Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens

J. L., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) skundą dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2012 m. sausio 9 d. nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012 m. lapkričio 24 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos specialistė V. Z. surašė J. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. ATP-5355 už tai, kad jis, 2011 m. rugpjūčio 9 d., apie 16.41 val., ties Žvejų g. 20, Klaipėdoje, paliko stovėti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mokamoje vietoje, ir nesumokėjo už stovėjimą nustatyta tvarka. Tokiais veiksmais J. L. pažeidė Klaipėdos savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-425, patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokomomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 13.1 punkto, 13.4 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį.

2012 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutarimu J. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį paskirta 110 Lt bauda.

Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo informuotas tinkamai, tačiau į bylos nagrinėjimą neatvyko, gautas jo prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo pranešta ir nėra pagrindų atidėti bylos nagrinėjimą, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Byla nagrinėjama J. L. nedalyvaujant.

Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamai į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, nustatytą valdymo tvarką ir už kurį įstatymai nustato administracinę atsakomybę (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn bei skirti jam atitinkamas poveikio priemones.

Nagrinėjant bylą būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra kaltinamas, ar pažeidėjas kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnio dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarką.

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-425 „Dėl vietinės rinkliavos automobiliams statyti ir leidimų išdavimo tvarkos“, patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokomomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 13.1 punktas nustato vietinės rinkliavos už naudojimąsi mokamomis vietomis automobiliams statyti sumokėjimo tvarką, ir įpareigoja automobilio valdytoją (vairuotoją), pastačiusį automobilį, įsigyti bilietą, kuris suteikia teisę palikti automobilį mokamoje vietoje nurodytą laiką (nuostatų 13.2 punktas); 13.4 punktas reikalauja bilieto ar leidimo originalą palikti automobilyje po priekiniu stiklu (salono viduje), iš lauko gerai matomoje vietoje ta puse, kurioje matomi stovėjimo laikas bei zona, automobilio rekvizitai.

Klaipėdos m. savivaldybės administracijos atstovas M. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2011 m. lapkričio 24 d. J. L. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2011 m. rugpjūčio 9 d. pasistatė automobilį Žvejų g. 20, Klaipėdoje, t.y. mokamoje stovėjimo vietoje, tačiau už stovėjimą jis nesusimokėjo. Pažeidimą užfiksavo VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolierius. Protokolas J. L. buvo surašytas jam nedalyvaujant ir kartu su administraciniu nurodymu išsiųstas J. L. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Per dešimt dienų J. L. neįvykdė administracinio nurodymo, prašymo atidėti bylos nagrinėjimo neprašė, todėl įgaliotas pareigūnas nutarimu jam paskyrė administracinė nuobaudą. Taip pat nurodė, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ pateiktame 2011 m. rugpjūčio 9 d. vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimo akte Nr. 005761 automobilių stovėjimo kontrolierius V. B. įrašė pastabą, kad užfiksavo vietinės rinkliavos automobiliams statyti tvarkos pažeidimą ir vairuotojui asmeniškai buvo įteiktas pranešimo lapelis. Jo manymu, J. L. vengia administracinės atsakomybės, nepasiimdavo registruotų laiškų, siunčiamų dokumentų, tačiau, pranešimą dėl priverstinio baudos ieškojimo antstolio pagalba, J. L. gavo. J. L. nenurodo, kas vairavo automobilį įvykio dieną, nors pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260² straipsnį, jis privalėjo tai padaryti. J. L. pripažino, kad nuo 2010 m. gyvena kitu adresu, nei yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Visos šios aplinkybės, jo manymu, leidžia daryti išvadą, kad J. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje, o jo iškeltos versijos yra siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Liudytojas V. V. paaiškino, kad jis yra Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus darbuotojas ir asmuo, priėmęs skundžiamą nutarimą. Nurodė, kad buvo gautas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame buvo nurodyta bylos nagrinėjimo data dėl 2011 m. rugpjūčio 9 d. pažeidimo. Susipažinęs su bylos medžiaga ir negavęs jokio administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo, surašė J. L. nutarimą, kuriuo jam buvo paskirta 100 Lt bauda. Pažeidimo akte, kurį pateikė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“, kontrolieriaus V. B. buvo parašyta, kad pranešimas dėl teisės pažeidimo vairuotojui buvo įteiktas asmeniškai. Administracinio teisės pažeidimo protokolą pažeidėjams siunčia registruotu laišku jų deklaruotos vietos adresu, protokole nurodoma bylos nagrinėjimo data. Pažymi, kad pats pareiškėjas J. L. nurodė, kad deklaruotos gyvenamosios vietos adresu jis negyvena nuo 2010 m., tačiau kitos gyvenamosios vietos nenurodė. J. L. protokolą išsiuntė registruotu laišku jo oficialiai deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Po nutarimo priėmimo buvo gauta korespondencija iš Lietuvos pašto, kad J. L. nutarimo ir protokolo neatsiėmė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad J. L. 2011 m. rugpjūčio 9 d., apie 16.41 val., ties Žvejų g. 20, Klaipėdoje, paliko stovėti jam nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) mokamoje vietoje ir nesumokėjo už stovėjimą nustatyta tvarka. Protokole nurodyta, kad tokiais veiksmais J. L. pažeidė Klaipėdos savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-425, patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokomomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 13.1 punkto, 13.4 punkto reikalavimus. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį (b. l. 20).

Administracinio teisės pažeidimo protokole esančiu administraciniu nurodymu nustatyta, kad J. L. buvo pasiūlyta iki 2011 m. gruodžio 12 d. sumokėti 40 Lt baudą. Be to, administraciniame nurodyme J. L. išaiškintos jame nurodytos baudos nesumokėjimo pasekmės (b. l. 22). Protokole administracinėn atsakomybėn traukiamam J. L. išaiškinta, kad iki administraciniame nurodyme nurodytos dienos nesumokėjus siūlomos baudos ar prašymo nerašyti tokio nurodymo pateikimo atveju, administracinio teisės pažeidimo byla bus nagrinėjama 2012 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje (b. l. 23).

2011 m. rugpjūčio 9 d. vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimo aktu Nr. 005761 bei fotonuotrauka nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 9 d. automobilių stovėjimo kontrolieriui V. B. atlikus patikrinimą nustatyta, kad Žvejų g. 20, Klaipėdoje, 16.41 val., mokamoje vietoje stovi automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Akto eilutėje „kitos žymos“ įrašyta „Pranešimo lapelis įteiktas vairuotojui į rankas“ (b. l. 24-25).

Voko, kuriame J. L. buvo siųsti- administracinio teisės pažeidimo protokolas, vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimo aktas, fotonuotrauka bei 2012 m. sausio 9 d. nutarimas, kopija nustatyta, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija siuntė J. L. minėtus dokumentus 2012 m. sausio 12 d. adresu Linksmoji g. 95-18, Vilniuje. Taip pat nustatyta, kad iki 2012 m. vasario 15 d. adresatas siunčiamų dokumentų neatsiėmė (b. l. 26).

Įvertinus įvardytą teisinį reglamentavimą bei administracinio teisės pažeidimo byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad J. L. pažeidė Klaipėdos savivaldybės tarybos 2009 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-425, patvirtintų Vietinės rinkliavos automobilių valdytojams (vairuotojams) už naudojimąsi nustatytomis mokomomis vietomis automobiliams statyti Klaipėdos mieste nuostatų 13.1 punkto, 13.4 punkto reikalavimus, bei padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas J. L. neigia padaręs nurodytą teisės pažeidimą, nurodė, kad automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 9 d., jis nevairavo, todėl pastatyti nurodytu adresu negalėjo, tačiau kito asmens, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260² straipsnio nustatyta tvarka, galimai įvykio dieną padariusio aptariamą teisės pažeidimą, neįvardija. Tuo tarpu, aplinkybės, jog automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam nuosavybės teise nepaneigė. Tokiu būdu, darytina išvada, jog vairavo ir nesumokėjo privalomos rinkliavos už naudojimąsi mokoma vieta automobiliams statyti Klaipėdos mieste būtent J. L..

Be to, J. L. savo skunduose teismui nurodo, kad skundžiamas nutarimas priimtas ir administracinė nuobauda jam paskirta, pažeidžiant jo procesines teises. Pažymi, kad nuo 2011 m. rugpjūčio 9 d. nėra gavęs nė vieno šaukimo dalyvauti nagrinėjant galimai jo padarytą administracinio teisės pažeidimo bylą, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu neturėjo galimybės gintis, pateikti paaiškinimus bei įrodymus, taip pat neturėjo galimybės administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui pranešti duomenis apie asmenį, kuris administracinio teisės pažeidimo padarymo metu vairavo jam priklausantį automobilį ir galimai padarė administracinį teisės pažeidimą. Apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos gautą siuntą jis sužinojo tik 2012 m. balandžio 24 d., kuomet jo tėvas, gyvenantis Linksmoji g. 95-18, Vilniuje, apie tai jį informavo. Papildomai pateiktame skunde nurodė, kad jis nuo 2010 m. pradžios gyvena kitu adresu, o jo deklaruotu adresu - Linksmoji g. 95-18, Vilniuje, gyvena jo tėvai. Mano, kad siunčiant šaukimus bei kitus procesinius dokumentus, kaip tai darė Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai, būtina atsižvelgti į tai, kad asmuo gali būti išvykęs arba tiesiog dėl kitų priežasčių ilgai netikrinti pašto dėžutėje esančios korespondencijos.

Teismo vertinimu, akivaizdu, jog vien tik šios J. L. skunduose nurodytos aplinkybės nepaneigia jam pareikšto administracinio kaltinimo pagrįstumo.

Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 288 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog nutarimo nuorašas per tris dienas įteikiamas arba išsiunčiamas asmeniui, dėl kurio nutarimas priimtas, organui, kurio pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusiajam.

Byloje esančiame vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimo akte Nr. 005761, kurį surašė VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ automobilių stovėjimo kontrolierius V. B., yra kontrolieriaus įrašyta pastaba apie tai, kad pranešimo lapelis Nr. 005761 apie padarytą teisės pažeidimą įteiktas asmeniškai („į rankas“) vairuotojui. Šios aplinkybės buvimas leidžia daryti išvadą, kad kontrolieriui, nustačius teisės pažeidimą, atsirado galimybė įteikti pranešimą betarpiškai pažeidimą padariusiam asmeniui, o tai reiškia, kad J. L. iškart po pažeidimo užfiksavimo visgi buvo informuotas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę bylų teiseną. Teismas neturi pagrindo abejoti tarnybines pareigas vykdžiusio kontrolieriaus surašytu patikrinimo aktu, joje įrašytos pastabos turinio tikrumu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nutarimas J. L. buvo išsiųstas nepažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 288 straipsnio 2 dalies reikalavimų (b. l. 26). Bylos medžiaga taip pat nustatyta, kad institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, siųstų dokumentų J. L. neatsiėmė. Tai patvirtina ant voko, kuriame buvo siunčiamas J. L. protokolo, nutarimo nuorašas, pažeidimo aktas ir fotonuotrauka, spaudas bei žyma, kad J. L. į paštą nesikreipė ir jam skirtos korespondencijos neatsiėmė. Tas faktas, kad nutarimas buvo išsiųstas J. L. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o ne jo gyvenamosios vietos adresu, pripažintinas nereikšmingu, nes jis, kaip nustatyta bylos duomenimis, žinodamas apie jo atžvilgiu pradėtą administracinę teiseną, turėjo galimybę dalyvauti bylos nagrinėjime, aktyviai domėtis bylos baigtimi, deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siunčiamais Institucijos dokumentais. Be to, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymas pateikia gyvenamosios vietos deklaravimo sąvoką - juo laikytinas gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai. „Gyvenamoji vieta - pagrindinė vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs.“ (Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 str. 2 d.). Kadangi pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos gyventojas vienu metu deklaruoja tik vieną gyvenamąją vietą, net jei gyventų keliose vietose, preziumuojama, jog deklaruojama ta vieta, kurioje asmuo faktiškai dažniausiai gyvena ir su kuria jis labiausiai yra susijęs. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad Institucijos įgaliotas pareigūnas tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 288 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus – nustatęs, kad J. L. deklaruota gyvenamoji vieta yra Linksmoji g. 95-18, Vilniuje, išsiuntė nubaustam asmeniui nutarimo nuorašą deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, o konkrečiu atveju imtis papildomų priemonių - siųsti nutarimą faktinės gyvenamosios vietos adresu, kad informuoti J. L. apie priimtą jo atžvilgiu nutarimą, neprivalėjo. Be kita ko, įvertinama ir tai, kad apie Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos viešosios tvarkos skyriaus 2012 m. kovo 26 d. išsiųstą informacinio pobūdžio raštą Nr. (32.10)-VTS2-481, kuriame buvo pateikta informacija apie administracinio teisės pažeidimo bylą ir kontaktiniai duomenys iškilus neaiškumams, ir, kuris buvo išsiųstas tuo pačiu, kaip ir buvo siunčiamas skundžiamas nutarimas, J. L. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - Linksmoji g. 95, Vilnius, pažymint tai, kad šis raštas siųstas neregistruotu laišku, pareiškėjas J. L. buvo informuotas ir šį pranešimą gavo, tuo tarpu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos jam siųstų registruotų laiškų gavimą jis neigia. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pavėluotų dokumentų gavimą lėmė nepakankamas nubausto asmens rūpestingumas įgyvendinant jam priklausančias teises, o ne objektyvios, svarbios priežastys.

Apibendrinus visas šias aplinkybes, konstatuotina, kad J. L. procesinės galimybės dalyvauti bylos nagrinėjime, kuomet buvo priimtas skundžiamas nutarimas, savalaikiai sužinoti apie jam paskirtą baudą, o nesutikus su administracinio teisės pažeidimo protokole išdėstytoms aplinkybėms, gintis nuo jam pareikšto administracinio kaltinimo nebuvo suvaržytos, imant domėn tai, kad jam buvo žinoma apie pradėtą administracinių bylų teiseną. Dėl šios priežasties darytina išvada, kad dėl procesinių dokumentų įteikimo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu joks J. L. teisių ir interesų pažeidimas nenustatytas, be to, jo skunduose nurodomi pažeidimai neturi esminės reikšmės nei administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimui, nei tinkamam jo procesinių teisių realizavimui. Jokių įrodymų, objektyviai paneigiančių Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutarimo priėmimo metu nustatytus pažeidimus J. L. teismui nepateikė, todėl pripažintina, kad jam inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas yra įrodytas bei kvalifikuotas tinkamai. Be to, pažymėtina, kad pareiškėjas J. L., visiškai neigdamas savo kaltę bei protokole nurodytas įvykio aplinkybes, į bylos nagrinėjimą neatvyko, o savo neatvykimo į teismą priežastimi nurodo kelionių į teismą išlaidų sumos viršijimą atsižvelgiant į paskirtos administracinės nuobaudos dydį. Tokį pareiškėjo J. L. gynybos pozicijos pasirinkimą teismas vertina kritiškai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnyje nurodoma, kad vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimas – užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto keturiasdešimties litų. Pareigūnas, skirdamas J. L. administracinę nuobaudą, nenustatė nei atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, todėl jam paskyrė nuobaudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, numatytą už jo padarytą teisės pažeidimą. Darytina išvada, kad nuobauda paskirta sankcijos ribose, laikantis administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnio, 30² straipsnio reikalavimų, bei tinkamai individualizuota. Vadovaujantis baudos skyrimo taisyklėmis, J. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį paskirta nuobauda atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnyje numatytus nuobaudos tikslus – nubaudimo ir auklėjimo.

Esant šioms aplinkybėms, 2012 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutarimo, J. L. skunde išdėstytais motyvais, naikinti nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutarė:

Administracinėn atsakomybėn patraukto J. L. skundo netenkinti.

2012 m. sausio 9 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nutarimą, kuriuo J. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124⁵ straipsnį paskirta administracinė nuobauda - 110 Lt bauda, palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui arba per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.