Dirba, išlaiko šeimą. Pirmą kartą prieš žmoną smurtavo. Šeimoje vienintelis gauna pajamas.

Nukentėjusioji M. K. apklausta teisme parodė, kad 2020-10-03 namuose, (duomenys neskelbtini) kaime, apie 20-21 val. susipyko su vyru. Jis visą dieną buvo pas kaimyną, padėjo jam dirbti ir visą dieną gėrė alkoholį. Prasidėjo žodinis konfliktas, jis ją apstumdė, paskui 3-4 kartus įspyrė į dešinę koją ir 4-5 kartus trenkė ranka per pakaušį. Dėl jo veiksmų juto skausmą. Dar buvo grasinimas padegti namus, nes pasakė, kad netrankytų durų. Jis pasakė, kad gali padegti ir gyvens ant pamatų. Ji išsigando, tuo momentu jam nieko nesakė. Paskui dar pasiginčijo, jis pradėjo vyti ją iš namų. Ji paskambino uošviams ir į policiją. Vyras pripažino kaltę, sutiko gydytis nuo alkoholizmo. Namų teritorijoje yra laikomas benzinas, nes turi daug žemės, ją reikia dirbti. Policiją iškvietė maždaug po pusvalandžio, kai vyras pagrasino padegti namus. Tuo metu jo bijojo, nes jis buvo labai girtas. Jam buvo nustatytas 2,89 promilės girtumas. Ji nežinojo, ką jis iš tikrųjų gali padaryti. Jei jis blaivas, jis geras žmogus, myli vaikus, dirba, išlaiko šeimą.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 291 straipsnio 2 dalyje tvarka ištirtais kitais įrodymais:

Nukentėjusioji M. K. protokole – pareiškime parodė, kad 2020 m. spalio 3 d. apie 21.10 val. namuose, adresu Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini), jos neblaivus vyras – A. K., gimęs (duomenys neskelbtini)., kilusio žodinio konflikto metu, ją stumdė ir koja spyrė jai į dešinę koją ne mažiau tris kartus, ir taip sukėlė fizinį skausmą (b. l. 15–19).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta – Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) gatvėje (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos nieko nepaimta. Padarytas vaizdo įrašas, pateikta fotolentelė (b. l. 24–26, 27–30).

Iš PRĮR išrašo matyti, kad apie įvykį 2020 m. spalio 3 d. 21.49 val. pranešė nukentėjusioji –M. K., kuri nurodė, kad ką tik namie vyras spardė, trenkė per galvą ir grasino padegti namus. GMP atsisakė, namie du mažamečiai vaikai. Pareigūnų eis laukti į namus, blaivi (b. l. 31–34).

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad apie įvykį pranešė nukentėjusioji M. K.. Smurtą naudojo neblaivus sutuoktinis, kuriam nustatyta 2,89 promilių neblaivumas. Įvykį matė mažamečiai vaikai. Paaiškinimuose nurodė, kad konfliktas vyko dėl mažamečio vaiko netinkamo auklėjimo. Konflikto metu A. K. su koja tris kartus spyrė M. K. į dešinę koją bei su delnu keturis kartus sudavė sutuoktinei į pakaušį, smurto žymių nesimatė, tačiau moteris juto fizinį skausmą. Visą įvykį matė jų mažamečiai vaikai (b. l. 35–38).

Iš kitų objektų apžiūros protokole matyti, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuriame nukentėjusioji papasakojo įvykio aplinkybes. Įraše nukentėjusioji nurodo, kad vyras buvo išgėręs, tuo metu vaikas trinktelėjo į kolonėlę, todėl jis pastūmė vaiką, o ji supyko ir kilo konfliktas. Apie keturis penkis kartus trenkė jai į galvą, tris keturis kartus spyrė į koją, visaip vadino, grasino. Įvykį matė mažamečiai vaikai, vyresnysis vaikas stojo tarp jų, norėjo apginti mamą. Ji jautė fizinį skausmą (b. l. 40–42).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijos matyti, kad A. K. nustatyta 2,89 promilių neblaivumas, M. K. 0,00 promilių neblaivumas (b. l. 46–47).

Liudytoja M. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. spalio 3 d. apie 21.10 val. namuose, adresu Kėdainių rajone, (duomenys neskelbtini) seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), jos neblaivus vyras A. K., kilusio žodinio konflikto metu ją stumdė ir koja spyrė jai į dešinę koją ne mažiau tris kartus, ir taip sukėlė fizinį skausmą. Konfliktas kilo dėl to, kad jų mažametis P. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., žaidė ir ranka trankė į didelės kolonėlės garsiakalbį, kuri buvo neįjungta. A. K. necenzūriniais žodžiais jį nuvijo, vaikas pasiėmė pliušinį žaislą. Tada A. K. paėmė minėtą žaislą iš vaiko rankų, metė per duris į kitą kambarį ir vaiką nustūmė į kambarį sakydamas, kad jis eitų iš čia. Vaikas nenugriuvo, nesusižalojo, skausmo jam nebuvo sukelta. Tada ji pradėjo ant jo kelti balsą, kad jis neblaivus šaukia ant vaiko. Ji tuo metu buvo virtuvėje. A. K. ją irgi iškeikė, sakė, kad ją sudaužys su didele kolonėle. A. K. pradėjo ją stumdyti, tačiau pastūmimu jis skausmo nesukėlė. Tada jis jai rankos delnu trenkė ne mažiau keturis kartus į galvos sritį, tai yra pakaušį, dėl to pajuto fizinį skausmą. Vaikai pastūmimų nematė. Įvykio metu ji liepė nustoti ir palikti ramybėje, verkė. A. pradėjo daužyti virtuvės ir kambarių duris. Ji liepė taip nedaužyti, kadangi čia jų vaikų namai. Tada A. pradėjo grasinti, tai yra sudeginti namus, jis jai pasakė „nori aš tau juos padegsiu“, „liks tik pamatai“, „gyvensit ant pamatų“, ji labai išsigando išgirdusi tokius jo žodžius, kadangi tik įėjus iš lauko į prieangį, stovėjo talpa su benzinu, kurį naudoja žolės pjovimui, todėl mano, kad jo grasinimas buvo realus. Jis tuo metu kaip ir pasisuko eiti link prieangio, tačiau nėjo, atsisuko į ją ir toliau vadino necenzūriniais žodžiais. Kai jis pasakė tokius žodžius, ji jam nieko neatsakė, nes jis ir taip buvo agresyviai nusiteikęs, nenorėjo dar labiau jo pykdyti, kad jis tikrai savo grasinimo neįvykdytų. Ji padarė virtuvėje vaikams arbatos ir nuėjo į kambarį. Po kiek laiko, atėjo A. K. į minėtą kambarį ir vėl pradėjo kelti konfliktą, ne mažiau tris kartus spyrė į dešinę koją, ir taip sukėlė fizinį skausmą. Tai matė mažamečiai vaikai. Konfliktui nurimus jis išėjo į kitą kambarį toliau gerti. Vėliau jis vėl atėjo pas juos su vaikais į kambarį ir kėlė žodinį konfliktą, išjungė televizorių, neleido sėdėti ant savo lovos ir panašiai, tačiau ji nesileido į konfliktą ir liepė jam išeiti, palikti ją ir vaikus ramybėje. Ji tada paskambino savo uošvienei, ji patarė skambinti policijai, todėl ir paskambino. Su vyru susituokusi tris metus, augina du mažamečius vaikus (b. l. 56–60, 61–64).

Iš specialisto išvados Nr. G2383/2020 (02) matyti, kad M. K. nustatyta poodinė kraujosruva dešinėje blauzdoje, kuri padaryta vienu smūgiu kietu buku daiktu, greičiausiai spyriu ir atitinka nurodytą laiką bei aplinkybes. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 84–86).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai.

Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą savo sutuoktinės atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiajai suprato, jog jo veika padarys žalos kito žmogaus, t. y. nukentėjusiosios sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiajai sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą, ką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, specialisto išvada bei rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Pagal BK 145 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą. Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimą, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir patvirtino, jog būdamas neblaivus iš karto po panaudoto fizinio smurto prieš savo sutuoktinę M. K., grasino padegti jų minėtą gyvenamąjį namą, išreikšdamas žodžiais: „nori aš tau juos padegsiu“, „liks tik pamatai“, „gyvensit ant pamatų“, tuo sukeldamas nukentėjusiajai M. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamasis ir jo gynėjas nurodė, jog tokiais veiksmais kaltinamasis neturėjo tikslo padegti namo. Ištyrus nukentėjusiosios parodymus, nustatyta, kad nukentėjusioji kaltinamojo atliktais veiksmais buvo įbauginta, kvietė policijos pareigūnus. Kaltinamojo veiksmai, kuriuos jis pripažino, vertintini kaip nukentėjusiosios terorizavimas, kadangi kaltinamasis, grasindamas padegti namą, atsižvelgiant į jo išsakytus nukentėjusiajai grasinančius žodžius, vertė nukentėjusiąją jo bijoti, kad jos, jos vaikų sveikatai ar turtui gali atsirasti neigiamos pasekmės, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Kaltinamojo veiksmais buvo paveikta nukentėjusiosios psichinė būsena, sukelta baimė, stresas, nesaugumo jausmas, dėl ko ir buvo kviesti policijos pareigūnai. Kaltinamojo nurodyti motyvai, jog neketino padegti turto, įtakos veikos kvalifikacijai neturi.

Kaltinamasis, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, aiškiai suvokė, kad toks jo elgesys peržengia bet kokias socialinio elgesio ribas ir yra neteisėtas, jo išsakyti grasinimai sutuoktinei, patvirtina, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad grasina nukentėjusiajai, siekdamas jai sukelti baimę, nerimą dėl savo vaikų, savo sveikatos, gyvybės, turto, ir norėjo taip veikti. Nusikaltimas yra baigtas nuo grasinimo pareiškimo nukentėjusiajai. Įrodymų visuma nustatyta, kad kaltinamasis terorizavo nukentėjusiąją grasindamas padegti, todėl padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo.

Teismas, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, kurie pavojingi asmens sveikatai ir gyvybei (BK 11 straipsnis), jis teistas, bausmę atlikęs (b. l. 133–136, 150), galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 151–152), Psichikos sveikatos ir Priklausomybės ligų priežiūros grupėse neįrašytas (b. l. 155), dirba (b. l. 156), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 157). Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, jam skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijose numatytos griežčiausios terminuotos laisvės atėmimo bausmės rūšys, nustatant žemesnį nei vidurkis laisvės atėmimo bausmės dydį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino ir gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės subendrintinos jas sudedant iš dalies. Baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, kaltinamasis prisipažino esąs kaltas dėl jam inkriminuotų veikų. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Įvertinęs visumą anksčiau aptartų aplinkybių, charakterizuojančių tiek padarytų veikų, tiek ir kaltinamojo pavojingumą, jo elgesį po nusikalstamų veikų padarymo, teismas sprendžia, jog egzistuoja tiek formalus, tiek ir materialus pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Kaltinamojo padaryti nusikaltimai priskiriami vienas nesunkių ir vienas – apysunkių nusikaltimų kategorijai, jam paskirta bausmė neviršija 4 metų laisvės atėmimo. Įvertinus tai, kad padarytos nusikalstamos veikos išimtinai susiję su dviejų ilgą laiką kartu gyvenusių asmenų tarpusavio asmeniniais santykiais, kaltinamasis kaltę pripažino, gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios, kuri jam atleido, nurodė supratęs, kad netinkamai pasielgė, tiek nukentėjusioji, tiek ir kaltinamasis parodė, jog šiuo metu jų tarpusavio santykiai yra geri, nukentėjusioji nebebijo kaltinamojo, kas rodo, jog kaltinamasis adekvačiai įvertino savo neteisėtą, netinkamą elgesį ir jau ėmėsi priemonių jį keisti, teismas daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, tame tarpe ir individualioji bei bendroji prevencija, gali būti pasiekti kaltinamajam neatliekant realios laisvės atėmimo bausmės, o jos vykdymą atidedant. Įvertinus veikų pobūdį, pavojingumą, paskirtos bausmės trukmę, kaltinamojo asmenybę, teismo vertinimu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 (vienerių) metų laikotarpiui, skiriant šiuos BK 75 straipsnio 5 dalyje numatytus įpareigojimus: per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo.

Kiti procesiniai klausimai.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. spalio 3 d. iki 2020 m. spalio 5 d. (b. l. 91–92, 93–95). Paleidus paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (b. l. 126–128).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas taikytas nebuvo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti – CD laikmena su vaizdo/garso įrašu, kuris saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina toliau saugoti byloje.

Nukentėjusioji civilinio ieškinio nepareiškė.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos, ginant kaltinamąjį yra 99,00 Eur. Prašyme nurodoma, jog antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam teikė advokatas Antanas Jarašius, paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus sprendimu (b. l. 169). Atsižvelgiant į kaltinamojo šeimyninę ir turtinę padėtį, be to gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu, jam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti jas sudedant iš dalies, ir skirti subendrintą 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti galutinę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieniems) metams ir skirti kaltinamajam šiuos įpareigojimus:

- per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti gydytis nuo alkoholizmo;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje;

- viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančio institucijos leidimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įsikaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. spalio 3 d. 22.20 val. iki 2020 m. spalio 5 d. 13.56 val. (2 paros).

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BPK 339 straipsnio 3 dalis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Daiktinius įrodymus – CD kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu, kuris saugomas byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.