- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-31
- Bylos Nr.
- 2A-1077-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Raimondas Buzelis, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- S. R.Sofijai, S. R. Sofijos
- Atsakovas
- E. Š. Ernestai, E. Š. Ernestos
pirmos instancijos teismo teisėja Aldona Sakalauskienė; procesinio dokumento kategorija121.1,121.15,121.21,121.22, 75.6.2.
2008 m. gruodžio 31 d.
Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,
dalyvaujant ieškovei S. R.Sofijai Radvilienei, jos atstovui advokatui J. Z.Jonui Zenevičiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės S. R. Sofijos Radvilienės apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-373-652/2008 pagal ieškovės S. R. Sofijos Radvilienės ieškinį atsakovei E. Š. Ernestai Šimkuvienei dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir atsakovės E. Š. Ernestos Šimkuvienės priešieškinį ieškovei S. R. Sofijai Radvilienei dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. R. Sofija Radvilienė patikslintu ieškiniu teismo prašė: pripažinti, kad M. R. Mykolo Radvilos vardu VĮ Registrų centre registruotas nekilnojamasis turtas – 49/100 gyvenamojo namo dalys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 50/100 ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) ir 50/100 kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) , paveldėtas M. R. Mykolo Radvilos 1994-05-17, o gyvenant santuokoje nuo 1995-02-10 iki 2006-12-14 su ieškove, S. R.Sofija Radviliene, šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis bei darbu, ir iš asmeninės sutuoktinio M. R. Mykolo Radvilos nuosavybės tapo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir tokia buvo iki sutuoktinio M. R. Mykolo Radvilos mirties 2006-12-14; priteisti iš atsakovės E. Š. Ernestos Šimkuvienės bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad po santuokos su M. R. Mykolu Radvila 1995-02-10 apsigyveno jam priklausančioje namo dalyje, kurią M. R. M. Radvila paveldėjo 1994-05-17. Santuokos metu M. R. M. Radvilai priklausanti namo dalis buvo suremontuota abiejų sutuoktinių lėšomis, šio turto vertė išaugo dešimt kartų - nuo 2160 Lt, nurodytų 1997-07-17 testamente, iki 28 513,13 Lt 2008-02-21 duomenimis. Ieškovės nuomone, santuokos metu buvo atliktas esminis sutuoktiniui priklausančio turto pagerinimas, todėl šiuo pagrindu turtas pripažintinas ne asmenine M. R.M. Radvilos, bet bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Ieškovė mano, kad M. R. M. Radvila neturėjo teisės 2004-05-07 testamentu jo vardu registruotą asmenine nuosavybe priklausantį turtą - 49/100 namo dalį ir 50/100 ūkinio pastato dalis - palikti atsakovei E. Š.Ernestai Šimkuvienei, testamentu galėjo palikti tik ½ šio turto dalį. Su priešieškinio reikalavimais nesutiko, prašė jį atmesti. Atsakovės nurodytas sklypas yra įsigytas ieškovės ir M. R. M. Radvilos santuokos metu, todėl yra bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė.
Atsakovė E. Š. Ernesta Šimkuvienė su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad namo remontas nelaikytinas esminiu namo pagerinimu, sutuoktiniai neturėjo santaupų tokiam namo remontui, kadangi abu buvo pensininkai. Ieškovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių namo pagerinimą, o pastatų vertė padidėjo išaugus nekilnojamojo turto rinkos kainai. Atsakovė pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė 435/890 dalis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pripažinti M. R. Mykolo Radvilos asmenine nuosavybe ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodė, kad ieškovė, patikslintame ieškinyje atsisakydama reikalavimo pripažinti šį žemės sklypą bendrąja jungtine nuosavybe, nepagrįstai nurodė, jog yra pagrindas preziumuoti, kad šis žemės sklypas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Nors rašytinė šio žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta po santuokos sudarymo 1996-07-03, tačiau už šį sklypą buvo sumokėta 1992-11-17 investiciniais čekiais, kai M. R. M. Radvila gyveno santuokoje ne su ieškove, bet su atsakovės senele E. R.Elena Radviliene.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 3 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino, pripažino, kad 435/890 dalys 0,0890 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo M. R.Mykolo Radvilos, mirusio 2006-12-14, asmeninė nuosavybė; priteisė iš ieškovės S. R. S.Radvilienės atsakovės E. Š. E.Šimkuvienės naudai 2 300 Lt išlaidoms advokato pagalbai apmokėti, 118 Lt žyminio mokesčio, valstybės naudai 35 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad ieškovė su M. R. Mykolu Radvila susituokė 1995-02-10, ir po santuokos sudarymo apsigyveno kartu su sutuoktiniu jam priklausančioje namo, esančio (duomenys neskelbtini), dalyje. 2004-05-07 M. R. Mykolas Radvila testamentu visą turtą paliko atsakovei E. S. Ernestai Samulėnaitei (po santuokos – Š.), įpareigodamas ją nemokamai suteikti gyvenamąjį plotą jo sutuoktinei S. R. Sofijai Radvilienei jo namo dalyje. M. R. Mykolas Radvila mirė 2006-12-14. Palikimą pagal testamentą 2006-12-29 atsakovė priėmė, ieškovė priėmė testamentinę išskirtinę pagal testamentą ir pateikė prašymą gauti nuosavybės teisės liudijimą į ½ dalį santuokinio turto. Nuosavybės teisės liudijimas ieškovei ir paveldėjimo teisės liudijimas atsakovei neišduoti. M. R. Mykolo Radvilos vardu registruota 49/100 dalys gyvenamojo namo, ½ dalis ūkinio pastato, ½ dalis kitų statinių, esančių (duomenys neskelbtini), pagal 1994-05-17 paveldėjimo liudijimą ir pagal 1996-06-10 sutartį, bei 435/890 0,890 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pagal 1996-07-03 valstybinę žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį.
Teismas nustatė, kad ieškovės nurodyta 10 000 Lt suma, išleista namo remontui, yra pagrįsta iš dalies, leidimas namo remontui nebuvo išimtas, byloje nėra rašytinių įrodymų apie remonto medžiagų kainas, pateikta sąmata yra orientacinė, nes sudaryta pagal 2007 m. kainas, tuo tarpu remonto darbai buvo atlikti iki 2003 m. Teismas laikė, kad šalims kartu gyvenant, iš bendrų lėšų buvo atliekamas paprastas namo remontas, todėl nėra pagrindo teigti, kad iš bendrų lėšų remontuotas namas buvo pagerintas iš esmės. Teismas nurodė, kad namo vidutinės rinkos vertės pasikeitimas neleidžia daryti vienareikšmės išvados apie esminį namo pagerinimą.
Teismas nurodė, kad įstatymas preziumuoja sutuoktinių turtą esant bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str. 2 d.), todėl pareiga įrodyti faktą, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, tenka tam sutuoktiniui, kuris tai teigia. Pagal CK 3.89 str.1 d.7 p., asmeniniu sutuoktinio turtu pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, su sąlyga, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe. Teismas laikė, kad byloje nustatytos aplinkybės, jog 1996-07-03 valstybei sudarant valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį su M. R.Mykolu Radvila, jis buvo dalies namo ir ūkio pastato, kurie buvo pastatyti ant valstybinės žemės, savininkas, mokestis už žemę buvo sumokėtas investiciniais čekiais 1992-11-17, M. R. Mykolui Radvilai gyvenant santuokoje su E. R.Elena Radviliene, nurašius juos nuo M. R. Mykolo Radvilos investicinės sąskaitos, kad esminė žemės pirkimo sutarties sąlyga – sumokėtį kainą - buvo įvykdyta iki M. R. Mykolo Radvilos santuokos su ieškove bei paties M. R. Mykolo Radvilos testamente šios žemės įvardijimas savo asmenine nuosavybe yra patvirtintos rašytiniais įrodymais, todėl yra pagrindas pripažinti, jog 435/890 dalys 0,0890 ha žemės sklypo, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), yra asmeninė M. R. Mykolo Radvilos nuosavybė.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė S. R. S. Radvilienė prašė teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - tenkinti patikslintą ieškinį. Apeliantė mano, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas dėl šių motyvų:
1) priimant sprendimą nebuvo įsigilinta į liudytojų parodymus apie ginčo name atliktą remontą bei kitus darbus, neobjektyviai įvertinta šių remontų vertė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002-06-05 nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-815/2002) konstatuota, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo abejų sutuoktinių arba vieno jų vardu, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Sutuoktinio atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo yra tik to sutuoktinio asmeninė nuosavybė, jeigu santuokos metu šis turtas nebuvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis (SŠK 22 str. 3 d., CK 3.90 str.). Pagerinimu iš esmės pripažįstami kokybiniai daikto pasikeitimai: rekonstrukcija, kapitalinis remontas arba kiekybiniai pasikeitimai, pav. pristatymai, kai pagerinamojo daikto bendroji vertė dėl pristatymų ar prijungimo žymiai išauga;
2) byloje paveldėjimo liudijimu įrodyta, kad M. R. M. Radvilos turto vertė jo paveldėjimo metu 1993-09-13 buvo 2160 Lt. M. R. M. Radvila paveldėjo tik namo dalį bendros dalinės nuosavybės teise. Santuokoje su M. R. M. Radvila 1995 - 2006 m. atlikto paveldėto turto remontui vien statybinės medžiagos kainavo apie 10000 Lt. Pagal UAB „Alstapa” atliktų remonto darbų lokalinę sąmatą, reali darbų ir medžiagų vertė yra 15 567,00 Lt, t. y. septynis kartus viršijo jo pradinę vertę. Šios aplinkybės buvo įrodinėjamos liudytojų parodymais, kadangi jokie dokumentai už įgytas statybines medžiagas neišsaugoti;
3) teismas sprendime konstatuoja, kad buvo atliktas paprastas remontas. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad be remonto vidaus bei išorės darbų, buvo naujai pristatytas ir padarytas įėjimas į namą (išlieti laiptai, padaryta aikštelė, perdengtas stogas, paklotas šaligatvis - išlaidos 2424, 59 Lt.), visiškai naujai išmūrytas kaminas, pertvarkyta visa šildymo sistema (naujo kamino statybos išlaidos -2569,98 Lt), į namus atvestas ryšių kabelis (išlaidos - 866,43 Lt.);
4) teismas neteisingai konstatavo blogą namo stogo būklę. Pakeistos supuvusios stogo gegnės, pakeistas visas ūkinio pastato stogas. Teismas į tai neįsigilino, todėl pažeidė CPK 185 str. 1 d. ir CK 1.5 str. 4 d. reikalavimus.
5) žemės sklypas iš valstybės nupirktas jau esant santuokoje su M. R.Mykolu Radvila, ir būtent šiuo metu atlikta jo teisinė registracija. Visos sklypo registravimo paslaugos, geodezinių planų sudarymas, valstybiniai mokesčiai buvo sumokėti iš abiejų sutuoktinių santaupų, kurios kelis kartus viršijo įmoką už patį žemės sklypą. Pagal CK 3.87 str. 1 d., turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas, pripažindamas, kad žemės sklypas, įgytas santuokoje, yra asmeninė M. R. M. Radvilos nuosavybė, pažeidė CK 3.87 str. 1 d. ir 3.88 str. 2 d. reikalavimus, nes remiantis CK 3.89 str. 1 d. 7 p., teismo posėdžio metu nebuvo įrodyta, kad turtas įgytas tik už asmenines M. R. M. Radvilos lėšas, ir turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmenine nuosavybe.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė E. R. E. Rimkuvienė prašė apeliacinį skundą atmesti ir sprendimą palikti nepakeistą dėl šių motyvų:
1) Dėl CK3.90 str. l d. taikymo
Teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl M. R. Mykolo Radvilos asmeninės nuosavybės teise valdyto turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Vien apeliantės manymo, kad ji atliko kapitalinį remontą, ir jos skaičiavimų, kad medžiagos remontui kainavo apie 10 000 Lt, nepakanka pakeisti turto teisinį režimą. Remiantis CPK 178 str., pati apeliantė privalėjo įrodyti, kad M. R. Mykolo Radvilos asmeninės nuosavybės teise valdomas turtas iš esmės buvo pagerintas jų santuokos metu. Rašytinių įrodymų, kad M. R. Mykolui Radvilai priklausančioje namo dalyje buvo atliktas kapitalinis remontas ir statinių rekonstrukcija, byloje nėra, nes proceso metu ieškovė jų nepateikė, taip pat neprašė teismo įrodymų išreikalauti iš atitinkamų institucijų. 2008-05-19 teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad jokių išlaidas patvirtinančių dokumentų ji neturi, taip pat neturi išduotų leidimų atlikti namo dalies kapitalinį remontą negali nurodyti, kiek kainavo pats remontas, nes jis vyko 7-8 metus. Apeliantė nepagrįstai teigia, kad remonto darbų eigoje buvo naujai pristatytas ir padarytas įėjimas į namą. Tai neatitinka faktinių aplinkybių, nes įėjimas į namą buvo, tik buvę seni mediniai laipteliai pakeisti betoniniais ir įrengtas stogelis. Neatitinka faktinių aplinkybių, liudytojų parodymų, fotonuotraukų ir visa eilė kitų apeliantės teiginių apie tariamai atliktą esminį turto pagerinimą. Apeliantės teiginys, kad esminį pagerinimą patvirtina padidėjusi vidutinė turto vertė, nėra teisiškai pagrįstas. Vidutinės rinkos vertės kaita 1996 ir 2007 metais buvo sąlygota visuotinai žinomas nekilnojamojo turto rinkos kainų augimas. Teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisingai taikė ir aiškino norminius aktus, todėl pagrįstai atmetė S. R. S. Radvilienės ieškinį.
2) Dėl žemės sklypo teisinio režimo
Apeliantės teiginiai ir argumentai, kuriais ji nesutinka su teismo sprendimu pripažinti žemės sklypą M. R. M. Radvilos asmenine nuosavybe, yra nepagrįsti. Byloje esantys rašytiniai įrodymai paneigia apeliantės tariamą teisę į šio žemės sklypo dalį. Prašymą leisti pirkti naudojamą žemės sklypą 1992 m. pateikė E. R. Elena Radvilienė (pirmoji M. R. Mykolo Radvilos žmona). 1992-11-26 buvo priimtas Alytaus miesto valdybos potvarkis Nr.502-v dėl 4,64 aro žemės sklypo pirkimo, nurodyta kaina - 3326 talonai. 1992-11-17 Mokėjimo pranešime Nr.3030 nurodyta, kad 3362 investiciniai čekiai turi būti nurašyti iš M. R. Mykolo Radvilos investicinės sąskaitos 1-3485, taip pat pažymėta, kad sumokėti ne tik nurodyti investiciniai čekiai, bet ir 300 grynųjų pinigų už dokumentų rengimą ir įforminimą. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis ruošė Alytaus apskrities valdytojo administracija. Nežinoma, dėl kokių priežasčių valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis pateikta sudaryti praėjus beveik ketveriems metams nuo to momento, kai buvo sumokėta paskaičiuota žemės sklypo pardavimo kaina. 1996-06-12 priimtas Alytaus apskrities valdytojo įsakymas Nr.342, kurio 1-me punkte nurodyta, kad leidžiama pirkti namų valdos žemės sklypus, įskaitant ankstesnių savininkų sumokėtas sumas, dviems piliečiams, vienas kurių - M. R.Mykolas Radvila, įrašytas tas pats akto numeris - 3030 (1992-11-26 žemės sklypo įkainojimo akto ir 1992-11-17 mokėjimo nurodymo numeris yra būtent toks - 3030). 1996-06-21 Alytaus apskrities valdytojo įsakymo Nr.372 1-me priede nurodytas žemės sklypo savininkas M. R.Mykolas Radvila, žemės sklypo plotas - 4,35 aro, taip pat nurodyta, kad papildomai primokėti už parduodamą žemės sklypą nereikia. Šis dokumentas iš esmės pakartojo 1992-11-26 Alytaus miesto valdybos potvarkį Nr.502-v dėl 4,64 aro žemės sklypo pirkimo, kuriame buvo nurodyta kaina - 3326 talonai, tik šiek tiek sumažintas parduodamo žemės sklypo dydis (vietoj 4,64 aro - 4,35 aro, todėl kaina sumažėjo nuo 3326 talonų iki 31,52 Lt). Iš šių dokumentų darytina išvada, kad už namų valdos žemės sklypą buvo sumokėta 1992-11-17, o valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 1996-07-03. Sutarčiai sudaryti būtina sąlyga buvo sumokėti paskaičiuotą parduodamo žemės sklypo kainą arba susitarti dėl likusios nesumokėtos dalies sumokėjimo per tam tikrą laikotarpį. Sutarties 2-o punkto b) papunktyje nurodyta, kad už žemės sklypą sumokėta 1992-11-17 investiciniais čekiais. Tuo metu M. R. Mykolas Radvila gyveno santuokoje su atsakovės senele E. R.Elena Radviliene, todėl preziumuojama, kad sumokėta buvo iš bendrai naudotų lėšų, nes sutuoktinių teisė buvo spręsti, kaip ir kokiems tikslams naudoti valstybės paskirtus investicinius čekius. Todėl pagrįstai galima teigti, kad po E. R. Elenos Radvilienės mirties M. R. Mykolas Radvila žemės sklypu disponavo asmeninės nuosavybės pagrindu. Šie rašytiniai įrodymai paneigia apeliantės daromas išvadas, kad nebuvo įrodytas turto įgijimas tik už asmenines M. R. M. Radvilos lėšas. Atvirkščiai - apeliantė nenuginčijo fakto, kad lėšos už įsigyjamą žemės sklypą nurašytos iš M. R. M. Radvilos sąskaitos, pastarajam gyvenant santuokoje su E. R.Elena Radviliene, o ne su ja - S. R.Sofija Radviliene. Paties M. R. M. Radvilos įsitikinimu, žemė buvo jo asmeninė nuosavybė, tokia testatoriaus valia išdėstyta ir testamente.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pagal CPK 320 str., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartyje nurodyta, kad pagal Civilinio kodekso nuostatas, reglamentuojančias įstatymų nustatytą sutuoktinių turto teisinį režimą, sutuoktiniai gali turėti tiek bendrą, tiek ir asmeninį turtą. Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, būtina vadovautis CK 3.90 straipsnio 1 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šioje teisės normoje įtvirtinta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas bylas dėl asmeninės nuosavybės pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, suformavo CK 3.90 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. A. S.; bylos Nr. 3K-3-126/2006, 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. A. V. ; bylos Nr. 3K-3-49/2008). Taigi turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja sutuoktinių nuosavybe remiantis CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, kai nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Kad turtą, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, būtų galima pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įstatyme įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą.
Apeliantės bendrąja jungtine nuosavybe prašoma pripažinti 49/100 d. gyvenamojo namo su ½ d. priklausiniais buvo remontuojama santuokos metu. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad gyvenant santuokoje buvo atliektas paprastas namo remontas, t. y. buvo nudažytos grindys ir namo sienos, klijuoti tapetai, atnaujintos lubos, seni mediniai laipteliai pakeisti betoniniais ir įrengtas stogelis, remontuotas namo kaminas ir dalis stogo konstrukcijų, ir šiam pagerinimui buvo panaudotos bendros sutuoktinių lėšos, tačiau pagerinimo už šias lėšas nepripažino esminiu. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Turto esminis pagerinimas yra vertinamasis kriterijus, t. y. ar atliktas pagerinimas atitinka šį kriterijų, sprendžia teismas kiekvienoje nagrinėjamoje byloje. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo, teismas turi atsižvelgti į tikrąją asmeninio turto prieš pagerinimą ir po jo vertę, taip pat į tai, kad turto vertę gali veikti ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa bei pasiūla rinkoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 14 d. nutartyje Nr.3k-3-591 pasakyta, kad CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba ne. Taigi teismas turi kiek galima išsamiau ištirti esmines bylos aplinkybes, kad būtų visiškai arba beveik visiškai įsitikinęs, yra tam tikros bylos aplinkybės ar jų nėra. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės byloje aplinkybes.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pagerinimo masto, atsižvelgė ir į nekilnojamojo turto kainų pokyčius ir nurodė sprendime, kad turto vertės pokyčiai buvo sąlygoti rinkos kainų augimo. Įvertinus tai, kad 1996 m. birželio 6 d. nustatyta ginčo pastatų vertė – (34 270 +2904+ 3303) = 40477 x 49% = 19 833,73 Lt. (b. l. 15-16, 1 t.) o, 2007m. rugpjūčio 24d. nustatyta ginčo pastatų vertė – (54 587 + 2854 + 677) = 58 118 x 49%= 28 477,82 Lt., atmetus turto vertę (19 833,733 Lt), kurią M. R. Mykolas Radvila valdė asmeninės nuosavybės teise iki santuokos sudarymo su ieškove, remiantis Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašais (1 t., b. l. 15-16,163-164), ieškovės dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ( 28 477,82 Lt -19 833,73 Lt.):2 = 4 322,04 Lt. Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad namo pagerinimui iš viso buvo išleista apie 10 000 Lt bendrų sutuoktinių lėšų, o pagal lygių sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalių principą ieškovės dalis sudarė 5 000 Lt. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą ieškovės 5000 Lt vertės įnašo į namo pagerinimą nelaikyti esminiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas laikėsi teismų praktikos dėl CK 3.90 straipsnio 1 dalies taikymo ir, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai sprendė, kad namo pagerinimas sutuoktinių bendromis lėšomis jiems gyvenant santuokoje nebuvo esminis bei nesudarė pagrindo ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe. Todėl negalima sutikti su apeliantės motyvais, kad pirmosios instancijos teismas neobjektyviai įvertino surinktus byloje įrodymus. Ieškovės motyvai, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į liudytojų parodymus, yra abstraktūs ir nepagrįsti jokiais objektyviais argumentais, todėl taip pat atmestini.
Civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai yra įstatyme numatyti juridiniai faktai ar kitokios aplinkybės, kurios pagal įstatymų prasmę sukuria teises ir pareigas. Byloje ginčas kilo dėl vieno iš nuosavybės teisės į turtą atsiradimo pagrindų – žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties. Byloje pateiktas 1992 m.. E. R. Elenos Radvilienės (pirmosios M. R. Mykolo Radvilos žmonos) prašymas. 1992-11-26 buvo priimtas Alytaus miesto valdybos potvarkis Nr.502-v leisti pirkti naudojamą 4,64 aro žemės sklypą, nurodyta kaina - 3326 talonai. 1992-11-17 Mokėjimo pranešime Nr.3030 nurodyta, kad 3362 investiciniai čekiai turi būti nurašyti iš M. R. Mykolo Radvilos investicinės sąskaitos 1-3485, taip pat pažymėta, kad sumokėti ne tik nurodyti investiciniai čekiai, bet ir 300 grynųjų pinigų už dokumentų rengimą ir įforminimą. Valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis ruošė Alytaus apskrities valdytojo administracija. 1996-06-12 priimtas Alytaus apskrities valdytojo įsakymas Nr.342, kurio 1-me punkte nurodyta, kad leidžiama pirkti namų valdos žemės sklypus, įskaitant ankstesnių savininkų sumokėtas sumas, dviems piliečiams, vienas kurių - M. R.Mykolas Radvila; įrašytas ir tas pats akto numeris – 3030. Minėto įsakymo 1-me priede nurodytas žemės sklypo savininkas M. R.Mykolas Radvila, žemės sklypo plotas - 4,35 aro, taip pat nurodyta, kad papildomai primokėti už parduodamą žemės sklypą nereikia. Šis dokumentas iš esmės pakartojo Alytaus miesto valdybos 1992-11-26 potvarkį Nr.502-v dėl 4,64 aro žemės sklypo pirkimo, kuriame buvo nurodyta kaina - 3326 talonai, tik šiek tiek sumažintas parduodamo žemės sklypo dydis (vietoj 4,64 aro - 4,35 aro, todėl kaina sumažėjo nuo 3326 talonų iki 31,52 Lt). Iš šių dokumentų darytina išvada, kad už namų valdos žemės sklypą buvo sumokėta 1992-11-17, o valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartis sudaryta 1996-07-03. Sutarčiai sudaryti būtina sąlyga buvo sumokėti paskaičiuotą parduodamo žemės sklypo kainą arba susitarti dėl likusios nesumokėtos dalies sumokėjimo per tam tikrą laikotarpį. Sutarties 2-o punkto b) papunktyje nurodyta, kad už žemės sklypą sumokėta 1992-11-17 investiciniais čekiais. Tuo metu M. R. Mykolas Radvila gyveno santuokoje su atsakovės senele E. R.Elena Radviliene, todėl preziumuojama, kad sumokėta buvo iš bendrai naudojamų lėšų, nes sutuoktinių teisė buvo spręsti, kaip ir kokiems tikslams naudoti valstybės paskirtus investicinius čekius. Remiantis 1994m. paveldėjimo teisės liudijimu (b. l. 54, 1 t.), M. R. Mykolas Radvila po sutuoktinės E. R. Elenos Radvilienės mirties priėmė palikimą ir įregistravo paveldėtą turtą - pastatus - savo vardu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995m. liepos 17d. nutarimu Nr.987 nustatyta, kad tuo atveju, kai privačių namų valdos arba sodo namelio savininkui buvo leista pirkti žemės sklypą, tačiau pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, jam mirus teisė įsigyti šį žemės sklypą pereina testamentiniams arba šaukiamiems paveldėti pagal įstatymą įpėdiniams. Šiuo atveju jiems įskaitoma suma, sumokėta už perkamą žemės sklypą, o kainos skirtumas dėl padidėjusios žemės kainos (įskaitant kainos priedą dėl teritorijos inžinerinės įrangos) papildomai nemokamas. Todėl pagrįstai galima teigti, kad po E. R. Elenos Radvilienės mirties M. R. Mykolas Radvila žemės sklypu disponavo asmeninės nuosavybės pagrindu ir paliko ginčo sklypą 2004m. gegužės 7d. testamentu atsakovei (1 t., b. l. 34). Šis dokumentas byloje nenuginčytas, todėl pirmosios instancijos teismas sprendime pagrįstai vadovavosi testamentu.
Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimų, kurie galėtų turėti įtakos neteisėto sprendimo priėmimui, todėl tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo (CPK326 str.1d.1p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 3 d. sprendimo nekeisti.