Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Daina Knezevičienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. A. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir teismo leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą, suinteresuotiems asmenims E. U., K. A., V. A., institucijai, teikiančiai išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja D. A. yra G. A., gimusio (duomenys neskelbtini), motina, ką patvirtina gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos buvęs sutuoktinis ir nepilnamečio vaiko G. A. tėvas K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ką patvirtina pridedamas K. A. medicininis mirties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) VšĮ Alytaus rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros centro. K. A. testamentu, patvirtintu 2012-04-16 Alytaus miesto 1-ojo notaro biuro notarės R. M. (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)), visą savo turtą, kur jis bebūtų, iš ko besusidėtų ir kada beatsirastų, paliko vienam iš pirmos eilės įstatyminių įpėdinių – dukrai E. U., kuri po tėvo K. A. mirties priėmė jo palikimą. Palikimo priėmimo faktas 2021-08-10 įregistruotas testamentų registre Nr. (duomenys neskelbtini). K. A. turi 4 įstatyminius pirmos eilės įpėdinius – dukrą E. U., pilnamečius sūnus K. A., V. A. bei nepilnametį sūnų G. A.. Nepaisant testamento turinio, nepilnametis vaikas G. A. turi teisę į 1/8 dydžio privalomąją palikimo dalį, t. y. pusę tos dalies, kuri jam tektų pagal įstatymą. Ginčo dėl palikimo nėra.

Tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, jog įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymo nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis ir jeigu jis yra praleistas, tai pagal CK 5.57 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas gali jį atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant asmens, prašančio pratęsti terminą, elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirus K. A., jo sūnus G. A., kaip pirmos eilės įpėdinis (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), turi teisę paveldėti mirusiojo privalomąją 1/8 palikimo dalį, tačiau per įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą į notarą dėl palikimo priėmimo pareiškėja, kaip įstatyminė nepilnamečio vaiko atstovė, nesikreipė ir kitaip palikimo nepriėmė, nes nežinojo apie privalomąją palikimo dalį. Ginčo dėl K. A. turto paveldėjimo nėra, suinteresuoti asmenys nepareiškė prieštaravimų dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo nepilnamečio vaiko vardu priimti palikimą. Pareiškimas dėl termino atnaujinimo teisme gautas 2021-11-18, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad terminas praleistas dėl objektyvių aplinkybių. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, pripažįstama, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėja, per įstatymo nustatytą terminą nesikreipdama į notarą dėl palikimo nepilnamečio vaiko vardu priėmimo, elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, teismas sprendžia, jog pareiškėja terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl yra teisinis pagrindas praleistą terminą atnaujinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 578 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

CK 3.3 straipsnyje įtvirtintas ir atskirose CK normose detalizuotas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynybos principas reiškia, kad sprendžiant visus klausimus, susijusius su vaikais, privalu atsižvelgti į vaikų interesus ir jais vadovautis. Teismas, spręsdamas klausimą dėl teismo leidimo išdavimo, kai tai susiję su vaiko teisėmis, atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus (CPK 582 straipsnio 4 dalis). Kadangi nepilnamečiai vaikai negali savarankiškai sudaryti sandorių ir disponuoti paveldėtu turtu, teismo leidimas yra papildoma nepilnamečių vaikų turtinių interesų apsaugos garantija, kad vaikams priklausantis turtas būtų tvarkomas ir naudojamas tik vaikų interesais.

G. A. vardu palikimą turi priimti jo motina – pareiškėja D. A., o ši tai gali padaryti tik turėdama teismo leidimą (CK 3.244 straipsnio 1, 2, 3 dalys). Teismas išduoda leidimą tik tuo atveju, jeigu įsitikina, kad sandoris nepažeis nepilnamečio asmens interesų. Byloje nėra duomenų, kad mirusysis K. A. turėjo kreditorių ar kad jo palikimas buvo kitaip suvaržytas, todėl darytina išvada, kad priėmus palikimą, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai nenukentės, priimtas palikimas gali būti valdomas ir tvarkomas atsižvelgiant į jo interesus, todėl teismo leidimas išduotinas (CPK 582 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškimas tenkinamas (CPK 578 straipsnis, 582 straipsnis, CK 1.5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Byloje patirtos 15,45 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų įteikimu, kurios priteistinos iš pareiškėjos valstybei (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576-578, 582 straipsniais

nutaria:

Pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjai D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) praleistą įstatyme numatytą 3 mėnesių terminą priimti palikimą nepilnamečio vaiko G. A. vardu, atsiradusį po jo tėvo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti teismo leidimą pareiškėjai D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu priimti palikimą, atsiradusį po jo tėvo K. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Priteisti iš pareiškėjos D. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 15,45 Eur bylinėjimosi išlaidas valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą 5660. Mokėjimą patvirtinantį dokumentą pateikti teismo Civilinių bylų raštinei, kab. Nr. 206.

Nutartis per 7 dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.