- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-23
- Bylos Nr.
- II-142-1011/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01964-2025-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos transporto saugos administracijos 2025-11-24 nutarimo Nr. VKTI-ANR_N-4224-2025 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Administracija) 2024-11-11 surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. 00-ANR_P-392332-2024, kuriame nurodoma, kad G. V. 2024-09-14, 14.38 val., Vilniaus m. sav., magistraliniame kelyje Vilnius – Kaunas – Klaipėda (d. pusė), 15,610 km., važiavo mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemone „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos. Nurodoma, kad tokiais veiksmais G. V. pažeidė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 str. 1 d. ir padarė Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 463 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą. Protokole įrašytu administraciniu nurodymu G. V. siūloma iki 2024-12-11 sumokėti 350 Eur baudą.
G. V. nustatytu terminu nesumokėjus administraciniu nurodymu paskirtos baudos, Administracijos vyr. specialistė 2025-11-24 priėmė nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-4224-2025 (toliau – ir Nutarimas), kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs ANK 463 str. 1 d. numatytą administracinį nusižengimą, už tai paskirta 700 Eur bauda.
Šalies argumentai
G. V. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame nurodoma, kad Nutarimas jo atžvilgiu priimtas neteisėtai. Pagrįsdamas savo poziciją pažymėjo, kad byloje minimą transporto priemonę išsinuomavo M. M. ir paprašė jo (G. V.) pavairuoti išnuomotą transporto priemonę bei nuvežti i kitą miestą baldus. Apie tai, kad už transporto priemonę nėra sumokėti visi reikiami kelių mokesčiai jis nežinojo, kadangi kiek teko vairuoti nuomojamas transporto priemones, visus mokesčius sumokėdavo nuomos paslaugas teikiančios įmonės ir su tokia situaciją susidūrė pirmą kartą. Be to, jam gavus protokolą su administraciniu nurodymu, įvyko bylos nagrinėjimas, jis pareigūnei nurodė savo poziciją ir iš pareigūnės reakcijos suprato, kad nuobauda jam bus panaikinta, kadangi jis nežinojo apie pareigą susimokėti kelių mokestį. Metus laiko baudos „nematė“ ir prisijungęs prie savo VMI paskyros. Tačiau po metų įvyko dar vienas bylos nagrinėjimas, kurio metu jam buvo pasiūlytą prisiimti kaltę ir gailėtis, kitu atveju bauda bus pakelta virš 700 Eur. Nesutinka su jam paskirta 700 Eur nuobauda, kadangi mano, jog verslą organizuojantis asmuo turėjo pasirūpinti visais tvarkingais dokumentais arba bent įspėti juos, kad transporto priemone galima naudotis tik nemokamais keliais.
Atsiliepimas
Administracijos teismui pateiktame atsiliepime prašoma G. V. skundą atmesti ir Nutarimą palikti galioti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad nei gavus administracinių nusižengimų protokolą, nei iki bylos nagrinėjimo ar nagrinėjimo metu pareiškėjas nepateikė susitarimo ar kito dokumento kopijos, kuriame būtų matyti, kad būtent nuomotojas prisiima atsakomybę dėl kelių mokesčio sumokėjimo. Nuomotojas pats nevairuodamas neįtakoja maršruto pasirinkimo, todėl kelių naudotojas (transporto priemonę išsinuomojęs asmuo) faktiškai žinodamas, kur važiuos išsinuomotu automobiliu, turi pasirūpinti, kad turėtų galiojančią vinjetę prieš įvažiuojant į mokamą kelią arba rinktis tokį maršrutą, kad nebūtų važiuojama mokamais keliais. Pažymima, kad N1 kategorijos transporto priemonės vairuotojas gali ir privalo žinoti apie savo pareigą mokėti kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi keliais. Be to, mokamų kelių sąrašas, kur galima pasitikrinti mokamus kelius, pateikiamas ir lengvai pasiekiamas VIA Lietuva interneto svetainėje https://keliumokestis.lt/ pages/tollRoad.xhtml. Nepažeidus ANK 39 str. nuostatų bei nuosekliai laikantis ANK 616 str. 3 ir 4 p. ir XXXV nuostatų, taikomų nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas žodinio proceso tvarka, administracinio nusižengimo byla, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens reikalavimu, buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu. Bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas buvo supažindintas su nustatytu administraciniu nusižengimu, išklausytas, pristatytos ir paaiškintos administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ANK 577 str. nustatytos teisės bei siekiant nustatyti, ar yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, paklausta apie jas bei paaiškinta, kad lengvinančios aplinkybės yra reikšmingos parenkant baudos dydį. ANK 463 str. sankcijoje nurodyta minimali 700 Eur bauda skirta įvertinus visus byloje esančius įrodymus, vadovaujantis ANK 34 str. 2 d. nuostatomis ir atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas G. V., tikslindamas ir galutinai formuluodamas skundo reikalavimus, prašė Nutarimą panaikinti. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju vairavo nuomotą automobilį „Mercedes Benz Sprinter“, kurio važiavo iš Vilniaus į Kaišiadoris. Automobilio nuomotojas buvo informuotas apie maršrutą. Pats jis buvo patikintas, kad dėl naudojimosi automobiliu nebus jokių problemų. Automobilį išnuomavo ir jo pavairuoti paprašė pažįstamas M. M., kuris neturėjo teisių. Žino, kad vairuojant atitinkamos kategorijos automobilį reikia turėti atitinkamas teises, taip pat girdėjo, kad yra mokami keliai, tačiau jam nekilo mintis, kad ir šiuo atveju reikia susimokėti kelių mokestį; anksčiau su tokia situacija nebuvo susidūręs. Pažeidimą padarė dėl nežinojimo, gailisi, jog nepasidomėjo dėl kelių mokesčio, dabar gavo pamoką ateičiai. Nurodė, kad vykdo individualią veiklą – restauruoja vonias, jo pajamos priklauso nuo užsakymų kiekio, per metus iš viso gauna apie 12 000 Eur pajamų; pats darbas nesusijęs su transporto priemonių vairavimu.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. M. parodė, kad „busiuką“ išsinuomojo žmona iš skelbiu.lt. G. V. paprašė jo pagalbos, pavairuoti automobilį, nes tuo metu pats neturėjo teisių. Atvykus pas nuomotoją, jis perdavė automobilio raktelius, automobilio dokumentus, paklausė, ką vešime, atsakiau, kad baldus. Automobilio nuomos sutarties nesudarė, atsiskaitė grynais. Išnuomotą automobilį vairavo G. V., važiavo iš Vilniaus į Kėdainius. Paėmus automobilį, jam nekilo mintis, kad reikia susimokėti kelių mokesčius. Pats ne vieną kartą buvo išsinuomojęs automobilį. Jeigu nuomotojas būtų įspėjęs, kad nėra sumokėtas mokestis, šį mokestį būtų susimokėjęs.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 463 str. nustatyta, kad važiavimas mokamais valstybinės reikšmės keliais kelių transporto priemonėmis nesumokėjus kelių naudotojo mokesčio ar kelių rinkliavos užtraukia baudą vairuotojams arba transporto priemonių savininkams (valdytojams) – fiziniams asmenims arba juridinių asmenų vadovams nuo 700 iki 1 000 Eur.
Vyriausybės 1999-06-09 nutarimu Nr. 757 patvirtintas Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašas, kuriame, be kita ko, nurodoma, kad A1 kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas nuo 10 km iki 306,234 km, priskiriamas valstybinės reikšmės keliams.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 str. 1 d. nustatyta, kad M2, M3, N1, N2, N3 motorinių transporto priemonių valdytojai moka kelių naudotojo mokestį už naudojimąsi keliais. Už naudojimąsi vietinės reikšmės keliais kelių naudotojo mokestis nemokamas.
Byloje nėra ginčo dėl tų aplinkybių, jog 2024-09-14, 14.38 val., G. V., vairuodamas transporto priemonę „Mercedes-Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda 15,610 km, t. y. šio kelio ruože, kuris yra valstybinės reikšmės kelias, nesumokėjęs kelių naudotojo mokesčio. Šias aplinkybes patvirtinta ir byloje esantys įrodymai – paties G. V. teismui pateiktame skunde nurodyti motyvai ir teismo posėdžio metu teikti parodymai; pažeidimo fiksavimo duomenys (b. l. 2–3). Be to, minėtas automobilis priskirtas N1 kategorijos (didžiausia leistina masė ? 3 500 kg) transporto priemonėms (Liteko duomenų bazė).
Taigi, nagrinėjamu atveju nustačius, kad kelių mokestins nebuvo sumokėtas, kyla ANK 463 str. numatyta atsakomybė.
Žemesnės instancijos teismas
Iš ANK 463 str. nuostatų analizės matyti, kad už šiame straipsnyje numatytą nusižengimą administracinėn atsakomybėn trauktinas vairuotojas arba transporto priemonių savininkas (valdytojas). Atsakomybė automobilio savininkui galėtų būti taikoma tuo atveju, jeigu jis, kad ir nevairuodamas transporto priemonės, turėjo pareigą pasirūpinti, kad kelių mokestis būtų sumokėtas. Tokia aplinkybė byloje esančiais nenustatyta. Nagrinėjamu atveju G. V. vairavo nuomotą automobilį, o kaip teismo posėdžio metu patvirtino jis pats bei apklaustas liudytojas, nuomotojas, perduodamas automobilį, nenurodė, kad yra sumokėtas kelių mokestis. Taigi, pareiga susimokėti kelių mokestį, kilo būtent pačiam automobilio vairuotojui – G. V..
Be to, teisminėje praktikoje ne kartą pažymėta, kad Lietuvos Respublikos teisėje galioja bendras principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str. 3 d.); preziumuojama, kad visi asmenys žino įstatymuose numatytas jų pareigas ir privalo jas vykdyti. Taigi, kelių transporto priemonių vairuotojai privalo žinoti tiek Kelių eismo taisykles, tiek ir kitus kelių eismą bei kelių transporto priemonių vairavimą reglamentuojančius teisės aktus bei poįstatyminius teisės aktus,
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad G. V. administracinėn atsakomybėn už ANK 463 str. numatyto nusižengimo padarymą patraukta pagrįstai, o skundo reikalavimas Nutarimą panaikinti yra atmestinas.
Iš ANK 463 str. sankcijos matyti, kad joje nustatyta nuobauda savo dydžiu yra išskirtinai griežta, todėl būtina įvertinti, ar Nutarimu net ir minimali, t. y. 700 Eur, paskirta bauda, savo griežtumu atitinka G. V. padaryto pažeidimo pavojingumą ir, atsižvelgus į visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, nagrinėjamu atveju yra adekvati, proporcinga bei teisinga atsakomybės taikymo prasme.
ANK 34 str. 6 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 str. 6 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 str. 6 d. nuostatos gali būti taikomos nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Teisminėje praktikoje ne kartą akcentuota, kad, taikant ANK 34 str. 6 d., už padarytą nusižengimą numatyta minimalaus dydžio administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius kompleksą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą paskirtos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, kitas aplinkybes, nėra per griežta (kasacinės nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013, 2AT-18-2014 ir kt.).
Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas teisingumo principas, konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet, svarbiausia, tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi; vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija. Teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (pvz., Konstitucinio Teismo 2000-12-06, 2004-01-26, 2006-09-21, 2012-09-25., 2012-12-19 nutarimai).
Teismo posėdžio metu G. V. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo iš esmės pripažino, nuoširdžiai gailėjosi nusižengęs ir ši aplinkybė skundžiamame Nutarime pagrįstai pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 str. 1 d. 1 p.).
Kitų atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus G. V. teismo posėdžio metu teiktus paaiškinimus bei skunde nurodytus motyvus, pripažintina, kad ANK 463 str. numatytą nusižengimą jis padarė ne tyčia, o dėl savo nepakankamo atidumo, nes nepasidomėjo, ar nagrinėjamu atveju vairuojamas automobilis priklauso tos kategorijos transporto priemonėms, kurias vairuojant gali būti taikomas kelių mokestis, taip pat nepasidomėjo ar vykstant suplanuotu maršrutu nebus važiuojama valstybinės reikšmės keliu.
Administracinių nusižengimų registro išrašas patvirtina, kad G. V. per pastaruosius 5 metus kelis kartus buvo baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie nelaikytini šiurkščiais, už juos paskirtos baudos sumokėtos; už ANK 463 str. numatyto nusižengimo padarymą nebaustas. Todėl, teismo vertinimu pareiškėjas nelaikytinas piktybiniu pažeidėju, pastoviai nesilaikančiu teisės aktuose nustatytų elgesio taisyklių, o jo padarytas nagrinėjamas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Kaip nurodė pats pareiškėjas, o tokie jo paaiškinimai nepaneigti jokiais byloje esančiais įrodymais, jo gaunamos pajamos nėra didelės – apie 1 000 Eur per mėnesį.
Teisminėje praktikoje, sprendžiant klausimą dėl ANK 34 str. 6 d. nuostatų taikymo ir švelnesnės, negu ANK atitinkamo straipsnio (jo dalies) sankcijoje numatyta minimali, baudos skyrimo didelė reikšmė yra skiriama paties padaryto pažeidimo padarymo aplinkybių, tyčios turinio, pavojingumo vertinimui. Čia pažymėtinam, kad ANK 463 str. numatyta atsakomybė taikoma ir už žymiai pavojingesnius pažeidimus, kai asmenys vairuoja automobilius nesumokėję kelių mokesčio ir aiškiai suvokdami, kad jų vairuojama transporto priemonė priskirtina vienai iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 6 str. 1 d. numatytų transporto priemonių kategorijai (pvz. M3 kategorijos transporto priemonė – turinti daigiau kaip 8 keleiviams skirtas vietas ir didžiausia leistina masė neviršija 5 000 kg; N2 kategorijos transporto priemonė – skirta kroviniams vežti, kurios didžiausia leistina masė didesnė kaip 3 500 kg, tačiau neviršija 12 000 kg; N3 kategorijos transporto priemonė – skirta kroviniams vežti, kurios didžiausioji leidžiamoji masė viršija 12 000 kg).
Teismo vertinimu, G. V. už jo padaryta nusižengimą net ir minimalios 700 Eur baudos paskyrimas, būtų neproporcingas kitų, tyčinių, ženkliai didesnio pavojingumo administracinių nusižengimų, susijusių su Kelių eismo pažeidimais, už kuriuos numatytos tokio paties dydžio ar artimos jam minimalios baudos, administracinės atsakomybės taikymo prasme.
Teismo vertinimu, G. V. padarytas netyčinis nusižengimas ženkliai mažiau pavojingas už tyčinius ir ANK 420 str. 2 d. (pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, už kurio padarymą numatyta minimali 700 Eur dydžio bauda) ar ANK 422 str. 4 d. (transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai, už kurio padarymą numatyta minimali 800 Eur dydžio bauda) numatytus nusižengimus. Tai, jog sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo ir parenkant skirtinos nuobaudos dydį konkretaus nusižengimo pavojingumas gali būti vertinamas kitų ANK numatytų nusižengimų pavojingumo ir už juos skirtinų nuobaudų kontekste, pažymėta ir teisminėje praktikoje (pav. Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-24-497/2024 ir kt.).
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, įvertinęs visas administracinės atsakomybės taikymui reikšmingas aplinkybes, G. V. padaryto nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, jo kaltės formą, teismas, vadovaudamasis teisingumo bei protingumo kriterijais, daro išvadą, kad ANK 22 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti taikant ANK 34 str. 6 d. nuostatas ir paskiriant G. V. švelnesnę baudą, negu ANK 463 str. numatyta minimali. Todėl, Nutarimas toje dalyje, kuria paskirta 700 Eur bauda, keistinas, paskiriant švelnesnę nuobaudą – 200 Eur baudą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 6 p., 6 d., teismas
nutaria:
G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Lietuvos transporto saugos administracijos 2025-11-24 nutarimą Nr. VKTI-ANR_N-4224-2025, kuriuo G. V. paskirta administracinė nuobauda – 700 Eur bauda, ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą.
Ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašų išsiuntimo ar įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.