- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-20
- Bylos Nr.
- eI-4278-281/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02818-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Kaminskas, Mefodija Povilaitienė, Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- D. P.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui
- Trečiasis asmuo
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
- Kategorijos
- 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Margaritos Stambrauskaitės,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. P. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja D. P. teismui pateikė skundą, prašydama: 1) pripažinti neteisėtais ir panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2018-07-31 raštą Nr. (6.5) I-4597 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2018-06-21 rašto Nr. (10.16) R3-17332“ ir VSDFV Utenos skyriaus 2018-06-21 raštą Nr. (10.16) R3-17332 „Dėl tarnybos laiko įskaitymo pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti“; 2) įpareigoti atsakovą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19, kai pareiškėja vykdė Vilniaus miesto VPK 2 PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigas (samdos pagrindu, V. U. atostogų vaiko priežiūrai laikotarpiu) į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti.
Paaiškino, kad 2018-06-13 prašymu kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių, prašydama atsakyti, ar pareiškėjos dirbtas laikotarpis nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 Vilniaus miesto VPK 2 PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigose įskaitomas į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. VSDFV Utenos skyrius atsakė, kad minėtas laikotarpis į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti neįskaitytinas. Pareiškėja VSDFV Utenos skyriaus atsakymą apskundė VSDFV, kuris Utenos skyriaus raštą paliko nepakeistą.
Pareiškėjos teigimu, jos dirbtas laikotarpis nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 Vilniaus miesto VPK 2 PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigose (samdos pagrindu) turi būti įskaitomas į pareigūnų ir karių tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Nurodo, kad pareiškėja 1997-04-27 Vilniaus miesto VPK 2 PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigose (samdos pagrindu, V. U. atostogų vaiko priežiūrai laikotarpiu) pradėjo dirbti statutinėse pareigose, t. y. tos pareigos jau buvo statutinės, o ne tokiomis tapo vėliau. VSDFV daro nepagrįstą išvadą, kad pareiškėja laikotarpiu nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19, dirbdama Vilniaus miesto VPK 2 PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigose neturėjo pareigūno statuso. Paaiškina, kad pareiškėja dirbo ir vykdė statutinio pareigūno funkcijas, pagal galiojantį Baudžiamojo proceso kodeksą, vykdė visas tuo metu numatytas kvotėjo funkcijas ir pareigas, savarankiškai atliko parengtinį tardymą (kvotą) įvairaus sudėtingumo baudžiamosiose bylose, turėjo viešojo administravimo įgalinimus sau nepavaldiems asmenims, t. y. faktiškai atliko tokį darbą, kokį dirbo statutinėse pareigose esantys pareigūnai. Dirbo su baudžiamosiomis bylomis, kėlė baudžiamąsias bylas, jas tyrė, atnaujino, sumarinio proceso tvarka siuntė į teismą. Teigia, kad budėdavo pagal nustatytą grafiką kaip ir visi Kvotos skyriaus pareigūnai, vykdavo į įvykio vietas, atlikdavo visus kvotos pareigūnui Baudžiamojo proceso kodekso suteiktus įgaliojimus ir procesinius veiksmus. Minėtas aplinkybes patvirtina ir tarnybos byloje esantys dokumentai. Pareiškėjai buvo taikomi tokie patys reikalavimai, kaip ir kitiems kvotos statutiniams pareigūnams. Pareiškėjos funkcijų ir įgaliojimų sritis ir apimtis buvo analogiška ne tik V. U. funkcijų ir įgaliojimų visumai, bet pareiškėjai suteiktos funkcijos ir įgaliojimai nepasikeitė ir po 1998-01-20, kai ji buvo paskirta į tas pačias Vilniaus miesto VPK 2 PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigas. Nesikeitė nei darbdavys, nei darbo vieta, tarnybos bylą vedė tas pats darbdavys, nei vykdomų funkcijų pavadinimas. Pareiškėja eidama minėtas pareigas turėjo teisėtą lūkestį ir į socialines garantijas, kurios taikomos atitinkamas pareigas ne pagal darbo sutartį ėjusiems pareigūnams.
Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skunde išdėstytas aplinkybes, prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas VSDFV Utenos skyrius atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Paaiškino, kad laikotarpiu nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 (t. y. iki paskyrimo į pareigūno pareigas dienos), pareiškėja į šį registrą įrašyta kaip apdraustoji valstybiniu socialiniu draudimu, t. y. dirbanti pagal darbo sutartį, todėl į tarnybos laiką pensijai skirti pareiškėjai buvo įskaitytas laikas nuo 1998-01-20, t. y. nuo pareigūno laipsnio suteikimo dienos. Laikotarpis nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 Vilniaus m. VPK 2 PK jaunesniosios inspektorės pareigose (samdos pagrindu, V. U. atostogų vaiko priežiūrai laikotarpiu) neįskaitytinas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti kaip neatitinkantis Pensijų įstatymo 6 straipsnyje nurodytų sąlygų. Šio laikotarpio įskaitymui Pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatos netaikytinos, nes 16 straipsnyje išvardinti tik tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995-01-01, jų sąrašas yra baigtinis ir nėra nurodyta jokių išimčių, kurios leistų darbų samdos pagrindais užskaityti po 1995-01-01. Tokiai atsakovo pozicijai pritarė ir VSDFV išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovo VSDFV Utenos skyriaus atstovai nedalyvavo.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Pažymėjo, kad VSDFV Utenos skyrius ginčijamu 2018-06-21 raštu pareiškėjai tik paaiškino, kodėl jos darbo laikotarpis nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 Vilniaus miesto VPK 2KP Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigose (samdos pagrindu, V. U. atostogų vaiko priežiūrai laikotarpiu) nelaikytinas tarnyba Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo taikymo prasme. D. P. tiek pateikdama 2018-06-13 paklausimą VSDFV Utenos skyriui, tiek kreipdamasi į VSDFV 2018-07-05 skundu, tiek šiuo metu, nėra išėjusi iš tarnybos, ir po VSDFV Utenos skyriaus 2017-11-24 sprendimo Nr. PE_SP20-278 (šio sprendimo teisingumas konstatuotas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-06-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-4278-281/2018) priėmimo prašymo dėl pareigūnų pensijos skyrimo VSDFV Utenos skyriui nėra pateikusi. Taigi, D. P. VSDFV Utenos skyriui pateiktas 2018-06-13 prašymas nelaikytinas prašymu skirti jai pareigūnų pensiją, nes, šiuo prašymu į VSDFV Utenos skyrių kreipėsi siekdama gauti informaciją, kuri ir buvo pateikta šio skyriaus 2018-06-21 raštu. Pagal nustatytą teisinį reglamentavimą, D. P. teisines pasekme sukeltų tik VSDFV Utenos skyriaus priimtas sprendimas dėl pareigūnų pensijos skyrimo, ar atsisakymo ją skirti, kuriame būtų įvertinti tarnybos laikotarpiai.
VSDFV, spręsdama, ar VSDFV Utenos skyrius 2018-06-21 rašte pareiškėjai pateikė tinkamą informaciją, įvertinusi pareiškėjos kartu su 2018-06-13 prašymu VSDFV Utenos skyriui pateiktus dokumentus, nustatė, kad VSDFV Utenos skyrius teisingai nustatė, jog į pareigūno pareigas D. P. paskirta ir prisiekė 1998-01-20, tad iki 1998-01-20 pareiškėja neturėjo pareigūnės statuso. Taip pat VSDFV nustatė, jog sprendžiant dėl VSDFV Utenos skyriaus 2018-06-21 rašte pateiktos informacijos teisingumo, taikyti pareiškėjai Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalies nuostatas, kaip reikalauja pareiškėja skunde, nėra pagrindo, nes Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnyje išvardinti tarnybos laikui prilyginami laikotarpiai, buvę iki 1995-01-01, jų sąrašas yra baigtinis ir nėra nurodyta jokių išimčių, kurios leistų darbą Darbo sutarties įstatymo (samdos) pagrindais įskaityti į tarnybos laiką pareigūno pensijai skirti po 1995-01-01.
Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovai nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje yra kilęs ginčas dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus rašto ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos rašto teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat pagrindo įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių paskaičiuoti pareiškėjos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti ir įpareigoti įskaičiuoti laikotarpį nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, kai pareiškėja vykdė Vilniaus miesto VPK 2PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, taip pat šį įstatymą įgyvendinantis bei detalizuojantis poįstatyminis teisės aktas – Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai. Šiuose teisės aktuose nustatomi asmenys, turintys teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, apibrėžiamos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos, pareigūnų ir karių tarnybos laikas pensijai skirti, šios pensijos dydžio nustatymo taisyklės, pensijų skyrimo tvarka ir kitos sąlygos. Taigi pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir mokama pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme nustatytas sąlygas. Nustačius, kad šiame įstatyme numatytos sąlygos nėra tenkinamos, pareigūnų ir karių valstybinė pensija negali būti skiriama ir / arba mokama.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio ,,Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų skyrimo sąlygos“ 1 dalyje reglamentuojama, kad ,,pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams: 1) ištarnavusiems vidaus reikalų <...> sistemose, <...> 20 ir daugiau metų; 2) ištarnavusiems prokuratūroje 20 ir daugiau metų ir sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių; 3) pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, susijusių su tarnyba; 4) atleistiems dėl sveikatos, kai yra žinybinės centrinės medicininės ekspertizės komisijos išvada, arba pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba, ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų; 5) sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jei toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų“.
Kaip matyti iš nurodyto teisinio reguliavimo, pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama išėjusiems iš tarnybos pareigūnams ir kariams. Įstatyme nurodytos sąlygos, kurias turi atitikti tokie asmenys, yra įvairios: asmuo yra arba ištarnavęs tam tikrą metų skaičių, arba yra ištarnavęs tam tikrą metų skaičių ir sukakęs senatvės pensijos amžių, arba asmuo yra pripažintas nedarbingu dėl priežasčių, susijusių su tarnyba, arba yra atleistas iš tarnybos dėl sveikatos. Taigi iš minėtų nuostatų aišku, kad teisės į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją įgyvendinimas, be kita ko, priklauso nuo to, ar pareigūnas ar karys yra išėjęs iš vidaus tarnybos ir kokiomis aplinkybėmis taip pat kokios yra kitos jo teisinį statusą apibūdinančios sąlygos (vidaus tarnybos stažas, amžius ir kt.).
Vadovaujantis Pensijų įstatymo 12 straipsnio 3 ir 4 dalimis, kreiptis dėl pensijos paskyrimo galima prieš tris mėnesius iki teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo arba bet kuriuo metu po teisės gauti pareigūno ar kario valstybinę pensiją atsiradimo, o kreipiantis dėl pensijos, privaloma pateikti visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti. Taigi sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą matyti, kad prielaidos valstybinei pareigūno ar kario pensijai skirti atsiranda tuomet, kai asmuo atitinka Pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tik tuomet, kai asmuo pateikia prašymą skirti valstybinę socialinio draudimo pensiją bei visus Nuostatuose nurodytus dokumentus, būtinus pensijai paskirti.
Bylos duomenims nustatyta, kad pareiškėja 2018-06-13 prašymu kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių, prašydama įvertinti ir atsakyti, ar pareiškėjos dirbtas laikotarpis nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 statutinėse Vilniaus miesto VPK 2 PK Kvotos skyriaus jaunesniosios inspektorės pareigose (samdos pagrindu, V. U. atostogų vaiko priežiūrai laikotarpiu) įskaitytinas į pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti. VSDFV Utenos skyrius ginčijamu 2018-06-21 raštu atsakydamas į pareiškėjos prašymą nurodė, kad pagal pridedamus dokumentus matyti, jog pareiškėja tarnauti pareigūno pareigose pradėjo tik nuo 1998-01-20, o tarnybos laikui pensijai skirti prilyginami laikotarpiai buvę iki 1995-01-01, todėl pareiškėjos darbo laikotarpis nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 neįskaitytinas į tarnybos laiką pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Pareiškėja 2018-07-05 skundu kreipėsi į VSDFV, prašydama panaikinti 2018-06-21VSDFV Utenos skyriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą įskaičiuojant pareiškėjos dirbtą laikotarpį nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 į pareigūnų ir karių tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti. VSDFV, 2018-07-31 raštu atsakydama į šį pareiškėjos prašymą, Utenos skyriaus sprendimą paliko nepakeistą.
Nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėja 2018-06-13 prašymo dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skyrimo padavimo metu, taip pat trys mėnesiai po prašymo padavimo dienos nebuvo atleista iš tarnybos. Pažymėtina, kad pagal pateiktus tarnybos eigos duomenis, pareiškėja nėra išėjusi iš tarnybos, ji toliau eina pareigas. Taigi pareiškėja šiuo metu neatitinka Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos – būti išėjus iš tarnybos.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003-07-04 nutarime yra pažymėjęs, kad pareigūnų ir karių valstybinė pensija savo prigimtimi ir pobūdžiu skiriasi nuo valstybinių socialinio draudimo pensijų. Ši pensija skiriama asmenims už atliktą tarnybą Lietuvos valstybei ir yra mokama iš valstybės biudžeto. Konstitucinis teismas taip pat pažymėjo, jog nurodyti ypatumai suponuoja tai, kad įstatymų leidėjas turi įgaliojimus nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad asmenims, neišėjusiems iš tarnybos, tokia pensija nėra skiriama arba tokia pensija nėra mokama asmenims, kurie išėjo iš tarnybos ir kuriems buvo paskirta ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija, kai jie grįžta į tarnybą, už kurią skiriama ir mokama pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, nagrinėjant situaciją, kai asmuo kreipėsi dėl pensijos skyrimo, nesant suėjus pensinio amžiaus, konstatuota, kad „pareiškėjas 1995-01-01 nebuvo ir šiuo metu nėra sukakęs Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus. Taigi, pareiškėjas neatitiko visų Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo nustatytų pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygų. Todėl mokėti pareiškėjui pensiją už tarnybą nuo 1995-01-01 nebuvo pagrindo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-01-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-06-20-04). Įvertinant pateiktus teismų išaiškinimus nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nei prašymo dėl pareigūnų ir karių pensijos skyrimo dieną, t. y. 2018-06-13, nei per tris mėnesius po prašymo pateikimo dienos, nebuvo išėjusi iš vidaus tarnybos, kas sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėja dar iš viso neturėjo teisės gauti pareigūno pensiją.
Atsižvelgdamas į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos ginčijami VSDFV 2018-07-31 raštas Nr. (6.5) I-4597 ir VSDFV Utenos skyriaus 2018-06-21 raštas Nr. (10.16) R3-17332, nėra jai teisines pasekmes sukeliantys sprendimai pensijos skyrimo aspektu. Pažymėtina, kad galutinis sprendimas dėl pensijos skyrimo pareiškėjai galės būti priimtas, kai ji išeis iš tarnybos. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju pareiškėja pati formulavo prašymą VSDFV pateikti įvertinimą ir atsakyti dėl ginčo laikotarpio įskaitymo į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Taigi teismas ginčijamus sprendimus gali vertinti tik informacijos teikimo aspektu.
Teismas pažymi, kad pareiškėjai ginčijamais raštais pateikta informacija yra išsami, tiksli, atitinka pareiškėjos prašymo reikalavimus, iš pateiktų atsakymų yra aiški pozicija, kodėl pareiškėjos prašomas laikotarpis negalės būti įskaitytas į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti. Be to, ginčijami raštai pateikti laikantis Asmenų prašymų nagrinėjimo taisyklių 24 punkte įtvirtinto 20 darbo dienų termino, raštai yra tinkamai pasirašyti, nurodyta jų apskundimo tvarka. Iš ginčijamų raštų aišku kokiais teisės aktais remiamasi atsakant pareiškėjai, kaip šių teisės aktų nuostatos pritaikomos konkrečioje pareiškėjos situacijoje. Todėl informacijos teikimo aspektu teismas šių raštų naikinti neturi teisinio pagrindo.
Dėl pareiškėjos reikalavimų įpareigoti atsakovą paskaičiuoti pareiškėjos stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, taip pat įpareigoti atsakovą įskaičiuoti laikotarpį nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 į stažą pareigūnų ir karių valstybinei pensijai skirti, pažymėtina, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo atitinkamoje srityje, bet sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Teismas neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, įpareigodamas tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Be to, pastebėtina, kad pareiškėjos ginčijamais sprendimais nebuvo iš esmės sprendžiama dėl laikotarpio nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 įskaitymo į tarnybos laiką pareigūnų pensijai skirti, nes galutinis sprendimas dėl pareiškėjos stažo bus priimtas tik išėjus jai iš tarnybos. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos ginčijamuose sprendimuose reikalavimai paskaičiuoti ir įskaičiuoti laikotarpį nuo 1997-04-27 iki 1998-01-19 apskritai nebuvo nagrinėti, o išaiškinta tik stažo įskaitymo tvarka pagal teisės aktų reikalavimus, teismas neturi teisinio pagrindo įpareigoti iš naujo išnagrinėti šiuos pareiškėjos prašymus. Todėl pareiškėjos skundas visa apimtimi atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendė:
Pareiškėjos D. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.