Alytaus apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl praleisto įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. Š. buvo jo netikras senelis, nes jis su jo močiute M. K. nesusituokę kartu pragyveno iki 2014 metų, o po to jie išsiskyrė ir P. J. Š. persikėlė gyventi į Alytų. Nepaisant to, kad jų nesiejo jokie giminystės ryšiai, tiek jis, tiek jo motina L. K. seneliui buvo patys artimiausi žmonės, jie vieninteliai, kurie bendravo su juo ir palaikė artimus ryšius, gyveno kaimynystėje, dažnai lankydavo, pirko seneliui maisto produktus ir vaistus. Reikalui esant, nuveždavo senelį pas gydytojus bei sumokėdavo už jį komunalinius mokesčius.

P. J. Š. dar gerokai prieš savo mirtį, buvo pareiškęs, kad jis neturi jokių artimų giminaičių, todėl visą savo turtą po mirties paliks jam (pareiškėjui). Taip pat senelis ne kartą siūlė kartu nuvykti pas notarą ir sudaryti jo (pareiškėjo) naudai testamentą, tačiau dėl savo (pareiškėjo) užimtumo neturėdavo laiko vykti pas notarą, be to manė, kad bet kada spės tą padaryti.

2015 metų rugpjūčio mėnesį staiga pablogėjo P. J. Š. sveikata, jam buvo diagnozuoti lėtiniai žarnų kraujotakos sutrikimai ir atliktos dvi žarnyno operacijos. Ligoninėje senelio slaugymu bei priežiūra rūpinosi jis ir jo motina L. K., tačiau praėjus kelioms dienoms po operacijų senelis numirė.

Senelio laidotuvėmis rūpinosi tik jis ir jo motina L. K.. P. J. Š., būdamas gyvas, buvo paprašęs, kad po jo mirties jis būtų palaidotas (duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse šalia jo motinos. Kadangi senelis savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs Alytuje, todėl jis kreipėsi į Alytaus rajono Alytaus seniūnijos seniūną dėl leidimo senelį palaidoti(duomenys neskelbtini) kaimo kapinėse ir šį leidimą gavo, taip pat kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių dėl vienkartinės išmokos išmokėjimo mirus P. J. Š. ir ją gavo. Už savo asmenines lėšas supirko visus reikalingus laidojimo reikmenis, užsakė šarvojimo salę, duobkasius, katafalką, kunigą, surengė gedulingus pietus, sutvarkė laidojimo dokumentus ir senelį deramai palaidojo bei sutvarkė kapavietę.

Senelis jam buvo patikėjęs raktą nuo savo buto. Praėjus kuriam laikui po laidotuvių jis su motina nuvyko į senelio butą, norėdami sutvarkyti senelio daiktus, kur rado jo ranka surašytą asmeninį 2015-09-19 testamentą, kuriuo J. P. Š. išreiškė savo valią, kad po jo mirties, visas jo turimas turtas atitektų E. K. (pareiškėjui).

2015-12-17 kreipėsi į Alytaus miesto 4-ojo notaro biuro notarę N. L., kuri Centrinėje hipotekos įstaigoje patikrinusi testamentų registrą, pasakė, kad P. J. Š. mirties dienai nebuvo sudaręs oficialaus galiojančio testamento bei paaiškino, kad remiantis šiuo asmeniniu testamentu ji negali užvesti paveldėjimo teisės bylos, kadangi tokio testamento negalima prilyginti oficialiajam testamentui, nes šis testamentas nebuvo perduotas saugoti notarui bei pasiūlė kreiptis į teismą dėl šio testamento patvirtinimo.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016-01-15 nutartimi P. J. Š. asmeninį testamentą patvirtino.

Įsiteisėjus minėtai teismo nutarčiai, 2016-02-29 vėl kreipėsi į notarę dėl paveldėjimo bylos užvedimo, kuri nurodė, kad paveldėjimo teisės bylos negali užvesti, nes praleistas trijų mėnesių terminas prašymui dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo paduoti.

Mano, jog šį terminą praleido dėl objektyvių ir nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kadangi kol neturėjo teismo sprendimo dėl naminio testamento patvirtinimo, notarė atsisakė užvesti paveldėjimo bylą, o kol teismas patvirtino naminį testamentą, jau buvo praėję trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Nors nuo senelio mirties net nepraėjus trims mėnesiams kreipėsi pas notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, taip pat dar nepraėjus trims mėnesiams nuo senelio mirties kreipėsi į teismą dėl P. J. Š. naminio testamento pavirtinimo, tačiau jam notarė paaiškino, kad formaliai pagal įstatymą jis yra praleidęs terminą paveldėjimo teisės liudijimui pagal testamentą išduoti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 5.57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminas palikimui priimti gali būti pratęstas, teismui pripažinus, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 str. 1 d.). Palikimas pagal įstatymą atsirado P. J. Š. mirties momentu, t. y. 2015-10-09 (mirties liudijimas AA Nr. 845344, išduotas 2015-10-09) (CK 5.3 str. 1 d.). Ar įpėdinis priėmė palikimą, svarbiausią reikšmę turi įpėdinio valios priimti palikimą išreiškimas, o ne jos įforminimas. Tokią nuostatą patvirtina ir CK 5.50 straipsnio 2 dalis, numatanti, kad įpėdinio valia priimti palikimą gali būti išreikšta ir konkliudentiniais veiksmais. Pareiškėjas nuo P. J. Š. mirties nepraėjus trims mėnesiams 2015-12-17 kreipėsi pas notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo (b. l. 9), taip pat dar nepraėjus trims mėnesiams nuo P. J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą dėl P. J. Š. naminio testamento pavirtinimo (duomenys gauti iš informacinės sistemos Liteko). 2016-01-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi patvirtintas P. J. Š. asmeninis testamentas, sudarytas 2015-09-19, kuriuo P. J. Š. visą savo turtą paliko palikėjui E. K. (b. l. 8). Įsiteisėjus minėtai nutarčiai, pareiškėjas 2016-02-29 vėl kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo (b. l. 10), į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, taip išreikšdamos valią priimti palikimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad P. J. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimas AA Nr. 845344, išduotas 2015-10-09). Mirusiojo turto įpėdiniais pagal testamentą yra pareiškėjas E. K. (2015-09-19 testamentas, patvirtintas 2016-01-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi) (CK 5.2 str.).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjas per įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir tokiu būdu elgėsi nesąžiningai ar aplaidžiai. Pareiškėjo nurodytos priežastys ir susiklosčiusios aplinkybės galėjo lemti, kad jis nespėjo laiku realizuoti savo teisės paveldėti pagal testamentą ir jos laikytinos svarbiomis. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ginčo byloje nėra, teismas sprendžia, jog pareiškėjas terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių ir tai sudaro pagrindą praleistą terminą atnaujinti (CPK 578 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 578 straipsniu, teismas

nutaria:

atnaujinti pareiškėjui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) trijų mėnesių terminą palikimui pagal 2015-09-19 testamentą, patvirtintą 2016-01-15 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi, atsiradusiam po P. J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priimti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.